Naujasis Pietų Velsas (NSW) yra daugiausiai gyventojų turinti Australijos valstija, įsikūrusi šalies pietryčiuose, prie Tasmano jūros. Tai pirmoji britų kolonija Australijos žemyne, įsteigta 1788 m. ir apėmusi didžiulę teritoriją nuo Yorko Kyšulio pusiasalio iki Van Diemeno salos (dabar Tasmanijos sala). Šiandien Naujasis Pietų Velsas yra ekonomiškai stipriausia Australijos valstija, sukurianti apie 34 % šalies BVP vertės. Australija - pats unikaliausias gyvenamas žemynas. Joks žvilgsnis į žemėlapį nepadės suvokti, kokia milžiniška tai yra šalis. Joje daugiau žemių, nei visoje Europoje (neskaitant Rusijos).
Geografija ir Klimatas
Naujojo Pietų Velso plotas siekia 801 400 km². Kranto linija driekiasi 1900 kilometrų palei Tasmano jūrą. Krantai žemi, smėlėti, su lagūnomis. Paviršius daugiausia lygumų, tačiau rytuose iškilęs Didysis Vandenskyros kalnagūbris, kurio dalis - Australijos Alpės, su aukščiausiu Australijoje Kosciuškos kalnu (2228 m). Klimatas subtropinis ir tropinis, tiek jūrinis, tiek žemyninis. Temperatūra svyruoja nuo 15-18 °C liepą (maksimali) iki 26 °C sausį, o kritulių kiekis - nuo 200 mm vakaruose iki 1300 mm per metus. Didžiausios upės yra Murray (laivuojamas) su intakais Darlingu ir Murrumbidgee, taip pat Hawkesbury ir Hunteris.
Gyventojai ir Miestai
2021 m. duomenimis, Naujajame Pietų Velse gyvena 8,07 mln. gyventojų, įskaitant australų aborigenus. Tai labiausiai apgyventa Australijos valstija. Centras - kosmopolitinis Sidnėjus, kuriame gyvena 4,70 mln. žmonių (2021 m.). Visi Australijos didmiesčiai (juose gyvena 90% australų) “sudygę” pakrantėje ar netoli jos. Kiti didesni miestai: Newcastle’as (348,5 tūkst.), Central Coastas (325,3 tūkst.), Wollongongas (280,2 tūkst.), Maitlandas (90,6 tūkst.) ir Coffs Harbouras (51,1 tūkst.).
Sidnėjus: Kosmopolitinis Centras
Sidnėjus - finansų, politikos ir kultūros centras, žavintis savo paplūdimiais, žaliuojančiais parkais, milžiniškais prekybos centrais, restoranų ir pramogų gausa. 1788 m. Sidnėjus tapo pirmąja Naujojo Pietų Velso gyvenviete, tuomet vadinta Port Džeksonu. Šiandien čia gyvena apie 4 milijonus gyventojų. Sidnėjaus operos teatras ir uosto tiltas puikuojasi gražiausių pasaulio pastatų knygose.
Sidnėjus supa didžiausią pasaulyje natūralų uostą. Abu žymiausi Sidnėjaus pastatai - Uosto tiltas ir Operos teatras - yra greta vandens, įrėminę Žiedinę prieplauką, kurioje be nuolat zujančių “autobusų” švartuojasi ir kruiziniai laivai. Sidnėjaus uosto tiltas statytas 1932 m. Jo arkinė konstrukcija bei šoniniai art deco stiliaus bokšteliai pasirinkti grožio sumetimais. Tilto papėdėje išlikęs šioks toks “senamiestis”, vadinamas Uolomis. Tiesa, jo plotis vos dvigubai didesnis už gretimą Kahilo magistralę. Kadaise tai buvo vargšų namelių eilė palei sandėlius, bet šiandien juose įsikūrę restoranai ir galerijos. Didingesni jos fragmentai boluoja Makvairo ir Martino gatvėse, karo memorialo parko apylinkėse. Tarp puošniausių - „universalinės parduotuvės“, be kurių joks XIX a. miestas negalėjo vadintis didmiesčiu. „Strand“ universalinė parduotuvė, statyta 1891-1892 m., yra puikus to pavyzdys.
