Kas yra sėkmė ir nesėkmė? Šios sąvokos neatsiejamos nuo žmogaus savivertės ir požiūrio į gyvenimą. Vienam žmogui rezultatas gali būti sėkmingas, tuo tarpu kitam didžiausia nesėkmė. Nesėkmė nėra blogai, bet ar tai iš tikrųjų nesėkmė, sprendžia pats žmogus. Nesėkme jis laiko blogą rezultatą iškelto sau tikslo. Pati nesėkmė vis dėlto neatneša sėkmės, argi ne nuo žmogaus viskas priklauso? Sėkmė nėra iš dangaus pasiūsta, kaip ir nesėkmė nėra nelaimingas atsitikimas.
Sėkmės kultas šiuolaikinėje visuomenėje
Šiuolaikinė modernioji kultūra yra persmelkta jėgos kulto. Jo įsigalėjimą itin paskatino internetas ir socialiniai tinklai, leidę visiems, norintiems viešai demonstruoti geriausias savo gyvenimo bei karjeros akimirkas, nutylint patirtas nesėkmes. Taip iškreiptas pasaulio vaizdas drastiškai pakeitė žmonių požiūrį į save ir aplinkinius. Sėkmė tapo savaiminiu tikslu, pamirštant pasekmes.
Galios ir populiarumo iliuzija
Jėga čia gali pasirodyti ne tik kaip galia, t.y. teisėta jėga, įgyjanti politinės ir finansinės galios pavidalus, bet ir kaip natūraliai atsiradęs arba dirbtinai sukeltas asmens populiarumas - kaip TV ir radijo organizuoto veikimo dėka sukurtas asmens žinomumas, matomumas, girdimumas ir kiekvieno savo privataus gyvenimo žingsnio komentavimas. Kitaip tariant, jėga ir jos kaukės yra tapusios moderniosios egzistencijos siekiamybe. Jei tavęs nerodo per televiziją, jei apie tave nerašo (nesvarbu net ką - tai gali būti ir visiški niekai), tu neegzistuoji. Svarbių ir įtakingų, t.y. galingų, žmonių privataus gyvenimo faktai sąmoningai ir organizuotai iškeliami į dienos šviesą ir paverčiami viešo gyvenimo faktais. Mūsų viešoji erdvė yra ne kas kita kaip įtakingų žmonių privatus gyvenimas, paverstas vieša problema ir viešu rūpesčiu.
Svetimo gyvenimo stebėjimas, stebimajam objektui nepajėgiant atsakyti tuo pačiu, kažkada buvo jėgos kodas ir ypatinga privilegija. Šiandien jis degradavo iki viešos vojaristinės praktikos - svetimo privatumo ir intymumo stebėjimas pro rakto skylutę arba viešai slaptą kamerą atiduotas masinei auditorijai. Realybės šou, masinės anoniminės televizijos linksmybės ir žvaigždžių fabrikavimas iš nieko yra tobula tarpinė būsena tarp godaus žvaigždės stebėjimo ir slaptos vilties, kad pats gali tapti ja. Sukurta iliuzija, kad tau tereikia tik panorėti, ir iš žiūrinčiojo tapsi žiūrimuoju. Šitos manipuliacijos aukos niekaip nepajėgia suvokti, kad stebėti galima ilgai, o būti stebimam - tik tiek, kiek leis šou organizatoriai.
Modernioji vartotojiška kultūra mums mėgina įpiršti mintį, kad nepatekimas ten, į tą išsvajotą visuotinio matomumo ir girdimumo zoną, yra nesėkmė, dėl kurios verta suabejoti net egzistencijos prasmingumu. Sėkmė tokioje kultūroje yra paprasčiausias masinės reginių ir vartojimo laimės industrijos gaminys. Nesėkme tampa nedalyvavimas taip suprastos sėkmės sferoje. Itin skaudžia nesėkmė tampa tada, kada mes trokštame ten atsidurti ir kenčiame, jei gyvenimas eilinį kartą mus atitolina nuo išsvajotosios tuštybės ir visuotinio matomumo (po kurio seks visuotinis nematymas ir ne mažiau organizuotas ignoravimas bei užmarštis) teritorijos.
Kyla klausimas: o kaip atsispirti būti klasifikuojamam kaip (ne)sėkmės žmogui? Mūsų sėkmė ir nesėkmė yra likimo ir laisvės kaukės ant socialinės kontrolės veido. Jei norime būti iš tikrųjų nekontroliuojami ir nepriklausomi - nesiekime galios. Ją pasiekę turime sumokėti kainą, kuri apie save primins tada, kada sąžinė mums diktuos visai kitus žodžius - bet tie žodžiai taip ir liks neištarti, jei pasirinksime galią, prestižą ir įtaką. Nedominuokime ir nevaldykime žmonių.
