Šiame straipsnyje atliekama išsami mėsos rinkos PEST analizė, siekiant nustatyti pagrindinius politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius, turinčius įtakos šiai svarbiai ūkio šakai. PEST analizė leidžia įvertinti išorinės aplinkos keliamas grėsmes ir galimybes, padedant įmonėms ir politikams priimti strateginius sprendimus. Lietuvoje, kur laisvos rinkos ekonomika dar tik žengia pirmuosius žingsnius, rinkos analizė nėra plačiai taikoma ir yra sąlyginai naujas dalykas. Besikeičiant aplinkos sąlygoms ir stiprėjant konkurencijai, atsiranda būtinybė tirti rinką, labai atsakingai įvertinti savo galimybes veikti joje ir numatyti veiklos vystymosi būdus. Akivaizdu, jog vienos įmonės augs ir stiprės, o kitas šiuo metu gali ištikti bankrotas.
Nagrinėjant Vasiliausko I.(2005) teorinę medžiagą, makroaplinkos strateginėje analizėje labiau priimtina yra PEST analizė. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: politinį teisinį, ekonominį, socialinį kultūrinį ir technologinį.
Politiniai veiksniai
Politinis stabilumas ir vyriausybės politika daro didelę įtaką mėsos rinkai. Žemės ūkio subsidijos, importo ir eksporto tarifai, maisto saugos reglamentai ir aplinkosaugos įstatymai tiesiogiai veikia gamybos sąnaudas, konkurencingumą ir prekybos srautus. Pavyzdžiui, griežtesni aplinkosaugos reikalavimai gali padidinti ūkių išlaidas, o palankios subsidijos gali padėti vietos gamintojams konkuruoti su importuotojais. Integruojantis į ES, perdirbimo įmonėms aktualu pagal Europos standartus įgyvendinti sanitarijos ir higienos reikalavimus. Tam reikia nemažai lėšų, kurių, deja, daugelis įmonių stokoja.
Politinės aplinkos aspektas apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką įmonės sprendimų įgyvendinimui. Svarbiausi politiniai veiksniai mėsos rinkoje yra:
- Žemės ūkio politika: Vyriausybės intervencija į žemės ūkį per subsidijas ir kainų kontrolę.
- Maisto saugos reglamentai: Reikalavimai, užtikrinantys mėsos kokybę ir saugumą vartotojams.
- Tarptautinė prekyba: Importo ir eksporto tarifai bei prekybos susitarimai, turintys įtakos mėsos prekybai.
- Aplinkosaugos įstatymai: Reikalavimai, skirti mažinti žemės ūkio poveikį aplinkai.
Europos Komisija 2003 m. sausio mėnesį trylikai Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių ir šaldytuvų išdavė sertifikatą, leidžiantį eksportuoti produkciją į ES šalis.
Ekonominiai veiksniai
Ekonominė aplinka, įskaitant infliaciją, valiutų kursus, ekonomikos augimą ir vartotojų perkamąją galią, daro didelę įtaką mėsos rinkai. Ekonomikos nuosmukio metu vartotojai gali pereiti prie pigesnių baltymų šaltinių, o infliacija gali padidinti gamybos sąnaudas. Valiutų kursų svyravimai taip pat gali paveikti importo ir eksporto kainas. Ekonominis aspektas - kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį daro tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis. Įvertinant tai, galima numatyti gyventojų perkamumą, jų elgesį rinkoje, siūlomos prekės paklausą.
Kadangi prognozuojama, jog 2026 m. pasaulinis BVP augimas sulėtės, vartotojai išliks jautrūs kainoms ir keis vartojimo modelius. Gyvūninių baltymų kategorijų kainų dinamika skirsis, o kainų spaudimas paskatins kai kuriuos vartotojus mažinti produktų kiekį tose pačiose kategorijose arba keisti savo pasirinkimus.
Pagrindiniai ekonominiai veiksniai apima:
- Infliacija: Kainų kilimas, didinantis gamybos sąnaudas.
- Valiutų kursai: Valiutų kursų svyravimai, turintys įtakos importo ir eksporto kainoms.
