Gyvatės nuo seno kelia žmogui pagarbą, smalsumą ir baimę. Nors dauguma pasaulyje gyvenančių gyvačių yra nepavojingos, nuodinga gyvatė išsiskiria nuodingumu ir gebėjimu sukelti rimtą pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Pietų Amerika pasižymi didele biologine įvairove, todėl čia galima rasti įvairių nuodingų gyvačių rūšių. Šiame straipsnyje apžvelgsime nuodingiausias Pietų Amerikos gyvates, jų ypatybes, nuodus ir galimą pavojų.
Pietų Amerika yra namai įvairioms gyvatėms, nuo mažų ir nekenksmingų iki didelių ir mirtinai nuodingų. Gyvatės (Serpentes) priklauso roplių (Reptilia) klasei, o Pietų Amerikoje aptinkama įvairių šeimų atstovų. Svarbiausios iš jų yra duobagalvės gyvatės (Crotalidae) ir aspidiniai (Elapidae). Dauguma gyvačių minta įvairiais gyvūnais, o didesnius ar besipriešinančius gyvūnus prieš prarydama gyvatė prismaugia ar įleidžia jiems nuodų.
Nuodų tipai ir vertinimo kriterijai
Gyvačių nuodams įvertinti naudojami įvairūs kriterijai, todėl kiekvienas sąrašas duoda skirtingus rezultatus. Be to, šių roplių nuodai skiriasi. Kai kurios gyvatės naudoja neurotoksinus, kurie veikia nervų sistemą, o kitos - hemotoksinus.
Nustatyti, kuris nuodingas gyvūnas yra pats pavojingiausias žmonėms, nėra lengva. Viskas priklauso nuo apibrėžimo ir to, kas mus domina: pavyzdžiui, jei nagrinėjame gyvates, ar norime sužinoti, kurios gyvatės įkandimas nužudo daugiausiai žmonių, ar kuriai gyvatei įkandus yra mažiausiai šansų išgyventi? Bandant atsakyti tiek į pirmąjį, tiek į antrąjį klausimą susiduriame su keliomis problemomis.
Gyventojų tankis ir socialiniai įpročiai neabejotinai daro įtaką žmonių, mirusių nuo nuodingo gyvūno įgėlimo, skaičiui. Galimybė greitai gauti pirmąją pagalbą ir tinkamą priešnuodį žymiai padidina šansus išgyventi. Taip pat reikėtų turėti mintyje tai, jog kai kurios nuodingos rūšys yra gerokai agresyvesnės už kitas.
Duobagalvės gyvatės (Crotalidae): mirtinas tikslumas
Duobagalvės gyvatės (Crotalidae) yra viena pavojingiausių gyvačių šeimų Pietų Amerikoje. Joms būdingi termolokatoriai - duobučių formos organai tarp akių ir šnervių su šilumai jautria membrana. Šie organai leidžia gyvatėms naktį tiksliai surasti graužikus, kuriais jos daugiausia minta. Duobagalvių gyvačių nuodai labai stiprūs, juose vyrauja hemotoksinai (toksinai, kurie ardo eritrocitus).
Barškuolės (Crotalus): Pietų Amerikos pavojus
Gyvatė barškuolė priklauso angių šeimai ir ją galima sutikti tiek Pietų, tiek Šiaurės Amerikoje. Daugumos gyvačių barškuolių rūšių nuodai yra hemotoksiniai, tirpdantys kraujo kūnelius, sukeliantys vidaus organų degeneracinius procesus bei stabdantys kraujo krešėjimą. Sunkumas kvėpuojant, seilėtekis, paralyžius ir pastovus kraujavimas iš žaizdos - pagrindiniai gyvatės barškuolės įkandimo simptomai. Negydomi tokie įkandimai dažniausiai baigiasi mirtimi.
Siaubingoji barškuolė (Crotalus durissus) yra viena pavojingiausių Pietų Amerikos gyvačių. Ji užauga iki 1,8 m ilgio ir gyvena tropinėje Amerikoje. Šios gyvatės nuodai ypač stiprūs, todėl jos įkandimas gali būti mirtinas.
Botropsai (Bothrops): efektyvūs nuodai ir medicininė nauda
Botropsai (Bothrops) yra dar viena pavojinga duobagalvių gyvačių gentis, paplitusi Pietų Amerikoje. Žararakà (Bothrops jararaca), dar vadinama paprastąja žararaka, priklauso botropsų (Bothrops) genties duobagalvių gyvačių rūšiai.
Žararakos kūnas siekia iki 1,5 m ilgio, yra gelsvai rusvas. Liemens šonuose išsidėsčiusios 2 eilės S raidės pavidalo dėmių. Nuodingieji dantys, palyginti su kūno ilgiu, yra labai dideli - 2 cm ilgio. Žararaka gyvena žolėmis ir krūmais apaugusioje savanoje ir retmiškiuose. Dieną šildosi saulėje, naktį tyko įvairių rūšių graužikų ir paukščių.