Įžymybės ir tikrosios asmenybės
Verta prisiminti amerikiečių istoriko ir filosofo Danielio J. Boorstino įžvalgą apie skirtumą tarp didelės asmenybės ir įžymybės - pirmoji pati sukuria save, o antroji yra žiniasklaidos kūrinys, kurį jo kūrėjai gali bet kada išmontuoti ir it marionetę po vaidinimo grąžinti atgal į dėžę. „Sėkmė nebūna galutinė, nesėkmės nėra fatališkos: svarbi tik tvirtybė tęsti“, - teigia Winstonas Churchillis.
Nesėkmės - kelias į išmintį ir augimą
Nuo klaidų neapsaugotas nė vienas. Visgi nereikėtų bijoti suklysti, nes nesėkmė kartais vertingesnė už sėkmę, tik turime žinoti, kaip tapti atsparesniems sunkumams ir pasimokyti iš savo klaidų. Specialistų teigimu, nesėkmės užklumpa ne šiaip sau - jei gyvenime patirtume vien tik sėkmę, netobulėtume, išpuiktume ir galiausiai visiškai degraduotume. Todėl į nesėkmę pažvelgus kitomis akimis, ji jau neatrodytų tokia baisi. O jeigu dar savęs paklaustume, ko iš šios situacijos galima pasimokyti, tamsusis periodas gali ir nebūti toks tamsus.
Išminties prigimtis
Nesekmės neatneša sėkmės tol kol žmogus nepadaro išvadų, patirties įgyjimas atsitikus nesekmei tėra miražas. Sekasi tik tiem kurie yra išmintingi, žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti, ir išmintingas ne tas kuris daug žino, o tas kurio žinios naudingos. Patirti nesėkmę nėra nusikaltimas, nusikalstama kelti sau tikslus neatitinkančius galimybių. Protingos mintys ir daro žmogų sėkmingą. Nesėkmės yra išvengiamos žinant savo vertę, dažnai patirdamas nesėkmes žmogus niekada nebus sėkmingas, jei kiekvienos savo nesėkmės nesugebės paversti geru rezultatu. Labai svarbu į nesėkmę pasižiūrėti iš pozityvios pusės, supratus ką padarei blogai atsitikus nesėkmei, suprasi ką reikia padaryti kad kitą kartą tai paversti sėkme. Žmogui kai kurie dalykai atrodo neįmanomi tol kol jo savivertė menka, savivertė kyla tada, kai esi patenkintas savim ir žinai, kad padarei viską, ką galėjai.
Neveiklumo pasekmės
Žmogus sako kad jam nesiseka, bet iš tikrųjų tai reiškia, kad jis yra tinginys. Žmogus nežinantis savo vertės yra ambicingas, ambicijos neparemtos žmogaus galimybėm veda i nesėkmę. Žmogui nesiseka tol kol jis galvoja, kad jam nesiseka. Natūralu, kad saugiai sėdėdamas namuose jokių klaidų nepridarysi, tad ir nesėkmių didelių nebus. Visgi, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, neveiklumas ir yra judėjimas nesėkmės link. Nes gyvenimas kinta, turime prie jo prisitaikyti, įgyti naujų įgūdžių, išmokti kažko naujo.
Deja, yra ir tokių žmonių, kurie jau vaikystėje patiki, kad yra nevykėliai. Tokie nuo mažų dienų kritikuojami. Ne tik už padarytas klaidas, bet ir viską, ko tik imasi. Kaip toks žmogus gali gerai apie save galvoti? Jis tarsi užprogramuotas būti nevykėliu, nes pasąmonėje tiki, kad nevertas sėkmės. O gyvenimas duoda tai, kuo tikime - jei patys savimi netikime ir laukiame nesėkmės, ją ir pritraukiame, išprovokuojame nesmagių įvykių.
Perfekcionizmo pinklės
Ypač dėl nesėkmių kenčia perfekcionistai, nes visur siekia tobulumo, o kai nepavyksta būti tobuliems, jaučiasi kaip po pasaulinės katastrofos. Jie itin skaudžiai išgyvena dėl padarytų klaidų, ilgai jas prisimena ir skaudžiai už jas save arba aplinkinius baudžia. Perfekcionistai nori iš gyvenimo ir situacijų imti arba viską, arba nieko. Bet nesėkmių vengimas pats savaime yra nesėkmė. Norėdami viską padaryti tobulai bijo suklysti, todėl dažnai atsisako daryti naujus dalykus, kad tik nesukluptų.
