Šis straipsnis skirtas išnagrinėti sąvokas „šiaurė“, „rytai“, „vakarai“ ir „pietūs“ lietuvių kalboje, apžvelgiant jų etimologiją, vartojimą įvairiuose kontekstuose ir kultūrinę reikšmę. Norint orientuotis aplinkoje ir apibūdinti vietos padėtį, būtina suprasti pasaulio šalių kryptis. Taip pat bus paliesti kiti susiję žodžiai ir frazės, padedančios geriau suprasti šias fundamentalias kryptis, ir aptarsime kompaso naudojimą orientavimuisi bei kas lemia Lietuvos priskyrimą vienam ar kitam regionui.
Pasaulio Kryptys: Pagrindinės ir Tarpinės
Kryptis - tai kelias į vietą. Norėdami rasti vietą ar apibūdinti, kur ji yra, turime žinoti, kokia kryptimi nuo mūsų ji yra. Dažniausiai nuorodos pateikiamos atsižvelgiant į tai, ar vieta yra į šiaurę, pietus, rytus ar vakarus nuo dabartinės mūsų buvimo vietos. Kryptims nurodyti naudojamas bendras terminas - pasaulio kryptys arba horizonto kryptys. Pagrindinės keturios pasaulio kryptys yra šiaurė, pietūs, rytai, Vakarai.
Lietuvių kalboje pagrindinės kryptys atitinkamai žymimos Š, P, V ir R, tačiau dažnai vartojami sutrumpinimai anglų kalba: šiaurė - N (North), pietūs - S (South), vakarai - W (West) ir rytai - E (East).
Tarpinės pasaulio kryptys yra šiaurės rytai - kryptis tarp šiaurės ir rytų, šiaurės vakarai - kryptis tarp šiaurės ir vakarų, pietryčiai - kryptis tarp pietų ir rytų, pietvakariai - kryptis tarp pietų ir vakarų. Lietuvių kalboje jos atitinkamai žymimos ŠR, ŠV, PR ir PV.
Etimologinis Žvilgsnis į Krypčių Pavadinimus
Pagrindinės kryptys - šiaurė, rytai, vakarai ir pietūs - yra esminės orientavimosi pasaulyje sąvokos. Lietuvių kalboje šie žodžiai turi gilias šaknis ir siejamasi su gamtos reiškiniais bei geografinėmis ypatybėmis.
Šiaurė
Žodis „šiaurė“ (liet. šiaurė) kilęs iš senosios baltų kalbų šaknies *ser-, kurios reikšmė yra „šaltas“ arba „šalčio vieta“. Tai atitinka šiaurės platumas, kur šaltis dominuoja.
Rytai
„Rytai“ (liet. rytai) savo kilme yra glaudžiai susijęs su indo-europietiška šaknimi *reg-, kuri siejama su „šviesa“, „augančiu“ ir „rytu“.
Vakarai
„Vakarai“ (liet. vakarai) yra vienas iš pagrindinių „west“ vertimų į lietuvių kalbą.
Pietūs
Kryptis „pietūs“ gali apibūdinti ir tam tikrus geografinius regionus. Pavyzdžiui, tinklelio orientacija yra pietūs-šiaurė, vakarai-rytai.
Lietuvių kalboje, kaip ir kitose kalbose, naudojamos sudėtinės kryptys, apibūdinančios tarpines pozicijas tarp pagrindinių krypčių. Formuojant sudėtinius žodžius, pavyzdžiui, „šiaurės rytai“, naudojama tradicinė lietuvių kalbos sintaksė, kur pirmiausia pateikiama svarbesnė - „šiaurės“ dalis, o po jos eina „rytai“. Tai atspindi ne tik geografinius, bet ir kultūrinius lietuvių kalbos ypatumus. Taip pat galima rasti kitų sudėtinių žodžių, tokių kaip „pietų vakarai“ arba „pietų rytai“, kurie apibūdina kitas geografines kryptis.
Kryptys Įvairiuose Kontekstuose
Šios kryptys naudojamos ne tik geografiniam orientavimuisi, bet ir perkeltine prasme, apibūdinant politines, ekonomines ar kultūrines tendencijas.
