„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai interneto TV laida, kurios tikslas - populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriuba“ - tai ne tik keistas, bet ir įdomus, nuotaikingas bei kerintis mokslo populiarinimo projektas, skirtas smalsiems žmonėms. Šiame straipsnyje apžvelgsime „Mokslo sriubos“ veiklą ir indėlį į mokslo populiarinimą šalyje, ypatingą dėmesį skirdami technologijoms ir gamtos mokslams.
„Mokslo sriubos“ misija ir tikslai
Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę. Iniciatyvos misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. Organizacija mano, kad mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį. Siekiama į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visos laidos kuriamos remiantis tik patikimais šaltiniais.
„Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20:15 val. per LRT Kultūros kanalą. Anksčiau „Mokslo sriubą“ buvo galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą. Išalkus dar - per www.mokslosriuba.lt.
Technologijų progresas ir inovacijos
„Mokslo sriuba“ nagrinėja įvairias mokslo temas, siekdama atskleisti mokslo pasaulio įdomybes ir naujoves. Laidos apima platų spektrą temų, tarp kurių svarbią vietą užima technologijos.
Dirbtinis intelektas ir skaitmenizacija
Technologijų srityje laidos nagrinėja dirbtinio intelekto proveržį, skaitmenizaciją, daiktų internetą ir kitas technologines naujoves. Dirbtinis intelektas (DI) - tai kompiuterių sistemų gebėjimas atlikti užduotis, kurios paprastai reikalauja žmogaus intelekto. DI naudojamas įvairiose srityse, pradedant automatizavimu ir baigiant medicinos diagnostika. Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas. Intelektas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį, nesvarbu, ar jis žmogaus, ar dirbtinis. Žmogaus intelektas yra savybė, padedanti mokytis, suprasti, generuoti idėjas.
Lietuvos mokslininkai su partneriais pasitelkė dirbtinį intelektą: melanomą diagnozuoja itin efektyviai. Proveržis lietuviškame DI: pristatyta atvira didžiojo kalbos modelio pamatinė versija lietuvių kalbai. Prof. Saulius Keturakis teigia, kad nuo šiol lietuvių literatūrą kuria ir mašinos. Žiūrovai kviečiami susimąstyti: jeigu mokytojais taptų dirbtinis intelektas? Arba kaip iš tikro veikia šiuolaikinis dirbtinis intelektas, kodėl jis įveikė Garį Kasparovą, bet neatskiria katės nuo šuns?
Kvantinės kompiuterijos ateitis
Kvantinė mechanika yra viena iš temų, kuriai „Mokslo sriuba“ skiria dėmesio. „Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ - sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim, koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Galime tik įsivaizduoti, jei sujungsime kelis šimtus kubitų, gausime daugiau skaičių, negu yra atomų mūsų matomoje Visatoje. Jei sukursime tokius kompiuterius, jų galimybės kardinaliai pakeis mūsų pasaulį.
„Kanadiečių kompanija „D-Wave Systems“ savo veiklą pradėjo dar 1999 m. ir pirmoji ėmė gaminti kvantinius kompiuterius. Per septyniolika metų ji subūrė stiprią komandą ir šiuo metu turi daugiau nei 100 JAV patentų. 2010 m. jie rinkai pristatė pirmąjį kvantinį kompiuterį „D-Wave One“. Jis turėjo net 128 kubitus. Kitų laboratorijų kuriami kubitų procesoriai yra gerokai kuklesni, tad daugelis mokslininkų suabejojo, ar kompanijai išties pavyko tai pasiekti. Tuo tarpu kompiuterio kūrėjai sako, kad norint išmatuoti ir patikrinti visus kubitus, kompiuteris virstų kvantinės fizikos eksperimentiniu įrenginiu. O įmonė susitelkusi į jo naudojimą kaip kompiuterį naudingiems skaičiavimams atlikti. Šiuo metu naujausias „D-Wave 2X“ procesorius turi 1000 kubitų.“ - sudomina jaunieji mokslo populiarintojai.
Kvantinis kompiuteris Suomijoje
3D spausdinimas - nuo prototipų iki organų
3D spausdinimas - tai technologija, kuri leidžia sukurti trimačius objektus iš įvairių medžiagų. 3D spausdinimas naudojamas įvairiose srityse, pradedant prototipų kūrimu ir baigiant organų spausdinimu. „Mokslo sriuba“ pasakoja apie tai, kaip lietuviai 3D spausdintuvu atspausdino namelius ląstelėms ir M. Taip pat nagrinėjami 3D vaistų spausdintuvai.