Aktyvūs žmonės imasi daugiau veiklų, suklupę stoja, nusipurto, apgalvoja, ką padarė ne taip, ir žengia į priekį. Jie žino, kad niekaip nepatobulės, jei bijos klysti ir bandyti daryti. Toks atkaklumas ir gebėjimas mokytis iš klaidų yra esminis siekiant ilgalaikės sėkmės.
Emocijų valdymas ir atsakomybės prisiėmimas po nesėkmės
Visiškai normalu, jei atsidūrę sudėtingoje situacijoje išgyvename pyktį, liūdesį, neviltį, nusivylimą. Nereikėtų bėgti nuo emocijų - leiskite sau jas išjausti. Retas moka nesėkmę priimti kaip neišvengiamybę ir iš jos pasimokyti. Tačiau kai nesiseka, norisi plaukus nuo galvos rautis ir be proto sunku į situaciją žvelgti ramiai. Pirmas dalykas, ką reikėtų daryti užklupus nesėkmei, tai išbūti sunkųjį laikotarpį nieko nekaltinant ir nesisvaidant žaibais. Nesėkmės, užklumpa nešališkai, ir kiekvienas su jomis dorojamės skirtingai.
Kaip susidoroti su neigiamomis emocijomis – streso tolerancija
Susidūrus su nesėkme, galite padėti sau pasijusti geriau ir greičiau atsitiesti po užklupusių negandų, laikydamiesi šių žingsnių:
-
Priimkite emocijas
Ištikus nesėkmei, mus užplūsta įvairios emocijos: sumišimas, nerimas, pyktis, liūdesys ar net gėda. Tačiau amerikiečių mokslininkų Noelle Nelson, Selin A. Malkoc ir Baba Shivo atliktas tyrimas rodo, jog bėgti nuo jausmų - nėra geras sprendimas. Tad užuot kaskart bėgę nuo nepatogių emocijų, mokykimės priimti jas tokias, kokios yra. Pripažinkime savo jausmus ir leiskite sau jaustis taip, kaip iš tiesų tą akimirką jaučiatės. Mokykimės įvardinti savo emocijas, tiksliai jas apibūdindami.
-
Venkite žalingų būdų
Kartais nesėkmės sukeltą skausmą bandome malšinti žalingais būdais ir taip sukeliame sau dar didesnę kančią. Tuštumos, kurią jaučiate, užpildymas maistu, alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis toli gražu nepadės nugalėti nesėkmės. Tokie ir panašūs veiksmai gali suteikti nebent tik laikiną palengvėjimą. Pamėginkite atpažinti neadaptyvius ir žalingus būdus, kuriuos pasitelkiate bandydami išvengti emocinio skausmo ar jį sumažinti. Atminkite, imdamiesi veiksmų, kurie pridaro daugiau žalos nei naudos, kaskart tik dar labiau pabloginate situaciją.
-
Konstruktyvios strategijos
Paskambinti draugui, atlikti kelis kvėpavimo pratimus, išsimaudyti šiltoje vonioje, eiti pasivaikščioti, pažaisti su augintiniu. Tai tik keletas iš daugybės pavyzdžių, kaip galime konstruktyviai tvarkytis su užklupusiu emociniu diskomfortu. Vis dėlto nėra vienos visiems puikiai tinkančios strategijos. Tai, kas padeda vienam žmogui, gali nė kiek nepadėti kitam. Susikurkite alternatyvių streso įveikimo strategijų sąrašą ir pasikabinkite jį gerai matomoje vietoje.
-
Kvestionuokite neracionalius įsitikinimus
Daugelis žmonių savo galvose turi susikūrę neracionalių įsitikinimų apie nesėkmę. Galbūt ir jūs manote, kad nesėkmė reikš, jog esate nevykėlis ir jums jau niekada nebepasiseks? Tačiau tokio tipo įsitikinimai yra klaidingi. Maža to, jie gali užkirsti kelią imtis naujų dalykų ar tęsti tai, kas šiuo metu šiek tiek nesiseka, bet jums yra svarbu. Neracionalūs įsitikinimai trukdo tobulėti, siekti savo tikslų ir svajonių.
