Organizmo stiprinimas natūraliomis priemonėmis ir receptais

Vos tik prasideda ligų sezonas, gydytojai mus skatina skiepytis, nesilankyti per dažnai viešose vietose, dažniau plauti rankas, vėdinti namus ir kitaip stengtis išvengti virusų. Susirgus pirmiausiai kreipiamės pas savo gydytoją ir žinoma, turime likti namuose bei gydytis. Tačiau kaip to išvengti? Atsakymas - stiprinti imunitetą.

Tik tuomet, kai jūsų organizmas bus pakankamai stiprus, gebės pats efektyviai kovoti su virusais. Jei ir susirgsite, ligos eiga bus daug lengvesnė ir trumpesnė. Imunitetui labiausiai kenkia prastas virškinimas, nuolatinis stresas ir sutrikęs vitaminų bei mineralų įsisavinimas. Tad nuo ko pradėti? Pradžia - sveika ir subalansuota mityba, o taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvensenos įpročius bei pasitelkti natūralias gamtos dovanas.

Sveika ir subalansuota mityba imunitetui

Sveika ir subalansuota mityba yra pagrindas stipriam imunitetui. Joje turėtų būti kuo daugiau žalumynų, daržovių, vaisių ir kuo mažiau termiškai apdorotų produktų. Viena taisyklė puikiai tinka visiems - kuo mažiau nenaudingų produktų, kuriems apdoroti organizmas skiria daug energijos, tačiau naudingų medžiagų negauna.

Patariame valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, uogų, riešutų - tai pagrindiniai vitaminų ir kitų naudingų maistinių medžiagų šaltiniai. Būtent iš šių šaltinių gausite pakankamai visko, kad atsirastų naujos imuninės ląstelės. Pati gamta jums tai dovanoja.

Pasak geros savijautos centro „Sanus“ visuomenės sveikatos specialisto Tomo Radišausko, Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad mūsų sveikatai daugiausia įtakos turi gyvensena, o mityba - kaip pagrindinis geros sveikatos veiksnys - gali nulemti net apie 60 proc. bendros savijautos. Taigi, norėdami išlaikyti imuninę sistemą stiprią, o organizmą - atsparų ligoms, ypatingą dėmesį derėtų skirti mitybai.

Viena svarbiausių taisyklių yra didelė maisto įvairovė: organizmas turi būti aprūpinamas ne tik pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, bet ir stiprinamas mikroelementais - vitaminais bei mineralais. Moksliškai įrodyta, jog žmonės, valgantys nevisavertį maistą, yra labiau ir dažniau pažeidžiami infekcijų bei ligų.

Vitaminų ir mineralų šaltiniai

Gerai savijautai palaikyti privalu gauti vitaminų A, B2, B6, folio rūgšties, B12, C, D, E bei mineralų: cinko, seleno, magnio, geležies. Štai keletas pavyzdžių, kur jų gausu:

• Vitaminas A: morkos.
• Vitaminas B6: bulvės su lupena, grūdai.
• Folio rūgštis: avižų dribsniai.
• Vitaminas C: saldžiosios paprikos, spanguolės, citrinos, kiviai, greipfrutai, brokoliai, žiediniai, briuseliniai, lapiniai kopūstai, špinatai, lucuma vaisius.
• Vitaminas E: riešutai, saulėgrąžų sėklos.
• Cinkas, vitaminas E ir omega-3 riebalų rūgštys: riešutai ir moliūgų sėklos.
• Vitaminas D, E, cinkas ir selenas: kiaušiniai.
• Omega-3 riebalų rūgštys: lašiša.
• Geležis: reishi grybai (kai kuriuose mišiniuose).

Atvėsus orams, kaip siūlo sveikos mitybos specialistai, reikėtų valgyti kuo daugiau vitamino C turinčių produktų. Pirkėjai kur kas aktyviau ima pirkti vynuoges, citrusinius vaisius, pagreitį įgauna raugintų daržovių vartojimas.

