Dakaro ralis, anksčiau žinomas kaip Paryžiaus-Dakaro ralis, yra daugiadienės bekelės lenktynės, kuriose dalyvauja profesionalūs lenktynininkai ir entuziastai. Tai ištvermės mokykla kiekvienam vyrui. Šios varžybos, kurias rengia Amaury sporto organizacija (A.S.O.), išaugo į vieną prestižiškiausių ir sudėtingiausių automobilių sporto renginių pasaulyje. Dakaro ralis, dažnai vadinamas svajonių išsipildymo raliu, yra vienas iš sunkiausių ir prestižiškiausių bekelės lenktynių pasaulyje. Tai ne tik žmogaus ir technikos jėgų išbandymas, bet ir nuotykių, ištvermės bei atkaklumo simbolis. Šis straipsnis apžvelgia Dakaro ralio istoriją, ypač akcentuojant jo etapą Pietų Amerikoje, bei aptaria lietuvių dalyvavimą šiame legendiniame renginyje.
Ralio ištakos ir evoliucija (Afrikos etapas)
„Iššūkis tiems, kurie važiuoja ir svajonė tiems, kurie lieka“ - būtent tokiais žodžiais šį reiškinį pavadino jo pradininkas ir tėvas, prancūzas, motociklų lenktynininkas Thierry Sabine. Dakaro ralio istorija prasidėjo 1977 m., kai dykumų lenktynių entuziastas prancūzas Thierry Sabine, pasiklydęs Sacharos dykumoje, nusprendė sugrįžti ir mesti iššūkį šiai didingai stichijai. Netikėtai galvoje gimusi idėja apčiuopiamą pavidalą įgavo 1978 metų, gruodžio mėnesį, kuomet buvo duotas pirmasis Dakaro ralio startas.
Ralio idėja buvo paprasta - įveikti atstumą nuo Paryžiaus iki Senegalo sostinės - Dakaro. Pirmasis Dakaro ralis įvyko 1979 m. ir prasidėjo Paryžiuje bei baigėsi Dakare, Senegalo sostinėje. Pirmųjų lenktynių maršrutas siekė 8500 km, iš kurių 3200 km sudarė greičio ruožus. Prie pirmojo „Paris - Dakar“ ralio starto linijos stojo 182 transporto priemonės iš kurių tik 74-ios pasiekė už 10 000 kilometrų buvusią finišo liniją. Tik 74 ekipažai pasiekė finišą Dakare, o nugalėtoju tapo prancūzas Cyril Neveu su „Yamaha“ motociklu. Po šios pergalės Neveu laimėjo Dakarą dar keturis kartus.
Iš pradžių įskaita buvo bendra visiems dalyviams, tačiau vėliau motociklininkai, automobilių ir sunkvežimių vairuotojai pradėjo varžytis atskirose kategorijose. Šis renginys greitai išpopuliarėjo ir tapo kasmetiniu iššūkiu lenktynininkams iš viso pasaulio. Prie antrojo Dakaro ralio starto linijos jau stojo gamintojų komandos: „Yamaha“, „Lada“, „BMW“ ir „Volkswagen“. Kasmet ralio populiarumas augo, trasa darėsi vis sudėtingesnė. Antrame ralyje, 1980 metais, startavo 216 ekipažų, 1981 - 291, 1982 - 382. Renginio populiarumui toliau sėkmingai augant, automobilių bei motociklų gamintojai vis labiau buvo suinteresuoti jame dalyvauti, nes Dakaro nugalėtojų titulas tapo svariu argumentu ir reklaminiu šūkiu.
1983 metais ralyje pradėjo dalyvauti „Mitsubishi“ automobiliai, o 1984 metais prie starto linijos tarp 427 transporto priemonių buvo galima pamatyti ir „Porsche“ su keturiais ratais varomu „911“ modeliu. Debiutinių lenktynių proga, vokiškų automobilių gamintojas sugebėjo parsivežti nugalėtojų taurę į „Porsche“ būstinę.
Klasikinis ralio maršrutas buvo sudarytas taip, kad dalyviai startavę Paryžiuje jau antrą dieną keldavosi į Afriką, važiuodavo per Alžyrą iki finišo Dakare. Tačiau nuo 1989 metų dėl politinių sumetimų Alžyrą teko aplenkti ir maršrutas nusidriekė per Libiją ir Tunisą. 1992 m. trasa pirmą kartą kirto visą Afrikos žemyną. Šiek tiek neįprastas buvo 2000 metų maršrutas. Lenktynių startas buvo duotas Dakare, o finišas buvo Egipto sostinėje Kaire. Maršrutas driekėsi iš vakarų į Afrikos rytus, kur nėra pačios saugiausios vietos juodajame žemyne.
