Diagnozavus vėžį, vienas pirmųjų klausimų - ką dabar valgyti? Ir dar svarbiau - ko nevalgyti. Internete pilna prieštaringos informacijos. Daugelis šaltinių kartoja tuos pačius pasenusios mitybos mitus. Šiame straipsnyje pateikiame kitokį požiūrį - paremtą metaboline vėžio teorija, kurią pagrindė dr. Thomas Seyfried, ir papildytą kitų specialistų rekomendacijomis.
Vienas esminis dalykas: mityba pati savaime nėra pakaitinis gydymas. Ji negali pakeisti chirurgijos, chemoterapijos ar radioterapijos. Tačiau tinkama mityba gali drastiškai pakeisti aplinką, kurioje vėžys auga - arba nustoja augti. O netinkama - priešingai, maitina patį vėžį.
Kaip tvirtina Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Giedrė Maželytė, subalansuota mityba iki gydymo, gydantis ir gydymui pasibaigus gali padėti ne tik geriau jaustis, bet ir pagerinti gydymo rezultatus. Tuo tarpu prasta ir nepakankama mityba siejama su blogesnėmis ligos išeitimis bei komplikacijomis.
Vėžys ir mityba: metabolinis požiūris
Pradėkime nuo to, kas tikrai kenkia, ir kaip vėžinės ląstelės reaguoja į maistą.
Vėžinės ląstelės vartoja gliukozę 10-200 kartų greičiau nei sveikos ląstelės
PubMed
. Šis reiškinys vadinamas Warburgo efektu - mokslininkas Otto Warburg jį aprašė dar 1924 metais ir gavo Nobelio premiją. Vėžinės ląstelės energiją gamina fermentuodamos gliukozę, net kai aplinkui yra pakankamai deguonies. Būtent dėl to PET skenavimas naudoja radioaktyvią gliukozę - vėžinės ląstelės ją „sugeria“ daug greičiau nei sveikos ir todėl „šviečia“ nuotraukose.
Dažnas klausimas: „bet juk organizmui reikia gliukozės?“ Iš dalies - taip. Raudonieji kraujo kūneliai ir nedidelė smegenų dalis iš tiesų naudoja gliukozę. Tačiau tam nereikia valgyti jokių angliavandenių. Jūsų kepenys puikiai gamina tiek gliukozės, kiek organizmui reikia, iš baltymų - šis procesas vadinamas gliukoneogenezė. Tai evoliucinis mechanizmas, veikiantis šimtus tūkstančių metų - mūsų protėviai neturėjo duonos parduotuvės. Kitaip tariant: angliavandeniai mityboje yra neesminė maistinė medžiaga.
Dr. Thomas Seyfried savo fundamentaliame darbe „Cancer as a Metabolic Disease“ parodė, kad vėžys yra pirmiausia metabolinė liga, ne genetinė
PubMed
.Ketogeninė dieta ir pasninkas
Ketozė. Kai organizmas nebeturi gliukozės (nes nebevalgo angliavandenių), jis pereina prie riebalų deginimo ir gamina ketonus. Sveikos ląstelės puikiai naudoja ketonus kaip energiją - tačiau vėžinės ląstelės to padaryti negali, nes jų mitochondrijos yra pažeistos. Jos priklauso nuo gliukozės fermentacijos. Atimkite gliukozę - ir vėžinė ląstelė lieka be kuro. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ketogeninė dieta gali lėtinti tam tikrų navikų augimą, ypač glioblastomos atveju.
Pasninkas. Trumpalaikis pasninkas (24-72 val.) aktyvuoja autofagiją - procesą, kurio metu organizmas „suvalgo“ pažeistas ir senescentines ląsteles. Yoshinori Ohsumi už autofagijos mechanizmų atradimą gavo Nobelio premiją 2016 m.
Ko reikėtų vengti?
Pridėtinis cukrus ir rafinuoti angliavandeniai
Didžiausią grėsmę kelia cukrus ir jo pakaitalai. Cukrus silpnina organizmo imuninę sistemą, maitina vėžines ląsteles, todėl liga gali greičiau progresuoti, atsinaujinti. Be to, cukrus skatina didesnį šalutinių poveikių pasireiškimą po chemoterapijos ar spinduliuotės, todėl jo atsisakymas ypač svarbus besigydantiems onkologines ligas.
