Turbūt visi žino dešrą, kuri vadinasi „Daktariška“. Kadaise, tarybiniais laikais ši dešra išsiskyrė nepriekaištingu skoniu, o kainavo tuometiniais pinigais 2 rublius 20 kapeikų. Po kiek laiko šio gaminio skonis suprastėjo, apie jos gamybos būdą ėmė sklandyti niūrūs gandai. Šiaip ar taip, šiuo metu tikriausiai mažai kas prisimena, kada dešrą ėmė gaminti, kokia ji buvo iš pradžių, juo labiau nedaugelis žino, kodėl tuometinėje SSRS dešrą pavadino būtent „Daktariška“.
„Daktariškos“ dešros kilmė ir istorija
20 a. pirmoje pusėje SSRS badas buvo dažnas svečias, vargu ar būtų atsiradęs valstietis ar darbininkas, kuriam nė karto neteko badauti. Po pilietinio karo nuskurdo daugelis ūkių, prie to prisidėjo ir vėlesnė kolektyvizacija, rašoma portale NOVATE. Paskutinis didelis badas ištiko SSRS praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje. Badavo Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, didelė Rusijos dalis (Uralas, Pavolgys ir Sibiras, Šiaurės Kaukazas). Situaciją apsunkino kilusi šiltinės ir kitos epidemijos - jos siautė regionuose, kuriuose gyveno maisto stygių patiriantys žmonės.
Būtent dėl šios sudėtingos situacijos ir atsirado „Daktariška“ dešra. Net kai badas baigėsi, daugelis gyventojų jautė jo padarinius. Aukščiausios valdžios nurodymu, būtent tokiems žmonėms 1936 m. ėmė gaminti virtą dešrą. Ši dešra buvo dietinis produktas, turintis mažai riebalų. Pirmosios virtos dešros gydytojų buvo skirtos žmonėms, kurie turėjo sveikatos problemų, nes gaminyje buvo nedaug riebalų. Nuo to ir kilo „Daktariškos“ dešros pavadinimas.
Pavadinimo reikšmė
Dešros receptą sukūrė SSRS Mėsos pramonės Sąjunginis mokslinių tyrimų institutas. Pirmą dešros partiją pagamino Maskvoje, A. I. Mikojano mėsos perdirbimo kombinate. Išlikusi legenda, kad iš pradžių naują dešrą norėjo pavadinti Josifo Stalino vardu, tačiau Sąjunginis mokslinių tyrimų institutas pabijojo įžeisti tautų vadą. Galiausiai nusprendė pavadinti dešrą „Daktariška“, juo labiau, kad produktas turėjo būti vartojamas gydomaisiais tikslais. Pradėtą gaminti dešrą pirmais metais gydytojai skirdavo su receptais pacientams, turintiems somatinių bado padarinių požymių.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto docentė Sabina Mikulionienė aiškino, kad tiek pieniškos dešrelės, tiek daktariška dešra gaminami specifiniu būdu: mėsa ir visos kitos sudėtinės dalys yra susmulkinamos specialiais peiliais (juos dar vadina kuteriais), kurie išpurena mėsą. Susidaro tešlos pavidalas. „Vaikui ar sergančiam neduosi rūkytos dešros, o virta „išpurenta“ dešra tokiais atvejais labai tinka“, - kalbėjo S. Mikulionienė. „Iš čia gali būti kilęs ir daktariškos dešros pavadinimas, kuris reiškia, kad dešra tinkama ligoniui.“
Tokiam paaiškinimui pritarė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto produktų technologijos katedros vedėja Daiva Leskauskaitė: „Daktariška skirta dietinei mitybai, žmonėms, kurie negali valgyti rūkytų, vytintų, druskingų gaminių, jiems tokia dešra tinkama, todėl daktariška.“ Profesorė prisiminė, kad pati dar buvo maža mergaitė, kai virta dešra jau buvo vadinama daktariška.