-
Keiskite mintis
Kai pagausite save galvojančius, kad esate beviltiški arba kad nebėra prasmės bandyti dar kartą, pamėginkite pakeisti šias savo mintis. Performuluokite jas į kur kas realistiškesnes. Atminkite, neracionalios mintys ir įsitikinimai kartais būna labai stipriai įsišakniję mumyse.
-
Atsakomybės prisiėmimas
Nepasisekus svarbu prisiimti atsakomybę už nesėkmę. Tačiau jos turi būti nei per daug, nei per mažai. Prisiimdami per daug atsakomybės, galite imti be reikalo kaltinti ir smerkti save. Todėl, galvodami apie savo nesėkmę, ieškokite paaiškinimų, o ne pasiteisinimų. Psichologai teigia, kad geriausia kovos su savimi priemonė tokiu atveju - savigarba. Greitas ir ryžtingas metodas, kuris padeda ištempti į paviršių viską, kas mumyse yra geriausio, bet kokią rezervinę energiją. Tam ir reikalinga savigarba - noras remobilizacijai, kas paskatins mintis apie naujas atsiveriančias galimybes.
-
Mokykitės iš kitų
Nuo išradėjo Thomo Edisono iki animatoriaus Walto Disney’aus - daugybė garsių žmonių yra susidūrę su nesėkmėmis. Nesėkmės yra tai, su kuo susiduria visi. Tad turime išties daugybę vertingų pavyzdžių, kaip galime elgtis užklupus negandoms. Dažnas, patyręs nesėkmę, nuleidžia rankas, pasiduoda, nusprendžia, kad yra nieko vertas. Tačiau ką pasakytumėte, jei sužinotumėte, kad Waltas Disney‘us išgirdo net 302 „ne“, kai svajojo pastatyti Disneilendą, o J. K. Rowling kūryba buvo atmesta net 12 kartų.
-
Nesėkmė - laiptelis į sėkmę
Sakoma, kad nesėkmė gali virsti sėkme, jei iš jos pasimokome. Suklydote? O galbūt apsikvailinote? Pagalvokite, ką turėtumėte daryti kitaip, kad kitą kartą tai nebepasikartotų. Nežiūrėkite į kiekvieną nesėkmę kaip į jus slegiančią naštą. Geriau laikykite ją dar vienu laipteliu, vedančiu sėkmės link.
-
Judėjimas pirmyn
Kai išsiaiškinsite, kokių klaidų padarėte ir ko galite iš jų pasimokyti, ateis laikas judėti toliau. Atminkite, kad pernelyg ilgai užsibūdami ties savo problemomis arba nuolat galvodami apie klaidas, galime ilgam užstrigti vienoje vietoje. JAV pramonininkas Henry Fordas taip pat yra pasisakęs šia tema. Jis teigė, kad nesėkmė - tai proga viską pradėti iš naujo, tik daug sumaniau. Tad pritaikykite naujai išmoktas pamokas ir pagalvokite, ką kitą kartą darysite kitaip. Po kurio laiko šiandienė problema tikrai neatrodys nei tokia didelė, nei svarbi.
-
Nebijokite išeiti iš komforto zonos
Jei didžiąją gyvenimo dalį praleidote bijodami ir vengdami nesėkmių, gali būti išties baisu, kai nesėkmė užklumpa. Buvęs JAV prezidentas Johnas F. Kennedy yra pasakęs: „Tik tie, kurie išdrįsta patirti didelę nesėkmę, gali sulaukti didelės sėkmės.“ Todėl nebijokite peržengti savo komforto zonos ribų. Išbandykite naujus dalykus. Išdrįskite daryti ir tai, kas gali nepavykti. Ilgainiui suprasite, kad nesėkmės nėra taip blogai, kaip gali atrodyti.
