Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Miesto bitininkystė: bitės ant Vilniaus stogų
Miesto bitininkystė sparčiai garsėja visame pasaulyje. Vieniems tai pomėgis ar poilsis po sunkios darbo dienos, kitiems tai ryšio su gamta ar senų papročių puoselėjimas, o dar kitiems, svarbu prisidėti dėl nykstančių bičių išsaugojimo. „Mokslo sriuba“ nagrinėja, kaip Vilniaus mieste ant stogų auginamos bitės, suteikdamos miestiečiams galimybę prisiliesti prie gamtos.
Klimato kaita: grėsmingi gamtos signalai
„Anksčiau per vieno žmogaus gyvenimą klimato kaitos niekas negalėjo pastebėti. Klimatas dėl Saulės įtakos, Žemės procesų kito per tūkstančius, per dešimtis tūkstančių, net per milijonus metų. Lietuvoje temperatūra stebima jau daugiau nei 240 metų. Ir per tokį trumpą laiką mokslininkai pastebėjo pokytį. Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai. „Mokslo sriuba“ - tai jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Ši laida nagrinėja įvairias mokslo temas, nuo gamtos stebuklų iki žmogaus psichologijos.
„325 tonos - tai yra kiek kiekvienas žmogus, gyvenantis Žemėje, turėtų palaidoti CO2, kad mes vėl grįžtume į priešindustrinį lygį prie normalaus klimato. Tai tiek CO2, kiek sveria 325 lengvieji automobiliai“, - sako VU paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas. Tačiau kol kas žmonija ir toliau degina iškastinį kurą, o blogiausia tai, kad tai skatina teigiamą atgalinį ryšį iš gamtos. Mūsų planetoje yra gausu taip vadinamos įkalintos organinės anglies, o šylant klimatui aktyvuojami procesai, kurie gali ją paleisti: „Įsivaizduokite, iš pelkių gali išeiti panašiai tiek CO2, kiek žmonės jau išmetė, tiek pat iš pleistoceno dirvožemio Sibire, plius vandenynų dugne yra dujų klatratai: tai yra metanas, įkalintas lede, šios dujos dar dvidešimt kartų stipresnės nei CO2 - jos irgi gali būti destabilizuotos“, - sako prof. Andrejus Spiridonovas.
Islandijos geizeriai: klimato kaitos indikatoriai
Islandija garsėja savo įspūdingais geizeriais. VU geologijos profesorius Andrejus Spiridinovas teigia, kad jie atlieka uolienų vėsintojų vaidmenį. Geizeriai - tai tarsi natūralūs karšto vandens fontanai, iššaunantys į orą. Geologas aiškina, kad tonos verdančio vandens šauna į kelių dešimčių metrų aukštį dėl specifinių geologinių sąlygų. Tačiau profesorius įspėja, kad jei klimatas pasikeistų ir taptų sausringas, tokių geizerių nebūtų. Tiesiog įkaistų žemė ir padidėtų ugnikalnių išsiveržimo tikimybė. Tai rodo, kad geizeriai yra ne tik įspūdingi gamtos reiškiniai, bet ir svarbūs klimato kaitos indikatoriai.
Gyvenimas miške: gamtos fotografijos menas
Miške verda gyvenimas, kurio mes dažnai nematome. Laukinius gyvūnus pastebėti nėra lengva, o juos užfiksuoti per fotoaparato objektyvą yra ypač sunki užduotis. „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje apsilankė vienas žinomiausių gamtos fotografų - Marius Čepulis. Jis prisiminė, kad jau nuo pat mažų dienų domėjosi laukine gamta, ją tyrinėjo ir stengėsi ją geriau suprasti. Vėliau M. Čepulio gyvenime atsirado fotografija, kurios menui įvaldyti prireikė perskaityti daug knygų ir praktikuotis.
Fotografas pripažįsta, kad prieš imant fotoaparatą į rankas, reikia pažinti mišką, žinoti gyvūnų lankymosi vietas ir jų elgesį. M. Čepulio teigimu, žmonės yra nutolę nuo laukinės gamtos ir mažai ką apie ją supranta. Tačiau fotografas pabrėžia, jog vis daugiau žmonių noriai žengia į mišką, kad jį pažintų. Smalsumą skatina ir fotografo užfiksuoti kadrai. M. Čepuliui tenka lankytis mokyklose ir vaikų darželiuose, kur jis pasakoja apie gyvūnus ir savo nuotykius miške. Jo darbas ne skleidžia gamtos grožį, bet ir skatina žmones domėtis ir saugoti laukinę gamtą.
Žvynai, medžiai ir dantys: gamtos panašumai
Naujausioje „Mokslo sriubos“ rubrikoje nagrinėjama, kuo panašūs žvynai, medžiai ir dantys. Tai atskleidžia gamtos įvairovę ir netikėtus ryšius tarp skirtingų jos elementų.
Gamtai draugiškas elgesys: prigimtis ar sąmoningos pastangos?
Kaip manote, kas bendro tarp gamtai draugiško elgesio ir situacijos, kai užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir pirmajam žmogui pajudėjus, nesąmoningai pajudame ir mes? Pasak aplinkos psichologo dr. M. S. Poškaus, svarbu suvokti, kad skirtingas bruožų komplektas, reiškia skirtingą išgyvenimo strategiją, tad jei žmogus linkęs neskubėti elgtis taip, kaip madinga, tai dar nereiškia, kad jis galiausiai taip nepasielgs. Tačiau kyla klausimas, kodėl išvis turėtume žmones skatinti tausoti gamtą? Noras pasiimti iš gamtos jis vis dar yra, bet kaip prigimtinio noro rūpintis gamta, tausoti gamtą, mes netūrėjome, taip didelė dalis mūsų jo ir dabar <…> jeigu nedėtume tam sąmoningų pastangų, irgi nelabai turėtume, nes tai tiesiog nėra mūsų prigimtyje, tai yra evoliuciškai nauja problema. Ši „Mokslo sriubos“ laida nagrinėja, ar gamtosauga yra įgimta žmogaus savybė, ar sąmoningų pastangų rezultatas.
Laimės paieškos: ką apie tai žino mokslas?
„Mokslo sriubos“ kūrėjai nagrinėja sudėtingą laimės jausmo prigimtį, ieškodama atsakymų į klausimus, kurie jaudina kiekvieną. Ką mokslininkai žino apie šį jausmą? Kodėl mes norime patirti laimę? Ir visų svarbiausia, kaip jaustis geriau?
Subjektyvios gerovės, kitaip tariant, laimės, mokslas.
Turtai Lietuvos žemės gelmėse
Mokslininkai tiria iš gręžinių ištrauktą kerną - cilindrinius uolienų stulpelius. Iš Lietuvos gelmių išgautas kernas saugomas Vievyje įsikūrusioje Žemės gelmių informacijos centro saugykloje. Visą ten sukauptą kerną sudėjus į vieną eilę, šios ilgis siektų daugiau nei 140 kilometrų. Centro vedėjo Vytauto Purono teigimu, ši kerno saugykla - tarsi biblioteka. Mums įprastoje bibliotekoje saugomos popierinės knygos, o geologų bibliotekoje, arba kernotekoje, - akmeninės. Vienams valgymui paruošti svirpliai kelia šleikštulį, o kitiems tai jau dabar yra skanus užkandis. Priešingai nei kiaulės, karvės ar kiti gyvūnai, maistui tinkami vabzdžiai natūraliai negyvena būriais ar šeimomis.
