Kalba - tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir esminė žmogaus tapatybės dalis. Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės, prof. Jolantos Zabarskaitės, kalba yra reikšminga žmogaus tapatybės - vienos iš esminių mūsų vertybių - dalis. Šiandien kalba gyvena globalizacijos aplinkoje ir vis labiau persikelia į skaitmenines technologijas, naująsias medijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime kalbos atsiradimą, lietuvių kalbos kilmę ir raidą, jos išskirtinumą bei svarbą.
Kalbos atsiradimas ir raida
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau - apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
VU podoktorantūros stažuotojo Vladimiro Panovo teigimu, kalbą galima laikyti universalia žmonijos evoliucijos adaptacija. Tokią mintį pagrindžia daugybės kalbų egzistavimas, jų panašus kompleksiškumas bei faktas, kad nėra nė vienos žmonių bendruomenės, kuri neturėtų kalbos. Taip pat svarbu paminėti ir kalbos svarbą formuojant asmeninius santykius, komunikuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus. „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje V. Panov atskleidė, kad šiuo metu labiausiai tikėtina monogenezės kalbos kilmės teorija. Pagal ją visos kalbos kilo iš vienos bendros pirmykštės prokalbės, kuri vis kildama paplito po visą pasaulį. Tačiau sunku patvirtinti ar paneigti šią teoriją, nes nėra išlikusio jokio apie pirmykštę kalbą bylojančio palikimo.
Lietuvių kalbos kilmė ir vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje
Lietuvių kalba yra priskiriama didžiausiai pasaulyje indoeuropiečių kalbų šeimai, baltų kalbų grupei. Kažkada indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančios kalbos kalbėjo viena indoeuropiečių prokalbe. Lietuvių kalbai susiformuoti ir atsiskirti nuo kitų baltų kalbų prireikė labai daug laiko. Nors Lietuvos teritorijoje pirmieji gyventojai apsigyveno prieš maždaug 10 tūkstančių metų, lietuvių kalba atsiskyrė tik VI-VII amžiuje.
Archajiškumas ir išskirtinumas
Kalba modernėja kartu su pasauliu, amžiams bėgant daugelis kalbų stipriai pasikeitė, tačiau lietuvių kalba išlaikė ypatingai seną struktūrą. Išskirtinė kalba reiškia išskirtinę tautą, išskirtinius žmones! Ji - viena iš kalbų, kuri paaiškina pasaulio kalbų kilmę ir bendrystę, todėl esame tarsi įpareigoti lietuvių kalbą puoselėti, puikiai mokėti ir saugoti jos unikalumą. Lietuvių kalbai būdinga archajiška kalbos sandara: dvibalsiai, trumpieji ir ilgieji balsiai, linksniavimas, asmenavimas ir kt. Lietuvių kalba išsiskiria iš kitų indoeuropiečių kalbų savo kirčiavimu. Jose kirčiavimas yra arba labai supaprastintas, arba jau išnykęs. Lietuvių kalba yra išlaikiusi tiek priegaidžių skirtumą, tiek kilnojamą kirčio vietą. Kaip ir prieš tai, šiuolaikinėje lietuvių kalboje yra išlikusios keturios kirčiuotės.
Moterų pavardžių sandara lietuvių kalboje yra išskirtinė tuo, kad dažnai pagal moters pavardę galima nustatyti, ar ji ištekėjusi. Netekėjusių merginų pavardžių priesagos varijuoja priklausomai nuo tėvo pavardės: -utė, -ytė, -aitė ir kit. Pridedant skirtingas priesagas, lietuvių kalboje žodžiams galima sukurti be galo daug mažybinių apibūdinimų. Tokie žodžiai gali būti dauginami iki begalybės, sudarant juos iš veiksmažodžių ir prieveiksmių, būdvardžių ir daiktavardžių.
