Mesos Peptono Agaras (MPA): sudėtis, paruošimas ir taikymas mikrobiologijoje

Mesos peptono agaras (MPA) yra plačiai naudojama bakteriologinė terpė, skirta įvairių mikroorganizmų auginimui ir palaikymui. Jo universalumas ir paprastas paruošimas padaro jį nepakeičiamu įrankiu mikrobiologijos laboratorijose, maisto pramonėje ir aplinkos tyrimuose. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai MPA gamybos aspektai, įskaitant sudedamąsias dalis, paruošimo metodus ir kokybės kontrolės priemones.

Kas yra Mesos Peptono Agaras?

MPA yra bazinė mitybinė terpė, kuri sudaro palankias sąlygas augti daugeliui bakterijų ir grybelių. Ši terpė yra esminis įrankis tiriant organizmų morfologiją ir fiziologiją. Kadangi MPA yra universali terpė, joje galima stebėti įvairių formų ir savybių mikroorganizmus. Rutulinės bakterijos (kokai) dažniausiai esti taisyklingo rutulio formos, o daugelis lazdelių formos bakterijų yra iki 1 µm storio ir kelių mikrometrų ilgio. Bakterijų masė labai maža, ir jos būna taisyklingos raitytos spiralės. Kai kurios bakterijos sudaro sporas; sporinės lazdelės vadinamos bacilomis. Auginant ant MPA, galima stebėti kultūros augimo pobūdį ir brūkšnio išvaizdą ant nuožulnaus agaro.

Bakterijos ląstelės struktūra

MPA sudedamosios dalys ir jų reikšmė

MPA sudėtis yra gana paprasta, tačiau kruopščiai subalansuota, kad užtikrintų optimalų mikroorganizmų augimą. Pagrindinės sudedamosios dalys yra:

  • Peptonas: Tai yra pagrindinis azoto šaltinis, aprūpinantis mikroorganizmus aminorūgštimis ir peptidais, reikalingais augimui. Mikrobiologinės terpės gali naudoti bakteriologinį neutralų peptoną arba kazeino peptoną.
  • Mėsos ekstraktas: Papildomas azoto, vitaminų ir mineralų šaltinis, skatinantis mikroorganizmų dauginimąsi.
  • Natrio chloridas (NaCl): Palaiko osmosinį balansą terpėje, užkertant kelią ląstelių dehidratacijai ar lizėms.
  • Agaras: Kietinanti medžiaga, suteikianti terpei kietą paviršių, ant kurio gali augti mikroorganizmų kolonijos. Agaro koncentracija paprastai svyruoja nuo 9 iki 18 g/l, priklausomai nuo reikiamo kietumo. Agaras Nr.1 naudojamas terpių sukietinimui.

Be šių pagrindinių komponentų, kitos terpių sudėties dalys gali apimti mielių ekstraktą, kalio fosfatą ir kitus priedus, tokius kaip gliukozė, laktozė, sacharozė ar tulžies druskos, priklausomai nuo specifinio terpės tipo ir jos paskirties.

MPA paruošimo žingsniai

MPA paruošimas apima keletą pagrindinių žingsnių, užtikrinančių, kad terpė būtų sterili ir tinkama mikroorganizmų auginimui:

  1. Sudedamųjų dalių paruošimas: Tiksliai pasverkite reikiamus kiekius peptono, mėsos ekstrakto, natrio chlorido ir agaro. Žaliavos, reagentai ir priemonės reikalingos mikrobiologinių terpių gamybos nepertraukiamam darbui užtikrinti ir sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.
  2. Maišymas: Supilkite sudedamąsias dalis į distiliuotą arba dejonizuotą vandenį. Maišykite, kol visi ingredientai visiškai ištirps.
  3. pH reguliavimas: Patikrinkite terpės pH ir, jei reikia, pakoreguokite iki 7,0 ± 0,2, naudojant rūgštį arba šarmą. Optimalus pH užtikrina gerą mikroorganizmų augimą.
  4. Sterilizavimas: Sterilizuokite terpę autoklave 121 °C temperatūroje 15 minučių. Tai sunaikina visus galimus teršalus ir užtikrina, kad terpė būtų sterili prieš naudojimą. Autoklavuojama 0,05 Mpa slėgyje 20-25 min.
  5. Pylimas į Petri lėkšteles: Atvėsinkite sterilizuotą terpę iki maždaug 45-50 °C ir supilkite į sterilias Petri lėkšteles. Leiskite agarei sustingti. Pilamas į sterilų išlyditą ir atvėsintą iki 50 °C agarą.
  6. Kokybės kontrolė: Patikrinkite, ar terpė sterili, inkubuodami keletą lėkštelių 37 °C temperatūroje 24-48 valandas. Jei nėra augimo, terpė laikoma sterilia ir tinkama naudoti.

