Praėjusį savaitgalį Vilniuje, Katedros aikštėje, vyko mitingas „Šalin rankas“ dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, sukvietęs tūkstančius žmonių. Protestas, oficialiai surengtas 2026 m. balandžio 25 d., buvo organizuojamas žurnalistų bendruomenės drauge su Kultūros asamblėja. Jo tikslas - pasipriešinti Seimo iniciatyvoms, kuriomis būtų lengvinamas LRT vadovo atleidimas ir priimtas sprendimas trejiems metams įšaldyti įstaigos biudžetą.
Žurnalistai, organizuojantys mitingą, teigė, kad pataisos dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo yra antikonstitucinės, prieštarauja europinei teisei ir sudaro prielaidas politikams kištis į LRT turinį. Organizatoriai reikalauja valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus.
Mitingo dalyvių skaičiaus ginčai
Protesto „Šalin rankas“ dalyvių skaičius tapo diskusijų objektu. BNS paskelbė, kad mitinge dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių. Tačiau dalyvių skaičiaus vertinimas pasirodė esąs sudėtingas ir prieštaringas.
Policija atsisakė BNS nurodyti, kiek šeštadienį Katedros aikštėje Vilniuje susirinko protestuotojų. „Po poros mitingų nusprendėme skaičiaus nekomunikuoti, nes paskui visi naudojasi, o mes neturime objektyvios galimybės suskaičiuoti, nes (…) neturime tikslios metodikos ir negalime pagrįsti to skaičiaus“, - BNS sakė policijos atstovas. Pasak jo, „gavę tuos skaičius, pareigūnai įsivertina, kiek pareigūnų turėtų dirbti, kokia apimtimi, bet skaičiuoti dalyvius nėra policijos darbas“.
Mobiliojo ryšio operatorių duomenys suteikė alternatyvių vertinimų. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė nurodė, kad Katedros aikštėje vykusiame proteste šeštadienį dalyvavo 9,5 tūkst. „Tele2“ klientų. „„Tele2“ tinkle skaičiuojame, kiek SIM kortelių tuo metu jungiasi prie ryšio stoties ar stočių, kurios dengia tam tikrą teritoriją“, - paaiškino ji. Tuo tarpu „Bitės“ duomenimis, Katedros aikštėje protesto metu šeštadienį buvo per 8 tūkst. šio operatoriaus klientų.
„Sudėjus visų operatorių pateikiamus SIM kortelių skaičius, tam tikra paklaida išlieka, nes žmonės gali turėti, pavyzdžiui, dvi skirtingų operatorių SIM korteles tame pačiame telefone arba du įrenginius“, - pažymėjo A. Buitkutė. Ji pridūrė, kad „skaičiuojama preliminariai Katedros aikštėje. Ar stovėsite prie Vidaus reikalų ministerijos kamputyje ir žiūrėsite iš tolo, ar būsite prie pat scenos, skaičiuos vienodai“. Remiantis mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, į mitingą Katedros aikštėje praėjusį savaitgalį susirinko apie 22-26 tūkst. žmonių.
Mitingo dalyvių skaičiaus palyginimas
| Šaltinis | Dalyvių skaičius (apytiksliai) | Metodika / Pastabos |
|---|---|---|
| BNS | 30 000 | Žurnalistų vertinimas, atsižvelgiant į plotą ir užimtumą |
| Policija | Nepateikta / "iš akies" | Atsisakyta komunikuoti, teigiama, kad nėra tikslios metodikos |
| „Tele2“ | 9 500 (SIM kortelių) | Pagal prisijungusių SIM kortelių skaičių prie ryšio stočių |
| „Bitė“ | >8 000 (klientų) | Pagal prisijungusių klientų skaičių prie ryšio stočių |
| Mobiliojo ryšio operatorių duomenys (apibendrinti) | 22 000-26 000 | Apibendrinti skirtingų operatorių duomenys, su galimomis paklaidomis |
Nepaisant skaičių skirtumų, „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė pabrėžė, kad "tai rodo, kad žmonėms ši tema tikrai yra svarbi, ir reikšminga dalis visuomenės nesutinka su tuo, kokios ir kaip Seime yra svarstomos LRT įstatymo pataisos. Būtent tai, kad žmonių pilietinis aktyvumas nemažėja tokį ilgą laiką, mane džiugina labiausiai." BNS anksčiau skelbė, kad dėl grėsmės žodžio laisvei nuo praėjusių metų gruodžio surengtuose keliuose protestuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Laisvo žodžio gynyba ir politinis kontekstas
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Už laisvą žodį ir žiniasklaidos laisvę“, „Šalin rankas“, „Čia tikrai niekas nedvokia, leiskit dirbti!“, kuriame pavaizduoti prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, taip pat „Nausėda Lietuvos gėda“. Prieš protesto pradžią ant M. Mažvydo bibliotekos laiptų grojo pučiamųjų orkestras, protesto metu susirinkę žmonės skandavo „Šalin rankas“, „Laisvo žodžio jūs neatimsit“.
LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius, kreipdamasis į protesto dalyvius, teigė: „Mes čia, kad ši valdžia neužvaldytų mūsų visuomeninio transliuotojo. Tūkstančiai žmonių, kurie mus dabar stebi savo kompiuteriuose, ekranuose, ačiū, kad jūs esate čia su mumis dėl to, kad ši valdžia neužvaldytų mūsų nepriklausomos žiniasklaidos.“ Jis pabrėžė, kad valdžia iš visuomenės „bando atimti laisvą žodį“, nors LRT stengiasi būti atvira visų pažiūrų žmonėms.
Muzikantas Andrius Mamontovas prisiminė, kaip atrodo žiniasklaida, „kurią valdo valstybė, kuri yra politizuota“. Jis pabrėžė, kad laisvė niekada nebūna iškovota galutinai ir ragino kovoti už ją. Po savo kalbos A. Mamontovas atliko dainą „Atsibusk“, kurią teigė parašęs per prezidento Rolando Pakso apkaltą. „Maniau, kad ši daina bus aktuali tik tuo metu, bet ją tenka dainuoti vėl ir vėl“, - teigė muzikantas. Dainos metu A. Mamontovas kreipėsi ir į prezidentą G. Nausėdą, linkėdamas jam atsibusti.
Viena iš protesto organizatorių, „Redakcijos“ žurnalistė ir Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė, kritikavo politikus ir Prezidentą. Anot jos, „R. Žemaitaitis kartu su socialdemokratais ir prezidentu po truputėlį mažais žingsneliais bando užvaldyti mums visiems priklausantį visuomeninį transliuotoją“. Ji teigė, kad „mano valstybės premjerė bando mus įtikinti, esą nieko negali padaryti, nors jos partija Seime balsuoja už tokius sprendimus. Mano valstybės prezidentas puošia Kalėdų eglutes ir patogiai tyli. Tyli, manau, ir todėl, kad ta tyla jam gali būti naudinga“.
Kita „Redakcijos“ žurnalistė Rita Miliūtė sakė, jog politikai LRT pataisomis siekia, kad visuomeninis transliuotojas juos rodytų „gražius ir protingus“. „Išsaugokime LRT nepriklausomą ir laisvą, nes ties juo nebus sustota. (...) Reikia kovoti kiekvieną mielą dieną už laisvę ir už laisvą žodį“, - teigė ji.
Politiniai manevrai Seime ir absurdo kova
LRT įstatymo pataisos kelia daug diskusijų ir Seime. „Nemuno aušros“ siūlymas, kad LRT vadovą būtų galima atleisti už tai balsavus šešiems nariams iš 12, yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, tačiau iniciatoriai pripažino, jog projektą reikės tobulinti atleidimui numatant bent septynis balsus. Šiuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų gali būti pašalintas balsuojant aštuoniems nariams.
Pataisų rėmėjai teigia siekiantys atliepti lapkričio pradžioje paskelbtas Valstybės kontrolės atlikto LRT audito, nustačiusio įstaigos valdymo spragų, išvadas ir norintys suteikti realią galią transliuotojo tarybai keisti organizacijos vadovą, kai juo nebepasitikima.
Be to, lapkričio pabaigoje Seimas „aušriečių“ siūlymu nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų. Abi „Nemuno aušros“ iniciatyvas palaiko ir kitos valdančiosios socialdemokratų bei „valstiečių“ frakcijos.
Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas pažymėjo, kad „kyla stipri emocinė banga, kas yra būdinga visiems protestams. Turime šiandieną įspūdį, kad viskas, kas lemia Lietuvos politiką, yra protestas“.
Protestas Vilniuje užbaigtas ISM choro „Bel Canto“ ir susirinkusių žmonių sugiedota Tautiška giesme. Tiesa, renginio metu už viešosios tvarkos pažeidimą buvo sulaikytas asmuo, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tai buvo vienintelis incidentas, kurį užfiksavo policija, pabrėžiantis bendrą taikią protesto eigą.