„Daktariškos“ dešros receptūra ir sudėtis
Pagal pradinę dešros receptūrą, 100 kg produkto sudėtyje turėjo būti griežtai reglamentuotos proporcijos, užtikrinančios aukštą kokybę ir maistinę vertę. Štai kokia buvo senoji šlapios dešros receptūra:
| Ingredientas | Kiekis (100 kg produkto) | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| Aukščiausios rūšies jautiena | 25 kg | 25% |
| Liesa kiauliena | 70 kg | 70% |
| Rinktiniai vištų kiaušiniai | 3 kg | 3% |
| Karvių pienas (pieno milteliai) | 2 kg | 2% |
| Druska | 2,09 kg | 2.09% |
| Cukrus | 0,2 kg | 0.2% |
| Prieskoniai (dažniausiai muskato riešutas) | 50 g | 0.05% |
| Natrio nitritas | 7,1 g | 0.0071% |
Žmonėms dešra iš karto patiko, nes buvo skanus ir kokybiškas produktas. Tuo metu dešra kainavo gana nedaug, taigi buvo visiems prieinama.
Pokyčiai ir šiuolaikinės dešros
Modernizacija ir kokybės kritimas
Viskas ėmė keistis aštunto dešimtmečio pradžioje. Tuometinei SSRS dar negrėsė žlugimas, tačiau į valdžią atėjus Nikitai Chruščiovui, prasidėjo ekonomikos pokyčiai, o išskirtinės kokybės „Daktarišką“ dešros gamyba pakito - ne į gerąją pusę. Iš pradžių ėmė naudoti žemesnės rūšies mėsą ir kitus produktus, paskui dalį jautienos ir kiaulienos pakeitė soja. Naujoji „Daktariška“ dešra buvo jau ne tokia, o skonis taip stipriai skyrėsi nuo pradinio varianto, kad pasklido gandai - neva mėsos kombinatuose taupydami į virtą dešrą deda tualetinio popieriaus. Savaime suprantama, tokie gandai neturėjo nieko bendro su realybe, kita vertus, SSRS gyvavimo pabaigoje virtos dešros kokybė astronomiškai suprastėjo.
Šiandien situacija dar labiau pasikeitusi. Seniai daktarai neberašo receptų dešroms ir abejoja jų maistine verte. Šlapios dešros pasirinkimas parduotuvėse - begalinis. Bet ar žinome, iš ko gaminamos tos šlapios dešros, ar vartotojai paskaito jų etiketes?
„Sudėtis kardinaliai pasikeitė nuo tų laikų, kai buvo sukurta dar praeitame amžiuje. Faktas, kad dabartinė dešra sudėtimi yra toli gražu nuo buvusiosios. Nei jautienos, nei kiaulienos ten greičiausiai nerasime“, - teigia specialistai. „Buvo dedama svogūnų, česnakų, pipirų. Tirštiklių tiek nebuvo, tad dešra buvo minkštesnė. Dabar jau kietesnė, kad geriau pjautųsi, kąstųsi. Naudojami ir priedai: tirštikliai, emulsikliai.“
„Maisto priedai nebūtinai yra vien chemija, kaip žmonės mėgsta sakyti. Tai kartais gali būti citrinos rūgštis, kuri yra labai natūralus produktas. Bet jeigu jų yra 17-a, gali būti ir tokių, kurie sukels alergijas arba skatins vaikų hiperaktyvumą.“ „Vartotojų kontrolei“ pavyko rasti tokį gaminį rekordininką. „Jeigu yra labai daug maisto priedų, siūlyčiau tokio produkto nesirinkti, nes turėtume vartoti mažiausiai perdirbtus produktus, tuos, kuriuos galime atpažinti. Jeigu yra 17 maisto priedų, net neverta atlikti analizės“, - įsitikinusi specialistė. Daugumoje šlapių dešrų apsiribojama 5-10 E priedų.
Istorinės „Daktariškos“ dešros receptūroje minimos jautienos dabar rasti beveik neįmanoma, užtat aptinkama lašinių ir aibė skonio stipriklių. Veterinarijos gydytoja E. Kiškienė sako, kad maisto priedai būtini prekinei išvaizdai: „Jei iš išvirtos mėsos gamintume dešrą, neturėtume nei spalvos, nei konsistencijos, nei kandumo.“
Sveikatos aspektai ir vartotojų lūkesčiai
Medikai šlapių dešrų nelaiko visaverčiu maistu ir pataria dažnai nepiktnaudžiauti. „Maisto priedai, daug riebalų, cukraus, druskos... Galima vesti rodyklę link visų lėtinių ligų, pagal kurias mes pirmaujame Europoje“, - pabrėžia ekspertai. Nepaisant to, kyla klausimas: kodėl ligoninėse pacientams pusryčiams mielai dalijama šlapia dešra su rieke duonos ir sviestu, jei tai toks prastas gaminys? Specialistai negali vienareikšmiškai išskirti pavojingiausių sveikatai E priedų. Nors žinoma, kad skonio stiprikliai E621 ir E635 didina alergijos riziką ir kai kuriose šalyse yra draudžiami, jie dar keliauja į lietuviškas dešras. Yra priedų, kurie dėl dažno vartojimo gali pripratinti prie skonio ir produkto, o juk tada vartotojui apgauti savo skonio receptorius būna dar sunkiau.