Daugiakultūris Miestas
Kultūriškai Australijos miestai atrodo visų, taigi ir niekieno: anglakalbius išeivius iš Britanijos čia 1950-1980 m. pildė pietų ir rytų europiečiai, vėliau geltonodžiai, arabai ir indai, šiandien atvyksta ir afrikiečiai. 25% Australijos gyventojų gimę svetur, 50% abiejų tėvų užsieniečiai. Ir šiais laikais Australija kasmet „pašaukia“ 190 000 teisėtų imigrantų. Nors imigrantai mėgsta įsikurti pagal tautybes, grynų etninių rajonų ar „getų“ Australijoje nelabai yra. Dažno priemiesčio „didžioji gatvė“ primena Babelį - pakakdavo pasukti kitur žvilgsnį, kad kebabinę pakeistų vietnamietiškų suktinių kavinukė, o sikho tiurbaną - juoda abaja.
Gamtos Stebuklai
Sidnėjaus apylinkės pasižymi įspūdinga gamta. Pavažiavus 100 km į vakarus nuo Sidnėjaus, atsiveria Mėlynųjų kalnų nacionalinis parkas, apsuptas eukaliptų miškų, kurių garuojantis eterinis aliejus apgaubia kalnus melsva skraiste. Šis regionas garsėja įspūdingomis uolomis, klestinčiu floros ir faunos pasauliu, kriokliais ir didingais kanjonais, susiformavusiais dar Juros periodo metu, daugiau nei prieš 150 mln metų. Tai - Žydrieji kalnai. Australijos miestiečiams gamtos toli ieškoti nereikia. Ten - iščiustyta ir išlaižyta žaluma. „Laukinius“ slėnius gali stebėti iš net dviejų specialiai tam įrengtų lynų keltuvų.
Vos 2 valandos kelio nuo Sidnėjaus yra Hunterio slėnis, seniausias Australijos vyno gamybos regionas, saugantis vyno gamybos tradicijas jau daugiau nei 150 metų. Sniego kalnai Naujajame Pietų Velse siūlo slidinėjimo trasas Alpių nacionaliniame parke.
Ekonomika
Naujasis Pietų Velsas yra ekonomiškai stipriausia Australijos valstija, sukurianti apie 34 % Australijos BVP vertės. Svarbiausia ūkio šaka - žemdirbystė. Dirbamoji žemė užima apie 7 % teritorijos, daugiausia pietuose, Riverinos regione. Auginama kviečiai, cukranendrės, vilnamedžiai, ryžiai, miežiai, sorgai, avižos, kukurūzai. Išplėtota vynuogininkystė ir sodininkystė. Veisiama daugiausia avys, galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Kasamos akmens anglys (Sidnėjaus baseinas), cinko, švino, vario rūdos, auksas, sidabras, randama opalų, safyrų. Išvystyta mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos, poligrafijos, popieriaus, tekstilės, maisto pramonė. Pramonės įmonės susitelkusios Sidnėjuje ir aplinkiniuose miestuose. Svarbus vaidmuo tenka turizmui.
Istorija
1770 m. Dž. Kukas atrado Naująjį Pietų Velsą. Tai buvo pirmoji Australijoje įsteigta britų kolonija, didesnė nei dabartinė valstija. Pirmieji čia apgyvendinti europiečiai buvo kaliniai ir jų prižiūrėtojai, vėliau (ypač nuo 1806 m.) daugėjo laisvų žmonių. Didžiosios Britanijos vyriausybė skatino imigraciją. Nuo atvykėlių atneštų ligų daug vietos aborigenų greitai išmirė. Imigrantai daugiausia vertėsi gyvulininkyste (augino avis). XIX a. ketvirtame-penktame dešimtmečiuose europiečiai apgyvendino žemyninę Australijos dalį į šiaurę nuo Tasmanijos salos.