Geografinis Kontekstas
Kasdieniame gyvenime kryptys padeda apibūdinti aplinką ir reiškinius. Pavyzdžiui, "Saulė teka rytuose ir leidžiasi vakaruose."
Politinis, Ekonominis ir Kultūrinis Kontekstas
Kryptys taip pat įgauna platesnę reikšmę, apibūdinant regionus ir jų politines ar ekonomines tendencijas. Pavyzdžiui, „Rytų partnerystė“ ar „Demokratijos ir bendros gerovės partnerystė“ gali nurodyti konkrečias šalių grupes ir jų bendradarbiavimo kryptis. Miestas, įsikūręs ten, kur susiduria musulmoniškoji šiaurė ir krikščioniškieji pietūs, tampa konflikto zona, kurioje religinė neapykanta dažnai tampa pretekstu ginčams.
Ginčai dėl Lietuvos Priklausomybės Regionui
Ginčai, ar Lietuva yra „Rytų“, ar „Vakarų“, o gal Šiaurės Europos ar Pietų Europos šalis, dažnai būna karšti. Ir visi jų dalyviai paprastai teisūs, nes sąvokos „Rytai“ bei „Vakarai“ populiariojoje sąmonėje įgijo labai daug galimų reikšmių. Kai diskusijose žmonės tuos pačius žodžius vartoja skirtingomis reikšmėmis, ir kyla nesutarimai.
Štai keletas galimų „Rytų“ ir „Vakarų“ reikšmių:
- „Vakarai“ - visą XX a. kapitalistinėmis buvusios šalys, o „Rytai“ - iki 1990 m. valdytos komunistų (ir todėl skurdesnės). Šiuo atveju Graikija ar Suomija - Vakarų Europa, o Čekija ar Vengrija - Rytų (nors ir yra vakariau).
- „Vakarai“ tai krikščioniškos kultūros žemės, o „Rytai“ - musulmoniškos, budistinės, induistinės arba judėjiškos.
- „Vakarų Europa“ - tai katalikiška arba protestantiška Europa, „Rytų Europa“ - stačiatikiška.
- „Vakarų Europa“ - ES, Europos ekonominės erdvės ir/ar NATO narės, „Rytų Europa“ - NVS narės.
- Grynai geografinis skirstymas: „Vakarų Europa“ - vakarinė Europos pusė, „Rytų Europa“ - rytinė pusė. Dažnai dar pridedama „Šiaurės Europa“, „Pietų Europa“, kartais „Vidurio Europa“. Europa - ne taisyklinga geografinė figūra, tad kur brėžti ribas - visiškai subjektyvu. Europinė Rusija sudaro 40% Europos žemės. Taigi, jei skirstyti Europą geografiškai į keturias dalis pagal pasaulio šalis po 25% žemyno, tai visa Rytų Europa būtų Rusijoje.
Oficialus Jungtinių Tautų skirstymas, paremtas panašia subjektyvia geografija, Lietuvą priskiria Šiaurės Europai - kartu su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija, Jungtine Karalyste, Airija.
Šiaurė ir Pietūs Ekonominiame Kontekste
Sąvokos „Šiaurė“ ir „Pietūs“ taip pat gali būti vartojamos ekonominiame kontekste:
- „Šiaurė“ - tai turtingos šalys.
- „Pietūs“ - tai skurdžios šalys.
Pagal šį skirstymą Lietuva ir visa Europa yra „Šiaurė“ - kaip, beje, ir Australija.
Globalūs Šiaurė ir Pietūs
Jau ne vieną dešimtmetį įsigalėjęs terminas „Globalūs pietūs“ (angl. Global South) žymi šalis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais, tokiais kaip skurdas, nelygybė ir politinė nestabilumas. Ištarę „Globali šiaurė“, įsivaizduosime joje ne tik Vakarų ir Šiaurės Europą su Šiaurės Amerika, bet ir Japoniją ir Australiją su Naująja Zelandija, kurios išties yra Pietų pusrutulio šiauresnėje dalyje. Likusios Okeanijos, Azijos dalys su keliomis išimtimis, kartu su Afrika ir Pietų Amerika bus priskirtos Globaliems pietums. Tam tikra prasme pilkojoje skylėje - tranzitinėje būsenoje - jau nebe pietūs, bet dar ne šiaurė. Ir apskritai pietų būdvardį čia būtų sunku taikyti, ypač taip toli į Šiaurę esančioms Baltijos šalims.