„Viena įmonė pabandė nenaudoti dažiklių ir į rinką paleisti natūralios spalvos dešrą. Pirkėjai pasižiūrėjo, kad spalva ne ta, ir nenorėjo. Dešros pirko mažiau ir ji neišsilaikė“, - pamena specialistė. Tai rodo, kad vartotojų įpročiai ir lūkesčiai formuoja produkcijos kokybę ir išvaizdą. Būtų įdomu paskaičiuoti, ar teisūs sakantieji, kad šlapia dešra yra pigesnis gaminys už tiesiog mėsos gabalą. Mėsos kilogramas kainuoja apie 5 eurus, šlapios dešros - apie 7, o kartais - net 10 eurų.
Priedai suteikia gaminiui kvapnumo, standumo ir pan. Jų naudojimas griežtai reglamentuojamas, tad gal nereikėtų vengti ar saugotis šių maisto priedų? Bet kodėl naudojami abejotini skonio stiprikliai, o ne česnakas, svogūnas ar kiti prieskoniai? Dėl konservavimo ir spalvos paryškinimo į abejotinos kokybės mėsos gaminius dedama ir natrio nitrito, geriau žinomo salietros pavadinimu. Maisto priedų naudojimo reglamentas buvo priimtas tik 2008 m., bet iki šios dienos taisytas beveik 100 kartų. Tai daroma siekiant saugoti vartotojus.
Pieniškos dešrelės: pavadinimo mįslė
Pieniškų dešrelių pavadinimas taip pat senas, kone bendrinis. Kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona nedvejodamas sakė, kad dešrelių vardas kilęs iš žodžio „pienas“. Tačiau, S. Mikulionienės teigimu, pieniškose dešrelėse pieno dažniausiai nėra. „Dabar yra 20-30 skirtingų receptų. Gal į pieniškas dešreles buvo dedamas pieno baltymų pakaitalas? Arba jos pieniškos, nes švelnaus skonio?“ - svarstė docentė. KTU Maisto produktų technologijos katedros docentė, kuruojanti mėsos produktų technologijos specialybę, Rimantė Vinauskienė tikino, kad į pieniškas dešreles yra dedama pieno miltelių: „Dešrelės dažniausiai gaminamos įdedant iki 3 proc. pieno baltymų.“
Norintiems dar pafantazuoti, kodėl pieniškos dešrelės vadinamos pieniškomis - ASU Agronomijos fakulteto dekano Viktoro Pranckiečio išmonė: galbūt pieniškos, nes įkandamos pieniškais dantimis? Tikslūs atsakymai taip ir lieka glūdėti kažkur sovietinėje praeityje, kai tuščias parduotuves retsykiais pasiekdavo mėsa kvepiančios virtos dešrelės ir dešra.
„Tiek pieniškos dešrelės tiek daktariška dešra atėjo iš tų „deficitų“ laikų, kai tikrai skanių ir kokybiškų dešrelių paprastieji mirtingieji parduotuvėse negalėjo nusipirkti, o daktarišką dešrą, ko gero, valgė tik daktarai“, - lrytas.lt paaiškino „Nemateko“ direktorės pavaduotoja Danguolė Švėgždienė. Jos teigimu iki šiol pieniškoms dešrelėms gamybos procese yra naudojami pieno milteliai, suteikiantys gaminiui švelnų prieskonį. „Virta daktariška dešra taip pat yra tik aukščiausios rūšies ir turi švelnų įprastą virtai dešrai skonį.“
Tarptautinė perspektyva: „Daktariška“ dešra pasaulyje
Valgydama sumuštinius su daktariška dešra, užaugo visa mano karta. Tėvai juos laikė geru užkandžiu, tinkamu ir pusryčiams, ir pavakariams, ir turistiniams žygiams. O paskui, Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę ir pasibaigus deficitų laikams, daktariška dešra išėjo iš mados. Netgi ano meto leidiniai (kaip antai moterims skirti žurnalai) rašė, kad svečiams patiekti sumuštinių su daktariška dešra - blogas tonas. Be to, labai suprastėjo šio gaminio kokybė - į virtas dešras ir dešreles imta dėti iki tol negirdėtų ir neregėtų priedų. Ji sumažino gamybos kaštus, bet mėsos produktų skonis nuo to tikrai nepasitaisė.