- Ekonomikos augimas: Bendras ekonomikos augimas, lemiantis vartotojų perkamąją galią.
- Vartotojų perkamoji galia: Vartotojų galimybė įsigyti prekes ir paslaugas.
- Palūkanų normos: Palūkanų normų pokyčiai, veikiantys investicijas ir skolinimąsi.
- Nedarbo lygis: Nedarbo lygis, turintis įtakos vartotojų išlaidoms.
- Žaliavų kainos: Grūdų, pašarų ir energijos kainos, veikiančios gamybos sąnaudas.
Socialiniai veiksniai
Socialiniai veiksniai, tokie kaip gyventojų demografija, gyvenimo būdo pokyčiai, sveikatos sąmoningumas ir kultūrinės nuostatos, formuoja mėsos paklausą. Augantis susirūpinimas sveikata gali paskatinti vartotojus rinktis liesesnę mėsą arba alternatyvius baltymų šaltinius, o augantis vegetarizmas ir veganizmas gali sumažinti bendrą mėsos suvartojimą. Socialinis - kultūrinis aspektas atspindi visuomenės poveikį įmonei, sprendimų įgyvendinimui. Socialinė - kultūrinė aplinka turi labai didelės įtakos įmonės veiklai, nes įmonė stengiasi orientuoti savo gamybą, atsižvelgdama į demografinius Lietuvos rodiklius.
Svarbiausi socialiniai veiksniai apima:
- Gyventojų demografija: Gyventojų amžius, lytis, etninė priklausomybė ir migracija.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Besikeičiantys vartotojų įpročiai ir prioritetai.
- Sveikatos sąmoningumas: Vartotojų susirūpinimas dėl mitybos ir sveikatos.
- Kultūrinės nuostatos: Tradicijos ir papročiai, susiję su maistu ir mityba.
- Vartotojų nuomonės: Vartotojų požiūris į mėsos produktus ir jų gamybos būdus.
- Etiniai sumetimai: Susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos.
- Mitybos tendencijos: Populiarėjančios dietos (pvz., keto, paleo), turinčios įtakos mėsos vartojimui.
- Gyventojų augimas: Gyventojų skaičiaus didėjimas, lemiantis didesnę maisto paklausą.
- Urbanizacija: Gyventojų persikėlimas į miestus, keičiantis mitybos įpročius.
Technologiniai veiksniai
Technologinė pažanga daro didelę įtaką mėsos gamybai, apdorojimui ir paskirstymui. Naujos veisimo technologijos, pašarų optimizavimas, automatizuotos skerdyklos ir pažangūs pakavimo metodai gali padidinti efektyvumą, sumažinti sąnaudas ir pagerinti produktų kokybę. Technologinis aspektas apima mokslinių žinių ir jų praktinio taikymo poveikį įmonės sprendimų įgyvendinimui. Mokslinis -technologinis aspektas įmonėje labiausiai pastebimas prekių kūrimo, tobulinimo ir gamybos srityse.
„Rabobank“ naujųjų metų prognozė skelbia, kad 2026 m. pasaulinė mėsos gamyba sumažės pirmą kartą per šešerius metus. Labiausiai mažėja jautienos gamyba. Šiame segmente mažesnės gamybos tikimasi pirmiausia Šiaurės Amerikoje ir Brazilijoje. Po daugelio metų nuosmukio dėl ankstyvo galvijų skerdimo šių regionų gamintojai dabar stengiasi atkurti savo bandas. Prognozuojama, kad 2026 m. jautienos gamyba mažės ir toliau - numatomas bendras 3,1 proc. Europoje praėjusių metų mėlynojo liežuvio ligos (MLL) protrūkių poveikis mažėja. Nepaisant to, tiekimas išlieka ribotas, todėl kainos yra rekordiškai aukštos.