Lietuvos Geografinė Padėtis
Lietuva yra Europos geografiniame viduryje, pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šiaurėje Lietuva ribojasi su Latvija (588 km), rytuose - su Baltarusija (679 km), pietvakariuose - su Lenkija (104 km) ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi (273 km, kitais duomenimis, 267,8 km; su Kuršių mariomis). Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Teritoriniuose vandenyse Lietuva ribojasi su Latvija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.
Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Dotnuva iki Šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo - 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min 20 s anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra pasaulinis laikas +2 h (kaip Helsinkio, Rygos, Atėnų, Jeruzalės).
Kaip Geografiškai Skirstoma Lietuva?
Norint sužinoti, kaip geografiškai skirstoma mūsų šalis, žemėlapį reikėtų matuoti nuo vieno miesto - jis gali pasitarnauti ir šalį dalinant į šiaurę ir pietus, ir į vakarus bei rytus. Anot hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos V. Ralienės, dalinti Lietuvą į Rytų ir Vakarų reikėtų per Kauną ir per Kėdainius. Jeigu norime padalinti Lietuvą į Šiaurę ir į Pietus, taip pat žemėlapyje reikėtų brėžti tiesią liniją maždaug per Kėdainius.
Kompasas: Nepakeičiamas Orientavimosi Įrankis
GPS ir „Google” žemėlapių amžiuje kompasas - tai prietaisas, kuris pamažu tampa praeitimi. Vis dėlto verta išmokti juo naudotis, nes, skirtingai nei navigacija, jis nenuvils jūsų žygio ar orientacinio žygio metu. Kompasas yra paprastas navigacijos prietaisas su magnetine adata, kuri rodo magnetinio poliaus (šiaurės-pietų) kryptimi ir leidžia nustatyti kitas pasaulio puses. Manoma, kad kompasą išrado kinai XI amžiuje. Jie pastebėjo, kad skeveldrėlė magnetito, sukdamasi ant adatos galiuko, visuomet rodo šiaurės kryptį. XII-XIII a. Europos jūreiviai, plaukiodami Viduržemio jūroje, jau naudojosi kompasais su magnetitu.
Kompasas pirmiausia naudojamas orientuotis žemėlapyje (teisingai nustatyti padėtį vietovės atžvilgiu), nustatyti kryptį, kuria reikia plaukti norint pasiekti kelionės tikslą, arba surasti kelią, jei pasiklystama. Jis tinka žygiams kalnuose, orientavimosi sportui, važiavimui dviračiu ir išgyvenimui. Kartu su turistiniu žemėlapiu kompasas padeda, pavyzdžiui, nustatyti viršūnę, upę ir pan.
Kompaso Sandara ir Veikimo Principas
Kompasą sudaro korpusas, laipsniais sugraduota skalė ir galinti laisvai suktis įmagnetinta rodyklė. Kompasas turi plokščią cilindrą primenantį korpusą (pagamintą iš plastiko arba metalo lydinio, pvz., aliuminio), kurio viduje yra magnetinė adata (plokščias, lengvas ir siauras magnetas), pakabinta ant ašelės (kuri leidžia jai suktis) ir disko su krypties ženklais ir graduojamąja skale. Sandarus vidus pripildytas skysčio (alkoholio arba demineralizuoto vandens), kad adata būtų stabilizuota ir nesiblaškytų.
Kompasas veikia dėl adatos sąveikos su Žemės magnetiniu lauku, todėl nesvarbu, kur esate ar koks paros metas, adata atsiduria tarp magnetinių polių ir rodo šiaurę ir pietus. Žemės magnetinis laukas kompaso rodyklę orientuoja šiaurės kryptimi. Šiuolaikiniai prietaisai taip pat rodo rytus ir vakarus.
