Vėjai yra nuolatinė mūsų planetos atmosferos dalis, lemianti orų sąlygas ir klimatą skirtingose Žemės vietovėse. Vėjų įvairovė atsiranda dėl skirtingos jų kilmės, pobūdžio ir reikšmės. Šiame straipsnyje nagrinėsime pastovius pietryčių vėjus, ypač jų susidarymą Pietų pusrutulyje, savybes ir reikšmę.
Pastovių vėjų susidarymas ir apibrėžimas
Pastovūs vėjai - tai vėjai, kurie pučia nuolatine kryptimi ištisus metus. Nuolatiniai vėjai yra tie, kurie pučia pastoviai viena kryptimi ištisus metus. Pagrindinis pastovių vėjų susidarymo veiksnys yra zoninis atmosferos slėgio pasiskirstymas. Tai reiškia, kad skirtingose geografinėse platumose susidaro skirtingo slėgio juostos, kurios lemia oro masių judėjimą.
Atmosferos slėgis yra oro stulpo svoris, slegiantis Žemės paviršių. Skirtingo slėgio juostos susidaro dėl netolygaus Žemės paviršiaus įšilimo. Virš pusiaujo ir vidutinių platumų formuojasi žemo slėgio sritys, o virš ašigalių ir atogrąžų (ties 30° š. ir 30° p. pl.) - aukšto slėgio juostos. Ties pusiauju labiausiai Saulės spinduliai įkaitina orą. Kaisdamas oras retėja, lengvėja ir kyla aukštyn, vyksta aukštyneigis oro judėjimas, todėl Žemėje ties pusiauju susiformuoja žemo slėgio sritis. Vėjas, apibūdinamas kaip oro judėjimas, kyla iš aukšto slėgio srities į žemo slėgio sritį.
Žemėje susidaro trys pagrindinės nuolatinių vėjų sistemos: pasatai, vakarų vėjai ir ašigalių rytų vėjai.
Pietryčių pasatai Pietų pusrutulyje
Pietryčių pasatai yra pastovūs vėjai, pučiantys Pietų pusrutulyje nuo subtropinių aukšto slėgio juostų pusiaujo link. Nuo abiejų pusrutulių subtropinių aukšto slėgio juostų pusiaujo link plūstantys oro srautai virsta pasatais. Todėl Pietų pusrutulio pasatai vadinami pietryčių pasatais. Pasatai pučia nuo atogrąžų link pusiaujo, o Pietų pusrutulyje pasatai pučia iš pietryčių. Šis nuolatinis oro judėjimas atlieka esminį vaidmenį formuojant regiono klimatą.
Korioliso jėgos vaidmuo vėjo krypčiai
Korioliso jėga yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pasatų kryptį. Dėl Žemės sukimosi apie ašį iš vakarų į rytus kūnai, laisvai judantys Žemės paviršiuje, Šiaurės pusrutulyje turi nukrypti nuo judėjimo krypties į dešinę, o Pietų pusrutulyje - į kairę. Būtent dėl šios jėgos pasatai Pietų pusrutulyje nukrypsta į kairę ir pučia iš pietryčių, net jei jų pradinis judėjimas yra pusiaujo link.
Pasatų sluoksniai ir temperatūros inversija
Pasatus sudaro 2 sluoksniai: žemutinis (nepastovios stratifikacijos, drėgnas) ir viršutinis (sausas). Tarp šių sluoksnių susidaro pasatinė inversija (temperatūros) arba izotermiškas tarpsluoksnis. Ši sluoksninė struktūra lemia pasatų charakteristikas ir jų gebėjimą pernešti drėgmę ir šilumą.
Koriolio efekto paaiškinimas
Pasatų geografinė apimtis ir reikšmė klimatui
Stipriausi pasatai pučia rytinėse pusiaujo link atgręžtose subtropinių anticiklonų dalyse. Pasatų storis didėja mažėjant geografinei platumai, ties 25° platuma jis siekia 1000-2000 m. Link pusiaujo judančius abiejų pusrutulių pasatus skiria pereinamoji zona.
Pasatų zona per metus kinta, priklausomai nuo Saulės padėties ir žemės bei vandenynų įšilimo. Toliau pateikiama pasatų geografinė apimtis ir sezoniniai pokyčiai:
Virš Atlanto vandenyno liepą-rugsėjį pasatai apima zoną tarp 35° šiaurės platumos ir 25° pietų platumos (konverguoja ties 10° šiaurės platumos), sausį-kovą - tarp 30° šiaurės platumos ir 35° pietų platumos (konverguoja ties 2-3° šiaurės platumos). Virš Ramiojo vandenyno pasatai pučia tik jo rytinėje dalyje maždaug tarp 28° šiaurės platumos ir 28° pietų platumos, pasatų zona per metus mažai kinta.
Pasatai turi didelę reikšmę pasaulio klimatui ir oro sąlygoms. Jie perneša šilumą ir drėgmę iš tropinių regionų į kitas platumas. Nors jie ir perneša drėgmę, pasatai pasižymi mažu kritulių kiekiu, ypač tose vietovėse, kur vyrauja subtropinės aukšto slėgio sistemos.
Įtaka jūrų srovėms
Pasatai daro didelę įtaką jūrų srovėms. Vėjai veikia vandens paviršių, sukeldami vandens judėjimą. Dėl to susidaro paviršinės jūrų srovės, kurios perneša šilumą ir drėgmę per vandenynus, taip prisidėdamos prie globalaus klimato reguliavimo.
Kiti nuolatiniai vėjai: kontekstas
Be pasatų, yra ir kitų pastovių vėjų, kurie prisideda prie globalios atmosferos cirkuliacijos. Nuo tropinių juostų vidutinių platumų link plūstantys oro srautai, veikiami trinties ir Korioliso jėgos, pakeičia kryptį: ima srūti iš pietvakarių, vakarų Šiaurės pusrutulyje ir iš šiaurės vakarų, vakarų Pietų pusrutulyje. Šie didelės apimties ir pastovūs srautai suformuoja vidutinių platumų vakarų vėjus, sutampančius su troposferoje vyraujančia vakarų pernaša.
Ašigalių rytų vėjai pučia nuo ašigalių link vidutinių platumų. Šiaurės pusrutulyje ašigalių rytų vėjai pučia iš šiaurės rytų, o Pietų pusrutulyje - iš pietryčių, nors tai yra atskira sistema nuo pasatų, susijusi su poliarinėmis aukšto slėgio sritimis.
Pastovių sezoninių vėjų grupei priklauso ir musonai. Tai vėjai, du kartus per metus keičiantys kryptį. Būna dviejų tipų: tropiniai ir netropiniai. Tropiniai musonai susiję su sezoniniu Šiaurės ir Pietų pusrutulio įšilimu. Netropiniai musonai pasireiškia rytinių žemynų pakrančių subtropinėse ir vidutinėse platumose.
tags: #nuolatiniai #pietryciu #vejai #pietu #pusrutulyje