Mėsa yra vienas svarbiausių maisto produktų, aprūpinančių žmogaus organizmą būtiniausiomis maistinėmis medžiagomis. Joje gausu baltymų, mineralų ir vitaminų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekdama užtikrinti vartotojų apsaugą nuo nesaugių ir nekokybiškų produktų. Šiame straipsnyje aptariami dažniausiai nustatomi mėsos laikymo pažeidimai, jų priežastys ir pasekmės, taip pat pateikiamos rekomendacijos vartotojams, kaip atpažinti kokybišką mėsą ir apsaugoti savo teises. Aptarsime, ką daryti nusipirkus nekokybiškos mėsos ar mėsos produktų.
Kaip atpažinti kokybišką mėsą ir mėsos gaminius?
Apie mėsos kokybę galima spręsti iš jos išvaizdos. Šviežia atšaldyta mėsa - stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, priklausomai nuo gyvulio rūšies. Šviežios mėsos raumenys standūs, elastingi, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina. Mėsa, turinti pašalinį kvapą, netinka žmonių maistui.
Šviežia sušaldyta mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos. Renkantis kitus mėsos produktus (mėsos pusgaminius, o ypač mėsos gaminius), vartotojui svarbu atkreipti dėmesį į jų juslinius rodiklius - išvaizdą, konsistenciją, kvapą, jeigu yra galimybė, skonį. Mėsos gaminių jusliniai rodikliai (skonis, kvapas, konsistencija ir pan.) labai priklauso nuo mėsos gaminio sudėties ir gamybos technologijos.
Todėl, renkantis mėsos gaminį, vartotojui rekomenduojama atidžiai perskaityti mėsos gaminio pavadinimą ir sudėtį, atkreipti dėmesį į tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas, gamintoją.
Tinkamas mėsos ir jos gaminių laikymas
Kad šviežia mėsa neprarastų savo maistinės vertės, ją reikia laikyti atitinkamoje temperatūroje. Kad gedimo procesai būtų sustabdyti, šviežia atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje nei +7 °C temperatūroje. Atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip +4 °C temperatūroje.
Šviežia sušaldyta mėsa turi būti saugoma ne aukštesnėje nei -18 °C temperatūroje. Tokia temperatūra turi būti išlaikoma iki tol, kol pirkėjas produktą įsideda į pirkinių krepšelį. Todėl perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo mėsos laikymui tinkamą temperatūrą. Nepatartina imti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes juose nepakankamai šaldoma. Kai pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašos - tokie produktai greičiau genda.
Šaldant mėsa keičia spalvą dėl joje esančios drėgmės - vyksta tam tikri struktūros pokyčiai. Lėtai užšaldyta mėsa įgauna tamsiai raudoną atspalvį. Greitai užšaldant, mėsoje susiformuoja smulkūs ledo kristalėliai ir ji įgauna šviesų atspalvį. Pagal naujausias technologijas rekomenduojama kuo žemesnė mėsos užšaldymo temperatūra, siekianti -50 °C. Greitas produkto užšaldymas žemoje temperatūroje beveik nepakeičia ir nesuardo mėsos struktūros, o ilgas - padidina drėgmės išgaravimą, masės nuostolius. Praradusi daug drėgmės, mėsa tampa padžiūvusi, atšildyta praranda savo sultingumą.
Netinkamai atšildant mėsą, gaunami nemaži jos masės ir vertingų maistinių medžiagų nuostoliai. Šaldytą mėsą geriau atšildyti pamažu, vėsioje patalpoje. Taip atšildant, mėsos sultys, susidariusios iš ištirpusių ledo kristalų, vėl įsigeria į raumeninį audinį, mėsa pasidaro beveik tokia pati, kaip prieš užšaldant. Atšildytos mėsos nerekomenduojama pakartotinai užšaldyti. Net ir užšaldytų produktų nereikia labai ilgai laikyti, nes kuo ilgiau jie bus laikomi, tuo maistinės vertė bus mažesnė.
Mėsos kokybę įtakojantys veiksniai
Mėsos kokybė ir jos savybės priklauso nuo gyvulio rūšies, jo veislės, lyties, amžiaus, įmitimo, šėrimo būdo, skerdimo sąlygų. Mėsos juslinės savybės, pvz., spalva, priklauso nuo gyvulio rūšies, mėsos laikymo sąlygų, minkštumas, sultingumas - nuo mėsos sudėties, brandinimo laiko ir sąlygų, skonis ir kvapas - nuo šviežumo, gyvulio amžiaus, laikymo sąlygų.
