Pastaruoju metu Europą sukrėtė didelis maisto produktų klastojimo skandalas. Keliose šalyse buvo nustatyti atvejai, kai įvairiuose šaldytuose maisto produktuose ir pusgaminiuose buvo aptikta arklienos DNR, nors jų ženklinime buvo nurodyta, kad šie produktai pagaminti tik iš jautienos. Šis įvykis paskatino Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) Lietuvoje imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti vartotojų teises ir nustatyti galimus klastojimo atvejus šalies rinkoje.
Arklienos aptikimas mėsos produktuose: atvejai Lietuvoje ir Latvijoje
VMVT atliekant tyrimus, arklienos buvo aptikta ne tik importuotuose, bet ir Lietuvoje bei Latvijoje pagamintuose mėsos produktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonės „Grimeda” dešroje „Exclusive” rasta 9 procentai arklienos. Latvijos įmonės „Kuršu zeme” troškintos jautienos konservuose nustatyta 15,6 procento arklienos, o „Forevers” gaminiuose - 4 procentai. Šie produktai buvo nedelsiant pašalinti iš prekybos tinklų. Taip pat nustatyta, kad klastotą produkciją platino ir „Rēzeknes gaļas kombināts”, iš prekybos tinklų „Norfa”, „Maxima” ir IKI buvo išimta 16 tūkst. konservų dėžučių.
Latvijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad bent kelios Latvijos skerdyklos galėjo sukčiauti parduodant arklieną kaip jautieną. Atlikus patikrinimus įmonėse nustatyta, kad iš skerdyklos arkliena pasiekdavo mėsos perdirbimo įmones jau kaip jautiena. Pavyzdžiui, Latvijoje per 2012 metus buvo paskersta 416 arklių, iš kurių daugiau nei pusė (272 arkliai) buvo paskersti bendrovės „AIBI“ skerdykloje. Iš jų 203 arklių skerdenos buvo pristatytos į mėsos perdirbimo įmonę „Forevers“. Tyrimas parodė, kad visais atvejais arkliena į mėsos perdirbimo įmonę buvo vežama kaip jautiena, o „Forevers“ maisto produktų etiketėse nebuvo nurodoma, kad produktų sudėtyje yra arklienos.
Lietuvoje arklius skerdžianti įmonė - „Agrovet“ buvo nuodugniai patikrinta dar praėjusią savaitę, Europoje kilus jautienos klastojimo skandalui.
VMVT veiksmai ir tyrimo metodika
Reaguodama į susidariusią situaciją, VMVT ėmėsi šių priemonių:
- Informacijos teikimas ES šalims: VMVT informavo kitas Europos Sąjungos šalis apie nustatytus arklienos radimo atvejus mėsos gaminiuose, kurie nebuvo nurodyti etiketėse.
- Tyrimo pradėjimas dėl sukčiavimo: VMVT kreipėsi į Valstybės policiją dėl galimo sukčiavimo skerdyklose ir mėsos perdirbimo įmonėse. Tyrimą atlieka Kovos su ekonominiais nusikaltimais valdyba.
- Produktų mėginių tyrimas: Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tiriami Lietuvoje parduodamų maisto produktų su jautiena mėginiai. Tarp jų - šaldytos lazanijos, „boloneze“ padažai, koldūnai, ravioliai, šaldyti kebabai, mėsos kukuliai ir mėsainiai.
Tyrimo metu naudojami specialūs, akredituoti laboratorinio tyrimo metodai, kuriais nustatomas arklienos, kiaulienos ir kitų gyvulių rūšių DNR kiekis. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas, klastote laikomas gaminys, kuriame nustatoma daugiau kaip 1 procentas ženklinimo etiketėje nenurodytos gyvūno rūšies mėsos.
Pastaruoju metu qPCR pagrįstas DNR analizės metodas buvo sėkmingai pritaikytas įvairiems maisto tyrimų scenarijams, įskaitant GMO tyrimus, mišrius mėsos produktus, rūšių identifikavimą gyvūnų pašaruose ir mikrobinių teršalų aptikimą. Realaus laiko PGR pagrįstas metodas naudojamas kiaulienos, vištienos, arklienos, jautienos ir ėrienos identifikavimui mišriuose mėsos ir perdirbto maisto mėginiuose. Šiuo metodu atskiros rūšys gali būti aptinkamos iki 1 procento mišiniuose, sumaišytuose su įvairia tiksline mėsa.
Europos masto tyrimas ir jo priežastys
Didelį maisto produktų klastojimo atvejų tyrimą visoje Europos Sąjungoje paskatino keliose šalyse nustatyti atvejai, kai įvairiuose šaldytuose maisto produktuose ir pusgaminiuose buvo nustatyta arklienos DNR, nors jų ženklinime buvo nurodyta, kad šie produktai pagaminti tik iš jautienos. Švedijos maisto pramonės milžinė „Findus“ išėmė iš prekybos Prancūzijoje ir Švedijoje įvairius šaldytus maisto produktus, o Didžiojoje Britanijoje iš parduotuvių buvo išimta šaldyta lazanija, kurioje iki 100 proc. mėsos sudarė arkliena. Maisto pramonės milžinė "Nestle" savo gaminiuose taip pat rado arklienos.
VMVT pozicija ir rekomendacijos vartotojams
VMVT pabrėžia, kad tyrimai susiję su neteisingu maisto produktų ženklinimu ir vartotojų klaidinimu, o ne su maisto produktų sauga. Arkliena yra leidžiama naudoti žmonių maistui, ir kai kuriose šalyse ji netgi laikoma delikatesu. Tačiau maisto produktų gamintojai ir tiekėjai privalo užtikrinti, kad galutiniam vartotojui skirtų fasuotų maisto produktų etiketėse būtų nurodyti visi gaminio ingredientai, įskaitant ir gyvūno rūšį.
VMVT rekomenduoja vartotojams atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis patikimus gamintojus. Taip pat, atsižvelgiant į situaciją, patariama pirmenybę teikti lietuviškai produkcijai, nes vietiniai gamintojai labiau pasitiki savo produktais ir rečiau klastoja sudėtį.
Tolesni veiksmai ir perspektyvos
VMVT specialistai atrenka mėginius ne tik iš rinkoje parduodamų maisto produktų asortimento, bet ir tikrina kiekvieną iš Europos Sąjungos įvežamos jautienos partiją. Įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse jautienos produktai dėl galimų klastočių intensyviai tiriami visą vasario ir kovo mėnesį. Apibendrinus tyrimų rezultatus, Europos Komisija vertins klastojimo mastą ir spręs dėl priemonių, būtinų vartotojų teisėms užtikrinti.
VMVT tęsia tyrimus ir patikrinimus, siekdama užtikrinti, kad vartotojai gautų tikslią informaciją apie maisto produktų sudėtį ir būtų apsaugoti nuo klastočių. Taip pat siekiama nustatyti ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurie užsiima nesąžininga prekyba ir klaidina vartotojus.
Šiuo metu Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad nei viename iš jau ištirtų 50 maisto produktų mėginių arklienos DNR neaptikta. Tyrimai vis dar vyksta, atrenkami nauji mėginiai. Mėginiai atrenkami ne tik iš rinkoje parduodamų maisto produktų asortimento, bet ir tikrinama kiekviena iš Europos Sąjungos įvežamos jautienos siunta.