Ekspertai tikisi, kad pašarų kainos išliks stabilios, mažesnis baltymų tiekimas, didėjantis kainų nepastovumas ir prekybos išlaidos bei ligų spaudimas turės įtakos pelno maržoms. Perdirbėjai gali susidurti su nuolatiniais pajėgumų panaudojimo iššūkiais, taip pat su prekybos sutrikimais dėl tarifų ir kitų protekcionistinių priemonių. Ligų protrūkiai 2025 m. taip pat sutrikdė prekybą, sumažino pelno maržas ir produktyvumą. Technologijos taip pat atliks esminį vaidmenį, padėdamos visoje tiekimo grandinėje esančioms įmonėms valdyti veiklos riziką ir kartu siekti tvarumo tikslų. Tačiau investicijos išlieka silpnos, nors investuotojų susidomėjimas dirbtiniu intelektu (DI) gali būti naudingas gyvulių augintojams ir perdirbėjams.
Manoma, jog šiemet sumažės pasaulinė kiaulienos gamyba, o tai daugiausia nutiks dėl Kinijos veiksmų. Rinkos ekspertai taip pat praneša apie augančią paukštienos paklausą. Dėl aukštų jautienos ir kiaulienos kainų paukštiena tam tikrose rinkose yra labiau vertinama. Europoje tikimasi 1-2 procentų augimo atsigavimo. Brazilijoje paukštienos gamyba ir eksportas artėja prie naujo rekordo, prognozuojamas 2 proc. augimas. Pietryčių Azijoje tikimasi net 3-4 proc. augimo, o Jungtinėse Valstijose - palyginti kuklaus 1 proc.
Gyvulių ir paukščių skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse palaipsniui įdiegiama vidaus savikontrolės sistema, parengta pagal rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) koncepciją. RVASVT įdiegimas rodo naują mėsos perdirbėjų požiūrį į veterinarijos ir higienos reikalavimus, padeda mėsos perdirbimo pramonei sparčiau prisitaikyti prie ES reikalavimų. Įdiegus šią sistemą, griežtėja apsaugos nuo įvairių teršalų reikalavimai, tinkamai turi būti dezinfekuojamos patalpos, tvarkomos atliekos.
Mėsos rinkos formavimosi problemos ir ypatumai Lietuvoje
Šiaulių miesto rinka yra sudėtinė visos Lietuvos mėsos gaminių rinkos dalis, taigi joje vykstantys procesai yra stipriai susiję su bendra situacija visoje valstybėje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mėsos produktų gamyba ir jų supirkimo kiekiai mažėja. Pagrindiniai mėsos tiekėjai yra ūkininkai, kiti gyventojų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Mėsos produktų rinkoje nuolat daugėja gamintojų ir dėl to didėja konkurencija.
Atrodytų, jog tokia padėtis turėtų būti palanki mėsos produktų gamintojams, tačiau valstybinis kainų reguliavimas, mažėjančios mėsos supirkimo kainos labai įtakoja ir apsunkina natūralius rinkos santykius. Apskaičiavus gyvulininkystės produkcijos supirkimo vidutinį lygį, galima teigti, kad vidutiniškai per metus superkama 129.75 tūkst. tonų produkcijos. Mėsos ir mėsos produktų suvartojimo vienam gyventojui mažėjimas liudija apie sudėtingą ekonominę padėtį šalyje bei apie vartotojų perkamosios galios mažėjimą. Didžiausią poveikį vartojimo apimčių pokyčiams turi gyventojų perkamosios galios sumažėjimas.
Duomenys apie mėsos ir mėsos produktų gamybos apimčių kitimą nuo 1995 m. iki 2000 m. rodo, kad mėsos gamybos apimtys turi tendenciją mažėti. 2000 m. auga tik kiaulienos bei paukštienos gamybos apimtys, o visų kitų mėsos produktų gamybos apimtys mažėja. Galima daryti išvadą, kad jautienos, veršienos bei jų gaminių paklausa sumažėjo dėl kempinligės ir kitų siaučiančių gyvulių ligų grėsmės. Rinkoje pateikiama vis daugiau paukštienos bei kiaulienos produktų ir konkurencija tarp gamintojų vis stiprėja. Akivaizdu, jog bendrą situaciją mėsos rinkoje, kaip ir visame žemės ūkyje, lemia daug veiksnių.
