Šiandien, kai technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, o mokslas tampa vis labiau prieinamas, svarbu turėti platformą, kuri suprantamai ir įdomiai pateiktų naujausius atradimus ir idėjas. Būtent tokia platforma ir yra „Mokslo sriuba“ - iniciatyva, siekianti populiarinti mokslą visuomenėje. Šiandien pasaulis susiduria su daugybe iššūkių - nuo maisto trūkumo ir klimato kaitos iki etinių dilemų, susijusių su dirbtiniu intelektu. Tačiau mokslas ir technologijos suteikia mums įrankius, leidžiančius spręsti šias problemas ir kurti geresnę ateitį. „Mokslo sriubos“ savanoriai teigia, kad „Mes galime pakeisti pasaulį“, ir būtent šią viziją siekia įgyvendinti populiarindami mokslo pasiekimus.
Kas yra „Mokslo sriuba“ ir jos misija?
„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai bendruomenė, siekianti populiarinti mokslą visuomenėje kuriant mokslo populiarinimo laidas, populiarinant mokslą socialiniuose tinkluose ir kitaip. Tai keista, įdomi, nuotaikinga, kerinti mokslo populiarinimo televizija smalsiems žmonėms.
Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę. Iniciatyvos misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. „Mes siekiame žmonėms parodyti visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja. Ne tik apie tai kas mūsų laukia ateityje, o kokios galimybės jau yra šiandien.“
Laida „Mokslo sriuba“ apima įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Iniciatyva siekia Lietuvai atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą.
2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą), kuris baigtas 2015 m. Tai rodo, kad „Mokslo sriuba“ yra vertinama kaip svarbi ir reikšminga iniciatyva, prisidedanti prie mokslo populiarinimo Lietuvoje. Be to, „Mokslo sriuba“ yra skaidri organizacija, viešai skelbianti savo veiklos ir finansines ataskaitas, kurios leidžia visuomenei stebėti, kaip yra naudojami finansiniai ištekliai ir kokie yra pasiekimai. Viešai prieinamos 2012-2024 metų ataskaitos.
Mokslas sprendžia pasaulio iššūkius
Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Tačiau kartu su pažanga susiduriame ir su iššūkiais: Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių, o dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus - tai po vieną vaiką kas dešimt sekundžių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Šimtai milijonų stokoja švaraus vandens, medicininės priežiūros, niekada nesinaudoja telefonu, nes jo neturi.
Maisto trūkumas ir tvarus žemės ūkis
„Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną. Tačiau šį rytą, apie 842 milijonai žmonių atsikėlė ir nežinojo ar pavyks pavalgyti. Tai yra kas aštuntas žmogus iš mūsų. Ar norime tobulėti kaip žmonija?“ - kelia klausimą „Mokslo sriubos“ iniciatyva.
Norint išmaitinti 9 mlrd. žmonių, reikia optimizuoti žemės ūkį. Vietoj grūdų galvijus šerti sojomis; toliau atitinkamai plėtoti žuvininkystę, paukštininkystę ir kiaulininkystę, mažinant jaučių ir avių. Prekyba skatina specializuotis auginti geriausiai konkrečiame regione derančius pasėlius. Jei kainos paskatins pasaulio žemdirbius imtis šių priemonių, tikėtina, kad 2050 m. mažesni pasėlių plotai 9 mlrd. išmaitins geriau nei šiandien ir atsilaisvins didžiulės teritorijos gamtos rezervatams.
„Iš tikrųjų, apie žemdirbystę pagalvokite kaip apie daugialypį verslą, turint hidroponinį lašinį drėkinimą ir elektros šviesą, auginantį maistą visus metus apleistuose miesto rajonuose, konvejeriu sujungtuose tiesiai su didžiaisiais prekybos centrais.“ - siūloma „Mokslo sriuboje“. Nuostabus tikslas - visame pasaulyje iki 2050 m. nusidriekia milžiniški laukinės gamtos plotai, kurį galima pasiekti tik tolesniu intensyvinimu ir kaita, o ne atsitraukimu ir organine mityba.