Duona, makaronai, dribsniai, ryžiai, bulvės - visa tai organizme virsta gliukoze. Glikeminis indeksas baltosios duonos yra 75 - beveik toks pat kaip grynojo cukraus (65-100). Sergant vėžiu angliavandenių kiekis turėtų būti minimizuotas.
Cukrus yra paslėptas, todėl visų svarbiausia užduotis - skaityti maisto pakuočių etiketes. Stengtis kuo daugiau maisto gaminti namuose, mažiau pirkti pusfabrikačių, kuriuose saldiklių ypač gausu.
Beje, nors agavų sirupas turi mažą glikeminį indeksą, o medus pasižymi antibakterinėmis savybėmis, vis dėlto jie - cukraus pusbroliai. Rečiau reikėtų vartoti ir nekaltai atrodančias vaisių sultis, mat jose daug fruktozės, kurią organizmui sunku apdirbti, ir jose nelieka vaisiuose esančių organizmui reikalingų skaidulų.
Perdirbtas maistas ir pusfabrikačiai
Vengti reikėtų pusfabrikačių, paruoštų patiekalų, traškučių, sausainių, pigiausių dešrų ir dešrelių - visko, kas turi ilgą sudedamųjų dalių sąrašą su medžiagomis, kurių neatpažįstate. Problema yra ne mėsa, o tai, kas prie jos pridedama: nitratai, nitritai, cukrus, sojų miltai, krakmolas, konservantai, emulsikliai, skonio stiprikliai. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose - rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais.
Tam tikri aliejai ir riebalai
Saulėgrąžų, sojų, rapsų, kukurūzų aliejai - tai nestabilūs polinesočiųjų riebalų junginiai, kurie kaitinant oksiduojasi ir susidaro aldehidai bei kitos toksinės medžiagos
PubMed
. Reikėtų vengti visų sėklų aliejų, margarino, greitojo maisto (kepamo sėklų aliejuje), traškučių, „lengvų“ produktų. Taip pat ieškoti transriebalų, hidrintų ar kietintų riebalų etiketėse - jų ypač gausu margarine, konditerijos gaminiuose.Alkoholis
Alkoholis yra pripažintas kancerogenas. Sergant vėžiu alkoholis yra kategoriškai nerekomenduojamas. Jis pažeidžia kepenis, kurios ir taip dirba per didelę apkrovą dėl gydymo vaistų.
Vaisiai ir daržovės gydymo metu
Per chemoterapiją draudžiama vartoti greipfrutus, taip pat žaliąsias ir paprastąsias citrinas, apelsinus bei gerti jų natūralias ar konservuotas sultis. Šiuose citrusiniuose vaisiuose yra medžiagų, kurios gali „trukdyti“ organizmui greičiau suskaidyti chemoterapiniuose vaistuose esančias veikliąsias medžiagas.
Nepatariama valgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos akiai nematomos medžiagos. Obuolį ar kitą supuvusį vaisių būtinai išmeskite. Prieš valgant citrinas, jas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais.
Stipriai apkeptas maistas
Stipriai apkeptas maistas, pavyzdžiui, ant grotelių kepta mėsa ir žuvis, gali būti žalingas.
Ką valgyti ir kas gali padėti?
Mitybos ir mitybos vaidmuo prevencijoje, gydyme ir išgyvenime
Baltymai - ligonio jėga
Sergant vėžiu, suintensyvėja medžiagų apykaita, tad organizmui būtina gauti daugiau baltymų bei kalorijų, ypač jei fizinis aktyvumas išlieka panašus kaip ir iki ligos. Sergant vėžiu, baltymų poreikis padidėja iki 1,2-1,5 g/kg kūno svorio per dieną. Baltymai yra būtini kūno audiniams atsistatyti (po operacijos, chemoterapijos, radioterapijos), žaizdoms gyti ir kovojant su infekcijomis. Jei baltymų negauname su maistu, organizmas reikiamą baltymų kiekį pasiima naikindamas raumenis. Todėl rekomenduojama beveik per kiekvienus pusryčius, pietus, vakarienę suvalgyti baltymų turinčių produktų: mėsos, žuvies, pieno produktų, ankštinių daržovių, riešutų, kiaušinių. Pats racionas turėtų būti sotesnis ir gausesnis, valgyti reikėtų dažnesniu nei įprastai.
Kokybiška mėsa ir paukštiena
Natūrali, neperdirbta mėsa yra vienas maistingiausių produktų, kokį žmogus gali valgyti. Jautiena, aviena, ėriena, paukštiena, laukinė mėsa - tai pilnavertis baltymų, geležies, cinko, vitamino B12 ir kreatino šaltinis.