Imunitetą stiprinantys produktai

Į savo valgiaraštį įtraukite šiuos produktus, kurie padės stiprinti imunitetą:

• Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos, greipfrutai) - vieni stipriausių natūralių vitamino C šaltinių.
• Žaliosios daržovės (brokoliai, špinatai, kopūstai) - gausūs antioksidantų, vitaminų A, C ir E, taip pat skaidulų.
• Česnakas ir imbieras - veikia kaip natūralūs priešvirusiniai ir antibakteriniai junginiai.
• Riešutai ir moliūgų sėklos - vertingi cinko, vitamino E ir omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai.
• Fermentuoti produktai (kefyras, rauginti kopūstai, natūralus jogurtas) - padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Jie itin turtingi probiotikais ir prebiotikais, kurie skatina gerųjų bakterijų gamybą ir kartu užtikrina, kad organizmas bus stiprus ir kovos su ligomis.
• Špinatai - savyje turi daug beta karoteno, kuris yra vitamino A forma ir priskiriamas prie antioksidantų.
• Įvairios uogos - nuo vietinių mėlynių ir gervuogių iki goji ar acai - šios mažos uogos yra pripildytos vitaminų ir maistinių medžiagų. Nepamirškime ir mūsų lietuviškų oranžinių uogų, kurios gali padėti sustiprinti imunitetą.
• Brokoliai - puikus vitamino C bei kartu ir beta karoteno šaltinis.
• Kiaušiniai - turi daug vitamino D, E, cinko ir seleno.
• Lašiša - turi daug omega-3.
• Jogurtas - gausus probiotikų, kurie prisideda prie organizmo mikrobiomos gerinimo.
• Vištienos sultinys - turi švelnų priešuždegiminį poveikį, kuris daro įtaką baltosioms kraujo ląstelėms.

Taip pat galite išbandyti specializuotus produktus, skirtus imuniteto stiprinimui. Pavyzdžiui, supermaisto mišinukas „Imunitetui“ gausus adaptogenų, kaip reishi grybai, ir mineralų, kaip geležis, kuri padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą ir mažinti nuovargį. Lengvo saldumo jam suteikia lucuma vaisius, kuris yra skaidulų ir vitamino C šaltinis. Gaminimo eiga itin paprasta: pašildykite pieną ir gerai sumaišykite jį su mišiniu.

Sezoninė mityba ir glotnučiai

Lietuvoje, kur egzistuoja visi keturi metų laikai, turėtume labiau kreipti dėmesį į sezoną ir pagal jį puoselėti ne tik įvairias laisvalaikio veiklas, bet ir maitintis tuo, ką siūlo gamta. Atėjus rudeniui, neturėtume pamiršti ir daržovių, vaisių, uogų, kurie taip pat praturtins maistą mikroelementais. Tai obuoliai, svarainiai, kriaušės, šermukšnių uogos, šaltalankiai, spanguolės, česnakai, svogūnai, paprikos, morkos, ropės, bulvės, cukinijos.

Atvėsus orams, organizmo nereikėtų apsunkinti valgant riebų maistą. Kaip sotų ir maistingą patiekalą galite rinktis pačias įvairiausias košes. O jei dar jas pagardinsite uogomis, ispaninių šalavijų sėklomis, linų sėmenimis, šviežiais vaisiais ar kitais mėgstamais pagardais, gausite ne tik labai sveiką, bet ir gardų patiekalą, palankų imunitetui.

Net ir šaltuoju metų laiku siūlome neišbraukti sveikųjų glotnučių - priešingai, tinkamai parinkti jų ingredientai gali tapti tikra vitaminų bomba ir padėti natūraliai sustiprinti imunitetą. Namie šviežiai pasigamintas vaisių ir daržovių kokteilis - puikus ir sveikas būdas pradėti dieną. Tokie kokteiliai ne tik skanūs, bet ir suteikia energijos. Kelis kartus per savaitę išgeriant po tokį kokteilį - gali pagerėti ir nuotaika, ir savijauta.