Organinė žemdirbystė, patinka mums ar ne, nėra naši. Priežastis paprasta - chemija. Kadangi organinis ūkininkavimas vengia visų sintetinių trąšų, jis išeikvoja mineralines dirvožemio medžiagas - ypač fosforą ir kalį, o ilgainiui ir sierą, kalcį bei magnį. Vis dėlto labiausiai trūksta azoto; jo galima gauti auginant ankštines kultūras (dobilus, liucernas ar pupeles), įsisavinančias azotą iš oro, ir arba užariant jas dirvoje, arba jomis šeriant galvijus, kurių mėšlu paskui tręšiama.
Štai kaip efektyvumas gali skirtis tarp skirtingų gyvulių rūšių, atsižvelgiant į grūdų pavertimą mėsa:
| Gyvulių rūšis | Grūdų pavertimo mėsa efektyvumas (palyginti su galvijais) |
|---|---|
| Vištos | 3 kartus veiksmingiau |
| Žuvys | 3 kartus veiksmingiau |
| Kiaulės | Tarpinė padėtis |
| Galvijai | Bazinė reikšmė (mažiausiai efektyvu) |
Klimato kaita ir tvarumas: Blokų grandinės technologijos vaidmuo
Vyksta lėtas perėjimas link tvarios visuomenės. Atrodo, kad to priežastis yra ambicijų stoka tuose sektoriuose ir veikloje, kurie gali prisidėti prie tvarios ekonomikos kūrimo. Stabilizuojant santykius su tiekėjais ir naudojant technologijas reikėtų atsižvelgti į socialinius, aplinkos ir politinius veiksnius. Tai yra politikos formuotojų atsakomybė, taip pat ir tvaraus Europos Sąjungos (toliau - ES) ekologinio ženklo dalis. Perėjimas prie tvarios visuomenės yra per lėtas, nes nepaisant to, kad ES šalys, taip pat ir jai nepriklausančios šalys, pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą, mes vis dar negali pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tai daugiausia lemia ekonominės sistemos nelankstumas ir pradinės išlaidos, reikalingos investicijos.
1992 m. buvo išleistas ES ekologinis ženklas, kuriuo apdovanojami produktai, kuriantys mažiausią poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Be to, per pastaruosius dešimtmečius vis daugiau dėmesio skiriama klimato problemoms, pvz. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams, aplinkos taršai ir išteklių naudojimui. Bandoma sukurti sistemą, kuri padėtų stebėti bet kurio produkto, kurį šiais laikais galima rasti prekybos centre, poveikį aplinkai. Gaminio aplinkos istorija kuriama remiantis blokų grandinės technologija, kuri leidžia atsekti produktų kilmę ir visus su tuo produktu susijusius teršalų išmetimus.
Blokų grandinės technologijos naudojimas leidžia tiksliai nustatyti visus procesus ir naudojamų medžiagų kilmę kiekviename grandinės taške. Tokiu būdu tarpiniai gamintojai gali įvertinti skirtingus tiekėjus, jų pateikiamą kainą atsižvelgiant į CO2 generuojamus išmetimus ir tada nuspręsti, kuris iš jų už tą pačią kainą išmeta mažiausią teršalų kiekį. Tai yra naujo ekologiško konkurencingumo įnešimas į įmones. Blokų grandinės technologija taip pat gali būti naudojama ir kitoms sistemoms, kur reikia padidinti duomenų skaidrumą, pvz. finansiniams rodikliams ar kitiems taršos duomenims identifikuoti. Pritaikomumas apima ne tik įvairias ženklinimo sistemas, bet ir skirtingus sektorius.
Gyvename pasaulyje, kuriame duomenys yra naujas skaitmeninis auksas, kuriame aplinkosauginis supratimas nuolat auga, o naujos technologijos daro perversmą skaitmeniniame pasaulyje. Svajojama apie pasaulį, kuriame kiekvieną prekybos centro produktą lydi skaičius, nurodantis, kiek tas produktas užteršė, ir žmonės supranta, kas yra atsakingesnis pasirinkimas.
