Ajurveda yra tradicinė Indijos medicinos sistema. Jos tikslas - išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą išlaikant proto, kūno ir dvasios pusiausvyrą ir užkertant kelią ligoms, o ne jas gydant. Šiam tikslui pasiekti taikomas holistinis požiūris, apimantis mitybą, fizinius pratimus ir gyvenimo būdo pokyčius. Ajurvedinės žolelės ir prieskoniai taip pat yra svarbi šio požiūrio sudedamoji dalis. Manoma, kad jie apsaugo organizmą nuo ligų ir teikia įvairios naudos sveikatai, įskaitant geresnį virškinimą ir psichinę sveikatą.
„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pasakoja apie prieskonių naudą sveikatai. Jos teigimu, šie produktai ypatingi ne tik dėl įvairiausių aromatų, skonių bei maistui suteikiamų spalvų, bet ir vertės organizmui. Prieskoniai stiprina atmintį, gerina nuotaiką, mažina skirtingų ligų, vėžinių susirgimų išsivystymo riziką. Jie turi priešuždegiminių savybių, leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Prieskoniuose gausu vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Šie produktai naudojami ir kovai su viršsvoriu, grožio puoselėjimui, yra tikras energijos šaltinis, be to, dalis vertinami kaip afrodiziakai. Tačiau žiemą ypač svarbi yra veiksminga imuninės sistemos veikla, kurią silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas, prasta mityba, organizmo tarša. Tačiau to išvengti galima naudojant prieskonius, sukuriančius efektyvią apsaugą.
Paprastasis Rėžiukas: Augalas, Nauda ir Istorija
Paprastasis rėžiukas (Nasturtium officinale) yra vandens augalas, vertinamas dėl savo pikantiško skonio ir maistinių savybių. Moksliškai vadinamas Nasturtium officinale, yra pusiau vandens daugiametis augalas, priklausantis Brassicaceae šeimai. Jis yra kilęs iš Europos ir Azijos ir garsėja savo pipiriniu skoniu ir ryškiai žaliais lapais.
Paprastojo rėžiuko kilmė ir paplitimas
Paprastojo rėžiuko tėvynė - Vidurio Europos šalys. Anksčiau natūraliai augo tik Europoje, dabar paplito visose Žemės vidutinio klimato juostose. Kadangi jis paprastai aptinkamas tekančio vandens telkiniuose, todėl dažnai vadinamas vandeniniu, arba upeliniu, rėžiuku. Nors Lietuvoje jis yra retas ir įtrauktas į Raudonąją knygą, jo giminaitė karčioji kartenė (Cardamine amara) yra daug dažnesnė ir taip pat tinkama vartoti maistui.
Rėžiukai yra kilę iš Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros regiono. Iš ten - plitę į šiaurę. Jau romėnai šį augalą vartojo salotoms ir kaip prieskonį. Simonas Syrenijus 1613 metų augalų enciklopedijoje aprašė dvi rėžiukų rūšis: didesnius ir mažesnius augalėlius. Anot autoriaus, humoralinės medicinos ir dietetikos prasme paprastasis rėžiukas, jei šviežias, yra šildantis ir sausinantis antru laipsniu, o džiovintas - dar labiau - trečiu laipsniu.
Paprastojo rėžiuko auginimas ir priežiūra
Paprastasis rėžiukas yra universalus augalas, kurį galima auginti įvairiomis sąlygomis. Jis puikiai auga vėsiame, tekančiame vandenyje, pavyzdžiui, upeliuose ir šaltiniuose, tačiau taip pat gali būti auginamas soduose ar hidroponinėse sistemose. Paprastasis rėžiukas - dvimetis, 30-40 centimetrų aukščio žolinis augalas. Natūraliose augavietėse šis daugiametis pelkių ir kitų vandens telkinių augalas išaugina šliaužiančius, iki 70 cm ilgio stiebus ir greitai sudaro tankų lapų kilimą. Ant stiebo dažnai išsivysto pridėtinės šaknys, augalą pritvirtinančios prie substrato. Lapai išsidėstę tiek virš vandens, tiek po vandeniu. Vasarą baltos žiedų kekės sudaro kontrastą tamsiai žaliems lapams.