Magnetinė Deklinacija
Verta pažymėti, kad Žemės magnetiniai poliai (vietos, kuriose magnetinio lauko linijos išsidėsčiusios statmenai Žemės paviršiui), į kuriuos rodo kompasas, nėra tapatūs geografiniams poliams (Šiaurės ašigalis Arkties vandenyne ir Pietų ašigalis Antarktidoje). Kitaip tariant, jie nesutampa, nes magnetiniai poliai periodiškai keičia savo padėtį. Nuokrypis nuo tikros šiaurės vadinamas deklinacija. Tai kampas tarp geografinės ir magnetinės šiaurės. Raudona rodyklė ant magnetinės rodyklės rodo šiaurę.
Kompaso Tipai
Yra keletas kompasų tipų, skirtų skirtingoms reikmėms:
- Geodezinis: naudojamas tiksliam horizontalių kampų nustatymui lauke atliekant geodezinius darbus (daugiausia topografinę fotografiją).
- Geologinis: prietaisas, padedantis išmatuoti, pavyzdžiui, horizontalius kampus lauke, vertikalius kampus arba šlaitų kampus, kuriais geologai gali išmatuoti geologinių sluoksnių eigą ir kritimą žemėje.
- Saulėtas: leidžia nustatyti pasaulio kryptis pagal Saulės disko padėtį danguje tam tikru paros metu. Jo privalumas - atsparumas magnetinėms anomalijoms arba galimybė nustatyti kryptis netoli ašigalių.
- Elektromechaninis (girokompasas): tai prietaisas su giroskopu. Jis dažniausiai naudojamas laivuose. Juo galima nurodyti geografinę šiaurę.
Orientavimasis Žemėlapyje su Kompasu
Orientavimasis žemėlapyje yra ne kas kita, kaip tik jo išdėstymas taip, kad jis atitiktų tikrąsias geografines kryptis, o jo viršutinis rėmelis rodytų šiaurę. Norint nustatyti kryptį, kompasą reikia padėti ant lygios vietos ir palaukti, kol rodyklės nusistovės. Pagrindinė rodyklė paprastai būna Šiaurė. Taigi, jeigu vieta, į kurią norite patekti, yra, tarkim, Pietuose, su kompasu nebus vargo sužinoti, kur eiti.
Padėkite žemėlapį ant lygaus pagrindo, nustatykite vietą, kurioje esate. Padėkite kompasą ant žemėlapio taip, kad jo centras tiksliai atitiktų jūsų buvimo vietą. Kompaso plokštelė ir krypties linijos turi rodyti šiaurę. Laikykite prietaisą vienoje vietoje ir tuo pačiu metu sukite žemėlapį, kol jo šiaurė ir lygiagretės (šiaurės ir pietų ilgumos linijos) sutaps su šiaurės kryptimi kompase.
Dabar laikas nustatyti azimutą. Sulygiuokite kompaso šoną taip, kad jis jungtų tašką, kuriame esate, su tašku, į kurį einate. Tada pasukite prietaiso žiedą taip, kad jo linijos sutaptų su žemėlapyje esančiomis šiaurės-pietų linijomis.
Kaip Teisingai Išsirinkti Kompasą
Kompaso įsigijimui įtakos turi jo paskirtis, t. y. kokiai veiklai jį naudosite (ekspedicijoms, bėgimui ar orientavimosi sportui ir pan.) ir kiek tikslūs matavimai jums reikalingi. Jei vykstate į tolimą kalnų ekspediciją, pavyzdžiui, į Šiaurės Ameriką, verta rinktis kompasą su deklinacija. Pirkdami magnetinį kompasą atkreipkite dėmesį į papildomas funkcijas, pavyzdžiui, įmontuotą didinamąjį stiklą (kad būtų lengviau skaityti žemėlapį) arba skyrelius su populiariomis skalėmis (kad galėtumėte patikrinti atstumą tarp konkrečių taškų).
Taip pat svarbu užpildyti skysčiu. Geriausiai tinka alkoholis - jo tankis mažesnis nei vandens, todėl jis kelia mažesnį pasipriešinimą adatai atliekant sukamąjį judesį, todėl rodmenys yra tikslesni. Svarbu korpuso patvarumas - jis turi būti atsparus mechaniniams pažeidimams.