Mėsos gaminių klasifikacija ir ženklinimas
Mėsos gaminiai skirstomi į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšis pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę. Lietuvos standartas LST 1919 „Mėsos gaminiai” nustato mėsos gaminių kokybės rodiklius, priklausomai nuo jų rūšies. Be to, šiuo standartu ribojamas mėsos pakaitalų (pvz., sojos baltymų), krakmolo panaudojimas, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai.
Mėsos gaminiai taip pat skirstomi į termiškai apdorotus (virtus, sterilizuotus, karštai rūkytus, virtus rūkytus, keptus) arba termiškai neapdorotus (šaltai rūkytus, vytintus, mažai rūkytus, sūdytus, tepamus). Termiškai apdoroti mėsos gaminiai gamybos metu kaitinami karštame ore arba vandenyje, vandens garuose, riebaluose ar kitoje aplinkoje - iki vidinės gaminio temperatūros, ne žemesnės kaip 68 °C. Termiškai neapdoroti, pvz., šalto rūkymo gaminiai, rūkomi šaltais (35 °C ir žemesnės temperatūros) nevisiško degimo medienos dūmais, o vytinti ar džiovinti mėsos gaminiai laikomi tam tikromis sąlygomis, kol iš jų išgaruoja dalis drėgmės ir jie įgauna specifinį skonį.
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų. Jų mitybinė vertė, lyginant su to paties terminio apdorojimo pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiais, turi būti kur kas aukštesnė. Aukščiausiai rūšiai keliamus reikalavimus turi atitikti mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „lietuviškas”, „auksinis”, „puikus”, „delikatesinis”, „ekstra”, „prima” ar „liuks”. Pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų. Antros rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo šiuos kiekius nurodyti ženklinimo etiketėse.
Mėsos gaminiai pagaminti ne Lietuvoje, kurie pagal Mėsos gaminių techninį reglamentą negali būti priskirti prie tam tikros rūšies gaminių, turi būti ženklinami nurodant „nerūšinis“.
Teisingo ir pilno mėsos produktų ženklinimo svarba
Teisingas ir pilnas ženklinimas yra ta informacija, kuri suteikia vartotojui galimybę rinktis produktą pagal kiekvieno skonį ir pageidavimą. Ant mėsos gaminio pakuotės (pvz., dešros, dešrelių) turi būti nurodytas pavadinimas, terminio apdorojimo būdas, rūšis (pvz., pirmos rūšies karštai rūkytos „Mėgėjų“ dešrelės), gamintojo pavadinimas ir adresas, produkto sudėtis (sudedamąsias dalis išvardijant mažėjančia tvarka), gamybai panaudotos žaliavos ir maisto priedai, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminas, gaminio kiekis (g arba kg), vartojimo instrukcija, jei gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti.
Privaloma ženklinimo informacija ant maisto produkto pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje turi būti pateikiama lietuvių kalba. Reglamentas 1169/2011 nustato detalius reikalavimus, kaip šios datos turi būti nurodomos. Privalomi duomenys nurodomi ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų aukštis (mažųjų raidžių) yra lygus 1,2 mm arba didesnis. VMVT siekia apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse ir užtikrinti, kad mėsos produktai atitiktų nustatytus reikalavimus.
Maisto priedai mėsos gaminiuose
Maisto priedų vartojimas Europos Bendrijoje yra suderintas ir visose valstybėse narėse galioja vienodos taisyklės. Visus maisto priedus leidžiama naudoti tik ištyrus, kad jie nėra žalingi žmonių sveikatai. Maisto priedai atlieka tam tikras technologines funkcijas (fiksuoja ar keičia produkto spalvą į patrauklesnę pirkėjui, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, tokiu būdu prailginant tinkamumo vartoti terminą ir kt.). Maisto priedai paženklinti E raide ir skaičiumi nereiškia, kad produktas kenkia sveikatai. E raidė rodo, kad priedas yra įtrauktas į Lietuvos higienos normos HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai” sąrašą, o skaičius - priedo numerį pagal Europos ekonominės bendrijos maisto priedų sąrašą.
Daugelis šių priedų yra natūralūs ar identiški natūraliems, nors ir gauti cheminės ar biocheminės sintezės būdu (pvz., augalinės kilmės maisto dažai, natūralios tirštinimo medžiagos, obuolių, citrinos rūgštys). Mėsos produktų gamyboje dažniausiai vartojami maisto priedai: E250 (natrio nitritas) - konservantas, spalvų fiksatorius, E300 - E302 (askorbininė rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos) - antioksidantai, E621 - aromato ir skonio stipriklis, E450 - E452 - fosfatiniai maisto priedai (naudojami suaktyvinti baltymų struktūras mėsos produktuose). Kai kurių maisto priedų ir didesnės dozės nekenksmingos žmogaus organizmui, todėl jų naudojimo normos nėra nustatytos, (pvz., citrinos rūgštis).