Tai vienas iš nedaugelio prieskoninių augalų, augančių vėsiose vietose, daliniame ar visiškame pavėsyje. Šis daugiametis augalas mėgsta kalkingą, daug maistingųjų medžiagų turintį dirvožemį, kuris turi būti šlapias. Jam svarbu, kad augimo vietoje nuolat būtų maždaug 1 cm vandens sluoksnis. Tokios sąlygos gali būti užpelkėjusiame tvenkinio pakraštyje arba dubenėlyje, į kurį geriausia kasdien pripilti šviežio, daug deguonies turinčio vandens.
Paprastasis rėžiukas gerai auga vidutinio drėgnumo dirvoje ir net nedideliame pavėsyje. Sėklas galima sėti pavasarį ir vasarą į drėgną dirvožemį. Jos greitai sudygsta, paprastai per 8-10 dienų. Tankiau suaugusius paprastojo rėžiuko daigus patariama praretinti kas 15-20 centimetrų. Taip pat lengvai galima dauginti auginiais ir sąžalyną atnaujinti.
Antrųjų augimo metų pavasarį pasirodo nauji lapai, o balandžio mėnesį išauga ir žiedynstiebiai. Paprastasis rėžiukas pradeda žydėti gegužės mėnesio viduryje, o baigia - gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje. Rėžiuko sėklos bręsta birželio mėnesio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje. Šiltuose šaltiniuose ar upeliuose paprastasis rėžiukas dažnai ištisus metus būna žalias. Darže lapai ir ūgliai skinami pavasario ir vasaros mėnesiais.
Paprastojo rėžiuko nauda sveikatai ir grožiui
Paprastasis rėžiukas pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir nauda sveikatai. Lapuose yra kartaus eterinio aliejaus, vitaminų, mineralinių, rauginių ir karčiųjų medžiagų. Šiuose žaliuose lapuose gausu svarbiausių maistinių medžiagų:
- Vitaminai: A, B, C, D, E ir K. Ypač daug vitamino C, kuris pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis.
- Mineralai: Kalcis, geležis, kalis, manganas, fosforas, kurie didina mineralų pristatymą bei cirkuliaciją organizme, tuo pačiu ir odoje.
- Antioksidantai: Puikus antioksidantų šaltinis, neutralizuojantis laisvuosius radikalus, padedantis sumažinti raukšleles.
Rėžiuko lapai ir ūgliai skatina tulžies pūslės, kepenų ir inkstų funkciją. Pavasarį yra rekomenduojamas kraujui nuo kenksmingų medžiagų valyti ir jas šalinti. Jis taip pat slopina reumato ir podagros simptomus. Be to, Paprastasis rėžiukas yra geras maistinių skaidulų šaltinis, kurios padeda virškinti ir skatina sveiką žarnyną. Jis gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo ir palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Tyrimai parodė, kad Paprastasis rėžiukas gali turėti ir priešvėžinių savybių. Paprastasis rėžiukas turi ne tik maistinę vertę, bet ir mažai kalorijų bei riebalų, todėl yra puikus pasirinkimas norintiems palaikyti sveiką svorį arba numesti svorio.
Šviežiose sultyse yra antimikrobiniu poveikiu pasižyminčių eterinių aliejų, kurie taip pat valo odą. Aliejų galima paprasčiausiai užlašinti ant vatos tampono ir patepti pažeistas odos vietas. Sutrintų augalo sulčių kompresu galima išblukinti strazdanas, jeigu kam nors jos nepatinka. Anot Syrenijaus, naktiniais augalo kompresais galima naikinti veido strazdanas. Taip pat padeda gydyti nudegimus - tiek nuo Saulės, tiek nuo ugnies. Vaistams naudojami ne tik rėžiuko lapai ir ūgliai, bet ir šakniastiebiai. Šakniastiebiai turi daugiau veikliųjų medžiagų.
Senovės Romos laikais ši daržovė buvo viena populiariausių prieskonių. Turtuoliai daržovės lapų sultis vartojo kaip organizmą tonizuojančią priemonę, moterys trindavo rėžiuko lapus ir gamindavosi iš jų kremus bei kaukes veidui, plaukams, dėjo ant viso kūno tikėdamos, kad rėžiuko lapai skaistina odą.
