Meksikos virtuvė užima ypatingą vietą kiekvieno šios šalies piliečio gyvenime, o ir pasaulyje tikriausiai nėra valstybės, kurioje neegzistuotų bent vienas meksikiečių restoranas. Meksikos virtuvė pasižymi unikaliu vietinių tautų - actekų ir majų - maisto gamybos ypatumų bei vėlesnių užkariautojų - prancūzų ir ispanų - atvežtų mitybos tradicijų deriniu. Aštri šios Centrinės Amerikos šalies virtuvė išpopuliarėjo ir pravirkdė visą pasaulį. Pasak ekspertų, meksikietiška virtuvė šiandien viena iš labiausiai vertinamų, populiarumu prilygstanti prancūzų ir kinų virtuvei.
Meksikos virtuvės pagrindas - kukurūzai ir pupos. Vietos gyventojai moka pagaminti net 600 skirtingų kukurūzų patiekalų. Meksikiečiams jos atstoja mums įprastą duoną. Iš kukurūzų miltų kepami paplotėliai - tortilijos - yra tarsi duona kasdieninė Meksikos virtuvėje. Kaip teigia Meksikos patiekalų gurmanai, tortilijos kepamos iš kukurūzų tešlos, vadinamos masa. Šio patiekalo tešla gaminama iš džiovintų kukurūzų, vėliau verdama su kalkakmeniu arba pelenais.
Tortilijos naudojamos skirtingomis formomis, skirtingiems patiekalams. Dažnai jos yra perlenkiamos skirtingais būdais ir pripildomos mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, sūrio, salotų ar susmulkintų kopūsto lapų turiniu. Skirtingu būdu paruošta Tortillija turi skirtingą pavadinimą, kaip Taco, Burito, Enchilados, Tostada. Be to, tortilija gali būti klojama ant lėkštės, o ant viršaus dedami užkandžiai, salotos arba troškiniai. Bene populiariausias meksikiečių patiekalas - į ritinėlį susukta tortilja su daržovių, mėsos, jūrų gėrybių arba saldžiu vaisių įdaru.
Tradicinė, senesnės tortilijos versija gaminama iš kukurūzų grūdų, kurių kevalai, pamirkius rūgščiame vandenyje, nusilupa, o sumalus išmirkytus grūdus be kevalų gaminama tešla. Tada tešla kučiojama į apskritimus ir kepama specialioje krosnyje. Ši tortilija plačiai paplitusi Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje. Taip pat gaminamos tortilijos iš smulkiai sumaltų kvietinių miltų. Tokia meksikietiška duona imta gaminti į Ameriką atvykus europiečiams, o dabar ši tortilijos versija paplitusi visame pasaulyje.
Šventasis kukurūzas
VIII - V a. prieš Kristų periodo mituose pasakojama, kaip, pasivertęs skruzdėle, dievas Kecalkoatlas įlindo į skruzdėlyną, kur buvo paslėptos kukurūzų sėklos, pavogė jas ir atidavė žmonėms. Iki šių dienų kukurūzai išliko pagrindiniu meksikietiškos virtuvės produktu. Žinoma net 600 kukurūzų patiekalų receptų.
Iš kukurūzų kepamos tortiljos - tai meksikiečių duona kasdieninė, su jomis valgoma dauguma patiekalų. Tiesa, europiečiai majų ir actekų duoną pritaikė savo skoniui: pradėjo kukurūzų miltus maišyti su kvietiniais arba vien iš kvietinių tortiljas kepa.
Kiti populiarūs patiekalai iš kukurūzų
Be tortilijų, Meksikos virtuvė gali pasigirti ir kitais gardžiais patiekalais iš kukurūzų:
- Chilaquiles - tradicinis pusryčių patiekalas, populiarus dėl savo paprastumo ir greito paruošimo. Chilaquiles dažnai gardinamos ir kita meksikietiškos virtuvės klasika - keptomis pupelėmis, vadinamomis frijoles.
- Elote - virtos, keptos ant grotelių arba skrudintos kukurūzų burbuolės, gardinamos druska, čili pipirais, laimo sultimis ir sviestu. Elote patiekiamos arba mažame indelyje jau supjaustytos, arba tiesiog pasmeigtos ant pagaliuko ir gausiai gardinamos druska, maltais čili pipirais, laimo sultimis ir sviestu.
- Tamales - iš kukurūzų miltų tešlos (masa) suktinis su įvairiais įdarais: mėsa (dažniausiai vištiena ir kiauliena), sūriu, daržovėmis ir čili pipirais, verdami garuose įvynioti į kukurūzų lapus. Tamales paruošimas yra gana ilgas procesas, mat jos verdamos garuose įvyniotos į kukurūzų lapus.
- Torta ahogada, arba "nuskendęs sumuštinis" - tai tradicinis Jalisco valstijos Meksikoje patiekalas, ypač populiarus Guadalajaro mieste. Torta ahogada iš tikrųjų yra gana paprastas sumuštinis: pailgoje šviesioje bandelėje dažniausiai patiekiama kiauliena, kartais - vištiena, pupelės ar sūris.
