Aukštojas, dar vadinamas Aukštuoju kalnu, yra kalva, esanti Juozapinės kaime, ~24 km į pietryčius nuo Vilniaus, netoli Baltarusijos sienos. Ši vietovė priklauso Medininkų aukštumos moreniniam masyvui ir yra Juozapinės draustinyje. Aukštojas yra aukščiausias Lietuvos taškas, kurio aukštis virš jūros lygio siekia 293,84 metrus.
Kalno paviršius suformuotas per priešpaskutinį ledynmetį. Jis sudarytas iš moreninio priemolio ir priesmėlio su žvirgždo, gargždo ir riedulių priemaiša. Šiaurinis ir rytinis šlaitai yra lėkšti, o pietinis ir vakarinis - statesni, išraižyti raguvų.
Istorija ir vardo suteikimas
Vardas kalvai buvo suteiktas 2005 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-329. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aukščiausios žemės paviršiaus vietos pavadinimas - Aukštojas. Iki tol aukščiausia Lietuvos kalva buvo laikomas Juozapinės kalnas, kurio aukštis buvo 292,90 m.
Geografas Rimantas Krupickas dar 1985 m. kėlė įtarimų, kad Juozapinės kalno vardas aukščiausiai Lietuvos kalvai priklauso ne visai teisėtai. Jis manė, kad toje pačioje Medininkų aukštumoje gali būti ir aukštesnių kalvų. Šie įtarimai paskatino 2003 m. sudaryti grupę, kurią sudarė keliautojas Vladas Vitkauskas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius, profesorius Libertas Klimka, geografas dr. Rimantas Krupickas ir inžinierius Vitalius Stepulis. Šios grupės pastangų dėka 2004 m. balandžio mėnesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto specialistai, vadovaujami dr. Povilo Viskonto, naudodami modernią GPS technologiją, nustatė tikslų aukščiausios Lietuvos vietos aukštį - 293,84 m.
Po aukščiausios kalvos aukščio nustatymo buvo paskelbtas konkursas jos pavadinimui suteikti. 2005 m. birželio mėnesį L. Klimkos pasiūlytas vardas „Aukštojas“ laimėjo. 2005 m. birželio 2 d. Lietuvių kalbos komisijos posėdyje buvo patvirtintas taisyklingas naujosios aukščiausios kalvos vardas - Aukštojas. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2005 m. lapkričio 18 d. šis pavadinimas buvo oficialiai patvirtintas.
Aukštojas kaip kultūrinis ir gamtinis objektas
Aukštojas yra ne tik aukščiausias Lietuvos taškas, bet ir svarbus kultūrinis bei gamtinis objektas. Jo vardas siejamas su senovės lietuvių aukščiausiąja dangaus dievybe, pasaulio tvėrėju, dorovės ir teisingumo principų kūrėju. Šios dievybės vardas žinomas nuo XVI a.
Aukštojo kalno svarba ir gamtinė įvairovė yra išskirtinės. Teritorija pasižymi natūralios gamtos gausa: čia auga miškai, pievos, aptinkama retų augalų rūšių, paplitę saugomi paukščiai. Nedideli upeliai, ežerėliai, pelkutės ir miško fragmentai sukuria palankią terpę biologinei įvairovei.
Aukštojas ir kaimyninė Juozapinės kalva yra mėgstama vietinių bei užsienio turistų lankymo vieta, ypač tų, kurie domisi gamta, geografija ir aktyviu laisvalaikiu. Prie Aukštosios kalvos įrengta aikštelė, pažymėtas aukščiausias taškas, įrengti pažintiniai takai ir informaciniai stendai. Ant Aukštojo kalvos pastatytas 10 metrų medinis bokštas, kurio apžvalgos aikštelė yra 300 metrų aukštyje virš jūros lygio. Nuo bokšto atsiveria vaizdai į Medininkų aukštumos apylinkes ir gamtos grožį.
Klaidingos nuostatos ir informacijos patikslinimas
Viena iš populiarių klaidų - manyti, jog Lietuva yra plokščia ir neturi ryškių reljefo formų. Nors aukščiausi šalies taškai neperžengia 300 metrų ribos, šalies landšaftas yra gana įvairus, ypač pietrytinėje, rytinėje bei pietvakarinėje dalyse, kur dominuoja kalvos, ežerai, upės, riedulynai ir moreninės lygumos. Medininkų, Dzūkų, Žemaičių bei Sūduvos aukštumos ženkliai išsiskiria reljefiniu raiškumu.
Savanoriškame ir turistiniame lygmenyje neretai vis dar pasitaiko informacijos, jog Juozapinės kalva lieka aukščiausia. Tačiau modernūs matavimai patvirtino, kad šis teiginys nebeteisingas. Aukštojas yra oficialiai pripažintas aukščiausiu Lietuvos tašku.
Apžvalgos bokštai Lietuvoje
Lietuvoje yra daug apžvalgos bokštų, iš kurių atsiveria įspūdingi vaizdai į šalies kraštovaizdį. Šie statiniai yra svarbi turistinės infrastruktūros dalis, leidžianti pažinti šalies gamtos ir kultūros vertybes iš paukščio skrydžio.
Vienas iš tokių bokštų yra ant Aukštojo kalno, kurio 10 metrų aukščio konstrukcija siekia 300 metrų virš jūros lygio. Numatoma, kad ateityje ant Aukštojo gali būti pastatytas medinis apžvalgos bokštas, primenantis pilies kuorą, kurio aikštelė būtų 300 m aukštyje virš jūros lygio.
Lietuvoje apžvalgos bokštų tinklas nuolat plečiasi. Kiekvienas naujas objektas pritraukia keliautojus į mažiau lankomus regionus ir padeda tolygiau paskirstyti turistų srautus po šalį. Dauguma apžvalgos bokštų yra nemokami ir atviri visą parą, tačiau kai kurie, kaip Anykščių medžių lajų takas, turi mokamą įėjimą.
Apžvalgos bokštai siūlo įvairias patirtis: nuo Birštono milžino, kur 300 laiptelių veda prie dviejų Nemuno kilpų panoramos, iki miniatiūrinio Žuvinto bokštelio, skirto paukščių stebėjimui. Šeimoms su mažais vaikais ypač tinkamas Anykščių medžių lajų takas, kur lipimas yra tolygus ir nesudėtingas.
Aukštojo kalno svarba ir ateities planai
Aukštojo kalno svarba neapsiriboja vien geografine reikšme. Čia planuojama rengti įvairius kultūrinius ir visuomeninius renginius: minėti Valstybės dieną, Pasaulinę Žemės dieną, organizuoti Pasaulio lietuvių žaidynes, studentų praktikas, moksleivių, keliautojų, ekologinius, etnografinius ir kitokius renginius. Ši vieta siejama su gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu bei populiarinimu.
Didėjantis lankytojų srautas kelia iššūkių regiono kraštovaizdžiams, todėl svarbu laikytis atsakingo lankytojo elgesio, vengti šiukšlinimo ir elgtis pagarbiai su gamtine aplinka.
Aukštojas, kaip aukščiausias Lietuvos taškas, tapo svarbiu šalies gamtos ir kultūrinio paveldo simboliu, pritraukiančiu tiek vietinius, tiek užsienio turistus. Jo reikšmė ir potencialas plėstis ateityje yra didelis.