Paprastasis rėžiukas kulinarijoje ir receptai
Jau ne kartą esame kalbėję, kad senovėje riba tarp vaisto ir maisto buvo labai menka. Tad nekeista, kuomet kai kurie gydomieji augalo panaudojimo receptai labai primena gastronominius. Falimirzas aprašė mėsišką rėžiukų ir plautės sriubą, skirtą plaučiams gydyti ir humoralinei flegmai (gleivėms) iš plaučių šalinti. Tokią pat sriubą aprašė ir Marcinas Siennikas 1568 metais. Pagal Falimirzą, taip pat buvo galima virti smulkintus rėžiukus su smulkintomis petražolėmis bei pankoliu ir tokia sriuba gydyti pilvo dieglius. Arba, esant vėsiam orui, pasigaminti naudingų salotų iš paprastojo rėžiuko, petražolių, jaunų dilgėlių, pankolio ir špinatų lapelių. XVIII amžiuje aprašytas skorbutą gydantis sultinys, kurio vienas ingredientų - taip pat yra rėžiukas.
Vertingiausi yra jauni lapai ir ūglių viršūnėlės, kuriuos geriausia skinti prieš žydėjimą. Jie visuomet valgomi švieži, tačiau stiklinėje vandens pavėsyje išsilaiko keletą dienų. Labai svarbu juos gerai nuplauti. Paprastųjų rėžiukų galima dėti į kitas lapines salotas. Jie skanūs su sumuštiniais arba įmaišyti į varškę. Sriuboms jie suteikia sodrų skonį. Rėžiukai primena pipirnių skonį, tačiau švelnesni nei pipirnės.
Paprastojo rėžiuko vartojimas maistui yra paliudytas ne viename šaltinyje. 1620 m. Lietuvos jėzuitų provincijos valgiaraštyje ne pasninko laiko penktadienio vakarienei rekomenduota patiekti baltos duonos, krienų, rėžiukų ar vaisių, taip pat šiek tiek vytintos žuvies.
Švieži lapeliai puikiai tinka salotoms, suteikdami joms pikantiško aštrumo. Rėžiuką galima maišyti su pomidorais, agurkais, avokadu ar kitomis daržovėmis. Ji taip pat puikiai dera su varške, sūriais ir alyvuogėmis. Dar vienas populiarus būdas - pasigaminti pesto padažą. Jums tereikės kelių saujų rėžiuko, saujos saulėgrąžų sėklų, alyvuogių aliejaus bei prieskonių. Viską sutrynę gausite kvapnų ir maistingą užpilą, kurį galima naudoti prie makaronų ar sumuštinių. Be salotų ir padažų, rėžiuką galima dėti į žaliuosius kokteilius. Ji puikiai dera su bananu, obuoliu, avokadu ar citrina.
Receptai su paprastuoju rėžiuku
- Sūrus sausainis su pavasario žolelių kremu. Sausainiams reikės 200 gr miltų, 50 gr sviesto, 100 ml pasukų arba kefyro, žiupsnelio druskos, pieno sausainių aptepimui. Kremui reikės varškės, varškės ar jogurto sūrelio, druskos, juodųjų pipirų ir geros saujos susmulkintų pavasarinių žalumynų - kartenių, kraujažolių, laukinių ar meškinių česnakų, blužnučių, vištapienių, kiaulpienių ar tų pačių parduotuvėse parduodamų rėžiukų. Miltus sukapojame su šaltu sviestu ir druska, kol liks žirnio didumo gabaliukai, supilame kefyrą ar pasukas ir greitai suminkome tešlą. Ji turi būti vos vos sulipinta, neperminkyta. Jei tešla nelimpa, įpilkite dar šaukštą ar kelis kefyro, bet nepersistenkite. Tešlą paliekame valandai šaldytuve, tada įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių, tešlą iškočiojame 1 - 1 1/2 cm storumo lakštu, supjaustome ar išspaudžiame apvalia sausainių formele, aptepame pienu ir kepame kol gražiai pagels, 10 - 15 minučių. Pravėsiusius perpjauname ir pertepame kremu.