Galbūt girdėjote, kad „raudona mėsa sukelia vėžį“. Ši tezė remiasi epidemiologiniais tyrimais, kuriuose neperdirbta mėsa nebuvo atskirta nuo perdirbtų mėsos gaminių (dešrų, dešrelių, pusfabrikačių su priedais). Epidemiologija rodo koreliacijas, ne priežastinius ryšius
PubMed
. Problema niekada nebuvo mėsa. Teiginys, kad raudona mėsa sukelia vėžį, remiasi tyrimais, turinčiais rimtų metodologinių trūkumų. Pirma, pagrindiniai eksperimentiniai tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis, kurioms prieš tai buvo sušvirkštas azoksimetanas - stiprus kancerogeninis preparatas - ir iš jų mitybos pašalintas kalcis. Kitaip tariant, gyvūnai jau buvo paruošti vėžiui vystytis, nepriklausomai nuo to, ką valgė. Antra, epidemiologiniai tyrimai neskiria neperdirbtos mėsos nuo perdirbtų gaminių su konservantais ir nitritais. Trečia, juose pasireiškia sveiko vartotojo paklaida: mėsos valgytojai dažniau rūko, mažiau sportuoja ir valgo daugiau perdirbto maisto. 2019 m. NutriRECS apžvalga (6 mln. dalyvių) konstatavo: įrodymų kokybė žema, absoliutus poveikis itin mažas.Ironiška, bet iškalbinga: JAV raudonos mėsos vartojimas nuo 1970-ųjų sumažėjo trečdaliu, tačiau per tą patį laikotarpį storosios žarnos vėžio dažnis tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių išaugo 50 % - nuo 8,6 iki 12,9 atvejo 100 000 gyventojų. Dar daugiau - storosios žarnos vėžys, kuris XX a. pabaigoje buvo ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis tarp jaunų vyrų, dabar tapo pirma.
Žuvis ir jūros gėrybės
Laukinė lašiša, skumbrė, sardinės, silkė, menkė - geriausias omega-3 riebalų rūgščių (EPA ir DHA) šaltinis. Omega-3 slopina uždegimą, lėtina navikų augimą ir padeda palaikyti kūno svorį gydymo metu
PubMed
. Valgykite tik laukinę žuvį. Fermose užauginta žuvis šeriama grūdais, leidžiami antibiotikai, augimo hormonai, naudojami sintetiniai dažai (astaksantino analogai), kad mėsa atrodytų rožinė. Tai ne maistas - tai pramoninis produktas. Vienintelė išimtis - sertifikuota ekologinė (organic) žuvis.Kiaušiniai ir organų mėsa
Kiaušiniai - vienas tobuliausių maisto produktų. Juose yra visų esminių amino rūgščių, pilnavertis baltymas, cholinas (būtinas ląstelių membranoms ir kepenų funkcijai), vitaminai A, D, E, K2, B12, geležis, selenas.
Kepenys, širdis, inkstai - tai gamtos multivitaminas. Kepenys turi daugiau maistinių medžiagų nei bet kuris kitas maisto produktas: vitaminas A, B grupės vitaminai (ypač B12 - iki 3000% dienos normos 100 g), geležis, varis, CoQ10.
Sveiki riebalai - energijos šaltinis
Sviestas, taukai, žąsų taukai, ančių riebalai - tai stabilūs, sotieji riebalai, kurie neoksiduojasi kaitinant ir neteršia organizmo.
Tyrimai rodo, kad didelis alyvuogių aliejaus suvartojimas gali sumažinti riziką susirgti bet kokio tipo vėžiu, įskaitant krūties vėžį, virškinamojo trakto ar šlapimo takų vėžį. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas.
Daržovės, vaisiai ir uogos - antioksidantų šaltinis
Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas augalinės kilmės produktams (daržovėms, uogoms, vaisiams, sėkloms, riešutams), dėl juose esančių antioksidacinių medžiagų, mažinančių oksidacinio streso žalą, kuri yra tiesiogiai siejama su vėžio rizika. Antioksidantai yra skirstomi į tris pagrindines grupes: karotinoidus (morkos, moliūgai, pomidorai, paprikos); alilo sulfidus (svogūnai, česnakai) ir polifenolius.