Įvertinus Lietuvos mėsos produktų rinkos kitimo tendencijas gamybos aspektu, matyti, kad 1998 metais sumažėjo gyvulininkystės produkcijos supirkimas, nors suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai smarkiai išaugo lyginant su 1997 metų rodikliais. Pagrindinė tokio supirkimo sumažėjimo priežastis - Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Dėl krizės mėsos perdirbimo fabrikų gamybiniai pajėgumai buvo panaudoti tik 15 - 20 procentų. Nuo 1999 metų visi mėsos supirkimo, gamybos, suvartojimo bei piniginių išlaidų mėsos produktams rodikliai krinta žemyn, tačiau išauga kiaulienos ir paukštienos paklausa.
Lietuvos mėsos pramonės struktūra ir konkurencingumas
Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. mėsos perdirbimo įmonių produkcija maisto produktų (be gėrimų) struktūroje sudarė apie 14,3 proc. Per 1998-2003 m. Lietuvoje gerokai sumažėjo gyvulių ir paukščių skerdyklų bei mėsos perdirbimo įmonių. Nemažai įmonių nesugebėjo pašalinti trūkumų, laikytis griežtų saugos bei kokybės reikalavimų visoje maisto produktų gamybos ir realizavimo grandinėje. Šalyje 2003 m. sausio 1 d. veikė 410 mėsos įmonių, iš jų:
- 151 gyvulių ir paukščių skerdykla;
- 99 fabrikai;
- 117 mėsos perdirbimo įmonių;
- 1 žvėrienos perdirbimo įmonė;
- 2 utilizavimo įmonės;
- 40 specializuotų šaldytuvų sandėlių.
Gamybiniai veikiančių įmonių pajėgumai panaudojami ne visiškai, o gaminama produkcija išsivysčiusių šalių rinkose yra konkurencinga tik iš dalies. Nepakankamą konkurencingumo lygį lemia tai, kad Lietuvoje auginamų gyvulių ir paukščių skerdenų kokybė neatitinka ES standartų. Stambiausios mėsos perdirbimo įmonės persitvarko pagal ES standartus.
Lietuvoje 2000 m. perdirbta 174 tūkst. t, 2001 m. - 150,5 tūkst. t, 2002 m. - 162 tūkst. t. Per 1998-2002 m. paukštienos gamyba padidėjo 29 proc., galvijienos gamyba sumažėjo 45 proc. Mažos ir vidutinės įmonės, investavusios į naujas rūkytų produktų, virtų dešrų, mėsos kulinarijos gaminių linijas, sėkmingai konkuruoja vidaus rinkose ir tampa potencialiomis eksportuotojomis. Didėjanti tarptautinė ir vidinė konkurencija verčia įmones jungtis. Tokiu savo elgesiu įmonės siekia sumažinti kaštus ir užimti didesnę rinkos dalį.
Žemiau pateikiama pagrindinių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje pardavimų ir pelno duomenys 2002 metais:
| Įmonės pavadinimas | Parduota produkcijos (mln. Lt, 2002 m.) | Pelningumas (proc., 2001 m.) | Gautas pelnas (mln. Lt, 2002 m.) |
|---|---|---|---|
| UAB „Biovela“ | 74,3 | - | - |
| UAB „Samsonas“ | 62,2 | - | ~2,6 |
| AB „Krekenavos agrofirma“ | 53,9 | 8,11 | 4,4 |
Daugumos mėsos perdirbimo įmonių pardavimų pelningumas 2002 m. sudarė 1-2 proc. Tai lėmė mažas gamybinių pajėgumų apkrovimas (vidutiniškai 30-40 proc.), pasenusios gamybos technologijos. Mažas mėsos perdirbimo įmonių pardavimų pelningumas neleidžia didinti gyvulių supirkimo kainų (žaliava sudaro 70-80 proc. produkto savikainos). Produktų kainų negalima didinti, nes tai pakeltų šių produktų mažmenines kainas, o tai neigiamai atsilieptų jautienos, kiaulienos produktų realizacijai, nes gyventojų perkamoji galia menka.
