UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) yra viena didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje ir vienintelė kondensuoto pieno gamintoja Baltijos regione. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra „Marijampolės pieno konservų“ valdybos pirmininkas, kokie asmenys ėjo šias pareigas, ir kokios peripetijos lydėjo įmonę pastaraisiais metais. Straipsnyje remiamasi viešai prieinama informacija ir naujienų agentūros BNS duomenimis.
Įmonė pradėjo veikti 1977 metais, o 2001 metais tapo privačia lietuviško kapitalo įmone. Produkcija gaminama pagal sertifikuotų Maisto saugos (RVASVT), Kokybės vadybos ir Aplinkos vadybos sistemų reikalavimus. Produktų saugos ir kokybės užtikrinimui veikla vykdoma pagal FSSC 22000. Siekiant mažinti poveikį aplinkai laikomasi ISO 14001 standarto reikalavimų. Nuo 2017 metų birželio mėn. įsijungė į tarptautinės pelno nesiekiančios organizacijos SEDEX gretas.
Valdybos Pirmininko Vaidmuo ir Atsakomybės
Valdybos pirmininkas yra vienas svarbiausių asmenų įmonės valdymo struktūroje. Jis atsakingas už valdybos darbo organizavimą, posėdžių vedimą ir strateginių sprendimų priėmimą. Valdybos pirmininkas taip pat atstovauja įmonę išorėje ir palaiko ryšius su akcininkais, partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Ją sudaryti įmonei taip pat nėra privaloma. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Įmonės valdyba renka ir atšaukia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas. Į jos kompetenciją įeina nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Nesant stebėtojų tarybos, įmonės įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka įvairias priežiūros funkcijas.
Vadovybės Pokyčiai ir Teisiniai Ginčai
Pastaraisiais metais „Marijampolės pieno konservų“ valdybos pirmininko pareigas ėjo keli asmenys, o įmonę lydėjo sudėtingi teisiniai ginčai dėl paveldėjimo ir valdymo.
Ankstyvasis laikotarpis ir Henriko Karpavičiaus vaidmuo
Vienas iš asmenų, ėjusių valdybos pirmininko pareigas, yra Henrikas Karpavičius, pagrindinio akcininko Raimondo Karpavičiaus brolis. Jis taip pat yra sukaupęs nemažą gamybininko darbo patirtį.
Valdybos perrinkimo bandymai ir Nerijaus Jakubausko paskyrimas
BNS anksčiau skelbė, kad „Marijampolės pieno konservų“ akcininkų liepos pabaigoje išrinktos valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi buvo paskirtas buvęs „Pienas LT“ finansų vadovas Nerijus Jakubauskas. 2024 metų liepos 29 dieną naująja valdyba buvo išrinkta, kurioje, be N. Jakubausko, buvo Andrius Valasevičius, Svajūnas Sipavičius, Rytis Valūnas ir Karolis Gudas. Tą pačią dieną valdyba nušalino bendrovės generalinį direktorių Henriką Karpavičių ir nauju valdybos pirmininku išrinko bei įmonės vadovu paskyrė N. Jakubauską.
N. Jakubauskas BNS patvirtino, kad buvo išrinktas valdybos pirmininku. Jis teigė, kad jam buvo pasiūlyta tame sudalyvauti, nes jo pozicija galėjo būti tinkama visoms pusėms. N. Jakubausko teigimu, pagal pirminį susitarimą jis turėjo būti išrinktas ir valdybos pirmininku, ir generaliniu direktoriumi. Jis aiškino, kad tai galėjo būti sprendinys, kuris tinkamas visoms besiginčijančioms pusėms ir tai, kas galėtų leisti traukti įmonę iš dabartinės situacijos, kol vyksta paveldėjimo bylos. N. Jakubauskas taip pat minėjo bendradarbiavęs su „Marijampolės pieno konservais“, kai dirbo „Pienas LT“.
Tačiau, BNS žiniomis, rugpjūčio 2 dieną naujoji valdyba atšaukė ankstesnį sprendimą dėl N. Jakubausko paskyrimo ir generaliniu direktoriumi vėl paskyrė H. Karpavičių.