„Sovietmečiu trūko daugelio maisto produktų, mėsos taip pat. Šlapia dešra - galimybė pagaminti mėsišką produktą panaudojant įvairius ingredientus“, - pasakoja istorinės Lietuvos virtuvės žinovas dr. Prieš pusę amžiaus šlapios dešros buvo galima gauti paskyrus gydytojui. Nuo to ir kilo „Daktariškos“ dešros pavadinimas. Lietuvoje šlapia dešra parduotuvėse imta prekiauti prieš 85 m.
Štai kodėl, pradėjusi gilintis į Suomijos tradicinę virtuvę, buvau nustebinta, jog mūsų šiauriniai kaimynai be mažiausio nepatogumo jausmo pasakoja apie pamėgtus dešrelių ir daktariškos dešros patiekalus. Pieniška dešrelės su bulvių salotomis jie patiekia net Naujų metų šventėms. Daktarišką (virtą) dešrą jie irgi mielai valgo, o kai kuriuos patiekalus su ja netgi rekomenduoja turistams kaip tipišką suomišką delikatesą!
Klasikinis Porilainen sumuštinis
Vienas iš tokių klasikinių suomiškų užkandžių - porilainen, t.y. sumuštinis su daktariška dešra ar fermentiniu sūriu (520 kcal). Sakoma, kad porilainen buvo sugalvotas XX a. viduryje Pori mieste. Esą studijuojančiam suomių jaunimui reikėjo kokio nors greito ir sotaus maisto, kurį būtų galima pigiai nusipirkti universiteto valgykloje ir nesudėtingai pasigaminti studentų bendrabutyje. Būsiu atvira - jeigu nusipirksite daugmaž padorios, aukščiausios rūšies dešros, sumuštiniai bus tikrai skanūs - ne per aštrūs, bet ir ne prėski, ne per daug riebūs, bet jokiu būdu ne sprangūs. Žodžiu, tai bus tokie sumuštiniai, kurie nereikš jokių pretenzijų į aukštąją virtuvę, bet kurie neabejotinai turės pasisekimą tarp vaikų, paauglių ir suaugėlių, su nostalgija prisimenančių savo jaunystę.
Minkšta, porėta duona gerai sugeria pagardus, todėl, valgant sumuštinius, kečupas ir garstyčios nevarva ant rankų. Porilainen sumuštiniams renkamasi forminė kvietinė duona, praturtinta rugių, miežių, kviečių, avižų ir grikių dribsniais. Mat, nepaisant suomių meilės juodai ruginei duonai, šie sumuštiniai visuomet gaminami su balta kvietine. Be to, duona būtinai turi būti supjaustyta riekelėmis: nors porilainen kartais apibūdinamas kaip mėsainio ir dešrainio hibridas, suomiai kategoriškai nesutinka, kad jį gaminti galima ir su bandelėmis. Atvirkščiai - jokiu būdu!
Na, o šiaip porilainen paruošiami akimirksniu iš pačių paprasčiausių produktų. Atrodo, sudėtingiausias momentas juos gaminant - atsispirti pagundai pridėti to, ko nereikia. Nes žmonės kažkodėl nelinkę pasikliauti klasikiniais deriniais. Į porilainen jie kėsinasi įdėti salotos lapų, pomidorų, sūrio, kietai virto kiaušinio, majonezo ir dar dievai žino ko. Klasikiniame porilainen sumuštinyje nieko panašaus būti neturėtų. Vieną duonos riekę aptepkite kečupu, kitą - garstyčiomis. Ant vienos duonos riekės dėkite apkeptą daktarišką dešrą, kelis plonai supjaustytus žiedus žalio (neapkepto) svogūno ir marinuotų agurkų pagal skonį. Sumuštinį valgykite tuojau pat, kol dar šiltas. Tradiciškai šie sumuštiniai pardavinėjami, susukti į popierių, skirtą vynioti maisto produktams.