Kadangi negalima teigti, kad kuris nors antioksidantas yra geresnis už kitus, svarbu valgyti kuo įvairesnio antioksidantais turtingo maisto, kad būtų užtikrintas optimalus sveikatą stiprinantis jų poveikis. Geriausias būdas užtikrinti įvairovę - daržoves, uogas ir vaisius rinktis kuo įvairesnių spalvų. Kasdien suvalgykite po vaivorykštę! Vaivorykštė turi septynias spalvas: raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną ir violetinę.
Kryžmažiedės daržovės
Kryžmažiedėse daržovėse, tokiose kaip brokoliai, žiediniai kopūstai, Briuselio kopūstai, lapiniai kopūstai ir baltieji kopūstai, yra būtinų vitaminų ir mineralų, kurie žinomi kaip galintys padėti išvengti vėžio. Dvi veikliosios medžiagos indolo-3-karbinolas ir sulforafanas, veikia kaip stipri apsauga nuo įvairių rūšių vėžio. 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad kas savaitę valgant bent keturias ar penkias porcijas kryžmažiedžių daržovių, sumažėja vėžio ir kitų lėtinių ligų rizika.
Morkos
Oranžinis atspalvis atsiranda dėl didelio kiekio beta karotino, karotinoidų, kuriuos mūsų organizmas paverčia vitaminu A. Gerai ištirtas dėl savo vaidmens akių sveikatai, beta karotinas ir alfa karotinas yra svarbūs imuninei funkcijai, palaikančiai sveikas ląsteles ir aktyvinančiai baltymus, kurie slopina vėžines ląsteles. Neseniai atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad tyrimo dalyviams, valgiusiems žalias morkas, rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu sumažėjo 17 proc. Morkos taip pat gali kovoti su skrandžio vėžiu.
Uogos ir pomidorai
Uogose esantys antioksidantai gali padėti kovoti su tam tikrais vėžiniais susirgimais. Ohajuje atliktas tyrimas parodė, kad įvairios uogos pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. „Likopenas yra pomidoruose randamas junginys, atsakingas už ryškią raudoną spalvą ir priešvėžines savybes.“ Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karotenoidus.
Kitų daržovių nauda
Avokaduose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka su bet kokiu sumuštiniu. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti - svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra puikių antioksidantų.
Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą - ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi.
Skaidulos ir žarnyno sveikata
Pupelės ir kiti ankštiniai augalai, tokie kaip lęšiai ir žirniai, yra puikus skaidulų šaltinis. Naujausioje Pasaulio vėžio tyrimų fondo ir Amerikos vėžio tyrimų instituto ataskaitoje teigiama, kad daug skaidulų turinti mityba gali padėti kovoti su vėžio rizika. Maistinės skaidulos reguliuoja virškinimo trakto veiklą - sumažina viduriavimo ar vidurių užkietėjimo riziką.
Žarnyno mikrobioma tiesiogiai veikia imuninę sistemą, o sveika mikroflora padeda organizmui atpažinti ir naikinti pakitusias ląsteles
PubMed
. Pasirūpinkite, kad jūsų žarnyne apsigyventų kuo daugiau ir įvairesnių gerųjų bakterijų - valgykite įvairius raugintus produktus (rauginti kopūstai, agurkai ir kitos daržovės, kefyras, natūralus jogurtas). Rauginti kopūstai, kimchi, kefyras - maisto produktai, turtingi probiotikų. Ir nepamirškite, kad gerosioms bakterijoms taip pat reikia maisto - prebiotikų.Svarbūs vitaminai ir mineralai
Vitamino D trūkumas Lietuvoje yra epidemija dėl mūsų klimato. Žemas vitamino D lygis siejamas su blogesne prognoze daugelio vėžio tipų atveju
PubMed
. Vitaminas D aktyvina tam tikras imunines ląsteles, kurios atsakingos už vėžinių ląstelių sunaikinimą, todėl yra itin svarbus imuninei sistemai.Baltymai yra būtini, geležį gausite iš kepenų, raudonos mėsos, cinką - iš mėsos, jūrų gėrybių, moliūgų sėklų. Omega-3 riebalų rūgštys slopina uždegimą ir padeda palaikyti kūno svorį chemoterapijos metu. Klinikiniai duomenys rodo - pacientai, gaunantys omega-3, patiria mažiau raumenų masės netekimo
PubMed
.Medicininiai grybai ir papildai
Natūralūs imunomoduliatoriai, randami medicininiuose grybuose, padeda imunitetui atpažinti vėžinių ląstelių siunčiamus „nepulk manęs“ signalus ir reaguoti. Lentinan - tai polisacharidas, išgaunamas iš medicininio Lentinula edodes grybo. Lentinan veikia per imuninę sistemą - aktyvuoja NK ląsteles, T-limfocitus ir makrofagus, padeda organizmui atpažinti „pasislėpusias“ vėžines ląsteles.