Raimondo Karpavičiaus Palikimo Ginčai ir teismų sprendimai
Po verslininko Raimondo Karpavičiaus, kuris per bendrovę „Karpis“ valdė „Marijampolės pieno konservus“, „Rarkarpį“ Tenerifėje, Lukšių ir Širvintų pienines, „Ferogamą“, Ukrainos „Vitaut“, mirties įmonėje prasidėjo teisiniai ginčai dėl palikimo. Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį teisėtu paskelbė testamentą, kuriuo buvęs bendrovės „Karpis“ savininkas, 2019 metais miręs Raimondas Karpavičius visą savo turtą paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui. Nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Po šio teismo sprendimo R. Karpavičiaus sūnus Rokas Karpis nebegali pretenduoti į milijoninį verslininko turtą.
R. Karpis, nesutikęs su tėvo valia ir ginčijęs testamentą prašydamas jį pripažinti negaliojančiu, 2020 metais pateikė ieškinį teismui. Šiuo metu teismuose vis dar vyksta ginčai dėl MPK valdymo - R. Karpio iniciatyva paskirtai „Karpio“ vadovei Astai Daminaitei siekiant pakeisti įmonės valdybą bei vadovą. Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį leido jos generaliniam direktoriui H. Karpavičiui bylinėtis dėl šio sprendimo. H. Karpavičius ir įmonės valdybos pirmininkė Aušra Mockuvienė ginčija „Karpio“ sprendimą pakeisti nuostolingai dirbančios MPK valdybos narius.
Pirmoji verslininko žmona Audronė Klaipėdos apygardos teismui tuomet teigė, kad į „Marijampolės pieno konservų“ valdybą norima įtraukti bent du asmenis, susijusius su mirusio verslininko antrąja sutuoktine Aiste - jos atstovą šioje byloje bei šeimos draugą. Pirmoji žmona, be to, siekia, kad nesumažėtų turto, į kurį ji pretenduoja, vertė. Audronė Karpavičienė dar pirmos instancijos teismui teigė, jog „Karpio“ vadovė „Marijampolės pieno konservų“ akcininkų susirinkimą, kuriame ketinta perrinkti valdybą, o vėliau ir vadovą, inicijavo kitą dieną po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 8 dieną nurodė Vilniaus apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl R. Karpavičiaus testamento.
Aistė Karpavičienė teigė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas neleisti išrinkti naujos valdybos apribojo byloje nedalyvaujančios bendrovės „Karpis“, valdančios 90 proc. akcijų, teises. Jos teigimu, dabartiniai valdybos nariai neužtikrina tinkamos įmonės veiklos, įmonė dirba nuostolingai, nuostolis didėja, tačiau valdyba nesvarsto, ar generalinis direktorius H. Karpavičius tinkamai vykdo savo pareigas. Tuo metu „Karpis“ teismui nurodė, kad siekis pakeisti „Marijampolės pieno konservų“ valdybą yra ne savitikslis, o nulemtas objektyvių priežasčių, norint užtikrinti nešališką ir tinkamą bendrovės valdymą. „Bendrovės („Marijampolės pieno konservų“ - BNS) blogi finansiniai rezultatai, atsisakymas pateikti informaciją ir dokumentus apie bendrovės veiklą, akivaizdus ir tiesioginis (kenkėjiškas) siekis neleisti „Karpiui“ įgyvendinti akcininko neturtines teises į bendrovės valdymą lėmė, kad „Karpis“ prarado pasitikėjimą bendrovės valdymo organais, šiuos organus sudarančiais asmenimis ir jų kompetencija“, - teismui teigė 90 proc. akcijų valdanti „Karpis“.
Marijampolės apylinkės teismas gavo prašymą iš naujo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti keisti bendrovės valdybos, kol nebus išspręstas ginčas dėl teisių į R. Karpavičiaus palikimą. Kreipėsi verslininko brolis, „Marijampolės pieno konservų“ generalinis direktorius Henrikas Karpavičius. Jis teismui teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankas gali atsisakyti pasirašyti liepos 25 dienos susitarimo projektą ir pradėti priverstinį daugiau nei 15 mln. eurų skolos išieškojimą. „Marijampolės pieno konservai“ bei H. Karpavičius teismui teigė, kad sprendimas pakeisti bendrovės valdybą jau padarė bei dar gali padaryti tiesioginę neigiamą įtaką bendrovei. Anot įmonės, Šiaulių bankas iš jos jau išieškojo 3 mln. eurų skolą bei gali išieškoti dar 15 mln. Dėl anksčiau priimtų savo esme tapačių sprendimų keisti „Karpio“ ir bendrovės („Marijampolės pieno konservų“ - BNS) vadovybę, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, o bendrovė patyrė virš 3 mln. eurų žalos. Tuo siekiama apsaugoti bendrovę nuo daugiau nei realios žalos, viršijančios 15 mln. eurų.