Kokteilių pagrindas - skystis, tačiau juos ruošti galima nebūtinai maišant su vandeniu. Jiems puikiai tinka ir graikiškas jogurtas, pasukos, kefyras, o nevartojantys pieno produktų žmonės gali rinktis migdolų ar kitokį mėgstamą augalinį pieną.

Štai keletas glotnučių receptų:

Glotnučių receptai

Rudeninis glotnutis su moliūgais

• Reikės: ¼ stiklinės paprastų avižinių dribsnių; ¼ stiklinės moliūgo tyrės (gali būti konservuota, trinta, virta); ¾ stiklinės graikinio jogurto; 1 obuolio; ½ banano; ½ stiklinės mėgstamo pieno (migdolų, sojų ar pan.); šiek tiek moliūgo pyrago prieskonių - cinamono, anyžiaus, kardamonų (nebūtina).
• Kaip gaminti: Pirmiausia elektriniu trintuvu susmulkinkite avižinius dribsnius, po to ten pat dėkite obuolio griežinėlius, bananą, moliūgo tyrę, pieną ir jogurtą. Viską darsyk gerai sutrinkite. Norint galima pagardinti prieskoniais, kuriais gardinami moliūgų pyragai.

Imbierinis obuolių glotnutis

• Reikės: 2 obuolių; 1 banano; 1 stiklinės pieno (tinka sojų, riešutų ar kt. augalinis gėrimas); ½ stiklinės graikinio jogurto; 1 arbat. šaukšt. cinamono; tarkuoto imbiero (pagal skonį); 1-2 datulių.
• Kaip gaminti: Obuolius ir bananą nulupkite, sudėkite į elektrinį trintuvą. Ten pat supilkite pieną, jogurtą, įtarkuokite norimą kiekį imbiero, įdėkite kelias datules ir viską gerai sutrinkite. Glotnutį paskaninkite cinamonu.

Apelsinų ir spanguolių glotnutis

• Reikės: 4 vidutinio dydžio apelsinų; 1 puodelio spanguolių (galima naudoti šaldytas); ½ stikl. mėgstamo fermentuoto arbatos gėrimo kombučios; 1 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto.
• Kaip gaminti: Apelsinus nulupkite, supjaustykite gabalėliais ir dėkite į elektrinį smulkintuvą. Ten pat sudėkite ir likusius ingredientus, viską gerai sutrinkite.

Vitaminų kokteilis

• Reikės: Apelsino, burokėlio, morkos ir imbiero šaknies, obuolio.
• Kaip gaminti: Apelsiną, burokėlį, morką ir imbiero šaknį nulupkite. Obuolį švariai nuplaukite. Visus ingredientus supjaustykite, sudėkite į sulčiaspaudę ir išspauskite sultis.

Liaudiškos priemonės ir receptai ligų atveju

Mūsų seneliai tikrai mokėjo įveikti peršalimą ar kitus negalavimus liaudiškomis priemonėmis. Tačiau mes vis rečiau tai prisimename ir dažniausiai griebiamės cheminių vaistų. Ar visuomet reikia jų griebtis? Tikrai ne! Svarbu nepamiršti, kad ir natūralios priemonės turi būti vartojamos saikingai.

Temperatūros mažinimas

Temperatūrą numušti reikėtų tuomet, jei ji aukštesnė nei 39 °C ir savijauta labai prasta. Tačiau nenumuškite jos žemiau nei iki 38,5 °C. Temperatūra nėra blogai, tai rodo, kad jūsų organizmas puikiai kovoja su ligų sukėlėjais. Tuomet, kai pakyla temperatūra, organizmas stengiasi pats kovoti su virusais ir bakterijomis.