Svarbu pažymėti, kad kai kurie gamintojai siūlo MPA mišinius granulių pavidalu, kaip nurodo "Mišinys tiktai granulėmis". Tokiu atveju, reikia tiesiog ištirpinti granules distiliuotame vandenyje ir sterilizuoti autoklave.

Laboratorinės įrangos sterilizavimas autoklave

Pagrindiniai mikrobiologijos metodai – kietos terpės agarinės plokštelės

MPA panaudojimas ir tyrimai

Mesos peptono agaras (MPA) yra universali terpė, naudojama įvairiems mikrobiologiniams tyrimams:

  • Bendras mikroorganizmų auginimas: MPA yra puiki terpė įvairioms bakterijoms ir grybeliams auginti.
  • Kolonijų morfologijos tyrimas: Ant MPA augančios kolonijos gali būti stebimos ir aprašomos, atsižvelgiant į jų dydį, formą, spalvą ir kraštus. Tai padeda identifikuoti mikroorganizmus. Kolonijos gali didėti greitai ir lėtai, būti didelės (daugiau kaip 4-5 mm), vidutinės (2-4 mm) ir smulkios (1-2 mm). Kai kurių bakterijų kolonijos labai smulkios - ne didesnės kaip 1 mm, ir gali būti apibūdinamos kaip taškinės. Kolonijų paviršius įvairių bakterijų rūšių taip pat įvairus: gali būti kraterio pavidalo, gumburiuotos, į agarą įaugusios, smulkiagrūdės, stambiagrūdės, srovinės, siūlinės ir panašiai. Dėl kolonijų struktūros skirtumo, skirtingas ir jų kraštas. Terpėje taip pat gali būti stebimas pigmentų sudarymas, kuris keičia mitybinių terpių, tarp jų ir bulvės, spalvas.
  • Tiriamųjų medžiagų paruošimas: MPA gali būti naudojama tiriamųjų medžiagų, skirtų biocheminiams tyrimams ir identifikavimui, paruošimui.
  • Aplinkos monitoringas: MPA naudojama paviršių, oro ir vandens mėginių mikrobinei taršai nustatyti.
  • Maisto pramonė: MPA naudojama maisto produktų mikrobinei kokybei tirti, siekiant nustatyti patogenus ir gedimą sukeliančius mikroorganizmus.
Bakterijų kolonijos ant agaro terpės

Mikrobiologinių terpių kokybės kontrolė

Kokybės kontrolė yra būtina siekiant užtikrinti, kad MPA ir kitos terpės būtų tinkamos naudoti ir duotų patikimus bei tikslius tyrimų rezultatus. Mikrobiologinėms terpėms keliami aukšti kokybės reikalavimai, užtikrinantys patikimus ir tikslius tyrimų rezultatus. Tai apima:

  • Sterilumo patikrinimas: Inkubuokite keletą lėkštelių be inokuliavimo, kad patikrintumėte, ar nėra užteršimo.
  • pH patikrinimas: Patikrinkite, ar pH yra tinkamas (7,0 ± 0,2).
  • Augimo skatinimo testas: Inokuliuokite lėkšteles su žinomais mikroorganizmų štamais ir patikrinkite, ar jie gerai auga.
  • Agaro kietumo patikrinimas: Vizualiai patikrinkite, ar agaras yra pakankamai kietas, kad ant jo galėtų augti kolonijos.
  • Atitikimas standartams: Sudėtis turi atitikti standarto LST EN ISO 9308-1 naujausio leidimo reikalavimus, taip pat atitikti ISO 21527-1 (E) standarto reikalavimus.