Nuo 2002 m. pabaigos iki 2003 m. birželio 1 d. galvijų supirkimo kainos nukrito 24 proc., t.y. nuo 2 495 Lt/t iki 1 900 Lt/t, kiaulių - 11 proc., t. y. nuo 3 527 Lt/t iki 3 150 Lt/t. Perdirbėjams susidaro galimybė gauti didesnes pajamas, didėja mėsos pramonės įmonių pelningumas. Tuo tarpu augintojai nesuinteresuoti atstatyti ir plėsti gyvulių bandos, nes jiems tai finansiškai neapsimoka. Gyvulių supirkimo kaina nedengia net jų auginimo savikainos. Taigi pramonės įmonės ateityje turės vis daugiau naudoti importinės žaliavos. Galvijienos didmeninės kainos Lietuvoje 2003 m. birželį, palyginti su 2002 m. pabaiga, sumažėjo nuo 5,58 Lt/kg iki 5,09 Lt/kg, t.y. 9 proc. Šių metų birželį, palyginti su geguže (per mėnesį laiko), galvijienos kainos nukrito 14 proc. Kiaulienos didmeninės kainos 2003 m. birželio mėnesį, palyginti su praeitų metų pabaiga, nukrito 3 proc., o palyginti su šių metų gegužės mėnesiu - 11 proc.
1998 m. gerokai sumažėjo mėsos gaminių eksporto apimtys. Pagrindinė priežastis - Rusijos finansinė krizė, dėl kurios visai sustojo eksportas į Rytų rinkas. Mėsa ir jos gaminiai buvo eksportuojami tik į Rusiją ir NVS šalis, nes Europos Sąjungos valstybių mėsos produktų rinkos yra perpildytos, antra vertus, įsiskverbti į jas lietuviškai mėsos produkcijai kol kas labai sunku, nes beveik nė vienas Lietuvos perdirbėjas neturi veterinarijos pažymėjimų. Vis dėlto eksportuoti jautieną ir jos gaminius į ES nuo 2001 metų lapkričio pabaigos jau turi teisę 3 mėsos perdirbimo įmonės - UAB „Vilkė“, AB „Skinija“ ir UAB „Mažeikių mėsinė“. Leidimą gavusios tik metų pabaigoje jos nespėjo išnaudoti ES suteiktos kvotos 1.500 t jautienos ir 300 t dešrų. Dėl esamų apribojimų mėsos produktai Vakarų rinkoje tampa nekonkurentabilūs ir nepaklausūs. Lietuvoje dėl 30 procentų importo muitų mėsa pabrangsta 35 procentais, todėl lietuviška mėsa beveik iš viso išnyko nuo prekystalių Rusijoje. Kol kas dauguma mėsos perdirbimo įmonių didžiąją pagamintos produkcijos dalį eksportuoja į Latviją ir Estiją.
Konkurencinė aplinka ir rinkos analizės metodai
Lietuvoje sparčiai besivystant rinkos ekonomikai, stiprėja ir jai būdinga konkurencija. Kiekviena įmonė, prieš pradėdama kurti naują produktą, turi praeiti naujo produkto planavimo procesą. Bet kokia įmonė veikia tam tikroje aplinkoje, norėdama sėkmingai dirbti, ji turi nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti. Anot Stoner J.A.F., Freeman R.E. ir Gilbert D.R. (1999) nagrinėjant M. Porterio „penkių jėgų“ modelį, svarbiausia įmonei išsiaiškinti techninius ir ekonominius išteklius, taip pat penkias aplinkos „jėgas“, kurios sudaro problemų įmonei patekti į naują rinką. Nagrinėjant Vasiliausko I. (2005) teorinę medžiagą, darant klientų derėjimosi galios analizę, reikia numatyti pagrindines kryptis, kaip keisti santykius su klientais. Darant tiekėjų derėjimosi galios analizę, autorius siūlo atkreipti dėmesį į alternatyvių tiekėjų skaičių: kuo jų yra mažiau, tuo tiekėjas yra „galingesnis“. Kai tiekėjai sudaro didelę organizacijos bendrųjų sąnaudų dalį, jie gali atimti iš įmonės pridėtinės vertės dalį. Analizuojant išorinio aplinkos veiksnio, kaip pakaitalų grėsmę, autorius pabrėžia, kad tai išties opi problema, kadangi sukurtas organizacijos produktas gali tapti visiškai nebereikalingas vartotojams. Anot autoriaus, naujų konkurentų grėsmė iškyla tada, kai kuriasi naujos konkuruojančios įmonės.