• Acto kompresas: Sumaišykite actą su vandeniu santykiu 1:5. Vanduo turėtų būti šiltas. Paruoštame mišinyje pamirkykite ilgas kojines (geriausia siekiančias kelius). Tuomet jas nugręžkite ir apsimaukite.
• Aviečių arbata: Džiovintas avietes (uogas) užpilkite stikline karšto vandens. Palaukite 20 minučių ir tuomet gerkite. Darykite tai bent porą kartų per dieną.
• Liepžiedžių arbata: Ją paruošti paprasta. 10 g žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite lėkštute ir palaikykite. Praėjus 20 minučių nukoškite ir gerkite.

Sergant peršalimo ligomis patartina gerti kuo daugiau šiltos arbatos. Ypatingai svarbu papildyti ir vitamino C atsargas. Skysčiai padės išvalyti organizmą nuo toksinų, o jie organizme susikaupia veikiami gripo viruso.

Kitos liaudiškos priemonės ir receptai

• Česnakas ir medus: Česnakas - natūralus antibiotikas. Sutrinkite česnaką ir sumaišykite lygiomis dalimis su medumi. Tokio mišinio išgerkite 1 valgomąjį šaukštą prieš miegą. Užgerkite šiltu vandeniu.
• Imbiero arbata: Imbieras - dar viena gamtos dovana. Arbata iš imbiero šaknies ne tik sušildys, bet ir stiprins imunitetą, suteiks energijos, išvalys organizmą nuo gleivių. Jei susirgote gripu, išbandykite imbiero arbatą su citrina ir šaukšteliu medaus. Medų tiesiog užgerkite arbata. Imbiero šaknį tereikia smulkiai sutarkuoti ir sumaišyti su vienos citrinos sultimis. Viską užpilti karštu vandeniu.
• Medaus ir svogūnų sulčių mišinys: Jei kosite ir norite lengviau atsikosėti, išbandykite medaus ir svogūnų sulčių mišinį. Susmulkinkite svogūną, sumaišykite su 2 valgomaisiais šaukštais medaus, palaikykite per naktį. Per naktį atsiras svogūnų sulčių.
• Putino uogos: Su peršalimu taip pat puikiai padeda kovoti ir šviežios putino uogos. Vieną valgomąjį šaukštą sutrinkite ir sumaišykite lygiomis dalimis su medumi. Užpilkite viską 100 ml karšto vandens. Tuomet išgerkite.
• Moliūgas, citrina ir medus: 300-400 g tarkuoto moliūgo minkštimo sumaišykite su 300 g medaus ir 2-3 su žievele sumaltomis citrinomis.
• Šermukšniai, spanguolės, česnakai, medus, burokėliai: Saują šviežių (arba 2 saujas džiovintų) uogų nuplaukite ir sumalkite. 1 šaukštą tyrelės sumaišykite su 2 šaukštais trintų spanguolių, 5 šaukštais medaus, 2 šaukštais burokėlių ir tiek pat - česnakų sulčių. Sumaišykite ir užpilkite 2 stiklinėm degtinės. Palaikykite tamsioje vietoje dvi savaites, nukoškite ir suplakite.
• Avižos, erškėtuogės ir džiovinti vaisiai: Stiklinę avižų ir 2 šaukštus erškėtuogių užpilkite į termosą 1,5 litro verdančio vandens ir palikite per naktį. Vartokite po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną. Gydymo kursas - mėnuo. Po to padarykite pertrauką.

Įspėjimai dėl natūralių priemonių

Nepamirškite, kad ir natūralios priemonės turi būti vartojamos saikingai ir atsargiai, ypač jei turite tam tikrų sveikatos problemų:

• Jei sergate cukriniu diabetu, atsargiai vartokite medų.
• Jei skundžiatės virškinamojo trakto negalavimais, venkite citrinos ir česnako.
• Česnakas netinka, jei sergate kepenų ar inkstų ligomis.