Kompasas turėtų būti nuolatinė jūsų alpinizmo, dviračių sporto, bėgimo, bušido ar išgyvenimo įrangos dalis, nepriklausomai nuo jūsų naudojamos navigacijos įrangos, išmaniuoju telefonu rodomo žemėlapio tikslumo ar maršruto, kurį ketinate įveikti, ilgio.
Alternatyvūs Orientavimosi Būdai Be Kompaso
Orientuotis (pažodinis šio graikų kilmės žodžio vertimas yra: „atsisukti į rytus“) - atrasti pasaulio šalių kryptį ir savo padėtį aplinkos objektų bei reljefo elementų atžvilgiu, mokėti nustatyti atstumus iki jų ir išlaikyti kryptį (judant uždara vietove ar blogo matomumo atveju) nuo vieno objekto - orientyro - iki kito. Neturint kompaso, taip pat galima nustatyti kryptis pagal gamtos objektus.
Pagal Saulę
Vienas tiksliausių krypties nustatymo metodų yra pagal šešėlį. Tiesa jis reikalauja ir nemažai laiko bei giedro dangaus. Jam reikia turėti lazdą, kurios viršutinis galas nuo žemės paviršiaus iškiltų 1-1,5 metro ir virvutės. Paprastai šis metodas naudojamas sustojus pietums. Jis reikalauja 2-3 valandų laiko (gana daug). Matuoti pradedama apie valandą prieš vidurdienį. Apie lazdą apibrėžiamas apskritimas, kurio spindulys - lazdos šešėlis. Šešėlio galas, liečiantis apskritimą, pažymimas. Saulei kylant iki zenito, šešėlis trumpėja. Po pietų jis vėl ima ilgėti, nes saulė leidžiasi.
Turint laikrodį su rodyklėmis šiaurę nustatyti pagal saulės padėtį galima daug greičiau. Tačiau šis metodas ne toks tikslus. Šiam metodui reikia žinoti vieną priklausomybę - saulė apie žemę apsisuka per 24 val, o laikrodžio rodyklė apie ašį apsisuka per 12 val. Metodo esmė: pasukame laikrodį taip, kad valandinė rodyklė rodytų į saulę. Tada išvedame vidurkį tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos. Šio būdo tikslumas nedidelis, apsirikti galima iki 20-25°. Be to, tam reikia, kad laikrodis rodytų gamtinį laiką.
Pagal Mėnulį
Naktį galima orientuotis ir pagal Mėnulį, kuris pirmosios ketvirties metu (kai matyti dešinė Mėnulio pusė), pirmą valandą nakties, esti vakaruose, pilnaties metu pietuose, o paskutinės ketvirties metu (matyti kairė Mėnulio pusė) - rytuose. Bet kuriuo kitu metu susekti pietų kryptį padeda laikrodis, kuris pilnaties metu naudojamas taip, kaip ir Saulės atveju.
Pagal Žvaigždes
Naktį galima orientuotis pagal žvaigždes. Visi žino, kad Šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę. Šiaurės-pietų kryptį galima susekti ir pagal kitas žvaigždes, jei tik mokama jas atpažinti danguje ir žinomas jų kulminacijos laikas.
Pagal Vietovės Objektus
Apsiniaukusio oro metu galima orientuotis pagal tam tikrus vietovės objektus. Miško biržių susikirtimo vietose stovi stulpeliai, ant kurių užrašyti kvartalų numeriai. Šiaurės kryptį nesunku susekti, žinant, kad biržės kertamos iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, o pats mažiausias kvartalo numeris yra šiaurės vakaruose. Atskirai stovinčių medžių laja iš pietų pusės esti tankesnė, o kamienai labiau apsamanoja iš šiaurės. Beržo tošis iš pietų pusės šviesesnė ir ne taip suskilusi. Skruzdėlynai dažniau stūkso saulėtoje (pietinėje) medžių pusėje.
Regiono Sąvoka ir Jo Tipai
Regionas (lot. regio, kilm. regionis - kraštas, sritis) - didelis gamtinis, istorinis, ekonominis, administracinis ar kitoks teritorinis vienetas, turintis specifinių požymių.
