Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad atšalus orams ir iškritus sniegui, padidėja nelaimingų atsitikimų darbe bei pakeliui į darbą ir iš darbo tikimybė, todėl siekiant sukurti saugią aplinką būtina į tai atsižvelgti. Darbuotojų sauga ir sveikata yra prioritetas, tačiau kyla klausimų, kaip traktuojami įvykiai, nutikę ne darbo funkcijų atlikimo metu, pavyzdžiui, pietų pertraukos metu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 143 str. 1 d. 2 p. (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nurodo, kad į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės laikas (kai darbuotojas, būdamas komandiruotės vietoje, atlieka savo darbines funkcijas pagal nustatytą darbo grafiką) ir tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Tačiau, pagal DK 158 str. 2 d. (Žin., 2002, Nr. 64-2569), darbuotojui suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kai darbuotojas ja naudojasi savo nuožiūra, į darbo laiką neįskaitoma. Tai reiškia, kad nelaimingo atsitikimo, įvykusio per tokią pertrauką, teisinis įvertinimas gali skirtis nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
Nelaimingi atsitikimai pakeliui į/iš darbo: reglamentavimas ir išmokos
Nepaisant to, kad pietų pertrauka nėra įskaičiuojama į darbo laiką, tam tikrais atvejais nelaimingi atsitikimai, įvykę jos metu, gali būti traktuojami panašiai kaip nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo. Taip pat reikia žinoti, kad pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos nedarbingumo metu priklauso išmoka, siekianti 100 proc. Šis principas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai darbuotojas vyksta pietauti už įmonės teritorijos ribų ir patiria traumą tiesioginiame maršrute.
Jei išlaikomos numatytos sąlygos, darbuotojui nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis kompensuojamas nedarbingumas nuo pirmosios dienos, o ligos išmoka siekia 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų. Komisija užpildo N-2 formos aktą. Tik VDI perdavus Nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos aktą į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, nukentėjęs darbuotojas gaus išmoką už nedarbingumo laikotarpį.
Nelaimingo atsitikimo darbe ir incidento sąvokos
„Nelaimingo atsitikimo darbe“ bei „incidento“ sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170). Svarbu skirti šias sąvokas, nes nuo jų priklauso tolimesnės procedūros ir atsakomybės:
- Nelaimingas atsitikimas darbe - tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).
- Incidentas - įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, apskaitą (tame tarpe ir įvykusių darbuotojui esant komandiruotėje) reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau Nuostatai) (Žin., 2004, Nr.). Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo, incidentų darbe tyrimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija). Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų atsitikimų darbe N-1, N-2 formos aktų pildymo, kodavimo bei registravimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416, (toliau - Metodiniai nurodymai).
Pranešimo ir tyrimo tvarka
Asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo ar incidento metu (jeigu pajėgia), ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie minėtus įvykius nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar incidentui įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo:
- pirmiausia nedelsdami užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
- įvykio vietą išsaugoti nepakeistą.
Jeigu pakeitimai įvykio vietoje būtini, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo turi surašyti dokumentus, susijusius su pakeitimais įvykio vietoje - aprašyti įvykio vietą (pagal būtinybę nurodant atstumus, gabaritus, svorį ir pan.), nufotografuoti, esant būtinumui įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti tyrimui reikalingą grafinę medžiagą, kad tyrimo eigoje nekiltų dviprasmiškų abejonių dėl įvykio vietos. Taip pat svarbu sužinoti nukentėjusiojo darbuotojo sužalojimo (traumos) sunkumą. Traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios suteikė pirmąją pagalbą ar kuriose sužalotas asmuo gydėsi. Kad sužinoti traumos sunkumą įmonei būtina raštiškai kreiptis į minėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, prašant įvertinti darbuotojo traumos sunkumą, bei nurodyti blaivumą/neblaivumą. Gydymo įstaigai atsisakius išduoti pažymą dėl traumos sunkumo, motyvuojant, kad išduodant nukentėjusiojo darbdaviui pažymą apie traumos sunkumą, būtų pažeistos paciento teisės (LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 1 p .(Žin. 2009, Nr. 145 - 6425), nauja redakcija nuo 2010-03-01), nes informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu, siūlome, kad nukentėjusysis pacientas arba pats raštiškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą arba duotų rašytinį sutikimą, kad informacija apie jo sužalojimo pobūdį, traumos sunkumą būtų suteikta darbdaviui.