1851 m. ši teritorija atskirta nuo Naujojo Pietų Velso ir įkurta Viktorijos kolonija. 1859 m. nuo Naujojo Pietų Velso atskirtas Kvynslandas. Vėliau didesnių teritorijos pakitimų nebūta, tik 1908 m. į pietryčius nuo Sidnėjaus federacinė vyriausybė išskyrė plotą būsimai Australijos sostinei Kanberai. 1901 m. Australiją paskelbus dominija, Naujasis Pietų Velsas tapo valstija. Labai nukentėjo nuo 20 a. ketvirto dešimtmečio pasaulinės ūkio krizės, bet per II pasaulinį karą atsigavo. Dėl vyriausybės imigracinės politikos po karo atsikėlė daug imigrantų iš Europos, Artimųjų Rytų, Pietų Amerikos, Azijos. Iš pradžių atvykėlius siekta asimiliuoti, vėliau vyriausybė ėmė kurti daugiakultūrę bendruomenę. Ūkis beveik nuolat augo, Naujasis Pietų Velsas tapo ekonomiškai stipriausia Australijos dalimi.
Lietuvių Bendruomenė Naujajame Pietų Velse
Sidnėjus vienintelis Australijoje yra turėjęs savotišką lietuvių rajonėlį Bankstaune. Iki 2022 m. šiame rajone veikė Lietuvių klubas "Dainava", įsikūręs daugiabučio pastato pirmajame aukšte. Klube buvo daug patalpų, mokyklėlė, biblioteka, švenčių salė, leidžiamas lietuviškas laikraštis "Mūsų pastogė". Įėjimas į Sidnėjaus lietuvių klubą 'Dainava' / 'Meredith Club' su Vyčiais ant stiklų. Tačiau, priešingai nei Adelaidės ar Melburno lietuvių namai, Sidnėjaus "Dainava" buvo įsteigta ne iš karto po lietuvių atvykimo iš pabėgėlių stovyklų, o tik 2006 m. Anksčiau Sidnėjaus lietuviai turėjo puošnesnį klubą kitoje Bankstauno vietoje, kurį pardavė. Kadangi "Dainava" veikė nuomotose patalpose, o nuomos kaina buvo nemaža, 2022 m. klubas buvo uždarytas. Šiandien Bankstaune lietuvių beveik negyvena; rajone vyrauja arabai, vietnamiečiai.
Nuo 1984 m. Sidnėjuje veikia lietuvių pensininkų kaimas North Engadine, kur į atskirus namus atsikelia gyventi vyresnio amžiaus Australijos lietuviai. Rukvudo kapinių katalikų dalyje yra lietuvių kapų teritorija, pažymėta paminklu lietuviams.
Skrydis virš Australijos
Trumpalaikė Nuoma Naujajame Pietų Velse: Taisyklės ir Reikalavimai
Norintiems užsiimti trumpalaike nuoma Naujajame Pietų Velse, svarbu žinoti vietos įstatymus ir taisykles. Šeimininkai turi užregistruoti savo būstus NSW vyriausybės STRA registre ir laikytis priešgaisrinės saugos standarto. Registracijos mokestis yra 65 AUD už pirmuosius 12 mėnesių ir 25 AUD metinis atnaujinimo mokestis.
Trumpalaikės nuomos taisyklės ir mokesčiai NSW
Apibendrinta informacija apie trumpalaikės nuomos reglamentavimą Naujajame Pietų Velse:
- Šeimininkai privalo užregistruoti savo STRA būstus NSW vyriausybės STRA REGISTRE ir laikytis naujo ST ST PRIEŠGAISRINĖS saugos standarto.
- Registracijos mokestis: 65 AUD už pirmuosius 12 mėnesių, metinis atnaujinimo mokestis - 25 AUD.
