Nematodai, dar kitaip vadinami apvaliosiomis kirmėlėmis, yra itin plati ir įvairi gyvūnų klasė. Jie gali būti tiek parazitiniai, tiek laisvai gyvenantys, o jų egzistencija glaudžiai susijusi su kitų gyvūnų (įskaitant žmones, žinduolius ir vabzdžius) bei augalų organais, dirvožemiu ir vandeniu.
Kirmėlių vystymosi ciklas yra sudėtingas ir apima kelias stadijas: kiaušinėlio, lervos (keturių skirtingų etapų) ir suaugėlio. Dažniausiai šie organizmai yra balti arba pusiau permatomi.
Nematodų Pavojus Žmogui
Katės ir žmonės gali užsikrėsti kačių askaridėmis, kurios sukelia toksokarozės sindromą. Šis sindromas gali pasireikšti kaip viduriuose migruojančios lervos (visceral larva migrans, VLM) arba akyse migruojančios lervos (ocular larva migrans, OLM). Nors dažnai manoma, kad šias ligas sukelia šunų askaridės, panašūs simptomai pastebimi ir užsikrėtus kačių askaridėmis.

VLM dažniausiai diagnozuojamas vaikams iki 6 metų, o OLM - vyresniems vaikams ir paaugliams. Užsikrėtusios katės palieka kiaušinėlius aplinkoje, o šiltu oru po 3-4 savaičių susiformuoja infekuotos lervos. Žmogus užsikrečia, kai kartu su maistu į virškinamąjį traktą patenka šių lervų.
Patekusi į organizmą lerva įsiskverbia į žarnyno gleivinę ir pradeda migruoti į kepenis, plaučius bei kitus organus. Uždegiminė reakcija, kurios metu organizmas kovoja su lervomis, gali sukelti įvairius klinikinius požymius:
- Eozinofilija: padidėjęs eozinofilų (baltųjų kraujo ląstelių) kiekis kraujyje ar audiniuose. Eozinofilai gamina baltymus, kovojančius su parazitais, tačiau jų perteklius gali pažeisti audinius.
- Pilvo skausmai
- Anoreksija (neįprastas noras suliesėti)
- Pykinimas ir vėmimas
- Karščiavimas
- Kosulys
- Hepatomegalija (kepenų padidėjimas)
- Miokarditas (širdies raumens uždegimas)
- Encefalitas (galvos smegenų uždegimas)
Kai lerva patenka į akį, gali išsivystyti vidinis akies uždegimas. Kai kuriais atvejais subrendusios kačių askaridės gali būti perduodamos per vėmalus ar tiesiąją žarną.
Askaridžių kiaušinėliai yra itin atsparūs, todėl užkrėstoje aplinkoje rizika užsikrėsti išlieka ilgą laiką. Katės taip pat gali platinti kitas kirmėles, tokias kaip *a. braziliense*, *ancylostoma tubaeforme*, *uncinaria stenocephala* ir *strongyloides stercoralis*. Jų kiaušinėliai aplinkoje, esant šiltoms ir drėgnoms sąlygoms, tampa lervomis.
Cutaneous Larva Migrans
Tiesioginio kontakto metu užkrėstos lervos gali įsiskverbti į žmogaus odą. Kai lervos juda epidermiu, ant odos atsiranda niežtintys, vinguoti, raudoni ruožai, vadinami *cutaneous larva migrans*.
Prevencinės Priemonės
Norint sumažinti riziką užsikrėsti nematodais ir apvaliosiomis kirmėlėmis, svarbu imtis prevencinių priemonių:
- Gyvūnų ekskrementus iš atvirų vietų pašalinti kuo greičiau.
- Reguliariai duoti katėms vaistų nuo parazitų (anthelmintics).
- Vengti tiesioginio odos kontakto su drėgna, galimai infekuota žeme.
- Uždengti smėlio dėžes vaikų žaidimų aikštelėse, kai jos nenaudojamos, ir nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus.
- Nevalgyti žemės ar negerti nešvaraus vandens.