- Pyragas su rūkyta žuvimi, lietuvišku varškės sūriu ir rėžiukais arba kartenėmis. Pyrago pagrindui reikės trapios šaldytos arba naminės tešlos, ją plonai iškočiojame įtiesiame į pyrago formą. Ant tešlos išdėliojame rūkytą žuvį, tiks karšto rūkymo skumbrė, silkė, strimelė. Sudedame kubeliais supjaustytą lietuvišką varškės sūrį, apibarstome rėžiukų arba kartenų lapeliais. Viršų pabarstome sauja tarkuoto fermentinio sūrio ir užpilame kiaušinių plakiniu. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, apie 45 minutes, kol pyragas gražiai apskrus.
- Paprastojo rėžiuko salotos su avokadu. Žalios salotos ruošiamos iš 1-2 saujų paprastųjų rėžiukų, kelių kiaulpienės lapų, dilgėlės ir beržo lapų mišinio. Prinokusios avokados apyvaisį supjaustyti gabalėliais ir atsargiai sudėti į salotas. Salotas užpilti aliejumi bei citrinų sultimis, pasūdyti ir įberti pipirų.
- Senėjimą stabdančios salotos su granatų sėklomis. Išbandykite granatų sėklas kartu su špinatų salotomis ir pasigaminkite senėjimą stabdančias salotas!
Svarbu žinoti apie paprastąjį rėžiuką
Svarbu žinoti, kad paprastasis rėžiukas yra įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Todėl gamtoje jo rinkti negalima. Tačiau paprastojo rėžiuko sėklų pasirodė sėklų parduotuvėse, todėl galime rėžiukų namuose maistui ir vaistams užsiauginti. Jeigu atsibodo patiekalus gardinti įprastinėmis žolelėmis - krapais, petražolėmis ar bazilikais, siūlau užsiauginti retesnių ir paįvairinti maisto racioną naujais skoniais. Kaip ir dauguma kitų, šios prieskoninės žolelės yra lengvai auginamos, o kai kurias galima puoselėti net neturint daržo, o pasėti tiesiog ant palangės.
Prieskonių galia: Nuo Ajurvedos iki kasdienio stalo
Ajurvedinės žolelės ir prieskoniai šimtmečius buvo neatsiejama tradicinės indų medicinos dalis. Daugėja mokslinių įrodymų, patvirtinančių daugybę jų siūlomų teigiamų poveikių sveikatai, įskaitant apsaugą nuo 2 tipo diabeto ir širdies ligų. Taigi, nedideli šių žolelių ir prieskonių kiekiai gali padėti ir pagardinti maistą, ir sustiprinti sveikatą.
Prieskonių paruošimas: Aktyviųjų medžiagų išlaisvinimas
Prieskoniai prieš dedant į patiekalus pakepinami. Apdoroti karščiu prieskoniai išskiria aktyvias medžiagas, kurios ir yra naudingos organizmui. Kepinant suyra fermentų blokatoriai, tada gerėja virškinimas. Ghy sviestas arba aliejus šiek tiek pakaitinamas, pirmiausia dedamos sėklos, kai pradeda spragsėti sudedam pjaustytą imbierą, šiek tiek pakepinus sudedame miltelius. Taip pakepintus prieskonius supilame į sriubas, troškinius ir verdame.
Populiariausi ajurvediniai prieskoniai ir jų nauda
Ciberžolė
Ciberžolė - prieskonis, kuris kariui suteikia būdingą geltoną spalvą, yra dar viena populiari ajurvedinė priemonė. Jos išskirtinė geltona spalva, viliojantis aromatas ir išraiškingas skonis mėgstami daugelio. Todėl neretai šis prieskonis tituluojamas virtuvės karaliene. Ciberžolė puikiai pagardina ryžius, daržovių patiekalus, sriubas, padažus, salotas, netgi arbatą. Tačiau auksu žibantis prieskonis ypatingas ir savo nauda organizmui.
Ciberžolėje esantis kurkuminas, jo pagrindinis veiklusis junginys, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimai mėgintuvėliuose rodo, kad jis gali būti toks pat ar net veiksmingesnis už kai kuriuos priešuždegiminius vaistus - be visų jų šalutinių poveikių. Ciberžolė turi priešvėžinių savybių, yra vadinama natūraliu antidepresantu, ji mažina skausmą, stiprina nervų sistemą, gerina atmintį, smegenų veiklą, dėmesio sutelkimą, reakciją. Šis prieskonis gausus ir natūralių medžiagų, kurios stiprina organizmą bei visą imuninę sistemą. Dėl to įtraukti ciberžolę į kasdienę mitybą išties verta, kadangi ji suteiks ir naudos sveikatai, ir pačių ryškiausių akcentų maistui.