Lietuvių indėlis į mokslo ir technologijų pažangą
Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir prisideda prie mokslo ir technologijų pažangos. „Mokslo sriuba“ nuolat pristato lietuvių mokslininkų pasiekimus ir išradimus:
- Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslininkai kuria NIR-OLED technologiją - tai žingsnis link pažangesnių 3D jutiklių.
- KTU studentas NASA kūrė inovatyvų įrenginį, kuris padės tyrinėti Marsą nauju mastu.
- Lietuvos mokslininkai naujam gyvenimui prikėlė nepanaudotas vakcinas.
- Lietuvos mokslininkų atradimas keičia OLED technologijas ir sprogmenų jutiklius.
- Lietuvos mokslininkų išradimas - saulės technologijų proveržio smaigalyje.
- Lietuvos mokslas ir verslas galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais didelės apimties skaičiavimams atlikti tokiose srityse kaip sveikata, klimato.
Gamta, ekologija ir tvarumas
„Mokslo sriuba“ skiria daug dėmesio gamtos mokslams, siekdama supažindinti žiūrovus su gamtos stebuklais ir skatinti atsakomybę už aplinką. Gyvensenos ir ekologijos temos laidos skatina atsigręžti į darną su gamta ir žmonėmis, pristatydamos tokias iniciatyvas kaip minimalizmas.
Genų inžinerija ir genetiškai modifikuoti organizmai (GMO)
Genų inžinerija - tai sparčiai besivystanti mokslo sritis, kuri atveria naujas galimybes žemės ūkyje, medicinoje ir kitose srityse. Trumpinys „GMO“ vis plačiau sutinkamas ir Europoje, ir jau kelis dešimtmečius plačiai girdimos diskusijos apie šios technologijos naudą ir galimas rizikas. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo pakeista genų inžinerijos būdu, taip suteikiant jiems tam tikras savybes, pavyzdžiui, didesnį atsparumą kenkėjams.
„GMO produktų neišvengiamai daugės ir mūsų parduotuvių lentynose“, - teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Kai kurios laboratorijos atlieka tokius tyrimus, tačiau kol kas nėra kuriami produktai, kurie galėtų būti išleidžiami į aplinką. Visoje Europos Sąjungoje yra tik dvi šalys, kurios augina genetiškai modifikuotus augalus - Ispanija ir Portugalija. Dabar situacija šiek tiek keičiasi su Jungtine Karalyste. Daugiausia tokių produktų į ES patenka iš Pietų Amerikos šalių. Daugiausia tokių produktų yra sojų rupiniai, naudojami pašarų gamyboje. Taip pat aliejai ir produktai, turintys savo sudėtyje aliejaus. Ypač kalbame apie sojų ir rapsų aliejų, nes tai produktai dažniausiai išgaunami iš GMO augalų. Autoritetingos institucijos Europoje sako, kad šie produktai visiškai nesiskiria nuo įprastinių ir yra saugūs vartoti.
Visuomenėje sklando įvairių mitų apie GMO, gal net istoriškai susiklostė, kad Europoje susiformavo plati nuomonė, kad genetiškai modifikuoti produktai yra kažkuo prastesni. Labai sunku įvardyti, kodėl tokia nuomonė susidarė ir kodėl ji iki šiol gaji. Manau, kad būtent tai ir trukdo į rinką skverbtis naujos kartos technologijoms ir produktams, kurie gali pasižymėti geresnėmis savybėmis. Prie to, turbūt, iš dalies prisidėjo ir tai, kad Europos Sąjunga priėmė labai griežtus GMO reguliavimo įstatymus, norėdama apsaugoti ne tik aplinką, bet ir Europos rinką.
Pasaulyje labai daug auginama genetiškai modifikuotų augalų - paskaičiuota, kad per 30 metų, kai yra auginama GMO, bendrą jų auginimo plotą sudaro 3 mlrd. hektarų viso pasaulio žemės ūkio. Yra institucijos, kurios nustato tam tikras ribas, siekia, kad tokios prekės nepatektų į prekybą. Svarbu paminėti, kad visišką, šimtaprocentinį grynumą yra be galo sunku užtikrinti.