Žararakos yra gaudomos nuodams gauti. Iš vienos žararakos gaunama apie 34 mg sausų nuodų. Šių gyvačių nuoduose yra batroksobinas - fermentas, skatinantis kraujo krešėjimą.
Batroksobinas: nuo nuodų iki vaistų
Batroksobinas - gyvačių nuodų fermentas, skatinantis kraujo krešėjimą. Tiesą sakant, tai yra vienas iš būdų, kaip Bothrops gyvatės žudo savo aukas - jų kraujas tiesiog stingsta venose. Mokslininkai sugalvojo, kaip panaudoti tokią efektyvią medžiagą - ji gali padėti stabdyti kraujavimą. Batroksobinas chirurgijoje naudojamas jau kurį laiką.
Prieš kelerius metus mokslininkai sumaišė šį fermentą su nanopluošto hidrogeliu, taip sukurdami švirkštu įleidžiamą tvarstį. Ir tai - nuostabi technologija, leidžianti greitai ir saugiai stabdyti kraujavimą chirurginės operacijos metu. Tačiau dabar tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė šį tą, ką ateityje galbūt išvysime pirmos pagalbos vaistinėlėse.
Jie įterpė batroksobiną į modifikuotą želatiną, sukurdami medžiagą, kurią jie patys pavadino kraujavimą stabdančiais superklijais. Iš esmės, tai - gelis, kuris apšviestas tampa labai lipniu. Jis skatina krešėjimą ir tuo pačiu uždaro žaizdą. Naudotojui reikėtų išspausti gelį iš tūtelės tiesiai ant žaizdos ir ją apšviesti žibintuvėliu (galima įsivaizduoti, kad tam dažniausiai būtų naudojamas žibintuvėlis). Gelis taptų lipnus kaip klijai ir būtų nenuplaunamas krauju.
Mokslininkai savo klijus išbandė su žiurkėmis. Jie efektyviai stabdė labai gilius odos įpjovimus, plyšusias aortas ir inkstų sužeidimus. Klijai suveikdavo per 45 sekundes ir sumažindavo kraujavimą net 78 %.
Koralinės gyvatės (Micrurus): ryškios, bet mirtinos
Koralinės gyvatės (Micrurus) - tai aspidinių (Elapidae) šeimos gyvačių gentis, apimanti apie 50 rūšių. Šios gyvatės paplitusios Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Koralinės gyvatės pasižymi ryškiu spalvų deriniu - jų kūnas išmargintas juodais, raudonais ir geltonais žiedais. Kūnas siekia iki 1,5 m ilgio, galva maža, uodega trumpa. Viršutiniame žandikaulyje turi du nuodinguosius dantis.
Koralinės gyvatės minta įvairiais smulkiais ropliais. Jos yra kiaušinėdės. Šios gyvatės yra labai nuodingos, joms įkandus miršta apie 10 % žmonių. Brazilijoje dažna paprastoji koralinė gyvatė (Micrurus corallinus), kurios kūnas apie 60 cm ilgio. Ji gyvena miškuose ir yra aktyvi naktį. Panašaus dydžio Pietų Amerikoje paplitusi kobrinė gyvatė (Micrurus frontalis). Amazonės baseine gyvena didžioji koralinė gyvatė (Micrurus spixi).
Koralinių gyvačių nuodai yra neurotoksinai, kurie veikia nervų sistemą, sukeldami paralyžių ir kvėpavimo sutrikimus. Įkandimas gali būti mirtinas, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba.
Aspidiniai (Elapidae): retesni, bet pavojingi Pietų Amerikoje
Aspidiniai yra nuodingų gyvačių šeima, kuriai priklauso kobros, mambos ir taipanai. Nors dauguma aspidinių gyvena Azijoje ir Afrikoje, kai kurios rūšys aptinkamos ir Pietų Amerikoje, pavyzdžiui, koralinės gyvatės.
Nuodų toksiškumo matavimas: LD50 testas ir jo ribos
Nuodų toksiškumą mokslininkai matuoja pasitelkę „Mirtina dozė 50 proc.” (Lethal Dose 50%, LD50) testą. Šis testas parodo, kokią toksino dozę panaudojus žūtų pusė tiriamos populiacijos. Paprastai tiriamos laboratorinių gyvūnų, pavyzdžiui pelių, žiurkių ar jūrų kiaulyčių populiacijos, o gautus rezultatus bandoma pritaikyti ir žmonėms.
Žinoma, tokia metodologija turi savų minusų. Šie laboratoriniai gyvūnai paprastai dauginasi tarpusavyję, tad gimę individai mažai primena laukinius gyvūnus. Be to, gyvūnai nuo žmonių fiziologiškai smarkiai skiriasi: tai, kas gali sukelti gyvūno mirtį, nebūtinai sukels tokią pačią reakciją ir žmonėms (galimas ir atvirkštinis variantas). Puikus to pavyzdys yra šokoladas: nors nuodingas šunims, papūgoms ir kitiems gyvūnams, kurie negali įsisavinti šokolade esančios medžiagos teobromino, šokoladas žmonėms nekenkia.