Be to, ciberžolė gali padėti apsisaugoti nuo širdies ligų, iš dalies gerindama kraujotaką taip pat veiksmingai kaip fiziniai pratimai ar kai kurie vaistai. Tyrimai su žmonėmis rodo, kad ciberžolė gali pagerinti depresijos ir nerimo simptomus. Be to, ciberžolėje esantys junginiai gali padėti išsaugoti smegenų funkciją, didindami smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekį smegenyse. Mažas BDNF kiekis siejamas su tokiais sutrikimais kaip Alzheimerio liga ir depresija.
Ciberžolės nauda apima:
- Apsaugą nuo vėžio
- Priešuždegimines savybes
- Diabeto kontrolę
- Cholesterolio kiekio mažinimą
- Svorio reguliavimą
- Kepenų detoksikaciją
- Imuniteto stiprinimą
- Viduriavimo stabdymą
- Anemijos gydymą
Kurkuminas aktyvuojamas kartu vartojant piperiną. Jų derinys stiprina vienas kito veikimą. Tačiau daugumoje tyrimų buvo naudojami labai dideli kurkumino kiekiai, o ciberžolėje šio junginio yra tik apie 3 %. Taigi, norint pasiekti teigiamą poveikį sveikatai, greičiausiai reikia didesnių nei ciberžolėje kiekių, o tokios didelės dozės gali sukelti skrandžio sutrikimų.
Kuminas (Kmynai)
Kuminas yra prieskonis, kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir pietvakarių Azijos. Jis gaminamas iš Cuminum cyminum augalo sėklų, kurios pasižymi išskirtiniu žemės, riešutų ir aštriu skoniu. Dar visai neseniai šis prieskonis atrodė itin egzotiškas, tačiau šiandien jo galima rasti kone kiekvienoje virtuvėje. Kilęs iš Viduržemio regiono rytinio pakraščio, Aukštutinio Egipto, dabar kuminas išplito po visą pasaulį, gardindamas skirtingų šalių kulinarinius šedevrus. Lietuvoje jis naudojamas gaminant dešras, sriubas, marinatus, sūrius, mėsą, taip pat tinka sriuboms, troškiniams, žuvies, avienos, ryžių ir daržovių patiekalams. Todėl kuminas vadinamas vienu universaliausių prieskonių.
Kai kurie tyrimai su gyvūnais rodo, kad kmynai naudingi kontroliuojant kraujo lipidų kiekį ir apsaugant kepenis nuo daug riebalų turinčios dietos. Be to, kmynai gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto, nes mažina cukraus kiekį kraujyje ir gerina jautrumą insulinui. Kmynai taip pat gali apsaugoti nuo širdies ligų, nes didina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį ir mažina trigliceridų bei MTL (blogojo) cholesterolio kiekį.
Kuminas puikiai susidoroja su peršalimo ligomis, gerina kvėpavimo takų veiklą, turėdamas gausias vitamino C atsargas, stiprina imunitetą. Tai ir vaistas nuo virusinių infekcijų, čiaudulio ar kosulio. Kmynai taip pat pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, kurios gali sumažinti tam tikrų per maistą plintančių infekcijų riziką. Vis dėlto tam patvirtinti reikia atlikti daugiau tyrimų.
Saldymedžio šaknis
Saldymedžio šaknis, kilusi iš Europos ir Azijos, gaunama iš augalo Glycyrrhiza glabra ir užima svarbią vietą Ajurvedos medicinoje. Tyrimai su mėgintuvėliais ir žmonėmis rodo, kad saldymedžio šaknis gali padėti mažinti uždegimą ir kovoti su virusais bei bakterijomis. Taip pat atrodo, kad ji gali palengvinti gerklės skausmą ir pagerinti burnos sveikatą, apsaugodama nuo dantų ėduonies ir Candida. Šis ajurvedinis prieskonis taip pat gali padėti išvengti rėmens, pilvo pūtimo, pykinimo, pilvo pūtimo ir skrandžio opų. Naudojamas ant odos jis gali sumažinti odos bėrimo simptomus, įskaitant paraudimą, niežulį ir patinimą. Tačiau vieninteliai šios šaknies tyrimai paprastai yra nedideli, todėl šiai naudai patvirtinti reikia daugiau tyrimų.