Atliekų deginimas ir energijos gamyba
Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. „Mokslo sriubos“ kūrėjai klausia, kaip išvalomi dūmai, kad iš termofikacinių elektrinių kaminų į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, ir kaip vyksta pats deginimo procesas.
Išsivysčiusios Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys atliekų į sąvartynus veža labai mažai: šiukšlės deginamos ar perdirbamos. Lietuva, tuo tarpu, į sąvartynus gabena daugiau nei 70 proc. visų atliekų. „Tam, jog perdirbtum plastikinį butelį nuo aliejaus ar, dar blogiau, kokio nors tepalo, visų pirma turi jį išvalyti. Ekonominė logika sako, kad švarios atliekos turėtų būti perdirbamos, nešvarios - deginamos“, - sako termofikacinės jėgainės „Fortum Klaipėda“ atstovas Andrius Kasparavičius. Atliekos gali virsti kuru ir tokiu būdu aprūpinti gyventojus elektra bei šiluma.
Ketvirtoji pramonės revoliucija ir dirbtinis intelektas
„Tikriausiai visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija. Kaip žinome, pirmąją pramonės revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją - elektra, trečiąją - masinė gamyba ir automatizacija. O dabar matome skaitmenizacijos, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto proveržį.“
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar daro didelę įtaką mūsų gyvenimui. Ar žinojote, kad dirbtinis intelektas socialiniuose tinkluose mums parenka draugų įrašus ir įdomius vaizdelius? Jis gali pakeisti televizijos laidų vedėjus ir atmerkti mūsų užsimerkusias akis nuotraukose. Dirbtinio intelekto algoritmai net kuria paveikslus. Tačiau DI kelia ir etinių klausimų. Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto profesorius Nikas Bostromas (Nick Bostrom) knygoje „Superintelligence“ (Superintelektas) teigia, kad DI gali palengvinti žmonių gyvenimą, tačiau jeigu ši technologija nebus kontroliuojama, ji gali sukelti žmonijai rimtų pavojų.
Automobilių kompanijos Tesla įkūrėjas Elonas Maskas (Elon Musk) dirbtinį intelektą pavadino „didžiausia mūsų egzistencine grėsme“ ir „demonu“, kurį mėgina prisikviesti mokslininkai ir technologai. Vieno įtakingiausių pasaulio fizikų - Stiveno Hokingo (Stephen Hawking) nuomone, DI kūrimas žmoniją gali paskatinti išnykti, nes žmonės, ribojami lėtos biologinės evoliucijos negalės varžytis su DI, todėl bus išstumti.
„Silpnasis“ DI jau egzistuoja, yra daug kur integruotas. Silpnasis DI nesistengia pamėgdžioti žmogaus smegenų. DI keičia mus kaip individus ir kaip biologinę rūšį. N. Bostromą neramina nenuspėjamumas to, kas gali atsitikti, kai technologija priartės prie „stipraus“ DI atsiradimo ribos, kai jis iškels sau tikslus, nenumatytus programuotojų. Kaip DI užprogramuoti saugų žmonijai? Etinių normų negalima užprogramuoti. Ar DI laikysis šalies konstitucijos, o gal laikysis teroristinės šalies taisyklių? Galimybių diapazonas yra platus.
Mokslo atradimai ir inovacijos
„Mokslo sriuba“ nuolat pristato įvairius mokslo pasiekimus. Vienas iš pavyzdžių - lietuvių kuriama mažų molekulių enciklopedija. Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks įdomus dalykas. Rentgeno spinduliai atsispindės nuo atomų labai tiksliais kampais, kuriuos greitų detektorių dėka įmanoma išmatuoti. Tačiau fizikas Saulius Gražulis susidūrė su iššūkiu, nes įvairiausių molekulių duomenys yra saugomi duomenų bazėse, kurios yra komercinės.