Dabar pasaulyje yra paplitusios dviejų rūšių modifikacijos - augalams įvedamas genas, kuris suteikia atsparumą nuo kenkėjų - būtent taip augalas apsisaugo nuo žaladarių. Kitas dalykas - atsparumas herbicidams, dažniausiai glifosatams (populiariai vadinama „Roundup“), kuris leidžia kontroliuoti piktžoles. Šios dvi modifikacijos nėra grėsmę keliančios patiems vartotojams, todėl ir buvo išleistos į rinką, nes yra pripažintos saugiomis.
Genomų redagavimas
Šiuo metu Europos Parlamente yra aktyviai diskutuojama dėl genomų redagavimo technologijos. Tai nauja technologija, sukurta prieš dešimtmetį. Prie jos sukūrimo prisidėjo ir mūsų šalies mokslininkai. Štai, prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos pasiekimai, atradimai leido šią technologiją išplėtoti ir ji šiuo metu yra viena sparčiausiai besivystančių genetiniuose tyrimuose ir naujų produktų kūrime. Nuo genetinio modifikavimo skiriasi tuo, kad jeigu genetinio modifikavimo metu į augalą ar kitą organizmą yra įdedamas, įnešamas kitas genas ar genų grupė, tai genetinio redagavimo metu yra naudojami molekuliniai įrankiai, kurie leidžia koreguoti genomo seką be svetimos DNR įterpimo. Mutacijos genomuose vyksta atsitiktinai ir neprognozuojamose genomo vietose.
Kol kas planuojama, kad tokie augalai neturėtų būti auginami ekologiškose sistemose. Šiuo metu tai itin opus klausimas Europos Parlamente. Mokslininko nuomone, turėtume ieškoti augalų, kurie būtų atsparesni visokioms gamtos sąlygoms ir genetiškai redaguoti augalai kaip tik tiktų ekologinės gamybos sistemoms. Iš tikrųjų, apklausos atliktos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje sako, kad tokie nedideli genomo pakeitimai yra daug labiau priimtini, ypač jeigu šitų produktų nauda bus jaučiama ne tik gamintojams ir augintojams, bet ir pačiam vartotojui. Na, o genetiškai redaguoti produktai išsiskiria savybe, kad jų neįmanoma atskirti nuo įprastinių produktų, todėl rinkos reguliavimas praktiškai neįmanomas ir būtų ypatingai sudėtingas. Vis dėlto, manau, kad šie genetiškai redaguoti produktai skverbsis į Europos rinką, nes kitų šalių rinkose jie jau randa savo nišą.
Dirbtinė mėsa laboratorijoje
Pastaruoju metu labai daug įmonių yra susikoncentravusios į dirbtinės mėsos gaminimą. Čia yra kelios kryptys - viena yra naudoti augalines žaliavas mėsos pakaitalams kurti, o kita, kada mėsa išauginta laboratorijoje iš gyvūninės (nebūtinai gyvūno, gali būti ir mikroorganizmo) ląstelės. Tos ląstelės kultivuojamos ir užauginami mėsos pakaitalai. Politikų tarpe atsiranda skirtingų nuomonių. Štai, prieš metus Italijos vyriausybė uždraudė savo mokslininkams atlikti tokius eksperimentus ir tiekti dirbtinės mėsos produktus. JAV jau galima nusipirkti GMO lašišos. Ji pasižymi daug greitesniu augimu, užsiaugina didesnę masę ir yra auginama uždaruose vandens telkiniuose.
Manto Minkausko rašinyje „Apie kitokią mėsą“ nagrinėjama, kad dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari - gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje.
| Metai | Kaina (USD) |
|---|---|
| 2013 | 300 000 |
| Dabartinės technologijos | 1 000 |
| Po 5 metų (prognozė) | 10 |
Energetika ir aplinkosauga
„Mokslo sriuba“ gilinasi į atliekų deginimo procesus moderniose termofikacinėse elektrinėse, aiškindama, kaip išvalomi dūmai, kad į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, ir kokie yra skirtumai tarp nepilno ir pilno degimo. Švari energetika Lietuvoje: jau greitai pagaminsime 50 proc. Kaip kyla galingiausios vėjo jėgainės Lietuvoje? Elektromobilis, ir tyrimas rodo, kad elektros ir dyzelio paritetas gali būti pasiektas jau kitą dešimtmetį. Saulės energetikos įmonė „Saulės grąža“ įgyvendino pirmąjį iš 40-ies saulės elektrinių įrengimui iš Lietuvos verslo. Žemės šilumos užtektų bent milijardui metų patenkinti pasaulio energijos poreikius.