Kardamonas
Kardamonas (Elettaria cardamomum), kuris kartais vadinamas „prieskonių karaliene“, nuo senų laikų yra Ajurvedos medicinos dalis. Tyrimai rodo, kad kardamono milteliai gali padėti sumažinti diastolinį kraujospūdį žmonėms, kurių jis yra padidėjęs. Viename naujausiame tyrime teigiama, kad kardamono eterinio aliejaus įkvėpimas padeda nuo pykinimo nėštumo metu. Be to, senesni mėgintuvėlių ir gyvūnų tyrimai rodo, kad kardamonas gali padėti apsisaugoti nuo Helicobacter pylori bakterijų, kurios yra dažna skrandžio opų priežastis, ir gali sumažinti skrandžio opų dydį bent 50 % arba net jas išnaikinti. Vis dėlto prieš darant tvirtas išvadas reikia atlikti tyrimus su žmonėmis.
Ašvaganda
Ašvaganda (Withania somnifera) yra nedidelis sumedėjęs augalas, kilęs iš Indijos ir Šiaurės Afrikos. Iš jo šaknų ir uogų gaminamas labai populiarus ajurvedinis vaistas. Jis laikomas adaptogenu, t. y. manoma, kad padeda organizmui efektyviau valdyti stresą. Tyrimai parodė, kad jis mažina kortizolio - hormono, kurį antinksčiai gamina reaguodami į stresą, - kiekį. Taip pat yra įrodymų, siejančių ašvagandą su mažesniu nerimo lygiu ir geresniu miegu streso ir nerimo sutrikimų turintiems žmonėms. Be to, tyrimai rodo, kad ašvaganda gali pagerinti raumenų augimą, atmintį ir vyrų vaisingumą, taip pat sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau šiai naudai patvirtinti reikia didesnių tyrimų. Galiausiai yra įrodymų, kad ji gali padėti sumažinti uždegimą ir sustiprinti imuninę sistemą, nors reikia atlikti daugiau tyrimų.
Bosvelija
Bosvelija, dar vadinama indiškaisiais smilkalais arba olibanum, gaminama iš Boswellia serrata medžio dervos. Ji žinoma dėl lengvai atpažįstamo aštraus, medienos aromato. Tyrimai rodo, kad ji gali būti ypač veiksminga mažinant uždegimą, nes neleidžia išsiskirti uždegimą sukeliantiems junginiams, vadinamiems leukotrienais. Tyrimai su žmonėmis sieja bosveliją su osteoartritu ir reumatoidiniu artritu sergančių žmonių skausmo mažėjimu, geresniu judrumu ir didesne judėjimo amplitude. Ji taip pat gali padėti išvengti burnos infekcijų ir kovoti su gingivitu. Be to, jis gali pagerinti virškinimą žmonėms, sergantiems opiniu kolitu ir Krono liga, taip pat kvėpavimą žmonėms, sergantiems lėtine astma, tačiau reikia atlikti daugiau kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis.
Trifala
Triphala yra ajurvedinė priemonė, sudaryta iš šių trijų mažų vaistinių vaisių: amla (Emblica officinalis, arba Indiškasis lapainis), bibhitaki (Terminalia bellirica), haritaki (Terminalia chebula). Tyrimai su mėgintuvėliais ir gyvūnais rodo, kad triphala gali sumažinti artrito sukeltą uždegimą, taip pat užkirsti kelią tam tikrų rūšių vėžiui arba apriboti jo augimą. Tačiau tyrimų su žmonėmis trūksta, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų. Ji taip pat gali veikti kaip natūralus vidurius laisvinantis preparatas, mažinantis vidurių užkietėjimą, pilvo skausmą ir vidurių pūtimą, o žmonėms, turintiems žarnyno sutrikimų, gerinantis tuštinimosi dažnumą ir konsistenciją. Be to, ribotas tyrimų skaičius rodo, kad burnos skalavimo skystis, kurio sudėtyje yra trifalos, gali sumažinti apnašų kaupimąsi, sumažinti dantenų uždegimą ir užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi burnoje.