Susižalojote darbo metu? Štai kada galite likti be kompensacijos | VERTA ŽINOTI
Pranešimas apie sunkias traumas
Jeigu paaiškėja, kad trauma priskirtina prie sunkių, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas telefonu ar elektroniniu paštu, ar faksu privalo pranešti:
- atitinkamos Apygardos prokuratūrai;
- valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui (kontaktai www.vdi.lt);
- nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.
Sunkius nelaimingą atsitikimus darbe, pakeliui į/iš darbo tiria LR valstybinės darbo inspekcijos VDI inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai bei SODROS atstovui.
Lengvų traumų ir incidentų tyrimo komisija
Jeigu paaiškėja, kad trauma nepriskirtina prie sunkių, kitaip sakant, jeigu trauma lengva, arba incidento darbe atveju būtina patvirtinti įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu nelaimingą atsitikimą ar incidentą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai (Nuostatų 30 p.). Pastarasis renkamas įmonės profesinės sąjungos, o jei profesinės sąjungos nėra - įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 str. (Žin. 2003, Nr. 70 - 3170). Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.
Įmonės dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą, privalo:
- Apžiūrėti, (nufotografuoti) įvykio vietą (ar ji po įvykio nepakeista). Jei įvykio vietoje padaryti pakeitimai būtina nustatyti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus: paaiškinimą - kas ir dėl kokių priežasčių pakeista, aktą, kuris buvo surašytas prieš atliekant pakeitimus įvykio vietoje, grafinę medžiagą su reikiamais matmenimis, nuotraukas ir kt., susijusius su įvykio vietos pakeitimu).
- Apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis; apklausti patį nukentėjusįjį.
- Išsiaiškinti: įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą.
- Surinkti informaciją:
- ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas;
- ar buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus.
Jei nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo įtakos šalia (kartu) dirbusių asmenų veiksmai, tada būtina išsiaiškinti ir šių asmenų profesinį pasirengimą, apmokymą bei instruktavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais.
Tęsiant informacijos rinkimą, svarbu nustatyti:
- ar buvo įrengtos reikalingos kolektyvinės priemonės;
- ar išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės;
- ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones. Jei nenaudojo - išsiaiškinti, kodėl nenaudojo (gal jos neatitiko reikiamo dydžio, nepatogios dėvėjimui ir pan.).
Papildoma informacija, kuri gali būti aktuali:
- ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata kenksmingų / pavojingų veiksnių poveikyje;
- patekimą į/prie pavojingos zonos, įspėjamuosius ir informacinius ženklus, įtaisus (jei tai galėjo būti NA priežastimi);
- krovinių kėlimo, transportavimo, sandėliavimo principą (ar tai mechanizuotas, ar atliekamas rankiniu būdu) (jei tai aktualu);
- kokia įmonėje, darbo vietose susiformavusi praktika dėl krovinių sandėliavimo, krovimo, transportavimo, ar kito darbo atvejais, neapsiriboti vien tik tuo, kaip darbai buvo atliekami įvykio metu;
- ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas /nepritaikytas ir techniškai tvarkingas /netvarkingas (jei toks įrenginys buvo NA priežastimi).
- Išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis.
- Atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti.
- Nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.
- Numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti.