Dažniausi pažeidimai prekyboje mėsa ir jos produktais
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet tikrina, kokios kokybės mėsa ir jos produktais prekiaujama Lietuvoje, aiškinasi vyraujančių pažeidimų tendencijas ir analizuoja jų priežastis. Šiais metais dažniausias nesąžiningų verslininkų nusižengimas - parduodami gaminiai be ženklinimo etikečių ar su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, per penkis šių metų mėnesius visos Lietuvos prekybos centruose, parduotuvėse ir turgavietėse atlikta beveik 300 patikrinimų. Buvo aiškinamasi, ar prekiaujantieji sveriama mėsa ir jos produktais laikosi higienos reikalavimų, o gaminiai yra saugūs ir kokybiški.
Išsiaiškinta, kad 54 maisto tvarkymo subjektai nesilaikė vienų ar kitų teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Tai sudaro 20 proc. visų tikrintų subjektų. Daugiausia pažeidimų rasta mažose parduotuvėlėse (turgaviečių kioskuose, kaimo parduotuvėse). Dažniausiai buvo prekiaujama mėsa ir jos produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ar be ženklinimo etikečių. Tokie pažeidimai sudarė 40 proc. visų rastų pažeidimų.
Pavyzdžiui, vienoje Jurbarko parduotuvėje buvo prekiaujama viščiukų broilerių ketvirčiais, kiaulienos lašiniais be jokių ženklinimo etikečių ir kiaulienos subproduktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Kitas gana dažnai pasitaikantis reikalavimų nepaisymas - mėsos ir jos gaminių laikymas netinkamoje temperatūroje. Išaiškinta 15 proc. tokių atvejų. 13 proc. pažeidimų sudarė atsekamumo pažeidimai - nebuvo įmanoma nustatyti produktų gamintojo, kilmės šalies. Dėl išaiškintų pažeidimų prekiaujant sveriama mėsa ir jos produktais šiemet atsakingiems asmenims skirtos 45 administracinės baudos.
VMVT nustatytų pažeidimų suvestinė
| Pažeidimo tipas | Dalis visų pažeidimų (proc.) |
|---|---|
| Prekyba su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu arba be ženklinimo etikečių | 40 |
| Mėsos ir jos gaminių laikymas netinkamoje temperatūroje | 15 |
| Atsekamumo pažeidimai (gamintojo/kilmės šalies nenurodymas) | 13 |
| Tinkamumo vartoti terminų nesilaikymas (bendras) | ~48 |
| Produktų ženklinimo pažeidimai (bendras) | ~31 |
| Kokybės reikalavimų neatitikimas (bendras) | ~10 |
VMVT patikrinimų ir skundų statistika
2008 metais užregistruota ir ištirta 2170 vartotojų skundų, iš jų 866 (40 %) pasitvirtino, 50 atvejų maisto tvarkymo subjektuose nustatyti kiti pažeidimai dėl įmonių kaltės, vartotojų skundų gauta 23 % mažiau negu 2007 m. (buvo gauta 2800 skundų). Šiais metais gauta 450 vartotojų skundų, iš kurių 172 (38 %) pasitvirtino. 2008 m. VMVT gavo 177 vartotojų skundus dėl mėsos gaminių, iš jų 79 (45 %) pasitvirtino, šiais metais gauti 33 vartotojų skundai, iš kurių 17 (52 %) atvejų pasitvirtino. Dažniausiai vartotojai skundėsi dėl pasibaigusio tinkamumo vartoti termino, taip pat vartotojai neliko abejingi pastebėję, kad piktybiškai nuplėšomos etiketės, kai neužtikrinamos mėsos gaminių laikymo sąlygos, kartais produktuose aptinkama radinių.
VMVT neplaninis patikrinimas UAB „Raučulys“ įmonėje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno apygardos priežiūros skyrius šią savaitę atliko neplaninį patikrinimą UAB „Raučulys“ mėsos perdirbimo įmonėje ir parduotuvėje (Kauno r. sav., Vilkija). Tiek įmonės gamybos patalpose, tiek parduotuvėje nustatyti šiurkštūs maisto saugos ir higienos reikalavimų pažeidimai, dėl kurių įmonei uždrausta realizuoti beveik pusę tonos produkcijos. Nedelsiant buvo sustabdyta įmonės mėsos perdirbimo veikla ir yra sprendžiama dėl parduotuvės veiklos apribojimo.