Taip pat labai svarbu, kokiu būdu (intraveniniu, poodiniu, į raumenis ar kitu) toksinas patenka į kūną. Nuo to priklauso organizmo reakcija į nuodingą medžiagą, be to mažiausia mirtina dozė gali būti šimtus kartų didesnė, kai nuodas patenka per odą negu kai yra suleidžiamas tiesiai į kraujotakos sistemą. Dėl šių priežasčių laboratorijoje gautų rezultatų pritaikymą realioms situacijoms reikėtų vertinti kritiškai.
Kaip apsisaugoti ir pirmoji pagalba įkandus gyvatei
Kaip apsisaugoti nuo gyvačių įkandimų
Norint apsisaugoti nuo gyvačių įkandimų, svarbu laikytis atsargumo priemonių:
- Išlaikykite ramybę. Nuodingos gyvatės dažniausiai puola tik jausdamos grėsmę.
- Nejudinkite gyvatės.
- Eidami į gamtą, dėvėkite tinkamą aprangą ir avalynę.
- Būkite atidūs ir stebėkite aplinką.
- Nekiškite rankų į plyšius ar urvus.
- Nekelkite gyvačių.
- Jei pamatėte gyvatę, nesielkite agresyviai ir lėtai pasitraukite.
Pirmosios pagalbos svarba įkandus gyvatei
Svarbu žinoti, kad daugumai įgėlimų atrasti priešnuodžiai. Laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Jei įkando gyvatė, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Nusiraminkite ir stenkitės nepanikuoti.
- Apribokite galūnės, kurioje yra įkandimas, judėjimą.
- Nuimkite žiedus, apyrankes ar kitus papuošalus nuo įkandos vietos.
- Nevalykite ir nebandykite išsiurbti nuodų.
- Pažymėkite įkandos vietą ir stenkitės įsiminti gyvatės išvaizdą.
Pietų Amerikos nuodingieji gyvūnai: daugiau nei tik gyvatės
Svarbu paminėti, kad nuodingumas būdingas ne tik gyvatėms. Kai kurie kiti Pietų Amerikos gyvūnai taip pat gali būti pavojingi.
Medlaipinės varlės: nuodai iš augalų per vabzdžius
Medlaipinės varlės, priklausančios Dentrobatidae šeimai ir gyvenančios Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose, yra vieni nuodingiausių gyvūnų pasaulyje. Nuodingiausia iš jų yra siaubingoji lapalaipė (lot. Phyllobates terribilis). Jos išskiriami nuodai yra tokie stiprūs, jog suaugusiam žmogui nužudyti užtenka vos 2 mikrogramų (0,000002 g).
Įdomu tai, kad šios varlės nėra savaime nuodingos. Perkėlus gyvūnus iš jų natūralios buveinės, jie taptų paprastomis varlėmis. Mat šios varlės minta nuodingais vabzdžiais, kurie savo ruožtu nuodus gauna iš augalų. Varlės nuodus gauna iš augalų per vabzdžius.
Rupūžė Aga (Rhinella marina): nuodingas pavojus Pietų Amerikoje
Nors straipsnis skirtas nuodingiausioms Pietų Amerikos gyvatėms, verta paminėti ir kitą nuodingą gyvūną, kuris kelia pavojų regione - rupūžę agą (Rhinella marina). Aga - viena iš pačių didžiausių rupūžių pasaulyje. Jos arealas - Centrinė ir Pietų Amerika, kur ji labai plačiai paplitusi. Ši rupūžė gali netekti iki 50% skysčių ir gali gyventi +5 + 40°C temperatūroje. Kai kurie individai gali užaugti iki 23 - 24 cm ilgio (gigantinė forma net iki 35cm!) ir sverti iki dviejų kilogramų. Nelaisvėje gali gyventi iki 14 metų.
Rupūžės agos nuodai - tai sudėtingas kokteilis, susidedantis iš 14 cheminių elementų, kurie veikia širdį, centrinę nervų sistemą, nuo jų poveikio sutrinka seilėtaka, širdies aritmija, kyla kraujo spaudimas, konvulsijos ir mirtis. Nuodai, pakliuvę į akis, burną, ant veido, sukelia žmonėms didelį skausmą, laikiną aklumą, uždegimą. Todėl šių rupūžių negalima imti į rankas, ypač vaikams, kurie gali neatsargiai spustelti rupūžę ir nuodai jiems gali būti mirtini. Nuodingos yra ne tik rupūžės, nuodingi ir jų ikrai bei buožgalviai.
Agos nuodai naudojami: Japonijoje - kaip lytinio susijaudinimo priemonė ar nuo plaukų slinkimo, Kinijoje - širdies ritmo sulėtinimui pacientams, kuriems daromos širdies operacijos.
tags: #nuodingiausios #pietu #amerikos #gyvates