Apibendrinti visus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo ar incidento tyrimu, ir surašyti atitinkamus dokumentus: nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktą, ar incidento tyrimo aktą. Pažymėtina, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą reikia ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Aprašant įvykio aplinkybes, jų dėstymas turi būti nuoseklus ir sietinas su nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Surašytą ir dvišalės komisijos narių pasirašytą N-1 ar N-2 formos ar incidento tyrimo aktą (su visa tyrimo medžiaga) perduoti įmonės vadovui susipažinti ir pasirašyti.
Įmonės vadovui pasirašius:
- lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo N-2 formos akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti ar išsiųsti:
- VDI teritoriniam skyriui;
- nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;
- draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis) (pvz. SODRA).
- incidento tyrimas akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o vienas akto egzempliorius įteikiamas nukentėjusiajam ar jo atstovui.
Veiksmai nepranešus apie nelaimingą atsitikimą ar atsiradus darbingumo netekimui vėliau
Kokie įmonės vadovo veiksmai, kai nukentėjusysis apie jam įvykusį nelaimingą atsitikimą nenustatytąja tvarka nėra pranešęs įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui arba dėl kurio nukentėjusysis netenka darbingumo ne iš karto? Toks nelaimingas atsitikimas ištiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo atstovo ar jo šeimos rašytinį prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.
Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą galėtų sudaryti tokie dokumentai:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje suteikta nukentėjusiajam pagalba arba kurioje jis gydėsi, pateikta pažyma dėl patirtos traumos sunkumo,
- išvados apie kraujo intoksikaciją,
- įvykio liudininkų (jei tokie buvo), paties nukentėjusiojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, medicinos pagalbos suteikimo,
- išrašai iš nukentėjusiam privalomų vykdyti darbų saugos ir sveikatos instrukcijų,
- techniniai dokumentai - dokumentai apie įrengimų būklę, jų priežiūrą,
- kolektyvinės saugos priemonių būklės įvertinimo aktai,
- asmeninės apsaugos priemonių išdavimo dokumentai, rizikos vertinimo rezultatai ir pan., darbo laiko apskaitos žiniaraštis,
- įmonės darbo tvarkos taisyklės ar darbo (pamainų) grafikas, kur būtų nurodyta nukentėjusiojo darbo pradžia ir pabaiga (dėl įvykių įvykusių pakeliui į darbą ar iš darbo).
Šis sąrašas rekomendacinis. Įmonės dvišalė komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą darbe kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokius dokumentus, apibūdinančius įvykio aplinkybes ir priežastis, būtina pridėti prie nelaimingo atsitikimo tyrimo akto.
Nelaimingo atsitikimo darbe pavyzdys: kritimas dėl netinkamo darbo vietos įrengimo
Šis pavyzdys iliustruoja tyrimo eigą ir yra taikytinas įvairiems nelaimingiems atsitikimams, įskaitant tuos, kurie gali įvykti ir pertraukų metu, jei aplinkybės leidžia tai susieti su darbdavio atsakomybe.