Įmonės gamybos patalpose užfiksuota itin prasta higiena: nešvarios, netvarkingos patalpos, susidėvėjusi ir suskilusi grindų danga, nešvarios sienos bei lubos, vietomis matomi voratinkliai. Nustatyta, kad dalis patalpų naudojamos ne pagal paskirtį: šaldymo kameroje, skirtoje lašinių sūdymui, laikomi rūkyti gaminiai, o sūdoma - gaminių rūkymo patalpoje. Kai kuriose patalpose (tiek prieskonių sandėliavimo vietoje, tiek šviežios mėsos šaldytuve) neįrengtas net apšvietimas. Vertinant įrangos ir inventoriaus būklę, taip pat nustatyti šiurkštūs reikalavimų pažeidimai: paviršiai nehigieniški, pažeisti korozijos, dalis plautuvių užsikimšusios ar nesandarios, įrankių sterilizatorius neveikė. Mėsos išpjaustymo stalas susidėvėjęs; lašiniai buvo sūdomi naudojant nešvarią plastikinę talpą ir buvo prispausti korozijos pažeistomis metalinėmis grotelėmis. Šaldiklio vidus padengtas ledu, sandarinimo gumos - su pelėsio požymiais. Be to, netvarkingai buvo tvarkomi šalutiniai gyvūniniai produktai - nevykdyta jų apskaita, nepateikti atsekamumo dokumentai.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nebuvo užtikrinamas pusgaminių atsekamumas ir tinkamos laikymo sąlygos. Šaldyta mėsa bei sūdomi lašiniai laikyti nehigieniškai, neapsaugoti nuo galimos išorinės taršos. Rasta sūdomų kiaulienos lašinių ir šaldytų žaliavų be atsekamumo dokumentų, dalis produktų buvo sušalę į vientisą luitą. Dėl neaiškaus tinkamumo vartoti termino uždrausta realizuoti 417 kg mėsos pusgaminių ir sušaldytų kiaulienos žaliavų. Nustatyti darbuotojų higienos pažeidimai. Moterų tualeto lubos buvo apimtos pelėsio, į plautuves netiekiamas karštas vanduo, nebuvo tinkamų rankų dezinfekavimo priemonių.
Patikrinus šios įmonės parduotuvę, joje taip pat nustatyti pažeidimai. Šaldiklis buvo prišalęs ledo, nešvarus, mėsos gaminių šaldytuvas sugedęs - patikrinimo metu jame fiksuota +15,7 °C temperatūra, o tai laikytina šiurkščiu maisto laikymo sąlygų pažeidimu. Žuvies ir mėsos vitrinų plastikinės durelės suskilusios, sulipintos nešvaria lipnia juosta. Rasta produktų be ženklinimo etikečių arba su neaiškiais tinkamumo vartoti terminais, todėl uždrausta realizuoti dar 56 kg įvairių maisto produktų. Taip pat nustatyta, kad parduotuvėje neužtikrinamos net minimalios asmens higienai palaikyti sąlygos: nėra rankų dezinfekavimo ir sausinimo priemonių, viena darbuotoja dirbo nepasitikrinusi sveikatos ir neišklausiusi privalomų higienos įgūdžių mokymų. Tyrimas tęsiamas. Įmonė įpareigota pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, sunaikinti nesaugius maisto produktus, o atsakingiems asmenims bus taikoma administracinė nuobauda.
Konservuotų mėsos produktų gamyba ir sauga
Lietuvoje pastaruoju metu daugėja gaminančių mėsos konservus, paruoštus tiesioginiam vartojimui. Tuo labiau, kad šis ilgo tinkamumo vartoti termino maisto produktas nereikalauja ypatingų laikymo ar transportavimo sąlygų, be to, puikiai tinka skubantiems ar iškylaujantiems gamtoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) konservuotų mėsos produktų gamybai nedideliais kiekiais taiko supaprastintus reikalavimus patalpoms ir jų įrengimui, jei tai nekelia rizikos mėsos produktų saugai.
Tiesa, tokie palengvinimai taikomi mažiesiems mėsos konservų gamintojams, per savaitę pagaminantiems ir vietinei rinkai jų patiekiantiems iki 500 kg. Maisto saugos specialistai primena, kad visi norintys gaminti ir parduoti vartotojams konservus pirmiausia turi gauti maisto tvarkymo patalpoms suteikiamą patvirtinimą. Nors maisto konservavimas yra puiki galimybė perdirbti perteklinę užaugintą produkciją, sumedžiotą ar sužvejotą laimikį, namų ūkio sąlygomis pagamintus konservus tiekti į rinką yra draudžiama.