Liaudies medicina byloja, jog šaltuoju metų laiku prevenciškai pravartu gerti ne tik uogų ir augalų gėrimus, bet ir kiek aitresnius, pagardintus šviežiai tarkuotu imbieru, čili pipiru ar netgi česnaku. Medų visuomet dėkite į jau kiek pravėsusį gėrimą, kad šis neprarastų naudingųjų medžiagų.

Šildantis imbiero ir spanguolių gėrimas

• Reikės: 4 stiklinių vandens; 1 stiklinės šviežių spanguolių; 2 valg. šaukšt. medaus; 6 vnt. gvazdikėlių; cinamono lazdelės; nedidelio gabalėlio imbiero šaknies (tarkuotos).
• Kaip gaminti: Puode užvirkite vandenį kartu su prieskoniais (gvazdikėliais, cinamonu, tarkuotu imbieru). Spanguoles sutrinkite elektriniu trintuvu ir supilkite į vandenį. Vos gėrimui užvirus, pamaišykite ir išjunkite. Uždenkite dangčiu ir palaikykite 15 min. Pilkite į stiklines ir dėkite po šaukštelį medaus.

Šildanti arbata su prieskoniais ir pienu

• Reikės: mėgstamos arbatos (pvz., juodosios arba žaliosios); medaus (pagal skonį); prieskonių (cinamono, gvazdikėlių, kardamono); pieno (tinka ir augalinis).
• Kaip gaminti: Užplikykite arbatą ir palikite ją šiek tiek pritraukti, tada perpilkite į puodą, sudėkite medų, prieskonius, supilkite pieną. Užvirinkite ir tuojau pat nukaiskite. Perkoškite ir išpilstykite į puodelius.

Bičių produktai imunitetui

Bičių produktai - vieni seniausiai naudojamų natūralių imuniteto stiprintojų. Jie pasižymi gausybe naudingų savybių:

• Propolis (bičių pikis) - stipriausias natūralus antiseptikas, naikinantis virusus, bakterijas ir grybelines infekcijas.
• Bičių pienelis - itin koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis. Vartojamas kursais po 75 mg du kartus per dieną (iki pietų), ne ilgiau kaip 14 dienų.
• Bičių duonelė - vartojama po 10-15 g per dieną profilaktiškai.
• Žiedadulkės - imunitetą stimuliuojantis energijos šaltinis. Rekomenduojama vartoti po 2-3 arbatinius šaukštelius per dieną, kursais po 2-4 savaites.
• Medus - 1-2 šaukštai medaus kasdien padeda palaikyti imunitetą, mažinti gerklės dirginimą, suteikti energijos. Viena naudingiausių natūralių priemonių - kokybiškas medus.

Žolelės imuniteto stiprinimui

Tam puikiai tinka įvairios uogos ir augalai, kuriuos galima sumaišius su šaukšteliu medaus gauti išties gardų ir kone gydantį gėrimą:

• Ežiuolė - viena žinomiausių imunostimuliuojančių žolelių. Skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą, stiprina organizmo atsaką į infekciją.
• Šeivamedžio uogos - naudojamos virusinių infekcijų metu.
• Kulkšnės šaknis (Astragalus membranaceus) - adaptogeninis augalas, nuo senų laikų naudojamas tradicinėje kinų medicinoje.
• Imbieras - veikia kaip natūralus antiseptikas. Skatina virškinimą, limfos tekėjimą ir organizmo detoksikaciją.
• Žolelių arbatos (čiobreliai, ramunėlės, mėtos) - palaiko viršutinių kvėpavimo takų funkciją, ramina uždegimą, padeda atsikosėti.

Gyvensenos įpročiai ir higiena

Be mitybos ir natūralių priemonių, labai svarbūs yra ir gyvensenos įpročiai, padedantys stiprinti organizmo atsparumą ligoms.