Standartai ir reikalavimai mikrobiologinėms terpėms

MPA gamyba ir naudojimas turi atitikti įvairius standartus ir reikalavimus, siekiant užtikrinti patikimus ir atkuriamus rezultatus. Terpės turi atitikti galiojančius standartus ir būti tinkamos naudojimui. Kai kurie svarbūs standartai yra:

  • LST EN ISO 6579-1: horizontalusis metodas Salmonella spp. aptikimui.
  • ISO 4831 ir ISO 4832: bendrojo bakterijų skaičiaus nustatymui.
  • ISO 21527-1 (E) ir ISO 21527-2: pelėsių ir mielių skaičiaus nustatymui.
  • ISO 7251: Escherichia coli aptikimui.
  • ISO 15214: Bacillus cereus aptikimui.
  • ISO 16782: Legionella spp. aptikimui.
  • ISO 21528-2: Enterobacteriaceae aptikimui.
  • LST EN ISO 9308-1: vandens kokybės tyrimams.
  • EN ISO 4833: mikroorganizmų skaičiaus nustatymui.
  • Kiti susiję standartai apima: LST EN ISO 6887-1, LST EN ISO 11290-2, LST EN ISO 21567, LST EN ISO 11930, LST EN ISO 16266, LST EN ISO 22718, ISO 7899, LST EN ISO 17410, ISO 8199, LST EN 1650, LST ISO 7251, LST EN ISO 10273.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikia naudoti naujausius šių standartų leidimus, kad būtų užtikrintas atitikimas naujausioms rekomendacijoms ir geriausiai praktikai.

Agaro reikšmė mikrobiologijoje

Agaras - tai natūralus želatinos pakaitalas, gaunamas iš raudonųjų jūrų dumblių. Skirtingai nuo gyvulinės kilmės želatinos, kurią gaminame iš kaulų ir kremzlių, agaras yra 100% augalinės kilmės produktas. Išvaizda agaro primena baltus, beveik skaidrius lakštus arba smulkų miltelių pavidalo produktą. Kvapas praktiškai jokio, skonis taip pat neutralus. Agaro stiprumas tikrai stebina; jei paprastai želatinai reikia šaldytuvo, kad ji sukietėtų, tai agaras sustingsta kambario temperatūroje.

Agaro istorija laboratorijose prasideda XIX amžiuje, kai jis pateko į Europą. Mokslininkai greitai suprato, kad tai puikus terpė bakterijų auginimui. Parduotuvėse agarą rasite keliais pavidalais: miltelių, granulių arba lakštų. Milteliai yra patogiausi pradedantiesiems - juos lengviau dozuoti ir ištirpinti. Renkantis agarą, atkreipkite dėmesį į spalvą - kokybiškas produktas turėtų būti baltas arba šiek tiek gelsvai atspalvis. Agaro stiprumas paprastai žymimas skaičiais - kuo didesnis skaičius, tuo stipresnis produktas. Ruošiant agarą, svarbiausia taisyklė - jį būtina užvirinti. Skirtingai nuo želatinos, kurią galima ištirpinti šiltame vandenyje, agaras tirpsta tik verdančiame skystyje.

Kitų mitybinių terpių pavyzdžiai ir jų taikymas

Be MPA, mikrobiologijoje naudojama daugybė kitų terpių, skirtų specifiniams mikroorganizmams auginti ar diferencijuoti. Kai kurios iš jų yra selektyvios arba diferencijuojančios, turinčios papildomų priedų.