VMVT, atlikdama internetinės prekybos kontrolę, kasmet nustato prekybos ir pardavimo mėsos, žuvies, žvėrienos konservais atvejų, kurie buvo pagaminti nepatvirtintose maisto gamybos vietose. 2019 m. VMVT inspektoriai atliko 1 022 patikrinimus, kurių metu nustatyti pažeidimai sudarė 21 proc. 117 prekiautojų maisto produktais neturėjo VMVT išduoto leidimo vykdomai veiklai, 50 prekiautojų savo internetiniame skelbime nebuvo nurodę leidimo vykdyti veiklą numerio, 37 atvejais prekiautojai nepilnai arba neteisingai pateikė ženklinimo informaciją vartotojui. VMVT identifikavus prekiautojus ir su jais susisiekus, nemažai skelbimų iš portalų buvo pašalinta, 18 prekiautojų įteisino savo veiklą.
VMVT perspėja, kad netinkamai ruošiant konservus, juose gali daugintis bakterijos, gaminančios mirtinus toksinus. Suvalgęs tokių konservų žmogus gali apsinuodyti, o tai gali baigtis net mirtimi. Todėl rekomenduojama žaliavas konservų gamybai rinktis tik iš patvirtintų ir patikimų tiekėjų. Prieš vartojimą rekomenduojama patikrinti, ar nedeformuota konservų tara, nepakelti konservų dangteliai. Vartotojams konservus rekomenduojama pirkti tik pagamintus patvirtintose įmonėse, kuriose vykdoma oficiali kontrolė ir gamintojas pagal teisės aktus atsako už produkto saugą bei kokybę.
Ką daryti nusipirkus nekokybiškos mėsos ir kur kreiptis?
Vartotojas, nusipirkęs netinkamos kokybės, turintį gedimo požymių produktą ar pastebėjęs, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, gali kreiptis į parduotuvės, kurioje įsigijo nekokybišką produktą, administraciją arba prekyvietės pardavėją. Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.
Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą raštišką atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas šiuo atveju turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Siekiant efektyviai ir operatyviai ištirti kiekvieno gyventojo skundą, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje yra įdiegta vieninga vartotojų pranešimų registravimo sistema. Visi užregistruoti vartotojų skundai patenka į šią informacinę sistemą, kuria galima sekti pranešimų tyrimų eigą visoje Lietuvoje. Dažniausiai vartotojo skundas išnagrinėjamas per 2-5 dienas nuo kreipimosi į VMVT.
Kreipimosi į VMVT būdai:
- Raštu (Siesikų g. 19, 07170 Vilnius-10).
- Faksu (8 5) 2491717.
- Kitais telefonų numeriais. Pranešimas užregistruojamas Maisto kontrolės informacinėje sistemoje ir automatiškai nusiunčiamas teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Vartotojai gali kreiptis ir tiesiogiai į teritorines VMVT.
Apie tyrimo rezultatus informuojamas vartotojas (jei jis nebuvo anonimas). Nėra pagrindo baimintis prisistatyti ir nurodyti savo telefono numerį ar adresą, nes tiek centrinės VMVT atsakingi pareigūnai, tiek teritorinių VMVT maisto produktų inspektoriai šių duomenų niekam neskelbia, tik pasinaudoja jais skundo tyrimo tikslais - jei reikia pasitikslinti, papildyti informaciją, informuoja vartotoją. Apie tyrimo rezultatus informuojama ir centrinė VMVT. Kiekvieną mėnesį teritorinės VMVT pateikia vartotojų skundų ataskaitas centrinei VMVT. Informacija apie gautus vartotojų pranešimus (skundus) skelbiama vartotojams centrinės VMVT tinklalapyje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia apsaugoti gyventojus nuo nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų. Europos Sąjungos vartotojų šūkis - „Žinok savo teises. Naudokis savo teisėmis“. Juk vartotojai - rinkos varomoji jėga, būtent jų dėka sėkmingai auga konkurencija tarp gamintojų ar paslaugų teikėjų. Lietuvos gyventojai šiandien turi galimybę rinktis įvairius produktus ar paslaugas, ginti savo teises, siekti, kad būtų atlyginta žala. Žmonių pilietiškumas, aktyvumas ir kokybiška VMVT vykdoma kontrolė padeda ir toliau ugdyti gamintojų atsakomybę vartotojams.
tags: #mesos #laikymo #pazeidimai