Nors tema apie branduolinio ginklo laikymą Lietuvoje sovietų laikais yra svarbi, šiame straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Rusijos geografinę padėtį ir vieną iš jos didžiųjų miestų - Omską. Panagrinėsime jo vietą, aukštį virš jūros lygio ir platesnį Rusijos kontekstą, paliesime ir klimato kaitos perspektyvas, kurios susijusios su geografija.
Omskas: didmiestis Vakarų Sibire
Straipsnyje minimas Omskas yra vienas didžiausių Sibiro miestų. Jis įsikūręs Vakarų Sibiro lygumoje, prie Irtyšiaus ir Omos upių santakos. Ši strateginė geografinė padėtis lėmė jo, kaip svarbaus pramonės ir transporto mazgo, vystymąsi.
Miesto aukštis virš jūros lygio svyruoja, bet yra apie 87 metrai. Omsko geografinė padėtis taip pat lemia žemyninį klimatą su dideliais temperatūros svyravimais, būdingais Vakarų Sibiro regionui.

Omskas ir branduolinės ginkluotės gamyba
Istoriniame kontekste Omskas minimas kaip vienas iš miestų, kuriame sovietmečiu buvo gaminamos raketos R-12. 1959 m. kovo 4 d. antžeminio bazavimo raketų kompleksas R-12 buvo priimtas į sovietų kariuomenės ginkluotę. Serijinė gamyba prasidėjo Dnepropetrovsko, Permės, Orenburgo ir Omsko gamyklose.
Iš viso buvo pagaminta daugiau nei 2300 šio tipo raketų, dauguma jų dislokuotos Pabaltijyje, įskaitant Lietuvą. Raketos R-12 buvo tinkamos naudoti 5-15 metų.
Štai lentelė, apibendrinanti R-12 raketų gamybos centrus:
| Gamyklos miestas | Geografinis regionas |
|---|---|
| Dnepropetrovskas | Ukraina |
| Permė | Rusija (Uralo regionas) |
| Orenburgas | Rusija (Uralo regionas) |
| Omskas | Rusija (Vakarų Sibiras) |
Plokščiažemininkams nepatiks: apžiūrėjau Space Shuttle Discovery erdvėlaivį (II dalis)
Rusijos Federacija: geografinis ir demografinis kontekstas
Omskas yra Rusijos Federacijos dalis, todėl svarbu suprasti platesnį šalies geografinį ir demografinį kontekstą. Rusijos Federacija yra didžiausia pasaulio valstybė, užimanti didelę dalį Europos ir Azijos. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos sąlyginės ribos dalis. Šalies plotas - 17 075 400 kv. km.
Rusijos klimatas ir hidrografija
Rusijos klimatas įvairus - nuo arkties šiaurėje iki vidutinių platumų pietuose. Didelę įtaką klimatui turi Sibiro anticiklonas ir arktinės oro masės. Daugiametis įšalas užima didelę šalies teritorijos dalį, ypač Sibire, kuriam priklauso ir Omskas.
Šalyje yra apie 120 tūkst. upių ir daug ežerų, įskaitant Baikalo ežerą - giliausią pasaulyje. Ši hidrografinė įvairovė daro didelę įtaką regionų ekosistemoms ir gyvenviečių išsidėstymui.

Gyventojai ir didžiausi miestai
Rusijoje gyvena apie 148 mln. žmonių (1995 m. duomenys). Gyventojų tankumas - 9 žm./1 kv. km, kas rodo palyginti retą apgyvendinimą didelėje šalies teritorijoje. Šalyje gyvena daugiau nei 100 tautų ir tautelių, daugiausia rusai (apie 80 %). Didžiausi miestai, be Omsko, yra Maskva, Sankt Peterburgas, Novosibirskas.
Klimato kaita ir globalinio atšilimo perspektyvos
Kalbant apie geografiją ir klimatą, svarbu paminėti ir globalinę klimato kaitos problemą. Pasaulio visuomenę gąsdina faktai ir prognozės apie šylantį Žemės klimatą ir jo pasekmes. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jei klimatas šils tokiais tempais, 2050 m. ištirpę Arkties ledynai pakels Ramiojo vandenyno vandens lygį 26 centimetrais, o iki 2100 m. - 0,5 metro (arba net 1,2 metro).
Skirtingos nuomonės ir įtaka
Tačiau yra ir kitų nuomonių. Kai kurie mokslininkai teigia, kad globalinis atšilimas yra perdėtas, ir kad klimato kaita yra natūralus procesas, nepriklausantis nuo žmogaus veiklos. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad viduramžiais Žemės temperatūra buvo aukštesnė nei šiandien, o ledynai tirpo sparčiau.
Nepaisant skirtingų nuomonių, sutariama, kad Žemės klimatas keičiasi, ir kad reikia mažinti gamtos taršą, siekiant išsaugoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis.
Galimas pasaulinis tvanas: mitas ar realybė?
Skelbiamos prognozės apie gresiantį pasaulinį tvaną, kurio metu didelės teritorijos atsidurs po vandeniu. Tačiau, kaip minėta, kai kurie mokslininkai abejoja tokių prognozių pagrįstumu. Jie teigia, kad vandenyno lygis kyla, tačiau ledynų tirpimas atsakingas tik už nedidelę to dalį. Vis dar nėra aišku, kas sukelia vandenyno lygio kilimą.