1986 m. įvyko sraigtasparnio avarija, kurios metu žuvo pats lenktynių sumanytojas Thierry Sabine. Sportininko pelenai buvo išbarstyti dykumoje, o po jo žūties Dakaro organizacinį darbą į savo rankas perėmė žuvusio lenktynininko tėvas - Gilbert Sabine. Tačiau renginio populiarumas nemažėjo, o nuotykių troškimas pritraukė vis daugiau lenktynininkų. 1988 m. ralyje dalyvavo 603 ekipažai, o tai buvo tikras šio renginio aukso amžius. Šis gausumo rekordas buvo pagerintas tik 2005 metais. Vokietė Jutta Kleinschmidt - kol kas vienintelė moteris, laimėjusi Dakaro ralį. Tai jai pavyko 2001-aisiais su Andrea Schulz.
Per visą Dakaro istoriją net dvylika pergalių pelnė japoniškus „Mitsubishi“ automobilius vairavę lenktynininkai, o motociklų grupėje nepralenkiami yra „KTM“ markės motociklai. Ilgus metus čia dominavo „Citroen“ gamyklinė komanda, kol į itin nuožmią kovą neįsitraukė „Mitsubishi“. Didžiausi Dakaro ralio gerbėjai žino, jog dykumų lenktynes išbandė net tokie iš pažiūros bekelei netinkami automobiliai kaip: „Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“ ar net motorolerių gamintojas „Vespa“.
Dakaro ralis persikelia į Pietų Ameriką
Nors susidomėjimas beprotiškai didėjo ir entuziastų bei profesionalų stojančių prie starto linijos kasmet buvo vis daugiau, Dakaras ne veltui buvo vadinamas sunkiausiu pasaulyje iššūkiu. 2008 metais pavojus dalyviams kilo ne tik dėl beprotiško greičio ir išsekimo dykumoje. 2008 sausio 4 dieną, starto išvakarėse buvo pranešta, kad ralis atšaukiamas dėl terorizmo grėsmės Mauritanijoje. Organizatoriai turėjo informacijos, jog teroristai planuoja taikytis į ralį ir ralio dalyvius. Sutapimas ar ne, tačiau po trijų savaičių (vasario 1-ąją) Nouakchott miesto centre buvo įvykdytas teroristinis išpuolis.
Lenktynės Paryžius (Prancūzija) - Dakaras (Senegalas) buvo pradėtos rengti 1979 metais, tačiau 2009 metais dėl saugumo sumetimų ralis buvo perkeltas į Pietų Ameriką. Tai padaryta po to, kai Mauritanijoje islamistai nužudė keturis Prancūzijos turistus: 2008-ųjų ralis buvo apskritai atšauktas. Vis didėjant rizikai Afrikoje nuo 2008 metų ralis persikėlė į Pietų Ameriką. Iškilus terorizmo grėsmei, Čilė ir Argentina parodė svetingumą ir pasiūlė ateinančias lenktynes rengti šiose šalyse. Taip prasidėjo nauja Dakaro era ir Pietų Amerika iki šiol kasmet mėgaujasi Dakaro karštine.
Nuo 2009 m. Dakaro ralis vyko Pietų Amerikoje. Iš senojo "Paryžius-Dakaras" ralio liko tik Dakaro prekinis ženklas, tačiau nuotykių dvasia dabar kiekvienais metais kviečia į Pietų Ameriką.
| Metai | Vieta | Dalyviai (startavo) | Dalyviai (finišavo) |
|---|---|---|---|
| 1979 | Paryžius-Dakaras (Afrika) | 182 | 74 |
| 1980 | Paryžius-Dakaras (Afrika) | 216 | - |
| 1988 | Paryžius-Dakaras (Afrika) | 603 | - |
| 2008 | Atšauktas | - | - |
| 2009 | Pietų Amerika (Argentina, Čilė) | 501 | 271 (113 moto, 13 keturr., 91 auto, 54 sunkvež.) |
Dakaro legendos – ekstremalūs nuotykiai Pietų Amerikoje – #Dakar2023
Nauji iššūkiai ir kraštovaizdžiai Pietų Amerikoje
Persikėlus į Pietų Ameriką, Dakaro ralis išlaikė savo sudėtingumą ir patrauklumą. Dalyviams teko susidurti su aukščio liga, ekstremaliomis oro sąlygomis ir sudėtingais Andų kalnų ruožais. Dykumos, kalnai ir kanjonai tapo nauju Dakaro ralio veidu. Pirmąjį Pietų Amerikos Dakaro ralį, 2009 metais, Argentinos ir Čilės keliais teko įveikti apie 9 tūkst. km.
Lenktynininkai atstovauja 39 valstybėms. Tai jubiliejinis, keturiasdešimtasis ralis, prasidėjęs Limoje, Peru, 2018 metais, ir, kaip užtikrina jo organizatoriai, lenktynės buvo emocionalios ir išskirtinai sunkios. Jis buvo perkeltas į Pietų Ameriką dar 2009 metais dėl dalyvių saugumo. Grįžimas į Peru, šiek tiek ilgesniam laikui nei 2012 ir 2013 metais, suteikė galimybę ištirti nežinomas teritorijas. Dalyviai įveikė įvairias vietoves, nuo pat ralio pradžios nustatydami sau labai aukštą kartelę. Lemiamas iššūkis laukė dalyvių Argentinoje, kur Dakaras teoriškai įėjo į sunkiausią etapą, Super Fiambalo ruože.