Įkvepiantys pavyzdžiai: įveikta nesėkmė
Net ir pačios skaudžiausios nesėkmės suteikia informacijos, kad kitą kartą būtų elgiamasi kitaip. „Pirmuosius keturis kartus mėgindamas įkopti į Everestą supratau, kaip negalima kopti, - sako aukščiausią pasaulio viršūnę septynis kartus pasiekęs alpinistas Pete`as Athansas. - Nesėkmė - tai proga patobulinti savo metodus. Be nesėkmės potyrio, skatinančio iš naujo įvertinti ir permąstyti padėtį, pažanga būtų neįmanoma.“
Rašytojų sėkmės istorijos
Paulo Coelho - vienas mylimiausių pasaulyje rašytojų. Jį skaito ir jomis mintimis vadovaujasi daugelis. Tačiau sėkmė jam nenukrito iš dangaus. Kai Paulo Coelho parašė ir išleido „Alchemiką“, pirmasis jo leidėjas sumaišė knygą su purvais, nes pardavimai buvo prasti. Laimei, jis nenuleido rankų ir rado kitą leidėją, kuris labiau juo patikėjo. Jis taip pat pasakoja istoriją, kaip savo eilėraščius publikavo viename žurnale. Tačiau užuot sulaukęs liaupsių, patyrė fiasko. Iš pradžių situaciją jis priėmė labai asmeniškai, išgyveno dėl atmetimo, neįvertinimo. Tačiau šis atmetimas privertė ir padrąsino jį siekti tapti geresniu. Tad atminkite, kad atmetimas gali būti labai jums naudingas, kad pasiektumėte didingesnių dalykų.
Oprah Winfrey neslepia, kad jos gyvenime buvo daug nesėkmių, tačiau jos tik užgrūdino ir skatino siekti daugiau. Ši visame pasaulyje garsi moteris taip pat patyrė atmetimą. Nors jos vedama pokalbių laida buvo populiari, ABC televizijos vadovai pasakė, jog ji liks įdomi tik Čikagos namų šeimininkėms. Tačiau po tokių žodžių Oprah nesusigūžė, nepradėjo kaltinti viso pasaulio dėl savo nesėkmės. Ką ji padarė? Ogi nutraukė ryšius su kanalu ir ėmė kurti savo laidą kaip nepriklausoma prodiuserė. „Mąstykite kaip karalienė. Karalienė nebijo suklysti. Nesėkmė yra tik dar vienas žingsnis iki didybės“, - drąsina Oprah.
Istorija apie Harį Poterį priimta tik po 12 kartų. Nors ši rašytoja garsi visame pasaulyje, o daugelis vaikų negali įsivaizduoti vaikystės be Hario Poterio, deja jos kūryba nebuvo įvertinta iš karto. Kol ji išleido pirmąją knygą „Haris Poteris ir išminties akmuo“ apie jaunąjį burtininką, Rowling turėjo išgyventi 12 atmetimų. Ar 12 „ne“ jūs bandytumėte dar? „Aš neturėjau ko prarasti ir kartais tai padaro pakankamai stipriu bandyti dar kartą“, - prisipažįsta J. K. Rowling.
Verslo ir inovacijų pamokos
Waltui Disney‘ui net 302 kartus buvo pasakyta, kad nieko neišeis, kai jis svajojo įkurti Disneilendą. Tik nuėję ilgą kelią ir įtikinęs tinkamus žmones, jis gavo finansavimą. Niekas netikėjo jo iliuzija, didžiu sumanymu, daugelis tiesiog pasukiodavo pirštą prie smilkinio. Bet jeigu pats netikėsi savo idėja, kas ja tikės?
Coco Chanel daugeliui asocijuojasi su maža juoda suknele. Būtent ši garsi moteris yra klasikinio drabužio kūrėja. Tačiau jos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, kaip mums atrodo. Coco vaikystė buvo sunki: esant mažutei, mirė Coco mama, o tėvas vos sudūrė galą su galu, todėl mergaitei teko augti prieglaudoje. Nepaisant sunkumų, Coco Chanel išmoko vieno svarbaus amato - siuvimo. Kad užsidirbtų, moteris dainuodavo naktiniuose klubuose. Jos gyvenimą ir pakeitė vienas iš ten sutiktų meilužių - jis paskatino Coco sukurti savo verslą. Pirmasis Coco gaminys buvo skrybėlės. Vėliau kūrė ir drabužius, ir kvepalus, ir papuošalus. Taigi net jei esate sunkioje padėtyje, visada reikia tikėti sėkme.
Apie tai, kaip kelią link sėkmės įveikti sklandžiau, kalba verslininkas ir rinkodaros ekspertas Ericas Edmeadesas. Paklausus, ar teko patirti nusivylimų vystant savo pirmuosius verslus, E. Edmeadesas šypteli ir pradeda kone juoktis: „Būtent todėl šiandien aš galiu vesti mokymus, nes žinau daugybę būdų, kaip nereikia daryti.“ Vienas iš būdų, kuriuos įvardija E. Edmeadesas, yra įvairių rizikų vertinimas ir numatymas. „Mūsų instinktai mums sako, kad jei nepasiseks, mes galime žūti, bet taip nėra. Kas blogiausia gali atsitikti nepasisekus verslui?“ - aiškina pašnekovas. Žinoma, mes galime prarasti investuotus pinigus, bet tai toli gražu ne pasaulio pabaiga.