Pagrindinis principas: maisto papildai nėra vaistai. Svarbiausi yra koncentruoti grybų polisacharidų ekstraktai (imuninės sistemos palaikymas), omega-3 riebalų rūgštys EPA/DHA (uždegimo mažinimas) ir vitaminas D. Ne visi papildai yra vienodi. Skirtumas tarp pigaus grybo miltelių ir koncentruoto polisacharidų ekstrakto yra toks pat, kaip tarp vaistažolių arbatos ir farmacinio preparato. Ekstrakcijos būdas - tik vandens pagrindo ekstrakcija išgauna polisacharidus, kurie aktyvuoja imunines ląsteles.
Taip pat, šalia pagrindinių vaistų kaip papildomą priemonę galima naudoti vaistažoles. Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat čia užsiveisia grybeliai. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų - grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus.
Bendros mitybos rekomendacijos gydymo metu ir po jo
Individualumas ir profesionalų pagalba
Žmonių mitybos poreikiai skiriasi, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dietologu. Mitybos nepakankamumas dažniausiai atsiranda, nes liga bei gydymo sąlygoti nemalonūs reiškiniai mažina apetitą. Svarbu atminti, kad onkologine liga sergančio paciento dienos energijos bei maisto medžiagų poreikis yra didesnis nei sveiko žmogaus, mat liga ir gydymas iš esmės „siurbia“ energiją. Esant mitybos nepakankamumui, prarandama liesa kūno masė ir raumenys, sutrinka imuninė, fizinė ir psichinė funkcijos. Apie svorio pokyčius būtinai papasakokite savo gydytojui, pasikonsultuokite su dietologu.
Mitybos režimas ir skysčiai
Pirmiausia labai svarbu susidėlioti reguliarų mitybos režimą - rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai ir 1-2 užkandžiai) ir stengtis tų valgymų nepraleisti. Pats racionas turėtų būti sotesnis ir gausesnis, valgyti reikėtų dažnesniu nei įprastai. Vykstant į ligoninę suplanuotoms procedūroms, rekomenduotina turėti užkandžių.
Itin svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes vanduo dalyvauja medžiagų apykaitos procese, padeda iš organizmo pasišalinti šlakams ir įvairiems toksiškiems medžiagų apykaitos produktams. Visada geriausia rinktis paprastą vandenį ar nesaldintą arbatą. Šie skysčiai geriausiai toleruojami ir labiausiai reikalingi organizmui. Jei tai nesukelia jokių nemalonių simptomų, galima vartoti ir gazuotą vandenį. Kūnas reikalingas optimalaus vandens kiekio, kad būtų užtikrinta tinkama mineralų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui, pusiausvyra. Vandens reikia tiek, kad palaikytume reikiamą pH.
Kavos rekomenduojama ne daugiau nei 1-2 puodeliai per dieną, geriau rinktis filtruotą. Kava turi antioksidantų ir gali mažinti uždegimą. Tačiau vengti su cukrumi ir pienu.
Kaip palengvinti simptomus?
Varginant pykinimui ir vėmimui taip pat rekomenduojama valgyti kuo dažniau - kas 2-3 valandas. Geriau rinktis šaltesnės temperatūros produktus ar skysčius - palaukti kol šie praauš iki kambario temperatūros. Verta atminti, kad geriau toleruojami rūgštūs bei sūrūs maisto produktai. Reikėtų vengti riebaluose kepto, aštraus ar labai saldaus maisto, taip pat turinčio stiprų kvapą, pavyzdžiui, žuvies, kiaušinių. Jei reikia, prieš valgį galima vartoti vaistų nuo pykinimo.
Vaistažolės ir prieskoniai, mažinantys pykinimą: ramunėlės, imbieras, mėta, pipirmėtė, citrina, kanapių aliejus, cinamonas - jų galima įmaišyti į košes, pabarstyti ant vaisių.