Didžiausias šiltnamių kompleksas Lietuvoje - išmanūs šiltnamiai ir naujausios technologijos net atšiauriomis sąlygomis žiemą gali užauginti šviežius vaisius ir daržoves. Biologinė mimikrija - inovatyvus sprendimas atliekų tvarkymo sistemai. Elektros balansavimas ir kodėl jis reikalingas?
Klimato kaita ir jos poveikis
Klimato kaita - tai viena didžiausių šių dienų problemų. „Mokslo sriuba“ nuolat informuoja žiūrovus apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes, taip pat pristato galimus sprendimus. Lietuvos ateitis - trumpos žiemos ir tropinės naktys. Klimato kaita ir visuomenės sveikata: tyliai auganti krizė. Klimato kaitos kompleksiškumas ir jo reikšmė kiekvienam iš mūsų. „Mokslo sriuba“ klausia: kaip keitėsi Vilniaus klimatas per 250 metų? Klimato krizė: kodėl medžius reikia ne tik sodinti, bet ir laidoti? Klimato krizė - lyg domino kaladėlės: kokias miegančias gamtos jėgas rizikuojame pažadinti? Gyvename į skolą: ar žmogus, sugadinęs klimatą, sugebės jį ir pataisyti? Žemės sveikatos barometras: kodėl būtina saugoti Arktį? Izotopinio U-Pb metodo raida arba kaip buvo nustatytas Žemės amžius. Kvartero ledynų kosminis laikrodis.
Įdomūs gamtos reiškiniai ir paslaptys
„Mokslo sriuba“ pristato įdomius gamtos reiškinius ir paslaptis, pradedant gyvūnų elgesiu ir baigiant geologiniais procesais.
- Kaip zebrai sukuria „kirpyklos stulpo“ efektą?
- Ar žinojote, jog geriausias regėjimas pasaulyje priklauso… krevetei?
- Šis violetinis jūrų gyvis - požymis, kad vandenynuose slepiasi ateiviai?
- Koks plėšrus gyvūnas medžioja pasivertęs štai tokiu violetiniu orchidėjos žiedu?
- Kaip ugnikalniai sukelia viską griaunančius potvynius ir kuo besikeičiantis Katlos ledynas primena Lietuvą prieš 20 tūkst. metų?
- Žadą atimantys vaizdai, kurių Lietuvoje nepamatysite: ką ir kodėl geologai tiria prie aktyvaus Islandijos ugnikalnio?
- Lavos laukai, toksiški dūmai ir smegduobės: kas pavojinga turistams prie aktyvaus Islandijos ugnikalnio?
- Kodėl Islandijoje žemė šaudo verdantį vandenį?
- Tik laiko klausimas, kada Reikjavike išsiverš ugnikalnis: kaip islandai prisitaikę gyventi ugnikalnių žemėje?
- Ugnikalniai kadaise veržėsi ir Lietuvoje: kaip mokslininkai sugeba pažvelgti į tolimą praeitį?
- Neįtikėtini augalų sugebėjimai apie kuriuos galbūt net nenutuokėte: kaip jie komunikuoja, prisitaiko ir ką jaučia?
- Paleontologinių kolekcijų, saugomų Gamtos tyrimų centre, svarba.
- Kodėl gyvenimas Žemėje be Mėnulio būtų nepakenčiamas?
- Maži ir nereikšmingi dalykai, arba kaip rasti užuovėją gegužraibei?
- Didžiojo barščio genties vardo Heracleum atsiradimo istorija.
Kosmoso tyrinėjimai ir lietuvių indėlis
Kosmoso tyrimai - tai viena įdomiausių ir perspektyviausių mokslo sričių. „Mokslo sriuba“ nuolat informuoja žiūrovus apie naujausius kosmoso tyrimų pasiekimus, pradedant naujų planetų atradimu ir baigiant žmonių kelionėmis į Marsą. Laidos apžvelgia jaudinančias kosmines misijas ir dirbtinio intelekto pažangą, atskleisdamos naujausius kosmoso tyrimų pasiekimus.
- 800 skruzdžių jau kosmose!
- „Mokslo sriuba“: Tarptautinė kosminė stotis - trečias ryškiausias šviesulys danguje po Saulės ir Mėnulio.
- „Mokslo sriuba“: kosmose sukasi jau trečiasis Lietuvos kosminis palydovas LituanicaSAT-2. Taip pat aptariama apie lietuviškus kosmoso palydovus.