Papildomos terpės ir priedai

Kartais į MPA ar kitas bazines terpes pridedami papildomi priedai, siekiant pagerinti jų selektyvumą arba diferenciaciją. Pavyzdžiui:

  • Kraujo agaras: Pridedant kraujo, MPA tampa kraujo agaru, kuris leidžia stebėti hemolizę (raudonųjų kraujo kūnelių irimą), kurią sukelia tam tikros bakterijos. Kraujo agaro pagrindas Nr. 2 yra vienas iš variantų.
  • Antibiotikai: Pridedant antibiotikų, terpė tampa selektyvia terpe, leidžiančia augti tik atspariems antibiotikams mikroorganizmams.
  • Frazerio priedas: Pusės koncentracijos Frazerio priedas gali būti naudojamas Listeria monocytogenes auginimui.
  • Polisorbatas 80 (Tween 80): Tai nejoninė paviršiaus aktyvioji medžiaga, kuri gali būti pridėta, siekiant pagerinti tam tikrų mikroorganizmų augimą.

Listerijų selektyvus agaras

Listerijų selektyvus agaras yra specializuota terpė, skirta Listeria spp. auginimui ir identifikavimui. Šiai terpei priklauso ALOA Listerijų agaras su priedu, Listerijų Frazerio sultinys su priedu ir Listerijų atrankus agaras OXFORD su priedu.

Mitybinis sultinys

Mitybinis sultinys Nr. 1 pasižymi tuo, kad jo sudėtyje nėra druskos (NaCl). Mitybinis sultinys Nr. 2 turi tokią sudėtį (g/l): mėsos ekstraktas 1,0; peptonas 5,0; mielių ekstraktas 2,0; natrio chloridas 5,0; pH 7,4 ± 0,2.

Kai kurių terpių sudėties pavyzdžiai

Mikrobiologinės terpės turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus. Žemiau pateikiami kelių terpių pavyzdžiai ir jų sudėties ypatumai:

Terpė Mėsos ekstraktas (g/l) Peptonas (g/l) Mielių ekstraktas (g/l) Agaras (g/l) Natrio chloridas (g/l) pH Kiti priedai
Brilijantinės žalumos agaras 5,0 10,0 3,0 9,0-18,0 - 6,9 ± 0,2 Dinatrio hidrofosfatas 1,0, Natrio dihidrofosfatas 0,6, Laktozė 10,0, Sacharozė 10,0, Fenolio raudonasis 0,09, Briliantinis žalias 0,0047
Buferinis peptono vanduo - 10,0 - - 5,0 7,0 ± 0,2 Dinatrio hidrofosfatas dodekahidratas 9,0, Kalio dihidrofosfatas 1,5
Mitybinis agaras (MPA) 3,0 5,0 - 9-18,0 - 7,0 ± 0,2 -
Mueller-Hinton agaras Jautienos ekstraktas 2 Rūgštinis kazeino hidrolizatas 17,5 - 17,0 - 7,3 ± 0,1 Krakmolas 1,5
Mitybinis sultinys Nr. 2 1,0 5,0 2,0 - 5,0 7,4 ± 0,2 -

TSI Agaras (Trigubo Cukraus Geležies Agaras)

TSI agaras, arba geležies trigubo cukraus agaras, yra kieta kultivavimo terpė, kuri tarnauja kaip biocheminis tyrimas, skirtas pirminiams gram-neigiamiems baciliams nustatyti. Jis pagrįstas esančių cukrų fermentacijos įrodymu ir vandenilio sulfido bei dujų gamyba. Jo sudėtis ir pamatas labai panašūs į Kligler geležies testą, skirtumas tik tas, kad pastarasis turi tik gliukozę ir laktozę. Vietoj to, kaip rodo pavadinimas, TSI sudėtyje yra trys fermentuojami angliavandeniai: gliukozė, laktozė ir sacharozė. Be to, TSI terpėje yra keturi baltymų dariniai, dėl kurių jis yra labai maistingas agaras: mielių ekstraktas, mėsos ekstraktas, peptonas ir proteozės peptonas. Jame taip pat yra geležies amonio sulfato, natrio tiosulfato, natrio chlorido, fenolio raudono ir agaro.