Esant viduriavimui, dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių, maisto medžiagos, vitaminai, mineralai ir vanduo nėra pakankamai įsisavinami. Būtina gerti pakankamai skysčių, taip pat patartina riboti skaidulų kiekį racione: nesirinkti duonos, konditerinių kepinių, makaronų iš pilno grūdo miltų. Pilno grūdo košes (grikių, miežių, avižų, nevalytų ryžių) rekomenduojama keisti javų ar kruopų dribsniais, baltais ryžiais, sausais pusryčiais. Būtina riboti vaisius ir daržoves, jeigu įmanoma, prieš juos valgant nulupti odeles, pašalinti sėklas. Termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai gali sumažinti viduriavimą.
Avokaduose esančios medžiagos labai saugo gleivinę, tai gali būti naudinga esant skrandžio erozijoms ar opoms.
Mito paneigimas ir saikas
„Šis teiginys (apie cukrų maitinantį vėžį) remiasi 100 metų senumo tyrimu, kol dar nebuvo suprasta, kaip organizme vyksta medžiagų apykaita, kokie yra vėžį augti skatinantys faktoriai. Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog tų pacientų, kurie gliukozės gauna maitinami į veną, organizme vėžys nesivysto sparčiau, jei juos lygintume su tais, kurie taip maitinami visiškai negauna gliukozės. Tačiau sergant vėžiu, dideli gliukozės kiekiai tikrai nerekomenduojami, nes jie gali sukelti insulino rezistentiškumą, hiperglikemiją, o tai didina uždegimą organizme, prisideda prie paciento raumeninio audinio nykimo. Tuo tarpu nedideli gliukozės kiekiai pacientui netgi naudingi, nes gerina bendrą savijautą. Taigi, aktyviuoju priešvėžinio gydymo etapu nedidelis cukraus ar paprastųjų angliavandenių kiekis tikrai nėra uždraustas“, - pastebi G. Maželytė.
Tradiciniai lietuviški patiekalai, kitų šalių virtuvė ar greitas maistas tikrai nėra draudžiamas, jei jis vartojamas retai, saikingai. Svarbu atminti, jog tai, kas padeda organizmui gydantis, sumažinti riziką ligai sugrįžti. Mityba pirmiausia turi būti įvairi. Negalima valgyti vieno kokio nors produkto manant, kad jis sveikas. Deja, joks vienas produktas nuo vėžio neišgelbės, turi būti medžiagų kompleksas.
Su vegetarais atlikti tyrimai parodė, kad jie taip pat dažnai serga vėžiu, kaip ir visavalgiai. Gydytoja prof. L. L. Griciūtė sako, kad pati nuo vaikystės nemėgsta riebaus maisto ir mėsos, jos valgo tik porą kartų per savaitę, bet neatmeta ir kiaulienos, rinkdamasi neriebią. Mėsą pataria valgyti virtą, ne keptą ir ne rūkytą, tačiau teigti, kad mėsa - nuodas, negalėtų. Druska, pasak jos, su vėžio rizika nėra susijusi, nedidelis jos kiekis būtinas mūsų organizmui, tačiau pastaruoju metu mes jos vartojame per daug.
Mitybos apibendrinimas
| Rekomenduojami produktai | Vengtini produktai |
|---|---|
| Laukinė žuvis (lašiša, skumbrė, sardinės, silkė) | Perdirbta mėsa (dešros, dešrelės, rūkyta mėsa su priedais) |
| Natūrali, neperdirbta mėsa (jautiena, aviena, paukštiena) | Pusfabrikačiai, greitas maistas, traškučiai, sausainiai |
| Kiaušiniai | Rafinuoti angliavandeniai (balta duona, makaronai, balti ryžiai, bulvės dideliais kiekiais) |
| Organų mėsa (kepenys, širdis, inkstai) | Pridėtinis cukrus ir dirbtiniai saldikliai |
| Sviestas, taukai, ančių/žąsų riebalai, alyvuogių aliejus | Nestabilūs sėklų aliejai (saulėgrąžų, sojų, rapsų, kukurūzų), margarinas |
| Raugintos daržovės (kopūstai, kimchi), kefyras, natūralus jogurtas | Alkoholis |
| Įvairios spalvos daržovės ir uogos (kryžmažiedės, morkos, pomidorai, avokadai, svogūnai) | Per chemoterapiją - greipfrutai, žaliosios citrinos, apelsinai |
| Ankštiniai augalai (pupelės, lęšiai, žirniai) | Supuvę vaisiai |
| Kaulų sultinys | Stipriai apkeptas maistas (pvz., ant grotelių) |
| Medicininiai grybai, imbieras, ramunėlės, mėta | Vaisių sultys (geriau valgyti visą vaisių) |
tags: #nuo #vezio #ka #valgyti #vakarienei