Meksikietiškos virtuvės ypatumai
Meksikos virtuvė išsiskiria savo spalvingumu, aštrumu ir įvairių skonių deriniu. Ji kiek sveikesnė lyginant su lietuviška virtuve, kurioje populiarios bulvės, juoda duona, pienas, varškė, sviestas, kiauliena. O meksikiečių virtuvėje naudojamos pupelės, aitrioji paprika, tortilijos, vaisiai, salotos, aviena, jautiena. Tai lemia skirtingas žemynas ir augmenija. Lietuvoje auga kriaušės, obuoliai, vyšnios, o Meksikoje - bananai, kokosai, apelsinai ir mangai.
Prieskoniai ir aštrumas
Nei vienas Meksikos patiekalas neapsieina be prieskonių. Esminis Meksikos virtuvės skirtumas - aštrūs ir spalvingi prieskoniai (chili, lot. capsicum). Beveik visų šiltų kraštų virtuvėms būdingas aštrus maistas, mat aitriais prieskoniais pagardintas maistas ilgiau negenda. Gardinant meksikietišką patiekalą neįmanoma apsieiti be aitriosios paprikos. Šiuo prieskoniu gardinami mėsos ir daržovių patiekalai, sriubos ir padažai, jis dedama net į desertus ir arbatą. Meksikoje auga daugybė aitriosios paprikos rūšių: chili, poblano, jalapeno, serrano, ancho ir t.t. Tikras gurmanas niekados neleis, kad per didelis aštrių pipirų kiekis nustelbtų gaminamo patiekalo kvapų ir skonių puokštę, ir išlaikys pusiausvyrą tarp prieskonių ir skonio atspalvių.
Padažai
Dažniausiai karaliauja salsos padažai. Salsa gaminamas iš šviežių pomidorų, susmulkinto svogūno, česnako, aitraus pipiro, kalendros, žalių citrinų, aliejaus ir druskos. Gera salsa kasdienį maistą gali paversti kulinariniu šedevru. Populiariausia yra Taco salsa - padažas, gaminamas su daržovių gabaliukais. Vienas iš žinomų el aguacate padažų gaminamas iš avokadų, aštriųjų paprikų, svogūnų ir pomidorų. Namuose šeimininkės dažnai gamina padažą - užpilą iš agurkų, česnakų, prieskonių mišinio ir avokadų. Toks padažas patiekiamas ir prie salotų.
Meksikietiška virtuvė neįsivaizduojama be avokadų. Su jais gaminama ir aštri guacamole - avokadų grūstienė. Jai sutrinama avokadų, smulkiai supjaustoma svogūnų, pomidorų, įdedama česnako, kalendros ir viskas sumaišoma. Tada įspaudžiama citrinų sulčių, pridedama pipirų ir druskos. Taip pat labai populiarūs aštrūs sūrio padažai.
Kaktusai
Meksikoje kaktusai valgomi nuo neatmenamų laikų. Iš daugybės rūšių Meksikoje augančių kaktusų gaminama daugiau nei 200 įvairių patiekalų. Maistui gaminti dažniausiai vartojama opuncijos, arba meksikietiško kaktuso, liaudyje vadinamo „dygliuotąja kriauše“, plokščios ataugos. Pirmiausia nuo jų pašalinama odelė ir dygliai, tada kaktusas supjaustomas ir verdamas arba apkepamas. Taip paruoštą kaktuso „mėsą“ galima dėti į sriubas, salotas ar troškinius, pagardinti picą. Į Lietuvą aštraus skonio kaktusas nopalitas atvežamas konservuotas, su prieskoniais.
Šokoladas
Kulinarijos istorikai įsitikinę, kad šokoladui jau bemaž 3000 metų. Tiksliai žinoma, kad pirmojo tūkstantmečio pradžioje Meksikos įlankoje įsikūrę actekai augino kakavmedžius ir gamino šokoladą. Tai buvo kartus šokolado gėrimas, kurį indėnai gardino įvairiais prieskoniais. Saldaus šokolado jie negamino. Šiandien kakava ir šokoladas labai svarbūs Meksikos virtuvėje.
Tikroji meksikietiško maisto istorija
Meksikietiškos kukurūzų duonos receptas
Pateikiame paprastą meksikietiškos kukurūzų duonos receptą. Labai greitai, lengvai iškepama, šiek tiek saldi, šiek tiek aštri kukurūzų duona. Ši duona puikiai tiks prie įvairių patiekalų ar tiesiog kaip užkandis.
Ingredientai:
- Miltai
- Kukurūzų miltai
- Kepimo milteliai
- Druska
- Kiaušiniai
- Aliejus
- Jogurtas
Paruošimas:
- Kiaušinius išplakti, įpilti aliejų, jogurtą.
- Suberti visus sausus ingredientus: miltus, kukurūzų miltus, kepimo miltelius, druską.
- Išsukti iki lygios masės.
- Orkaitę įkaitinti iki 200°C.
- Stačiakampę kepimo formą ištepti riebalais ir iškloti pergamentiniu popieriumi.
- Supilti tešlą.
- Kepti 30-40 minučių.
Duona skaniausia šviežia ir šilta, todėl geriausia suvalgyti tą pačią dieną.
tags: #meksikieciu #duona #is #kukuruzu