TSI agaro veikimo principas

Kiekvienas iš junginių vykdo funkciją terpėje:

  • Natrio chloridas ir agaras: Natrio chloridas yra būtinas norint išlaikyti terpės osmotinę pusiausvyrą, o agaras suteikia kietą konsistenciją.
  • pH indikatorius (fenolio raudonas): Paruoštos terpės pH yra subalansuotas iki 7,3, o pH indikatorius (fenolio raudonas) tampa geltonas žemiau 6,8. Tai reiškia, kad nedideli rūgščių kiekiai, susidarę fermentuojant cukrus, paverčia terpę nuo raudonos oranžinės iki geltonos spalvos. Jei fermentacija nevyksta, terpė bus šarminta naudojant peptonus, nuo raudonos oranžinės iki stiprios raudonos.
  • Baltymų dariniai (mielių ekstraktas, mėsos ekstraktas, peptonas ir proteozės peptonas): Kai bakterijos metabolizuoja TSI agare esančius baltymus, gaunami aminai, kurie šarmina terpę (daugiausia ant nuožulniosios dalies), nes reakcijai reikia deguonies. Aminai paverčia sluoksnį į stiprų raudoną. Tačiau tai priklausys nuo bakterijų gebėjimo fermentuoti angliavandenius.
  • Angliavandenių fermentacija (gliukozė, laktozė ir sacharozė): Cukraus fermentacijos tyrimas gali suteikti kelis vaizdus ir kiekvienas iš jų interpretuojamas skirtingai. Bandymo aiškinimas skirsto mikroorganizmus į tris kategorijas: ne gliukozės fermentus, tik gliukozės fermentus (bet ne laktozės / sacharozės) ir laktozės / sacharozės fermentus. Gliukozės kiekis terpėje yra ribotas, o laktozės ir sacharozės koncentracija yra 10 kartų didesnė. Enterobacteriaceae šeimos ir kitų gliukozės fermentuojančių mikroorganizmų bakterijos pradės fermentuoti šį cukrų, nes tai yra paprasčiausias angliavandenių kiekis energijai. Kita vertus, laktozė ir sacharozė yra sudėtingi angliavandeniai, kurie turi būti suskirstyti ir konvertuoti į gliukozę, kad jie galėtų patekti į Embden-Meyerhof ciklą.
    • Ne gliukozės fermentuojantys mikroorganizmai: Kai inokuliuotas mikroorganizmas negali fermentuoti gliukozės, daug mažiau gali fermentuoti kitus angliavandenius. Todėl nėra rūgščių susidarymo, tačiau dėl peptonų naudojimo yra aminų. Tokiu atveju nuožulnioji dalis virsta stipresne raudona spalva, o vamzdžio apačia gali likti nepakitusi arba gali būti šarminta, paliekant visą raudoną vamzdelį. Aiškinimas: K / K reiškia šarminį kūgį / šarminę dugną. Šis rezultatas rodo, kad mikroorganizmas nepriklauso Enterobacteriaceae šeimai.
    • Tik gliukozės fermentuojantys mikroorganizmai: Jei bakterijos gali fermentuoti gliukozę, bet ne laktozę ar sacharozę. Bakterija suvartos visą gliukozę po maždaug 6-8 valandų ir gali rūgštinti tiek kūgį, tiek dugną; tai reiškia, kad agaras bus visiškai geltonas. Tačiau, kai gliukozė yra išeikvota ir nesugeba naudoti laktozės ir sacharozės, bakterijos pradės baltymų apykaitą. Šiai reakcijai reikia deguonies, todėl peptonų skilimas atsiranda ant paviršiaus (nuožulnioji dalis). Aminai gamina nuožulniąją dalį, sukdami geltoną spalvą į raudoną. Ši reakcija pasireiškia nuo 18 iki 24 valandų inkubacijos. Aiškinimas: K / A reiškia šarminį kūgį / rūgštinę dugną.
    • Laktozės / sacharozės fermentuojantys mikroorganizmai: Akivaizdu, kad gliukozę gali fermentuoti mikroorganizmai, galintys fermentuoti laktozę ir sacharozę. Po to, kai terpėje yra mažiausias gliukozės kiekis, susidaręs piruvatas pradeda metabolizuotis, susidarant rūgštims per Krebso aerobinį ciklą, o nuo 8 iki 12 valandų visa terpė bus geltona. Jei bakterijos gali suskaidyti laktozę arba sacharozę, rūgštys ir toliau bus gaminamos, o po 18-24 valandų visas vamzdis - nuožulnioji dalis ir dugnas - išliks geltonos. Gliukozės naudojimas atliekamas dviem būdais: vienas aerobinės formos vamzdžio kampe, o kitas anaerobiškai vamzdžio apačioje. Aiškinimas: A / A reiškia rūgšties kūgį / rūgštinę dugną. Jis gali gaminti dujas arba ne.
  • Dujų gamyba: Kai kurie mikroorganizmai gali gaminti dujas cukraus fermentacijos metu. Dujos parodo vamzdyje slėgį, kurį jis daro agaro viduje. Slėgis sukelia burbulų susidarymą arba agaro išstūmimą. Kartais dujų susidarymas gali suskaidyti terpę. Dujų gamybai, taip pat reakcijoms, atsirandančioms agaro kūgyje, reikia deguonies, todėl rekomenduojama, kad vamzdis būtų padengtas medvilniniu kištuku, o jei naudojamas bakelio dangtelis, jis neturėtų būti visiškai užsuktas. Dujų gamyba pateikiama kaip teigiama (+) arba neigiama (-).
  • Natrio tiosulfatas ir geležies amonio sulfatas (vandenilio sulfido gamyba): Bakterijos, galinčios gaminti vandenilio sulfidą (bespalves dujas), paima natrio tiosulfato sierą. Kai susidaręs H2S reaguoja su geležies amonio sulfatu, gaminamos geležies sulfido juodos nuosėdos (aiškiai matomos). H2S gamyba yra teigiamas (+) arba neigiama (-).
TSI agaro mėginių interpretacija