Pirmos instancijos teismas teigė, kad tokiu sprendimu siekiama išsaugoti įmonės valdybą nepakeistą, kol byla dėl pradinio R. Karpavičiaus testamento bus išnagrinėta iš esmės. Apeliacinis teismas leido rinkti naują valdybą „Marijampolės pieno konservams“ gegužės pabaigoje, tuomet panaikinęs Klaipėdos apygardos teismo kovą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Leidimo keisti valdybą Apeliaciniame teisme siekė antroji R. Karpavičiaus žmona Aistė. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį tenkino H. Karpavičiaus prašymą ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo rugpjūčio 29 dienos nutartį, kuria ši byla buvo nutraukta. Tuomet bylą buvo nuspręsta nutraukti todėl, kad H. Karpavičius, anot teismo, neturi „materialinio teisinio suinteresuotumo“.
Marijampoles pieno konservai year 2021 introduction video
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ vasarį skelbė, jog su nusikaltimais dėl didelio kokaino kiekio pervežimo siejami R. Karpis ir Virginijus Labutis susiję su „Karpio“ valdybos pakeitimais. Anot publikacijos, R. Karpis 2022 metais per teismą pasiekė, kad jo dėdė H. Karpavičius būtų nušalintas nuo „Karpio“ valdymo, o vėliau R. Karpio siūlymu teismas įmonės administratoriumi paskyrė advokatą Egidijų Langį, kuris nušalino bendrovės valdybą ir suformavo naują - dvi iš trijų pozicijų joje atiteko su V. Labučiu susijusiems asmenims. „Siena“ skelbė, kad į valdybą paskirtas buvęs V. Labučio verslo partneris verslininkas Nerijus Kilmanas ir A. Daminaitė, anksčiau vadovavusi V. Labučio bendrovėms „Revivalis“ ir „Sofvila“. A. Daminaitė „Sienai“ teigė, kad V. Labutis yra jos brolis, o prokuroras Antanas Stepučinskas „Sienai“ patvirtino, kad R. Karpis V. Labutį yra įvardijęs kaip savo draugą.
Finansinė Padėtis ir Veiklos Optimizavimas
Nepaisant teisinių ginčų, „Marijampolės pieno konservai“ stengiasi optimizuoti veiklą ir gerinti finansinius rezultatus. Pastaruosius trejus metus įmonės „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai rezultatai nuosekliai prastėjo. Įmonės pardavimo pajamos 2023 m., palyginti su 2022 m., taip pat krito kone dvigubai - nuo 151,40 mln. EUR iki 82,16 mln. EUR.
Vis dėlto, įmonė pirmąjį 2024 metų pusmetį išbrido iš nuostolių ir uždirbo 4 tūkst. eurų grynojo pelno - prieš metus įmonė buvo patyrusi 3,2 mln. eurų nuostolį. Marijampolės įmonė BNS pranešė, kad 2024 metais, preliminariais duomenimis, ji gavo 1,1 mln. eurų pelno iki mokesčių (2023 metais patyrė 4,314 mln. eurų nuostolį), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 3,1 mln. eurų. Antrasis 2024 m. pusmetis, remiantis liepos-lapkričio mėn. duomenimis, buvo visai neblogas: grynasis pelnas buvo apie 600 tūkstančių. O pinigų skolintojams ir investuotojams rūpimas EBITDA siekė apie 3,4 mln. Eur.