Regionuose, kur paplitę nematodai, kačiukams nuo 3 savaičių amžiaus kas dvi savaites rekomenduojama duoti tris dozes vaistų nuo parazitų. Visų kačių išmatas rekomenduojama tirti kartą ar du per metus, o lauke vaikštančių kačių - dar dažniau.
Preparatai, kurių sudėtyje yra ivermektino, padeda kontroliuoti nematodus. Selamektino ir milbemicino turintys preparatai veiksmingi tiek prieš nematodus, tiek prieš apvaliąsias kirmėles.
Nematodai Ūkininkavime ir Sodininkystėje
Nors dažnai nematodai siejami su sveikatos problemomis, egzistuoja ir vabzdžius parazituojantys nematodai, kuriuos galima sėkmingai pritaikyti kovojant su kenkėjais, bei kultūrinių augalų nematodai, kenkiantys derliui.
Biologinė Kenkėjų Kontrolė su Nematodais
Insekticidiniai nematodai yra natūraliai gamtoje aptinkami mikroskopiniai organizmai, kurie minta vabzdžiais. Jie skirstomi į kelis tipus pagal savo medžioklės strategiją: „keliautojai“, „laukiantieji“ ir „tarpiniai“.
Kai nematodas patenka į vabzdžio kūną, jis paleidžia bakterijas, kurios nužudo vabzdį. Šie nematodai yra vertingi, nes leidžia kontroliuoti kenkėjus be cheminių insekticidų, tausoja naudingus vabzdžius (pvz., bites, drugius) ir kitus gyvius.

Nematodai (pvz., *Steinernema carpocapsae*) efektyviai naikina kurklių lervas, kurios 3-4 metus minta augalų šaknimis. Taip pat jie naudojami kovojant su ilgojo kojelio uodais, dirvinuko lervomis, storakojo uodo lervomis.
Kiti nematodų tipai, tokie kaip *Steinernema feltia*, naudojami kovai su šimtakojais, skruzdėlėmis, daiginių uodelių ir tripsų lervomis. Musių lervų nematodai (*Steinernema spp.*) naikina įvairių musių lervas, kurios kenkia daržovių daigams.
Nematodai (*Heterorhabditis bacteriophora*) Lietuvoje taikomi mažinant juodojo pjovėjo populiacijas, kurios kenkia hortenzijoms ir kitų augalų šaknims.
Naudojimo Metodika
Norint panaudoti nematodus kovai su kenkėjais, paruošiamas tirpalas: specialus komercinis nematodų preparatas supilamas į vandenį, išmaišomas ir laistomi kenkėjų apnikti augalai. Svarbu, kad dirvožemio paviršius prieš tai būtų sudrėkintas, o po laistymo nematodais - dar kartą lengvai palaistytas švariu vandeniu.
Nematodai jautrūs UV spinduliams ir išdžiūvimui, todėl juos reikia naudoti apsiniaukusiu oru, anksti ryte arba vakare. Optimali dirvos temperatūra nematodams aktyvuoti yra virš 12 °C. Naudojimo laikotarpis paprastai trunka nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio.
Augalus Parazituojantys Nematodai (Fitonematodai)
Lietuvoje žinoma virš 250 augalus parazituojančių nematodų rūšių. Šie nematodai, dar vadinami fitonematodais, gyvena ir minta augalų dalimis, čiulpia jų sultis iš šaknų, stiebų, lapų ir sėklų. Pažeisti augalai skursta, nyksta, deformuojasi ir tampa jautresni ligoms.

Dažniausios Fitonematodų Rūšys ir Jų Žala
- Bulviniai nematodai: Blyškusis (*Globodera pallida*) ir auksinis (*Globodera rostochiensis*) nematodai sudaro cistas ant bulvių šaknų. Stiebiniai bulviniai nematodai (*Ditylenchus destructor*) minta bulvių gumbų sultimis, sukeldami jų minkštėjimą, parudavimą ir susiraukšlėjimą.
- Žemuoginiai nematodai (*Aphelenchoides fragariae*) sukelia lapų deformacijas, susisukimą, sunyksta lapus ir žiedus. Jie kenkia braškėms, žemuogėms ir kai kurioms gėlėms.
- Stiebinė nematoda (*Ditylenchus dipsaci*) labiausiai kenkia svogūnų ir česnakų derliui. Ji sukelia lapelių išsipūtimą, ropelių paviršiaus dėmes, lukšto sustorėjimą ir parudavimą.
- Cistinės nematodos (*Heterodera schachtii*) puola cukrinius runkelius, burokėlius, kopūstus ir kitus augalus.
- Šakniniai gumbeliai (*Meloidogyne hapla*) puola pomidorus, agurkus ir salotas šiltnamiuose.
Profilaktika ir Kontrolė
Norint išvengti fitonematodų plitimo, svarbu:
- Laikytis sėjomainos, tas pačias augalų rūšis sodinti ne dažniau kaip kas 3-4 metus.
- Šiltnamių dirvožemį keisti arba dezinfekuoti.
- Naikinti piktžoles.
- Tręšti ir kalkinti dirvožemį.
- Rinktis sveikus sodinukus.
Nematodiniai kirminai ir augalų apsauga
tags: #nematodu #kiausiniai #issirita