2015 m. sausio 12 d. lengvą traumą patyrė UAB „XXX“ mūrininkas Vardenis Pavardenis. UAB „XXX“ darbuotojas Vardenis Pavardenis dirbo įprastinį darbą - mūrijo gyvenamojo pastato antrame aukšte vidinę pertvarą. Mūrijimui skirtas skiedinys buvo metalinėje talpoje (dėžėje), kurios išmatavimai: 1,5 m x 1,0 m. Metalinė dėžė skiediniu buvo pakraunama pastato pirmame aukšte ir su elektriniu 3 tonų kėlimo galios kranu pro perdengime esančią aptvertą angą pakeliama į antrą pastato aukštą, o išnaudojus skiedinį, vėl nuleidžiama į pirmą aukštą pakrovimui. Elektrinės talės judėjimo kelias antrame pastato aukšte buvo per dvi patalpas, kurias skyrė 0,30 m aukščio slenkstis (sija). Išnaudojęs visą skiedinį mūrininkas ėjo link elektros talės įrenginiu nuleisti tuščią tarą į pirmą pastato aukštą. Eidamas užkliuvo už slenksčio (sijos) ir griuvo. Griūdamas galva atsitrenkė į sieną ir patyrė lengvą galvos traumą. Išgirdęs pagalbos šauksmą bendradarbis Zigmas Zigmaitis skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Nelaimingo atsitikimo priežastys ir pažeidimai
Tyrimo metu nustatyta, kad slenkstis (sija) nebuvo pažymėtas nustatyta tvarka. Taip pat nebuvo įvertinta rizika, kad galimas griuvimas (neįrengtos atitinkamos nuo griuvimo apsaugos priemonės). Darbuotojas avėjo įmonės išduotus tvarkingus, neslidžiais padais, batus, apšvietimas buvo pakankamas. Nelaimingo atsitikimo priežastys: Netinkamas darbo vietos įrengimas. Patalpas skiriantis slenkstis (kliūtis) nebuvo atitinkamai pažymėtas - buvo rizika jo nepastebėjus nugriūti. Pažeista: Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95, 37.1.p., kuris nurodo, kad įmonėje vietos, kur darbuotojams kyla susidūrimo su kliūtimis, griuvimo ir daiktų kritimo pavojus, turi būti paženklintos besikeičiančiais juodais ir geltonais arba raudonais ir baltais dryžiais. Panaudota: LR Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo medžiaga.
Pagrindiniai veiksmai tiriant šį įvykį darbe:
- Įmonės vadovo įsakymu patvirtinti dvišalę komisiją.
- Apklausti nukentėjusį darbuotoją.
- Apklausti šalia dirbusį darbuotoją bei gamybos padalinio vadovą.
- Įvertinti faktinę būklę, ar ji atitinka numatytus saugos reikalavimus.
- Įvertinti profesinės rizikos vertinimo dokumentus įvykio vietoje.
Pagrindiniai veiksmai užbaigus įvykio darbe tyrimą:
Surašius nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo įteikia ar išsiunčia:
- Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
- nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis);
- kitoms įmonėms, įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant įvykį darbe (jų pageidavimu).
Asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
Asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant traumas, yra paslauga, kuri suteikia draudimo išmoką, patyrus kūno sužalojimą, nudegimą, apsinuodijimą, neįgalumo ar net mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju. Tai gali būti įvairios nelaimės, kurios užklumpa tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbo aplinkoje. Draudimo išmokos už traumas Lietuvoje priklauso nuo traumos tipo ir sunkumo. Kiekvienas kūno sužalojimas vertinamas pagal draudimo taisyklėse nustatytas procentines normas, kurios nurodo, kokią dalį nuo draudimo sumos gaus asmuo, patyręs traumas. Pavyzdžiui, mažesni sužalojimai, tokie kaip pirštų lūžiai ar riešakaulių lūžiai, gali lemti apie 3-5% draudimo sumos. Rimtesni sužalojimai, kaip žastikaulio lūžis arba gaktikaulio lūžis, gali lemti išmoką iki 10-15% nuo visos sumos. Taigi, draudimo išmokos priklauso ne tik nuo sužalotos kūno dalies, bet ir nuo traumos sunkumo, kasdieniam gyvenimui daromos įtakos ir asmens gebėjimo dirbti po traumos. Draudimo išmokos už traumas yra svarbios, nes padeda apsaugoti asmenis nuo finansinių nuostolių, kuriuos gali sukelti traumos darbe, pakeliui į darbą ar kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, slidinėjant, kuomet prireikia draudimo slidinėjimui. Pervedimo laikotarpis priklauso nuo dokumentų pateikimo ir bylos sudėtingumo.
Kas gali pasinaudoti asmens draudimu nuo nelaimingų atsitikimų?