Tyrimas apie nesėkmių istorijų vertę
Psichologai siūlo nesėkmių istorijas pasakoti mokyklose. JAV psichologai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 400 vyresniųjų klasių moksleiviai. Jie buvo padalyti į tris grupes. Vieni jų skaitė tekstus apie Alberto Einšteino, Marie Curie pasiekimus, laimėjimus. Kita grupė perskaitė tekstą, kiek šiems žymiems mokslininkams teko patirti nesėkmių. O trečioji grupė gavo tekstą apie mokslines nesėkmes ir sunkumus, kuriuos teko įveikti tiems mokslininkams. Tie moksleiviai, kurie skaitė tekstus apie žymių žmonių gyvenimo ir profesinius sunkumus, tiksliųjų ir gamtos mokslų pažangumas pagerėjo. Labiausiai pažangumas pagerėjo prastai besimokančių ir mokytojų nuvertintų moksleivių. Moksleiviai aiškino, kad juos įkvėpė, jog ir garsiems žmonės tenka įveikti daug iššūkių, nors viešumoje kalbama tik apie sėkmę. Psichologai teigia, kad mokiniams svarbu suprasti, jog mokslininkai ir kiti garsūs žmonės - tokie patys kaip jie: buvo neįvertinami, turėjo kovoti, kad įrodytų savo tiesą, daug dirbti. Tokios istorijos vaikus paskatintų nemanyti, kad tikslų gyvenime pasiekia tik genijai.
Asmeninės permainos po nesėkmės
Mūsų karjera žlugo per vieną akimirką, staiga baigėsi didelė meilė, nutrūko draugystė. Dažnai būna taip, kad žmogus pasirenka kelią, kuris veda į pralaimėjimą. Taip ir norisi iš pradžių peržiūrėti visą savo gyvenimą, kaip filmą, ir rasti jame scenas, kuriuos norėtųsi perfilmuoti. Deja, gyvenimas - ne filmas, ir realiame pasaulyje mums nuolat tenka susidurti su tuo, ką psichologai vadina netekties baime. Viena iš didžiausių kliūčių kelyje į atgimimą - savo ribų suvokimas. Geriausias vaistas tokiu atveju - pokalbis. Kalbėti ir klausyti, kalbėti ir jausti, kad esi išgirstas. Po užsiėmimų su psichologu Simonetta suprato, kad ilgus metus nusistatydavo sau taisykles, kurios ilgainiui tapo svarbesnėmis už jausmus. Juk ir kaltės jausmas, ir jautimasis auka - tai spąstai. Yra tam tikras mechanizmas, kurį santykinai galima pavadinti „skundo malonumu“, kai žmogus jaučia tam tikrą pasitenkinimą, kaltindamas dėl visų savo bėdų visus aplinkui, ir dėl to nesijudindamas iš mirties taško.
Štai keletas istorijų, kaip žmonės pakeitė savo gyvenimą po nesėkmių:
- Simonetta, 48 metų mokytoja, kurią paliko vyras, pakeitė savo įvaizdį ir vėliau pamilo vyrą, kuris jau turi šeimą. Vaidmenys pasikeitė ir dabar Simonetta tapo meiluže.
- Monika, 26 metų mergina, neišlaikė stojamųjų egzaminų į prestižinę verslo mokyklą. Galiausiai ši netektis jai pasitarnavo, nes mergina sugebėjo savyje atskleisti kitus talentus - ji atrado savo pašaukimą scenografijoje.
- Marija, 50 metų, vadovaujanti nedidelei firmai, buvo atleista iš pareigų. „Dvidešimt darbo metų nuėjo niekais. Pasakyti, kad tai buvo nesėkmė - tai nieko nepasakyti.“ Vis dėlto, Marija atidarė savo konsultavimo bendrovę ir reikalai klostosi pakankamai sėkmingai.
Visos trys moterys kentėjo, kiekviena dėl savo nesėkmės, tačiau galiausiai būtent šios nesėkmės privertė jas pasikeisti ir tapti tuo, kuo jos yra dabar. Rašytoja Margaret Atwood sakė: „Pralaimėjimas dažnai turi sūroką skonį, kaip ašaros, su vienu saldžiu prieskoniu kažkur gilumoje. Verta prisiminti, kad kartais tokį skonį turi ir pergalė.“