- Marso tyrimai: kodėl žmonės dar negali nukeliauti į Marsą? „Curiosity“: ką naujo sužinojome apie Marsą?
- Kaip Džeimso Vebo teleskopas ieškos gyvybės Visatoje? Džeimso Vebo kosminis teleskopas - beveik 3 kartus didesnis ir 7 kartus jautresnis už Hablo teleskopą: kodėl jis padengtas auksu? Džeimso Vebo kosminis teleskopas - laiko mašina?
- Žmonių sugrįžimas į Mėnulį: kaip tai vyks? Kaip vyko pirmasis žmonių išsilaipinimas Mėnulyje ir su kokiais pavojais susidūrė astronautai? Kiek iš viso žmonių vaikščiojo Mėnulyje? Mėnulio paradoksas: visgi kodėl mėnulis prie horizonto tampa toks didelis?
- „Artemis 1“ Misija: Žmonijos kelias į Mėnulį.
- Kas bombarduoja keistąjį Saturno F žiedą?
- Kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? Svarbi užduotis europiečiams: į kosmosą iškelti beveik 10 mlrd.
- Kas nutiks į arbūzą pripylus išlydyto aliuminio? Kaip kosmose sekasi... verkti?
- Olberso paradoksas: vis tik kodėl dangus naktį juodas?
- Didysis sprogimas - per 5 min.
- Spindėk, spindėk, maža žvaigždute, arba kaip miršta žvaigždės?
„Mokslo sriubos“ indėlis į mokslo populiarinimą
„Mokslo sriuba“ atlieka svarbų vaidmenį populiarinant mokslą Lietuvoje: iniciatyva siekia, kad mokslas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos. „Mokslo sriuba“ šviečia visuomenę apie įvairius mokslo pasiekimus, naujausias technologijas ir jų poveikį mūsų gyvenimui. Iniciatyva įkvepia jaunus žmones domėtis mokslu, rinktis mokslo profesijas ir siekti karjeros mokslo srityje.
Kiekvienais metais jau tradiciškai „Mokslo sriuba“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt ir technologijos.lt organizuoja rašinių konkursus, skatinančius domėjimąsi mokslu ir ugdančius gebėjimą aiškiai bei įdomiai perteikti sudėtingas temas. 2024 m. konkurso vietos: 1 vieta - Elzė Grinevičiūtė, „Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė“. 2 vieta - Dileta Tervydytė, „Nepaprasta žmogaus prisilietimo galia: žvilgsniu į fizinio kontakto poveikį mūsų sveikatai“. Konkurso partnerio lrytas.lt prizas - Elzei Rauličkytei („Daisono sfera“). Konkurso partnerio technologijos.lt prizas - Elzei Grinevičiūtei („Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė“). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas - Elzę Rauličkytę („Daisono sfera“).
Štai keletas temų, kuriomis „Mokslo sriuba“ šviečia visuomenę, apjungiant technologijas ir gamtą:
- „Mokslo sriuba“: kaip spausdinami pinigai?
- Super bakterijos: medicinos laukia pabaiga?
- Skiepų baimė: ką apie tai mano mokslininkai?
- Higgso bozoną dar 1998 m. O kas gi yra tas Higso bozonas?
- „Veritasium“: kas bendro tarp stovinčių bangų ir liepsnų šokio?
- „Mokslo sriuba“: ar genetiškai modifikuotas maistas yra saugus?
- „Mokslo sriuba“: apie skalūnų dujas Lietuvoje.
- „Mokslo sriuba“: kodėl mūsų protėviai garbino Saulę?
- Mikrobų muzika: kaip skamba mikroorganizmų tyrimų duomenų sonifikacija?
- Kaip baigsis mūsų pasaulis?
- Kas išgelbėjo pasaulį nuo raupų ir kodėl vakcinos nuo COVID-19 ant mūsų stalo atsirado taip staiga?
- Gyvybės Marse beieškant: paženklintų dujų išsiskyrimo eksperimentas.
- Blokų grandinės technologija ateities CO2 matavimams.
- Kaip šviesa atskleidžia Visatos paslaptis?
- Kaip greitai Lietuvos rūšis matysime tik archyviniuose kadruose?
- Gyvūnai kosmose.
- Apie pasaulio pažinimą ir meną.
- „Mokslo sriuba“: mes esame milžinai ir mus puola!
- Neįtikėtina Singapūro patirtis - gal taip visas pasaulis gali įveikti skurdą?
tags: #mokslo #sriuba #tcnologijos #ir #gamta