Virtos dešros kitose šalyse
Beje, nereikėtų manyti, kad šlapia dešra - tik pas mus užsilikęs sovietmečio palikimas. Panašių gaminių turi ir kitos tautos: italai didžiuojasi mortadelos dešra, atitikmenų turi ir graikai, ir marokiečiai. Žinoma, ir mūsų pusbroliai lenkai - iš ten dažnas jos ir parsiveža, ir dar kaimynams parūpina. Apskritai lenkų virtuvėje virtos dešros užima ypatingą vietą. Čia įprasta dešras mažiau sumalti, be to, gaminio skonis papildytas žolelių gausa, ypač mairūnu.
Virtų dešrų tipai ir gaminimas
Mažos virtos dešros - tai puikus pasirinkimas greitiems ir skaniems patiekalams. Jos gali būti naudojamos įvairiems receptams, pradedant nuo paprastų užkandžių ir baigiant sudėtingais troškiniais. Štai keletas populiariausių virtų dešrų rūšių:
- Pieniškos dešrelės: Tai švelnaus skonio, dažnai vaikų mėgstamos dešrelės, puikiai tinkančios pusryčiams ar lengvam užkandžiui.
- Medžiotojų dešrelės: Tai aštresnio skonio, dažnai rūkytos dešrelės, kurios puikiai tinka prie alaus ar kaip užkandis gamtoje.
- Krabų dešrelės: Tai dešrelės, pagamintos iš surimi (maltos žuvies masės), imituojančios krabų mėsos skonį.
- Vištienos dešrelės: Tai liesesnis pasirinkimas, puikiai tinkantis tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Vištienos dešrelės gali būti naudojamos įvairiems patiekalams, įskaitant sriubas ir troškinius.
- Kalakutienos dešrelės: Tai dar vienas liesas pasirinkimas, turintis šiek tiek intensyvesnį skonį nei vištienos dešrelės.
- Vegetariškos dešrelės: Tai dešrelės, pagamintos iš augalinių ingredientų, tokių kaip tofu, seitan ar daržovės. Jos puikiai tinka vegetarams ir veganams.
Mažų virtų dešrų gaminimo būdai
Mažas virtas dešras galima gaminti įvairiais būdais, priklausomai nuo jūsų skonio ir norimo rezultato:
- Virimas: Tai paprasčiausias būdas, tinkantis visų rūšių virtoms dešroms.
- Kepimas keptuvėje: Tai greitas būdas, suteikiantis dešrelėms traškią plutelę. Dešrelės kepamos įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus, kol apskrunda iš visų pusių.
- Kepimas orkaitėje: Tai patogus būdas, leidžiantis kepti didelį kiekį dešrelių vienu metu. Dešrelės kepamos įkaitintoje orkaitėje, kol apskrunda.
- Grilinimas: Tai puikus būdas, suteikiantis dešrelėms dūmo skonį. Dešrelės grilinamos ant grotelių virš ugnies arba grilyje, kol apskrunda.
- Garinimas: Tai sveikas būdas, išsaugantis dešrelių sultingumą. Dešrelės garinamos specialioje garų keptuvėje arba puode su kiaurasamčiu. Dešrelės, virtos garuose, skanesnės. Įpilkite maždaug trečdalį puodo šalto vandens. Kai užvirs, sukryžiuokite du šaukštai ir ant jų pakabinkite dešreles taip, kad jos nesiektų vandens; pridenkite dangčiu. Po 5 min. jos bus paruoštos.
Receptų idėjos su virtomis dešromis
Mažas virtas dešras galima naudoti įvairiems patiekalams. Štai keletas pavyzdžių:
- Dešrelių sriuba: Supjaustykite dešreles gabaliukais, pakepinkite su svogūnais ir česnakais, tada sudėkite į verdantį sultinį su bulvėmis ir kitomis daržovėmis. Pagardinkite prieskoniais ir patiekite su žalumynais.