| Rodiklis | 2022 m. | 2023 m. | 2024 m. (Preliminarūs) |
|---|---|---|---|
| Pardavimo pajamos (mln. EUR) | 151,40 | 82,16 | Pirmąjį pusmetį mažėjo 23% |
| Grynasis pelnas/nuostolis (mln. EUR) | Nėra duomenų | (4,314) | 1,1 (iki mokesčių) |
| EBITDA (mln. EUR) | 1,7 (nuostolis pernai) | (1,7) | 3,1 |
| Grynasis pelnas (mln. EUR) | Nėra duomenų | (3,2) | 0,004 (1-as pusmetis) / 0,6 (2-as pusmetis) |
| EBITDA (1-as pusmetis, mln. EUR) | Nėra duomenų | Nėra duomenų | 1,5 |
„Visa ši situacija įmonei buvo nepalanki, finansiniai rezultatai prastėjo: ir pieno tiekėjai abejojo, ar atsiskaitysime už žaliavą, ir produkcijos pirkėjai nerimavo, ar laiku ir ar tikrai pateiksime jiems produktus ir t. t. Suprantama: jei iš įmonės perspektyva abejojančių ūkininkų negauname pieno, negalime vykdyti kontraktų, tai - milžiniška rizika. Penkeri metai proceso (nuo 2019 m. spalio) išties mums daug kainavo“, - sakė H. Karpavičius. Jis taip pat apgailestavo, kad teko atleisti apie 100 darbuotojų, tačiau didžioji dauguma gyvybiškai svarbių darbuotojų, tokių kaip gamybos vadovai, technologai, finansininkai, teisininkai, technikai, liko.
MPK vadovas H. Karpavičius dar pernai rugsėjį BNS sakė, kad įmonė pasiekė svarbų susitarimą su Šiaulių banku - šalys suderino atsiskaitymo sąlygas, pagal kurias MPK iki 2024 metų lapkričio pabaigos sieks 3,2 mln. eurų. Pradėti investiciniai projektai, pritaikyti pieno miltų gamybai: įdiegiamos naujos džiovyklos, pradėta gaminti tirpius pieno miltus. Ir MPK pastatytos naujos linijos.
Integracija į „Vilvi Group“ ir Ateities Perspektyvos
Nuo 2026 m. sausio 16 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ tapo „Vilvi Group“ dalimi. Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ valdomai Vilkyškių pieninei gavus leidimą įsigyti finansinių sunkumų turinčią bendrovę „Marijampolės pieno konservai“ (MPK), pastarosios vadovą Henriką Karpavičių pakeitė Nerijus Jakubauskas. Naujasis vadovas pagrindinės MPK akcininkės - įmonės „Karpis“ sprendimu paskirtas nuo lapkričio 29 dienos.
„Vilvi Group“ vadovas ir akcininkas Gintaras Bertašius BNS penktadienį sakė, kad naujasis MPK vadovas paskirtas Vilkyškių pieninės iniciatyva. „Pirmas tikslas - integruoti „Marijampolės pieno konservus“ - tai dvi gamyklos: „Marijampolės pieno konservai“ ir Kalvarijų pieno miltelių cechas. Bet jos dvi atskiros gamyklos. Tai integruoti į mūsų „Vilvi Group“, - BNS teigė G. Bertašius. Anot jo, MPK įsigijimo sandorį tikimasi baigti artimiausiu metu, liko tik techninės procedūros. „Kadangi mes, „Vilvi Group“, esam vertikaliai integruota, tai nėra atskiros įmonės, kuri veikia savarankiškai, o yra labai vertikaliai stipriai integruota. (...) Ir aišku, pasiekti tam tikrų finansinių rezultatų, be abejo.“ BNS rašė, kad Vilkyškių pieninė šių metų vasarį už neįvardijamą sumą įsigijo reikalavimo teisę į MPK ir jos valdomos Lukšių pieninės nepadengtus įsipareigojimus pagrindiniam kreditoriui „Artea“ bankui. 2024 metų pabaigoje jų suma siekė 16 mln. eurų. Vilkyškių pieninė dar gegužę pranešė su „Karpiu“ pasirašiusi sutartį dėl 90-100 proc. MPK akcijų pirkimo-pardavimo. „Sieksime nupirkti ir akcijas, sieksime 100 proc. Bet labai pabrėžiu, kad mes čia sieksime. (...) Kol kas daugiau ne (komentuoti negaliu - BNS)“, - BNS ketvirtadienį sakė G. Bertašius.