Saulius Gražulis pasakoja: „Licenzija draudžia platinti netgi rezultatus, padarytus naudojantis duomenų bazę. O tai mano požiūriu yra nepriimtina. Mokslo tikslas - teikti žinias. Ir tada aš pagalvojau - padarykime kaip hakerių bendruomenėje, kur kiekvienas parašo programą, o naudojasi visi bendrai“.
Kitas įdomus pavyzdys, kurį nagrinėjo „Mokslo sriuba“, yra „Gėlių kalba, užrašyta formulėmis“. Vienų augalų žiedai yra labai neįprasti - pavyzdžiui, primena laivą ir turi jo dalimis pavadintas žiedo dalis. Tuo tarpu kiti teturi išlikusias tik pačias svarbiausias dalis. Vis dėlto, kad ir kokie skirtingi jie atrodytų iš pirmo žvilgsnio, visų žiedų struktūra yra panaši. Ir visus žiedus galima aprašyti formulėmis. O kad pamatyti, kaip jos atrodo ir ką reiškia, reikia patyrinėti augalų pasaulį iš arčiau.
Taip pat svarbu paminėti ir medicinos pasiekimus. Imunitetas - tai iš viduramžių atėjęs terminas, kai vasalai atleisdavo pavaldinius nuo duoklės mokėjimo. „Imunus“ reiškia atleisti nuo duoklės arba, dabar sakytume, atleisti nuo duoklės sirgti. Ne taip seniai, dar XIX amžiuje, difterija, kokliušas, tymai ir raudonukė buvo laikomos „privalomomis“ vaikiškomis ligomis. Dar šiandien kartais galima išgirsti, kad vėjaraupiai yra „būtina“ infekcija. Tačiau dabar kyla svarbūs klausimai: kiek saugūs yra skiepai? Kokios medžiagos yra vakcinų sudėtyje? Mokslas nuolat ieško atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, siekdamas apsaugoti žmonių sveikatą.
Socialiniai pokyčiai ir visuomenės pažanga
Minimalizmas kaip atsakas vartotojiškumui
Viena iš tokių iniciatyvų, kurią nagrinėja „Mokslo sriuba“, yra sparčiai populiarėjantis minimalizmas, kuris ragina atsigręžti į darną su gamta ir žmonėmis, neprisirišti prie materialių dalykų. Minimalistės Lauros Pievelytės-Juknės teigimu, atsisakius nereikalingų daiktų, gyvenime atsiranda daugiau vietos asmeniniams potyriams. Toks gyvenimo būdas yra atsakas vartotojiškos visuomenės sukeliamoms problemoms ir orientuotas į sąmoningą savo vietos pasaulyje suvokimą.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje L. Prievelytė-Juknė papasakojo, kad minimalistų yra įvairių - nuo tokių, kurie gyvena toli nuo miestų ir stengiasi viskuo apsirūpinti patys, iki mieste gyvenančių entuziastų, kurie rūšiuoja, kompostuoja ir perka tik kokybiškus daiktus.
Singapūro fenomenas: Švietimo ir inovacijų galia
„Šiandien apie 5 milijonai Singapūro gyventojų sukuria didesnį bendrąjį vidaus produktą negu 180 milijonų pakistaniečių. 5 milijonai žmonių padaro daugiau, nei 180 milijonų. Singapūro miestas yra įsikūręs keliose salose arti pusiaujo. Plotas - daugiau nei 90 kartų mažesnis už Lietuvos teritoriją. Singapūriečiams pavyko įveikti korupciją, tautinius nesutarimus ir sukurti labai patrauklią aplinką verslui. Šalis be naudingų išteklių ir stokojanti žemės ploto, virto neįtikėtinai klestinčiu kraštu. Šiandien tai ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras, trečias pagal dydį pasaulio naftos perdirbimo centras, vienas iš didžiausių pasaulio uostų ir medicinos mokslo centrų. Net vargšai šioje šalyje gyvena pasiturinčiai.“ - sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip protas, inovacijos ir gera valdymo sistema gali pakeisti šalies ateitį.