Fizinė veikla ir miegas

Pasistenkite daugiau būti gryname ore, mankštinkitės ir daugiau judėkite. Žmonės, kurie mažai juda, pervargsta ar nuolat jaučia įtampą - yra žymiai mažiau atsparesni ligoms. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas ėjimas, važinėjimas dviračiu ar joga, skatina imuninių ląstelių cirkuliaciją visame organizme. Svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis fizinis krūvis, ypač ligos metu, gali turėti priešingą poveikį - slopinti imuninį atsaką ir ilginti sveikimo laiką.

Pasistenkite pakankamai miegoti. Jei nuolat trūksta miego, imunitetas taip pat susilpnėja. Kokybiškas miegas ir streso kontrolė - du esminiai veiksniai, darantys tiesioginę įtaką imuninės sistemos veiklai. 7-9 valandos miego per naktį padeda palaikyti normalų limfocitų kiekį kraujyje ir stiprina imuninį atsaką susirgus. Neigiamos emocijos taip pat silpnina imunitetą, todėl stenkitės išlaikyti pozityvumą.

Higienos taisyklės ir prevencija

Suaugę žmonės peršalimo ligomis suserga maždaug 2-3 kartus per metus. Vaikai dažniau, bet tai yra visiškai normalu, kadangi jų imunitetas ir atsparumas virusams bei kitoms ligoms dar tik formuojasi. Po šiltojo sezono yra ganėtinai lengva užsikrėsti, kadangi imunitetas atpratęs nuo tokių oro sąlygų. Virusas, plintantis oro lašeliniu būdu, gali patekti per akis, nosį ar burną, ir plisti per paviršius. Užsikrėtus virusu, šis dažniausiai praeina per 7-10 dienų ir galima gydytis namuose, tačiau jei situacija blogėja - nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Nėra tokių vaistų ar papildų, kurie 100 procentų panaikintų peršalimo užsikrėtimo tikimybę, bet galime imtis prevencinių priemonių:

• Reguliariai plaukite rankas: Itin atidžiai bei dažnai plaukite rankas muilu. Plaukite rankas bent 20 sekundžių. Jei nėra galimybės rankų nuplauti po tekančio vandens srove, visuomet turėkite alkoholio pagrindo dezinfekcinę priemonę (skystis, gelis ir kt.).
• Reguliariai dezinfekuokite dažnai naudojamus daiktus: Ant telefono yra daugiau bakterijų nei ant klozeto dangčio, todėl nuvalykite savo nuolat liečiamo telefono ekraną bei dezinfekuokite jį specialiai tam skirta priemone.
• Laikykitės kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo: Nepaskleiskite bakterijų aplink, o saugiai kosėkite ar čiaudėkite į alkūnės linkį (jokiu būdu ne į delnus, taip tik perkelsite bakterijas kitur bet ką paliesdami) ar dar geriau - į servetėlę, kurią iškart išmeskite.
• Laikykitės atstumo nuo peršalusių žmonių: Susidurdami su peršalusiu žmogumi ar potencialiu viruso nešiotoju, stenkitės arti prie jo neiti.

Rizikos veiksniai

Kai kurie veiksniai didina riziką susirgti:

• Vaikai: Amžius yra itin ryškus rizikos faktorius, atsižvelgiant į tai, kad dažniau serga vaikai ar kūdikiai, dėl nesusiformavusio ar silpno imuniteto bei didesnio kontakto su kitais vaikais ugdymo įstaigose.
• Silpna imuninė sistema: bendrai silpnesnis organizmo atsparumas.
• Metų laikų pasikeitimas: Dažniausiai sergame rudenį ar žiemą, tačiau itin apgaulingos yra tarpsezoninės pereinamosios oro sąlygos: kiek šiltesnis pavasaris ar dar kiek šiltas ruduo.
• Rūkymas: Rūkymas silpnina organizmo atsparumą.

tags: #organizmo #stiprinimas #receptai

• šokoladinio pyrago receptai
• Avižiniai keksiukai su šilauogėmis
• Namų jaukumo receptas
• Kaip pasidaryti girliandą
• Sultingi vištienos kebabų receptai