- Dienos limitas: Priimami ir NE svečių siūlomi STRA būstai gali veikti ištisus metus Naujajame Pietų Velse, išskyrus Didįjį Sidnėjų ir paskirtas regionines Naujojo Pietų Velso vietos valdžios vietoves, kuriose skelbimų skaičius negali viršyti 180 dienų per metus.
- Byron Shire LGA: Nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. trumpalaikės nuomos apgyvendinimui taikomas 60 dienų limitas, išskyrus du 365 dienų suplanuotus rajonus Bairono įlankos miesto centre ir jo apylinkėse bei Brunswick Heads.
- Sankcijos už pažeidimus: Už šių reikalavimų pažeidimus gali būti sustabdytas arba atšauktas jūsų registracijos numeris, taip pat gali būti taikomos baudos.
- Elgesio kodeksas: Svarbu laikytis Elgesio kodekso, kuris nustato šeimininkų ir svečių įsipareigojimus, įskaitant sąžiningumą, tikslų būsto aprašymą, draudimą, pasiekiamumą ir pagarbą kaimynams.
- Išimčių registras: Tai yra svečių ir šeimininkų, kurie nėra įtraukti į trumpalaikės nuomos apgyvendinimo pramonę dėl Elgesio kodekso nesilaikymo, sąrašas. Du dideli kodekso pažeidimai per dvejų metų laikotarpį gali lemti pašalinimą iš pramonės penkerių metų laikotarpiui.
Šeimininkas privalo būti pasiekiamas, kad tvarkytų svečių, patalpų ir rajono skundus įprastomis valandomis (8.00-17.00 val. kiekvieną savaitės dieną) ir ne įprastomis valandomis, kad susitvarkytų su ekstremaliomis situacijomis. Šeimininkas taip pat turi suteikti svečiams kontaktinius duomenis (savo, pagalbininko arba nekilnojamojo turto valdymo įmonės), skubios pagalbos elektriko ir santechniko kontaktus, Australijos skubios pagalbos tarnybos nuo 000 ir Elgesio kodekso kopiją. Raginame atidžiai peržiūrėti savo įsipareigojimus.
Gaisrai Australijoje
Australijoje kilę vieni didžiausių pastarųjų metų gaisrų daugiausiai žalos padarė šalies pieno bei kitiems gyvulininkystės ūkiams ir sodininkams. Žemės ūkio analitikai skaičiuoja, kad didžiausią neigiamą gaisrų įtaką pajus Australijos pieno rinka. O pagrindinės pieną gaminančios valstijos (Viktorija ir Naujasis Pietų Velsas) patyrė daugiausiai žalos dirbamos žemės plotams ir infrastruktūrai.
Anot analitikų, sudegė apie 100 pieno ūkių, tačiau įmonių savininkai tvirtina, kad šis praradimas neturės didelės įtakos jų veiklai. Tačiau pieno pramonei kyla problemų dėl žaliavos surinkimo. Pranešime teigiama, kad mėsos sektoriuje nuo gaisrų nukentėjo 2,5 mln. hektarų žemės. Ekspertai prognozuoja, jog gali būti prarasta apie 1,7 mln. avių ir 450 tūkst. galvijų. Dėl to 2020 m. šalyje avių skaičius sumažės 2,4 proc., o bendras galvijų skaičius - 1,8 proc. Nuo gaisrų nukentėjo ir vynuogių augintojai, nes ugnies stichijos paveiktose vietose yra 1,5 tūkst. ha vynuogynų, o tai sudaro 1 proc. viso Australijoje auginamų jų ploto. Dėl sausros ir miškų gaisrų sumažėjo žiedadulkių ir nektaro kiekis. O tai turės įtakos bitininkystei. Naujajame Pietų Velse, kuriame pagaminama net 45 proc. šalies medaus, sudegė tūkstančiai avilių. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų medaus gamyba Australijoje gali sumažėti 30 proc.