Prekės identifikavimo elementai
Įmonei norint išsiskirti konkurencinėje aplinkoje svarbiausiu dalyku tampa prekės identifikavimas vartotojo atžvilgiu. Yra siūloma prekės skirtingumui parodyti ir padėti ją atpažinti įvairiomis marketingo priemonėmis, tačiau jos privalo tenkinti dvi sąlygas: jos turi būti lengvai pastebimos ir būdingos tik tam tikros įmonės prekei.
- Prekės vardas - tai prekės identifikavimo priemonė, besiremianti vien žodine informacija. Prekės vardas turi būti unikalus ir išreikšti tik juo nusakomą prekę.
- Prekės ženklas - tai grafiškai pavaizduotas žymuo, kurio paskirtis - atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių. Prekės ženklui gali būti naudojamos įvairaus šrifto raidės ir žodžiai, skaitmenys, piešiniai, spalvos ir jų deriniai. Svarbu ne tik raidinė ar simbolinė informacija, bet ir jos išdėstymo būdas, apipavidalinimas. Simbolis ® prie prekės ženklo reiškia, kad prekės ženklas įregistruotas valstybinėje įstaigoje ir apsaugotas įstatymu.
- Prekės įpakavimas - tai vienas iš svarbiausių procesų, be kurių šiandieninė prekė būtų nebaigta. Esant didelei konkurencijai, daugelio įmonių prekės pasidaro gana panašios ir nebegali išsiskirti savo savybėmis. Vis dažniau tokiais atvejais pirkėjas prekę renkasi ne pagal jos savybes, bet pagal pakuotės patrauklumą ir patogumą.
Prieš pateikdama rinkai naują prekę, įmonei lieka dar viena užduotis - išsiaiškinti vartotojų nuomonę apie naujai pagamintą produktą. Anot Pranulio V. ir kt. (2000), apklausos populiarumas yra dėl to, kad leidžia atsakyti į dažnai kylančius klausimus: kodėl žmonės ką nors daro ar nedaro, kodėl jie mėgsta ar nemėgsta prekės ar firmos. Taip pat galima išsiaiškinti, kaip viena ar kita prekė perkama ar vartojama, kaip pirkėjai ją vertina. Klausimynai marketingo tyrimų praktikoje vadinami anketomis.
Konkurencijos analizės metodai
Konkurentų veiksmai įmonės veiklai gali turėti lemiamų padarinių. Todėl priimant svarbius marketingo sprendimus reikalinga informacija apie esamą ir laukiamą konkurencinę situaciją, esamus ir laukiamus konkurentų ketinimus bei elgseną. Susipažinus su konkurentų strategijomis, jų stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis, išaiškėja įmonės esamos ir būsimos galimybės, reagavimo į konkurentų veiksmus priemonės. Alternatyvių strategijų ir priemonių parinkimas daugiausia remiasi konkurentų reakcijos prognoze (pvz., kaip reaguos konkurentai į rinką įvedus naują gaminį, sumažinus prekės kainą ir t.t.).
Įmonės konkurencijos rinkoje tyrimas apima daug ekonominių charakteristikų, apibrėžiančių įmonės vietą rinkoje (šakoje, nacionalinėje, pasaulinėje rinkoje). Produkto konkurentiškumas ir įmonės-gamintojo konkurentiškumas derinasi kaip dalis ir visuma. Įmonės sugebėjimas konkuruoti tam tikroje prekės rinkoje tiesiogiai priklauso nuo prekės konkurentiškumo ir ekonominių įmonės veiklos metodų, turinčių įtakos konkurencinės kovos rezultatams.