TSI agaro paruošimas ir inokuliavimas

Norint paruošti TSI agarą, reikia pasverti 62,5 g dehidratuoto trigubo cukraus (TSI) agaro ir ištirpinti vienu litru distiliuoto vandens. Įkaitinkite, kol agaras visiškai ištirps, dažnai maišydami. Paskirstykite 4 ml terpės į 13/100 mėgintuvėlius su medvilniniu dangteliu. Sterilizuokite autoklave 121 °C temperatūroje 15 minučių. Išėmę iš autoklavo, leiskite pailsėti pasvirusiai. Būtina pasirūpinti, kad ir pagrindo, ir nuožulniosios dalies atstumas būtų vienodas. Laikyti šaldytuve 2-8 °C. Prieš pasodinant bakterijų štamą, leiskite nudeginti. Dehidratuotos terpės spalva yra šviesiai smėlio, o paruošta terpė yra raudona-oranžinė. Galutinis paruoštos terpės pH yra 7,3 ± 0,2.

TSI terpė turi būti užkrėsta grynomis kolonijomis, izoliuotomis pirminėse arba selektyviose kultūrose. Sodinimas atliekamas tiesia kilpa ar adata. Bus padaryta punkcija, užtikrinanti, kad ji būtų per vidurį, kol pasieks dugną, o po to sodinimas baigiamas užklijuoti paviršių zigzaginiu būdu. Nedarykite dviejų skylių. Inkubuokite aerobioze 37 °C temperatūroje 18-24 valandas. Šiuo metu interpretuokite, nei prieš, nei po. Svarbu, kad TSI terpės sėjimo metu punkcija būtų švariai padaryta agaro centre, kol pasiekia dugną. Jei punkcija nukreipiama į vamzdžio sienas, tai gali sukelti klaidingus teigiamus dujų gamybos procesus, nes ji išeis per netinkamai suformuotą kanalą.

TSI agaro naudojimo apribojimai ir interpretacija

TSI bandymas turėtų būti skaitomas nuo 18 iki 24 valandų inkubacijos. Skaitymas prieš šį laiką gali suteikti klaidingą teigiamą fermentaciją A/A. Kadangi skaitymas po šio laiko gali sukelti netikro neigiamo nefermento įvaizdį, nes vartojami peptonai, kurie šarmina terpę.