- Fiziniai asmenys. Asmenys, norintys apsaugoti save nuo nelaimingų atsitikimų kasdieniame gyvenime (pvz., namuose, sportuojant ar vykstant į darbą), gali pasinaudoti individualiais draudimo planais. Tai yra viena iš paprasčiausių ir prieinamiausių draudimo formų, kuri padeda apsisaugoti nuo netikėtų nelaimingų atsitikimų.
- Organizacijos ir darbdaviai. Darbdaviai, norėdami apsaugoti savo darbuotojus, gali užtikrinti, kad jie būtų apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje. Tai ypač svarbu dirbant aukštos rizikos aplinkoje, kur darbuotojai gali patirti įvairias traumas.
- Keleiviai. Keleiviai, keliaujantys transporto priemonėmis, gali būti draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, įvykusių per keliones. Tai ypač svarbu keliaujant viešuoju transportu ar vykstant į ilgas keliones, nes nelaimingi atsitikimai, tokie kaip eismo įvykiai, gali sukelti rimtų traumų.
Draudimo išmokos dydį lemiantys veiksniai
- Draudimo suma. Tai yra suma, kurią draudėjas pasirenka kaip apsaugos ribą, nuo šios sumos apskaičiuojama draudimo išmoka draudžiamojo įvykio atveju, ir, priklausomai nuo šios sumos, nustatoma ir įmokų kaina.
- Profesija ir darbo pobūdis. Asmenys, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne rizika, paprastai turi didesnes draudimo įmokas. Pavyzdžiui, darbuotojai, dirbantys statybų sektoriuje, gamyklose arba vairuotojai, kurie dažnai susiduria su rizika patirti traumas, privalo mokėti didesnes įmokas, nes jų tikimybė patirti nelaimingą atsitikimą yra didesnė.
- Gyvenimo būdas.
- Draudimo varianto pasirinkimas. Kai kurie draudimo variantai suteikia platų apsaugos spektrą ir apima įvairių rūšių traumas, įskaitant net ir tokias, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, ilgalaikį darbingumo netekimą.
Teisinė atsakomybė už nelaimingų atsitikimų nuslėpimą
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato griežtą atsakomybę už nelaimingų atsitikimų darbe nuslėpimą ar nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimą.
41-1 straipsnis. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir (ar) pareigūnams - nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.
Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims ir (ar) pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir kitiems darbuotojams - nuo penkių iki keturiolikos eurų.
| Pažeidimas | Atsakingas asmuo | Baudos dydis (EUR) |
|---|---|---|
| Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas | Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys | nuo 289 iki 1448 |
| Pareigūnai | nuo 144 iki 724 | |
| Nelaimingų atsitikimų ar profesinių ligų pranešimo/ištyrimo tvarkos pažeidimas | Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys | nuo 86 iki 579 |
| Pareigūnai | nuo 86 iki 579 | |
| Kiti darbuotojai | nuo 5 iki 14 |
Pagalba tiriant nelaimingus atsitikimus
UAB „Darbo partneris“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistai konsultuoja nelaimingų atsitikimų tyrimo klausimais. Konsultacijų metu:
- konsultuojame išsiaiškinant nelaimingo atsitikimo aplinkybes;
- konsultuojame nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis;
- patariame pildant bei koduojant nelaimingų atsitikimų N-1 (darbe) bei N-2 (pakeliui į/iš darbo) aktus;
- nurodome kokie kiti dokumentai yra reikalingi nelaimingo atsitikimo ištyrimui;
- teikiame pasiūlymus prevencijos priemonių plano sudarymui.
Jeigu susidūrėte su nelaimingais atsitikimais darbe bei reikia pagalbos, kreipkitės į mus nurodytais kontaktais ir Jums padėsime! UAB „Darbo partneris“ Veiklos vieta: P. Lukšio g. 7 (II aukštas) Vilnius (Šiaurės miestelis).
tags: #nelaimingas #atsitikimas #pietu #pertraukos #metu