Eksportas ir Pieno Sektoriaus Perspektyvos
Buvęs laikinasis generalinis direktorius Rimas Varkulevičius pabrėžė, kad pieno sektorius yra labai pozityvus, nes 65 proc. visos produkcijos yra eksportuojama. Jis taip pat teigė, kad visa gamyba paremta vietine produkcija, o kapitalas yra tvarus. R. Varkulevičius pažymėjo, kad lietuviškos pieno produkcijos bei žaliavos kokybė yra itin vertinama užsienyje. Pagrindinių gaminamų produktų (pieno miltelių, pieno konservų, sviesto) ilgi saugojimo terminai leidžia juos transportuoti į bet kurią pasaulio šalį, todėl net 90% produkcijos parduodama už Lietuvos ribų. Pagrindiniai mūsų klientai yra Australija, Portugalija ir kitos Europos Sąjungos šalys, Afrikos ir Azijos šalys, įskaitant Hong Kongą, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalys, įskaitant Kubą. Tačiau radome naujų rinkų (Australija, Portugalija, Grenada, Švedija, iš viso į beveik 50 šalių eksportuojame produkciją). Penki procentai produkcijos lieka Lietuvoje, o 95 proc. eksportuojama. Kad pilnai apkrautume linijas ir atsipirktų investicijos, reikia rasti naujų rinkų.
Yra valstybių, kurios moka daugiau nei Lietuva: Belgija, Danija, Nyderlandai, Malta, Kipras - tai mažos šalys, turinčios tam tikrų ypatumų, jų pienininkus labiau remia valstybė. Beje, Lietuvoje už žaliavinį pieną mokame gerokai daugiau nei jis kainoja Estijoje ar Latvijoje. Ir lenkus lenkiame. Lietuvoje daug pieno perdirbėjų, daugiau nei pas kaimynus estus ar latvius. Lietuvoje per metus pagaminama apie 1 mln. 200 tūkst. tonų, Latvijoje apie 900 tūkst., Estijoje - apie 700 tūkst. tonų. „Kai reikia pagaminti 6-8 mln. pieno konservų indelių per mėnesį, tai techninė įranga turi veikti kaip laikrodis, be klaidų, nes kiekviena klaida - tai nuostolis.“
Apie „Vilvi Group“
„Vilvi Group“ sudaro septynios įmonės: AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Modest“, AB „Kelmės pieninė“, UAB „Kelmės pienas“, AB „Pieno logistika“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir SIA „Baltic Dairy Board“. Įmonių grupei priklauso septynios gamyklos, kuriose gaminami išskirtiniai gaminiai: Originalių receptūrų kietieji bei minkštieji sūriai, išskirtinės receptūros mėlynojo pelėsio sūris „VILVI Memel blue“ bei kiti sūrio produktai; Šviežio pieno produkcija: VILVI kefyras, jogurtai, varškė bei vartotojų itin pamėgti varškės sūreliai; Industrinė grietinėlė; Pieno ingredientai miltelių pavidalu: išrūgų baltymų koncentratas, permeatas, saldžių išrūgų miltai, pieno miltai; Baltyminiai kokteiliai sportininkams „GymON“; Kondensuotas pienas. Prekės ženklas „Vilvi“ sulaukė pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose. Didelę dalį visos pagaminamos produkcijos grupė eksportuoja į daugelį pasaulio šalių. „Vilvi Group“ yra viena didžiausių pieno produktų gamintojų Baltijos šalyse. Grupė išplėtė savo gamybos pajėgumus, Bauskėje (Latvija) atidarydama naują sūrinę. Šis projektas - didžiausia investicija grupės istorijoje ir viena moderniausių pieno perdirbimo gamyklų regione, visiškai automatizuota, robotizuota ir aprūpinta pažangiausiomis technologijomis. Grupė valdo ir vieną moderniausių Šiaurės Europoje išrūgų perdirbimo į sausus produktus gamyklą, kurioje įdiegtas visiškai automatizuotas gamybos procesas, leidžiantis rinkai tiekti itin aukštos kokybės produktus. „Vilvi Group“ priklausančios įmonės kasmet yra reitinguojamos Lietuvos pramonės sektoriaus lyderių sąraše, kurį sudaro „Verslo žinios“. 2025 m. į „Lietuvos verslo lyderių 500“ sąrašą pateko net trys iš penkių tuo metu „Vilvi Group“ priklausančių įmonių. 2024 m. „Vilvi Group“ yra pelniusi „Metų kultūros rėmėjo“ ir „Lietuvos eksporto“ apdovanojimus, taip pat įvertinta „Metų investuotojo“ titulu. Prekės ženklas „Vilkyškių“ ne kartą yra pripažintas „Metų prekės ženklu“, o jo produktai nuolat pelno „Populiariausio produkto“ apdovanojimus.
tags: #marijampoles #pieno #konservai #valdybos #pirmininke