Brahmi
Brahmi (Bacopa monieri) yra pagrindinis ajurvedos medicinos augalas. Remiantis mėgintuvėlių ir gyvūnų tyrimų duomenimis, brahmi pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Reikia atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis, kad būtų patvirtinta, jog šios galimos priešuždegiminės savybės yra tokios pat veiksmingos kaip įprasti NVNU. Tyrimai taip pat susiję su geresniais mokymosi rodikliais, dėmesiu, atmintimi ir informacijos apdorojimu bei mažesniais dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) simptomais, tokiais kaip neatidumas, impulsyvumas, prasta savikontrolė ir nerimastingumas. Tačiau kitų tyrimų su žmonėmis rezultatai dėl šios naudos buvo nevienareikšmiai. Reikia atlikti tolesnius tyrimus. Kai kurie graužikų ir (arba) gyvūnų tyrimai taip pat rodo, kad brahmi gali turėti adaptogeninių savybių, o tai reiškia, kad jis gali padėti pagerinti organizmo gebėjimą susidoroti su stresu ir nerimu. Tačiau prieš darant tvirtas išvadas reikia atlikti gerai parengtus tyrimus su žmonėmis.
Gotu kola
Gotu kola (Centella asiatica), arba „ilgaamžiškumo žolė“, yra dar viena populiari ajurvedinė priemonė. Ji gaminama iš beskonio, bekvapio augalo su vėduoklės formos žaliais lapais, augančio vandenyje ir aplink jį. Vienas nedidelis tyrimas rodo, kad gotu kolos papildai gali pagerinti žmonių, patyrusių insultą, atmintį. Be to, viename tyrime žmonės, sergantys generalizuotu nerimo sutrikimu, nurodė, kad 60 dienų pakeitę antidepresantus gotu kola, patyrė mažiau streso, nerimo ir depresijos. Taip pat yra įrodymų, kad ši žolė gali padėti išvengti strijų, sumažinti venų varikozę, padėti greičiau gyti žaizdoms ir sumažinti egzemos bei psoriazės simptomus. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų. Tyrimai su gyvūnais taip pat rodo, kad šis ajurvedinis augalas gali sumažinti sąnarių skausmą, tačiau šiam poveikiui patvirtinti reikia daugiau tyrimų.
Raukšlėtasis svaidenis
Raukšlėtasis svaidenis (Momordica charantia) yra tropinis vynmedis, artimai susijęs su cukinija, moliūgu, agurku ir moliūgu. Jis laikomas pagrindiniu Azijos virtuvės patiekalu, jame gausu maistingųjų medžiagų ir galingų antioksidantų. Tyrimai rodo, kad raukšlėtasis svaidenis gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir skatinti insulino - hormono, atsakingo už cukraus kiekio kraujyje stabilumo palaikymą, - sekreciją. Jei cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti naudojate insuliną, prieš įtraukdami raukšlėtųjų svaidenių į savo kasdienę mitybą pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistais, kad cukraus kiekis kraujyje netaptų pavojingai žemas. Tyrimai su gyvūnais taip pat rodo, kad jis gali mažinti trigliceridų ir MTL (blogojo) cholesterolio kiekį, nors tam patvirtinti reikalingi tyrimai su žmonėmis.
Cinamonas
Daugeliui šis prieskonis siejasi su gardžiausiais kvapais, skaniausiomis bandelėmis, obuolių pyragais ir kitais nuostabiais desertais. Tačiau cinamono charakteris nėra jau toks saldus. Šis prieskonis aršiai rūpinasi kiekvieno sveikata. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina cholesterolį, slopina artrito keliamus skausmus, gerina virškinimą, kovoja su viršsvoriu ir, svarbiausia, yra negailestingas bakterijoms bei peršalimo ligoms. Nuo senovės tradicinės Indijos medicinos Ajurvedos šalininkai cinamoną naudodavo kaip antibakterinę medžiagą, kuri stiprina imuninę sistemą, skatina kraujo cirkuliaciją, leidžia įveikti virusus ir sušildo organizmą. Todėl tereikia medaus, citrinos, juodosios ar žaliosios arbatos ir šio prieskonio - toks mišinys žiemą padarys stebuklus.