Rašto istorija ir raida
Tiksli lietuviško rašto pradžios data nėra žinoma. Dažnai tai yra laikoma Martyno Mažvydo „Katekizmo” išleidimo data 1547 m, tačiau yra atrasta ir daug senesnių rašytinių šaltinių lietuvių kalba. Senojoje lietuvių kalboje persipynė lotynų, lenkų ir daug kitų kalbų bruožų. Būtent dėl šios priežasties ne kiekvienas sugebėtų perkaityti pirmąją lietuvišką knygą ,,Katekizmas”. Joje nebuvo dabartinei kalbai būdingų nosinių ar varnelių. Pirmąją spausdintą lietuvių kalbos abėcėlę galima rasti M. Mažvydo ,,Katekizme” - joje autorius pateikė 23 raides. Čia nerasime nosinių raidžių ar taškelių, varnelių ir brūkšnelių. Šiuolaikinėje abėcėlėje yra 32 raidės. Tokia jos sandara atsirado palyginus neseniai, kuomet iš lenkų ir čekų kalbų buvo pasiskolintos nosinės ir varnelės raidėse. Tokie rašmenys lietuvių kalboje atsirado dėl to, kad lietuvių kalbos garsams užrašyti nepakako tik lotyniško abėcėlės raidžių. Raidžių su varnelėmis rašybą pasiskolinome iš čekų kalbos, o nosines iš lenkų. Kiek vėliau buvo įvesta raidė ė, ir galiausiai raidė ū, kurią sugalvojo pirmąją lietuvių gramatiką išleidęs J. Jablonskis. Jo 1901 m.
Kalbos likimas carinės Rusijos imperijoje
18 a. pabaigoje Lietuvai atsidūrus carinės Rusijos imperijos sudėtyje, buvo pradėta vykdyti nutautinimo politika - buvo draudžiami bet kokie rašytiniai šaltiniai lietuvių kalba. Negana to, caro valdžia liepė lietuviškus žodžius rašyti rusiškais rašmenimis - graždanka. Dėl to turime būti dėkingi knygnešiams, kurie viskuo rizikuodami kovojo dėl lietuvių kalbos išlikimo. Knygos lietuvių kalba buvo spausdinamos užsienyje, daugiausia tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje ir Amerikoje. Dėl to jie dažnai buvo persekiojami caro valdžios, tremiami į Sibirą. Jos nesunaikino ištisus dešimtmečius vykdyta denacionalizavimo politika.
Tarmės ir kitos ypatybės
Lietuvoje yra dvi pagrindinės tarmės - aukštaičių ir žemaičių, kurios toliau yra skirstomos į patarmes, šnektas ir pašnektes. Sakoma, kad suvalkijos kaimuose vis dar galima išgirsti pirminę lietuvių kalbą. Tai tokie žmonės kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis ir kiti.
Didysis lietuvių kalbos žodynas
Didysis lietuvių kalbos žodynas yra vienas didžiausių pasaulyje - jį sudaro 20 tomų, palyginimui anglų - 14 tomų, rusų - 17, o norvegų - 12 tomų. Lietuvių kalbos žodyne yra surinkti visi kadanors egzistavę žodžiai, tarp kurių tarmiški, įvairios svetimybės ir net keiksmažodžiai. Raidė ė neturi jokių atitikmenų kitose kalbose, tad ją galima laikyti visiškai lietuviška. Ji mūsų kalboje atsirado prieš mažiau nei 400 metų ir įtraukta į Danieliaus Kleino sudarytą lietuvišką gramatiką.
Kalba globalizacijos amžiuje
Šiandien kalba gyvena globalizacijos aplinkoje ir vis labiau persikelia į skaitmenines technologijas, naująsias medijas. Nestebina tai, jog neretai tarp jaunų žmonių paplitusius žodžius (asmenukė, dūzgės, feisbukuomenė ir kt.) sukuria pats jaunimas. Dar dažniau - lietuviškus žodžius pakeičia tarptautiniais, sulietuvina anglicizmus. Dažnai girdime, kad dabartinė lietuvių kalba yra per sunki, kad šiuolaikinėms kartoms tampa vis sunkiau ją išmokti ir taisyklingai naudoti. Dėl to šiuolaikinėje visuomenėje atsirado daug palengvinimų, tokių kaip automatizuotas rašybos tikrinimas ir klaidų taisymas.
Kalbos ištakos ir evoliucija | Michael Corballis | TEDxAuckland
Laida „Mokslo sriuba“ - ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. Nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą), kuri baigėsi 2015 m. „Mokslo sriuba“ siekia į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visos laidos kuriamos remiantis tik patikimais šaltiniais. Iniciatyva yra atvira visiems norintiems prisidėti prie laidos kūrimo. Iniciatyvos atstovai mano, kad mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį. Jie siekia aukščiausios turinio kokybės, keldami sau iššūkį, kad kiekviena nauja laida būtų geresnė, nei prieš tai buvusi. Tikslas - kad „Mokslo sriuba“ būtų pati geriausia mokslo populiarinimo laida pasaulyje.