TSI bandymas plačiai naudojamas mikrobiologijos laboratorijoje. Šis bandymas yra būtinas norint nustatyti, kokio tipo bandymas turi būti taikomas siekiant nustatyti gentį ir rūšis. Jo geras vykdymas ir aiškinimas gali sutaupyti medžiagos ir darbo. Mikroorganizmo nesugebėjimas fermentuoti terpėje esančią gliukozę nedelsiant jį išskiria iš Enterobacteriaceae šeimos. Taigi, šis bandymas yra būtinas norint nuspręsti, kokiu identifikavimo būdu reikia nustatyti genus ir rūšis. Kiekviena laboratorija nusprendžia, ar ji veikia su TSI agaru ar Kligler agaru.

  • Jei rezultatas yra TSI K/K, o citochromo oksidazės testas yra teigiamas, tuomet bandymai turi būti naudojami nustatant nefermentuojančius gramneigiamus bacilius, tokius kaip Pseudomonas, Alcaligen, Achromobacter, Burkholderia, be kitų genčių. Jei tai yra neigiama oksidazė, ji orientuota į Acinetobacter, Stenotrophomonas ir kt.
  • Kita vertus, jei gaunama TSI A/A arba K/A, o citochromo oksidazės testas yra neigiamas, ir nitratai sumažėja iki nitritų, tikimasi, kad tai yra Enterobacteriaceae šeimos mikroorganizmas. Šiuo atveju identifikavimo maršrutas bus orientuotas į specifinius šios bakterijų grupės tyrimus.
  • Jei gaunamas K/A arba A/A vaizdas, o citochromo oksidazės testas yra teigiamas, papildomi bandymai, kuriuos reikia atlikti, bus nukreipti į fermentuojančių padermių, kurios nepriklauso Enterobacteriaceae šeimai, identifikavimą, pavyzdžiui: Aeromonas, Plesiomonas, Vibrio ir Pasteurella.
  • TSI su vandenilio sulfidu ir neigiama oksidaze padės nustatyti šias Enterobacteriaceae šeimos gentis: Proteus, Citrobacter, Edwardsiella, Leminorella, Pragia, Trabusiella arba Salmonella.
  • TSI, turinčios ribotą arba vidutinį vandenilio sulfidą šarminėje nuožulnioje dalyje su šarminiu dugnu ir teigiamą oksidazę, leis naudoti bandymus, skirtus identifikuoti gramneigiamus, nefermentuojančius bacilius, gaminančius H2S, pvz. Shewanella putrefaciens.
  • Galiausiai, TSI galima naudoti vandenilio sulfido gamybai gramteigiamose bacilose, ypač kai įtariama Erysipelotrix rhusiopathiae.

Nacionalinės Visuomenės Sveikatos Priežiūros Laboratorijos (NVSPL) veikla

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) aktyviai dalyvauja konkursuose, kuriuos skelbia įvairios organizacijos. Laboratorija vykdo reagentų, priemonių ir įrangos pirkimus, reikalingus klinikinių tyrimų atlikimui, tarp jų ir mikrobiologinių terpių. Taip pat perkamos išorinės kokybės kontrolės programos, užtikrinančios laboratorijoje atliekamų tyrimų patikimumą.

Pagrindiniai NVSPL pirkimai apima: matavimo priemonių metrologinės patikros ir kalibravimo paslaugas; reagentų ir priemonių, skirtų klinikinių tyrimų atlikimui, pirkimą; laboratorinės įrangos pirkimą; išorinės kokybės kontrolės paslaugų (programų) pirkimą; sertifikuotų pamatinių medžiagų, standartinių tirpalų, reagentų ir priemonių, skirtų cheminiams tyrimams atlikti, pirkimą; baldų, reikalingų klinikinių tyrimų skyriaus darbui užtikrinti, pirkimą; dviejų aukštų konteinerinės laboratorijos pirkimą; robotizuotos didelio našumo įrangos SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatymui tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos (RT-PGR) metodu, pirkimą.

Pagrindiniai NVSPL konkurentai viešuosiuose pirkimuose yra: "Eurofins Labtarna Lietuva", UAB, Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, UAB "Medicina practica laboratorija".

tags: #mesos #peptono #agaras

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.