Pilietinis aktyvumas ir "protesto genas"
„Mes turime savyje protesto geną ir šis yra labai senas. Net ir sovietmečiu jį turėjome“, - tvirtino Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas. Daugelis šių metų protestų vyko dėl nepasitenkinimo valdžia, o viskas prasidėjo nuo Gintauto Palucko bylos. Jo politinė karjera baigėsi kratomis ir atsistatydinimu. „Yra toks posakis, jog pasakykite, kas yra jūsų draugai, o mes pasakysime, kas jūs esate. Jei tie draugai yra Tomaševskiai, Žemaitaičiai - mes būsime prieš“, - aiškino proteste pakalbintas vyras.
Šiemet labiausiai matomi buvo kultūrininkai. „Tai yra tik gerokai pasiligojusios mūsų politinės sistemos simptomas“, - teigė režisierius Karolis Kaupinis. Viskas truko mėnesį, vėliau peraugo į Kultūros asamblėją. Tačiau protesto logotipą, pritaikydami sau, dabar skolinasi ir kiti. Štai ir be kultūrininkų šiais metais buvo protestas, kuriame atsiskleidė netikėti meniniai gabumai - per pareigūnų protestą vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dainavo. „Kaip kitaip atkreipti į save dėmesį, kai visi švilpia?“ - svarstė jis.
Savotiškų protestų būta ir Seime - prieš skubos tvarka stumiamas LRT įstatymo pataisas. „Labai nesąžininga, kai frakcijos dalis geria vyną ir viskį, o mes turime dirbti naktimis“, - neslėpė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Įstatyme atsidūrė Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis. Nubalsuota, kad katinui pareiškus nepasitikėjimą, LRT direktorius būtų atleidžiamas. „Su absurdu kovojama tokiomis pačiomis priemonėmis“, - aiškino Seimo narys Saulius Skvernelis.
Kultūros asamblėjos Iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė akcentavo, kad populistai neiškyla staiga. „Labai džiaugiuosi matydama, kaip pilietinis raumuo auga dienomis. (...) Karai ir populistų iškilimas neprasideda staiga. Jie prasideda tada, kai visuomenė ir politikai, kurie dar galėtų sustabdyti pavojų, pernelyg ilgai nenori patikėti, kad grėsmė jau čia“, - sakė ji. G. Masteikaitė atkreipė dėmesį į „aušriečių“ siūlymus įšaldytas LRT biudžeto lėšas skirti darželiams Šilutėje modernizuoti, pėsčiųjų ir dviračių takui tame pačiame mieste, bažnyčios remontui, apžvalgos bokšto prie Atmatos upės statybai. „Privalome neleisti išmainyti regioninės ir kultūros žiniasklaidos į apžvalgos bokštus ir asfaltus“, - teigė ji.
Iššūkiai pilietinei visuomenei ir komunikacija
LRT diktorė Eglė Bučelytė prisiminė 1991-ųjų sausio įvykius. „Tūkstančiai žmonių prie mūsų pastatų buvo susirinkę pasakyti „Šalin rankas“. Tada norėjo nutildyti ne Lietuvos televiziją. Tada norėjo užčiaupti visus, kurie tikėjo laisve ir tiesa. Bet kadangi laisvę atimti ne taip paprasta ir ne taip greita, pirmiausia norėjo atimti žodį, bet ir žodis taip lengvai neatimamas, kai jis yra ginamas, kai už jį stovima, kai juo tikima“, - sakė E. Bučelytė. „Nei vienas iš mūsų nenori, kad pasikartotų tai, ką išgyvenome prieš 35 ir daugiau metų“, - kalbėjo ji.
Proteste dalyvavusi 47 metų įmonės direktorė iš Klaipėdos Viktorija BNS sakė: „Labai neramu stebėti, kas vyksta, (...) atrodo jau, kad ne savo valstybėje pradedame gyventi“. Ji tikisi, kad politikai įsiklausys į protestuotojų reikalavimus, ypač dėl LRT vadovo keitimo ir tarybos depolitizavimo.
Linas Kontrimas perspėjo: „Neramina, jog kritinio požiūrio pradedame stokoti. Mes vis labiau nuslystame į juodą ir baltą, o pilietinei visuomenei tai yra kapas.“ Anot jo, pilietiniai judėjimai yra gerai, tačiau kalbėtis vieni su kitais vis dar nemokame. „Matome stiprų norą suskirstyti į savus ir priešus. Ką tai reiškia Lietuvai? Pažiūrėkime į istoriją - tuo dažniausiai pasinaudoja išorės priešai“, - komentavo jis.
Kalbėdami apie komunikaciją, „nemanykite, kad kiti žino tiek pat, kiek ir Jūs.“ Intensyvumas reiškia iš esmės pasiekiamumą, kad su savo žinute pasiektumėte kuo daugiau žmonių, o tai jau skaičių ir matematikos klausimas. Tikrovė ir viešoji realybė yra du skirtingi dalykai - šios realybės prasilenkia.