Kajeno paprika
Ištikimas Azijos virtuvės palydovas ir vis dažnesnis svečias lietuvių namuose. Šis prieskonis mėgstamas dėl savo malonaus skonio bei aromato, ryškios ir apetitą žadinančios spalvos. Kajeno paprikos kilusios iš Gvinėjos, naudojamos gardinti mėsos, žuvies, vištienos, vėžių, kiaušinių patiekalus, taip pat salotas bei lauko kepsnių padažus. Jiems šis prieskonis suteikia subtilaus aštrumo. Tuo metu peršalus kajeno paprikoje esantis kapsaicinas malšina uždegimą, palengvina gerklės skausmą, atkemša nosį, kartu kovoja su infekcijas sukeliančiais mikrobais.
Rozmarinas
Rozmarinas itin reikšmingas Viduržemio jūros regiono virtuvei, tačiau be galo pamėgtas ir Lietuvoje. Rozmarinas naudojamas šviežias arba džiovintais lapeliais, dedamas į salotas, sriubas, troškintus daržovių ir mėsos patiekalus. Taip pat puikiai tinka prie pomidorų, baklažanų, bulvių, cukinijų. Rozmarinas vertinamas dėl savo kvapo ir skonio, todėl patariama šią prieskoninę žolelę berti į maistą tik paskutinę gaminimo akimirką. Tuomet joje esantys eteriniai aliejai išsiskiria tinkamu laiku bei išgaruoja gardžiai praturtindami patiekalus. Kalbant apie gydomąsias rozmarino savybes, šis prieskonis nuo seno naudojamas virškinimo trakto sunkumams lengvinti, kovai su uždegimais, bakterijomis organizme. Iš jo gaminamas eterinis aliejus stiprina imuninę sistemą, leidžia lengviau įveikti astmą, bronchitą, sinusitą, peršalimo ligas.
Juodieji pipirai
Galima daug kalbėti apie skirtingus prieskonius, tačiau už visus juos visa galva aukščiau yra juodieji pipirai. Tikra klasika, beveik kiekvieno patiekalo pagardas, pagrindinis virtuvės šeimininkas. Dar nuo Antikos laikų šis prieskonis vadintas „juoduoju auksu“, naudotas ir dievams pagerbti, ir mokesčiams bei išpirkoms mokėti. Ne veltui jis svarbus ir medicinoje. Juodieji pipirai ypač efektyviai bei veiksmingai saugo ir stiprina imuninę sistemą. Jų veikliosios medžiagos skatina baltųjų kraujo ląstelių, atsakingų už organizmo kovą su virusais bei bakterijomis, gamybą.
Svarbios atsargumo priemonės vartojant ajurvedinius papildus
Ajurvedinės žolelės ir prieskoniai paprastai laikomi saugiais, jei vartojami tokiais kiekiais, kurie paprastai naudojami maisto produktams ruošti ar gardinti. Tačiau daugumoje tyrimų, patvirtinančių jų naudą, paprastai buvo vartojami maisto papildai, kurių dozės gerokai viršija šias dozes. Tokių didelių dozių papildai gali netikti vaikams, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims, žmonėms, turintiems žinomų sveikatos sutrikimų, arba tiems, kurie vartoja receptinius vaistus. Todėl prieš įtraukdami į savo maisto racioną bet kokius ajurvedinius papildus, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Taip pat verta paminėti, kad ajurvedinių produktų sudėtis ir kokybė nėra reguliuojama. Kai kuriuose ajurvediniuose preparatuose ajurvedinės žolelės ir prieskoniai gali būti sumaišyti su mineralais, metalais ar brangakmeniais, todėl jie gali būti kenksmingi. Pavyzdžiui, neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 65 % tirtų ajurvedinių produktų sudėtyje buvo švino, o 32-38 % - gyvsidabrio ir arseno, kai kurių iš jų koncentracija iki kelių tūkstančių kartų viršijo saugią paros normą. Kito tyrimo metu 65 % ajurvedinių preparatų mėginių rasta švino, 38 % - gyvsidabrio ir 32 % - arseno. Be to, 36 % mėginių, kuriuose buvo švino, ir 39 % mėginių, kuriuose buvo arseno, šių elementų koncentracija iki kelių tūkstančių kartų viršijo saugią vartojimo normą. Todėl besidomintys ajurvediniais preparatais turėtų juos pirkti tik iš patikimų įmonių, kurių produktus idealiu atveju ištiria trečioji šalis.
tags: #paprastasis #reziukas #prieskoniai