- Dešrelių troškinys: Supjaustykite dešreles gabaliukais, pakepinkite su svogūnais, morkomis ir salierais, tada sudėkite į puodą su pomidorų padažu ir pupelėmis. Troškinkite ant silpnos ugnies, kol daržovės suminkštės.
- Dešrelių salotos: Supjaustykite dešreles griežinėliais, sumaišykite su virtomis bulvėmis, marinuotais agurkais, svogūnais ir žalumynais. Pagardinkite majonezu arba grietine.
- Dešrelių apkepas: Supjaustykite dešreles griežinėliais, sumaišykite su virtomis bulvėmis, svogūnais ir sūriu. Sudėkite į kepimo indą ir kepkite orkaitėje, kol sūris išsilydys.
- Dešrelių sumuštiniai: Įpjaukite dešreles išilgai, įdėkite į bandelę su mėgstamais priedais (padažais, daržovėmis, sūriu).
Pavyzdžiui, galite išbandyti bulvių ir lęšių sriubą su dešra: Dešrą supjaustykite kelių centimetrų gabaliukais, svogūną susmulkinkite, česnaką sutraiškykite, iš aitriųjų paprikų išimkite sėklytes ir smulkiai supjaustykite, bulves nuskuskite ir supjaustykite kubeliais. Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite dešrą ir kelias minutes pakepinkite. Sumažinkite karštį ir sudėkite svogūną, česnaką bei aitriąją papriką. Pakepinkite apie 10 minučių arba kol svogūnai suminkštės. Į karštą sultinį puode sudėkite bulves, lęšius ir mišinį iš keptuvės. Išmaišykite su paprikos milteliais, kmynais, druska ir pipirais ir užvirinkite. Sumažinkite karštį, uždenkite ir virkite apie pusvalandį, kol išvirs bulvės. Patiekite karštą, apibarstę smulkintomis petražolėmis.
Patarimai renkantis ir ruošiant dešras bei mėsą
Kaip teisingai išsirinkti mėsą?
Maisto produktų pasirinkimą lemia vartotojo asmeninis pomėgis ir tradiciškai įprastas maistas, prieinama maisto kaina, prekių gausumas ir pasirinkimo galimybė, patraukli prekių išvaizda, patogus jų vartojimas. Pirkdamas maisto produktus, ypač greit gendančius, tokius kaip mėsa ar žuvis, kiekvienas vartotojas turėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketę, sveriamiems produktams - ženklinimo rekvizitus kainų etiketėse. Pasirinkite kokybiškas dešras: rinkitės šviežias, tinkamos spalvos ir kvapo dešras. Atkreipkite dėmesį į sudėtį - kuo mažiau priedų, tuo geriau.
Mėsos apdorojimo paslaptys
- Nepervirkite dešrų: Virkite dešras tiek, kad jos įkaistų, bet nepervirtų, nes jos gali suskilti ir prarasti sultingumą.
- Kepkite dešras ant silpnos ugnies: Kepkite dešras ant silpnos ugnies, kad jos apskrustų tolygiai ir nesudegtų.
- Naudokite tinkamus prieskonius: Prieskoniai padeda išryškinti dešrų skonį. Tinka įvairūs prieskoniai, priklausomai nuo dešrų rūšies ir patiekalo.
- Eksperimentuokite su priedais: Nebijokite eksperimentuoti su priedais, tokiais kaip padažai, daržovės, sūris ir žalumynai.
- Maltoje mėsoje bakterijoms veistis yra geresnės sąlygos negu mėsos gabale.
- Prieš virdami (ar kepdami) mėsą, nepašalinkite iš jos riebalų.
Mėsos nauda ir poveikis sveikatai
Mėsa yra svarbus baltymų, geležies, vitamino B12 ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Tačiau svarbu vartoti mėsą saikingai ir rinktis liesas mėsos rūšis. Didelis raudonos mėsos vartojimas gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis. Atsiminkite: visi produktai, kurių sudėtyje yra riebalų, aukštoje temperatūroje vartotini atsargiai. Širdies ligomis ir ateroskleroze susirgti „padeda” riebalai, kurie, gaminant patiekalus, pavirsta rūgštimi.
tags: #nedidele #virta #desra #pavadinimas