Konkurencijos analizė rinkoje atliekama įmonės bendros informacijos rinkimo ir apdorojimo analizės sistemos rėmuose. Yra daug informacijos šaltinių apie konkuruojančių įmonių veiklą, įskaitant reklaminius prospektus, prekybines parodas ir muges, kasmetines ataskaitas ir kompanijos vadovybės pasisakymų tekstus, apžvalgas komercinėje periodikoje, konferencijų, seminarų medžiagą. Be nurodytų atvirų duomenų, konkurentų veiklos tyrimas turi remtis operatyviniais informacijos šaltiniais, taip pat ir žiniomis, gautomis iš vartotojų, biržos, rinkos ekspertų bei valstybinių teisinių ir ekonominių įstaigų. Svarbus duomenų apie konkurentų veiklą gavimo metodas - tai vartotojų, dilerių, realizuojančių jų produkciją rinkoje, apklausos.
Veikiantys rinkoje ir potencialūs konkurentai dažniausiai išaiškinami vienu iš šių dviejų metodų:
- Pirmasis metodas susietas su rinkos poreikių, kuriuos tenkina pagrindinės konkuruojančios firmos, įvertinimu. Jo tikslas - sugrupuoti konkuruojančias firmas pagal poreikius, kuriuos patenkina jų produkcija.
- Antrą metodą - konkurentų išaiškinimą grupuojant pagal strategijos tipą - plačiai taiko ne tik įmonės, gaminančios vartojimo prekes, bet ir įmonės, gaminančios bei realizuojančios gamybos priemones. Šio metodo pagrindas - konkurentų grupavimas pagal jų gamybos - realizavimo veiklos pagrindinius strateginius aspektus.
Konkurentų veiklos rodiklių, tikslų ir strategijos analizė yra gana svarbus konkurencijos rinkoje tyrimo etapas. Be nuodugnios stambiausių konkuruojančių firmų strategijos pobūdžio ir ypatybių analizės negalima numatyti jų veiksmų rinkoje. Remiantis nurodytų veiksnių analize, formuluojamos išvados apie stipriąsias ir silpnąsias strategijos savybes. Ypač keblus konkurento išlaidų ir sąnaudų struktūros tyrimas. Stipriosios ir silpnosios konkurento veiklos savybės - tai galutinis etapas, kuriame koncentruojasi visų gamybos realizavimo ir firmų-konkurentų strategijos aspektų analizės rezultatai. Po tokios analizės formuojamos išvados apie galimus pasipriešinimo joms būdus. Visapusiška pateiktų konkurento veiklos charakteristikų analizė ir silpnųjų bei stipriųjų savybių išaiškinimas leidžia atliekančiai tyrimus firmai padaryti išvadas apie galimus išėjimo į rinką variantus arba tolimesnį rinkos dalies išplėtimą.
Gana sunku nustatyti, ar prekė sugeba konkuruoti rinkoje. Čia reikia įvertinti daug veiksnių. Tyrimas pradedamas nustatant produkto (prekės) paskirtį, t.y. ar tai gamybinio pobūdžio, ar vartojimo prekė. Produkcijos konkurentiškumo pagrindas - gebėjimas tenkinti vartotojų poreikius. Kai rinkoje jau yra prekės analogas, analizė atliekama remiantis ne poreikiais, bet produkto, kuris turi paklausą, pavyzdžiu. Visų pirma, įvertinamas techninis prekės lygis (palyginami prekės rodikliai su konkuruojančių įmonių prekių rodikliais). Didelę reikšmę konkurencijoje turi kokybinės prekės ypatybės, taip pat jos išorė, įpakavimas, tai, ar apiforminimas atitinka vartotojų skoniams. Palyginama prekės kaina su analogiškos prekės, pagamintos įmonės-konkurentės. Ar gaminys atitinka pirkėjo poreikius, paprastai nustatoma gamybinės paskirties ir ilgo vartojimo prekėms, kurioms techniniai rodikliai yra svarbiausi. Palyginus visus prekės techninius parametrus, galima gauti visą rodiklių rinkinį, kuris gerai nusako, ar prekės savybės atitinka vartotojo poreikius. Konkurentiškumą įvertinti būtina iki naujos produkcijos pasirodymo rinkoje, t.y. dar jos projektavimo stadijoje.