Kalbos svarba žmonijos evoliucijai
Kalba šiandien yra svarbiausia komunikacijos priemonė. Ji leidžia perduoti informaciją, ją suprasti, išreikšti mintis ir planuoti veiksmus žmonių grupėse. VU podoktorantūros stažuotojo Vladimir Panov teigimu, kalbą galima laikyti universalia žmonijos evoliucijos adaptacija. Tokią mintį pagrindžia daugybės kalbų egzistavimas, jų panašus kompleksiškumas bei faktas, kad nėra nė vienos žmonių bendruomenės, kuri neturėtų kalbos. Taip pat svarbu paminėti ir kalbos svarbą formuojant asmeninius santykius, komunikuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje V. Panov atskleidė, kad šiuo metu labiausiai tikėtina monogenezės kalbos kilmės teorija. Pagal ją visos kalbos kilo iš vienos bendros pirmykštės prokalbės, kuri vis kisdama paplito po visą pasaulį. Tačiau sunku patvirtinti ar paneigti šią teoriją, nes nėra išlikusio jokio apie pirmykštę kalbą bylojančio palikimo.
„Mokslo sriuba“ - platforma keisti pasaulį
Mokslo populiarintojas Frederikas Braunas (Fredric Brown) 1954 metais paskelbė savo trumpiausią vieno puslapio apsakymą „ Atsakymas “ apie žmonių ir kompiuterių ateitį. Apsakymas prasideda tuo, kaip televizijos kameros filmuoja visų visatos kompiuterių sujungimo į vieną gigantišką tinklą ceremoniją. Kompiuteriai apjungia visas visatos žinias. Įjungęs galaktinio tinklo jungiklį, Evas pasiūlo Reynui užduoti superkompiuteriui pirmąjį klausimą. Šis pasisuko į superkompiuterį ir paklausė: „Ar yra Dievas?“ Galingas balsas nedvejodamas atsakė: „Taip, dabar jau Dievas yra!“ Staigi baimė blykstelėjo Evo veide. Jis griebė jungiklį, norėdamas išjungti superkompiuterį, bet žaibas iš giedro dangaus nutrenkė jį ir išlydė jungiklį. Tai buvo kompiuterių eros pradžia. Šis apsakymas primena apie mokslo ir technologijų galią bei atsakomybę, kurią turime.
Matt Ridley knygoje „Racionalusis optimistas“, kurią aptarė ir „Mokslo sriuba“, motyvuotai įrodinėjama, kad žmonijos gyvenimas nuolat gerėja. Iškilus problemoms ar sunkumams, žmonių išradingumas visuomet pasiūlo išeitį. Esmė - mainai ir darbo pasidalijimas, kurie daro stebuklus. Du šimtus metų viešajame diskurse dominavo pesimistai, teigiantys, kad reikalai vis prastės. Bet iš tiesų, gyvenimas tik gerėja, ir dargi įgydamas pagreitį. Maisto prieinamumas, pajamos, gyvenimo trukmė auga; ligos, vaikų mirštamumas, prievarta pasaulyje mažėja. Afrika seka Aziją mažindama skurdą; Internetas, mobilieji telefonai, siuntos gerina žmonių gyvenimus kaip niekada anksčiau.
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Šis rašinys, parašytas VU Fizikos fakulteto profesoriaus emerito Jono Grigo „Mokslo sriubos“ buvo išrinktas nugalėtoju 2018 m. mokslo populiarinimo rašinių konkurse.
„Mokslo sriuba“ yra atvira visiems norintiems prisidėti prie laidos kūrimo. Tai puiki galimybė jaunimui ir visiems, besidomintiems mokslu, įsitraukti į prasmingą veiklą ir prisidėti prie mokslo populiarinimo Lietuvoje. Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus. Šiandien mes turime sočiai maisto, bet apie 842 milijonai žmonių atsikėlė ir nežinojo ar pavyks pavalgyti. „Mokslo sriubos“ iniciatyva pabrėžia, kad mes galime pakeisti pasaulį, skatindami mokslo plėtrą ir jo prieinamumą kiekvienam.