Regionai skiriami pagal įvairius kriterijus:
| Regiono Tipas | Apibrėžimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Gamtinis | Panašus reljefas, geologija, klimatas, augalija ir gyvūnija | Sachara, Himalajai, Amazonės upės baseinas |
| Istorinis | Susiklostęs per ilgą laiką | Didžiosios Britanijos grafystės, Ispanijos provincijos |
| Ekonominis (socialinis) | Pagal ekonominius, socialinius ir politinius požymius | Baltijos šalys, Lotynų Amerika, pavienės valstybės |
| Politinis ekonominis | Valstybių susivienijimai pagal politinius, ekonominius ar geopolitinius interesus | Europos Sąjunga, NATO, OPEC |
| Turizmo | Formuoja unikalių gamtinių ir/arba istorinių-kultūrinių objektų gausa, turistų srautai | Artimieji Rytai, Viduržemio ir Karibų jūros šalys |
Jungtinės Tautos pagal ekonominį išsivystymą skiria du pagrindinius Pasaulio regionus - išsivysčiusios šalys ir besivystančios šalys.
Regionų Tyrimų Istorija ir Plėtra
Regionai išsamiau pradėti tirti naujausiaisiais laikais, pirmuosius teorinius ir metodologinius klausimus suformulavo fizikos ir socialinių mokslų atstovai. Veikiami Ch. Darwino teorijų biologai tyrė gyvybės įvairių formų priklausomybę nuo jų gyvenimo teritorijos. Prancūzijos šiuolaikinės geografijos ir socialinės geografijos pradininkas P. Vidalis devla Blache’as ir jo mokinys J. Brunhes’as atkreipė dėmesį į gamtinio ir socialinio landšafto ryšį. Biologams pastebėjus, kad daugeliui gyvūnų būdinga ginti savo teritoriją nuo tos pačios rūšies įsibrovėlių, kai kurie tyrėjai tuo pradėjo aiškinti žmonių visuomenės plėtrą - valstybės atsiradimą, patriotizmą, dažnus karus.
Iš socialinės istorijos tyrimų klasikiniu laikomas „Annales“ istorijos mokyklos prancūzų istoriko F. Braudelio veikalas „Viduržemio jūros regionas“ (1949), kuriame nagrinėjamos šiai Europos daliai kelis šimtmečius būdingos socialinio gyvenimo struktūros. F. Braudelio knygos paveikti daugelio sričių tyrėjai vėliau išskyrė įvairių tipų (pvz., mikro‑ ir makro‑, subnacionalinius ir viršnacionalinius, socialinius politinius, ekonominius) Europos ir pasaulio regionus. 20 a. viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų geografai pasiūlė vengti kriterijų įvairovės, grupavo pagal tolygiai visoje jo teritorijoje pasireiškiančius skiriamuosius bruožus ir mazginius (vieningo komplekso) regionus.
20 a. antroje pusėje regionų tyrimų kurį laiką buvo sumažėję, nes įsivyravo vadinamasis tolygios ekonominės plėtros požiūris. 21 a. pradžioje, didėjant pasaulinei globalizacijai, regionai tampa nestabilesni, greičiau kinta, vis dažniau reikia iš naujo nustatyti jų ribas. Regionų tyrimų problemos pripažįstamos svarbiomis, daugiausia sprendžiant ekonominio planavimo ir administravimo, demografinius, politinių prioritetų pasiskirstymo ir kitus klausimus.
ES Regionų Skirstymas pagal NUTS
Europos Sąjunga nuo 1972 m. pagal statistinę taksonomiją (Nomenclature d’Unités Territoriales Statistiques, NUTS) skiria 5 administracinių teritorinių regionų tipus:
- NUTS I: dažniausiai visa šalis (didelėse valstybėse apima ir pavienius regionus, pvz., žemės Vokietijoje, 3-7 mln. iki 3 mln. gyventojų).
- NUTS IV: savivaldybė (komunos Prancūzijoje ir Švedijoje, municipalitetai Vokietijoje).
- NUTS V: už savivaldybes smulkesni teritoriniai vienetai (seniūnijos Lietuvoje).