2017 metais ralio maratono trasa driekėsi Argentinoje, Bolivijoje ir Paragvajuje. Į 6,5 milijono gyventojų turinčią šalį lenktynininkai atvyko įveikę Argentinos smėlynus ir Bolivijos aukštikalnes. Tikėtina, jog ir ten Dakaro dalyvių laukė ne ką mažesni iššūkiai. Sausio mėnuo Paragvajuje - itin karštas ir drėgnas. Pietvakarinėje šalies dalyje vyrauja dykynės su siaurais keliukais tarp krūmų. Iš pažiūros nekalta trasa pravažiavus pirmiesiems automobiliams gali tapti tikrais „feš-feš“ spąstais, tad kilti rikiuotėje ar atsikovoti prarastas pozicijas šioje valstybėje buvo sudėtinga. Dar labiau apsunkinti važiavimo sąlygas galėjo sausio mėnesį Centrinėje Pietų Amerikoje pasitaikančios trumpos, bet labai intensyvios liūtys. Tokia trasos charakteristika - dar vienas saldainis Dakaro fanams ir eilinis iššūkis dalyviams. Kiekviena šalis turi savo geografinių ypatumų, tad norint gerai pasiruošti lenktynėms, geriau juos žinoti dar prieš startą. Žinant organizatorių ambicijas, lengvos trasos nesitikime. Kaip ir visada, dalyviai daro geriausia, ką gali.
Ekonominė nauda ir kritika
Dakaro ralis tapo svarbiu ekonominiu veiksniu Pietų Amerikos šalims. Lenktynės pritraukė tūkstančius turistų ir žurnalistų, o tai turėjo teigiamos įtakos turizmo sektoriui ir vietos ekonomikai.
Dakaro ralis, nepaisant savo populiarumo, sulaukia nemažai kritikos. Aplinkosaugininkai kritikuoja ralį dėl daromos žalos aplinkai, ypač dėl šiukšlinimo ir gamtos niokojimo. Taip pat kritikuojamas dėl saugumo, nes per visą ralio istoriją žuvo nemažai dalyvių ir žiūrovų. Kai ralis vis dar vyko Afrikoje, vietiniai gyventojai ne visada suprato, kokia jiems iš to nauda, nes dalyviai retai kada turėjo laiko ką nors nusipirkti. Kai kurie aktyvistai tai laikė likutinio kolonializmo ženklu.
Youssou N‘Douro, Senegalo turizmo ministro, pranešime teigiama: „Mums nekyla jokių abejonių, kad lenktynės negali vadintis Dakaro vardu, jei jos vyksta ne Afrikoje. Organizatoriai turi teisę lenktynes rengti kur tik nori, tačiau jie negali naudoti Dakaro vardo, kuris jiems leidžia prisivilioti daugybę rėmėjų. Iš to uždirba jie, bet ne Senegalas. Tėra dvi išeitys: arba ralis keičia pavadinimą, arba grįžta į Afriką“.
Dakaro ralio dalyviai ir technika
Dakaro ralyje varžosi motociklų, keturračių, automobilių ir sunkvežimių ekipažai. Per ilgus ralio metus jose dalyvavo daug automobilių prekinių ženklų. Čia važiavo ir Porsche ir Rolls-Royce. Ilgus metus dominavo Citroen gamyklinė komanda. Vėliau tarp jų ir Mitsubishi vyko itin nuožmi kova.
Kelis pastaruosius metus iš eilės dominavo Volkswagen automobiliai. Netikėtai jiems pasitraukus iš lenktynių vėlesniais metais lyderiais laikyti privačios MINI komandos lenktynininkai. 2009-aisiais vokiečių visureigius "Touareg" vairuojantys lenktynininkai laimėjo 10 iš 13 etapų. O Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lenktynininkas Ginelis De Villersas, ispanas Marcas Coma ir rusas Firdausas Kabirovas pasiekė puikių rezultatų 2009 m. „Volkswagen" komandai atstovaujantis G. De Villierso ekipažas nugalėjo jau penkiuose etapuose ir pirmavo bendroje įskaitoje.
Sunkvežimių kategorijoje lygiaverčių konkurentų tikriausiai nebuvo rusų "KamAZ-Master" komandai, nuo 2000 m. laimėjusiai septynis Dakaro ralius iš devynių (2008 m. ralis neįvyko). Sunkvežimių klasėje 50-ąją pergalę per savo karjerą Dakaro ralyje iškovojo V. Čaginas su "KamAZ". Jis pirmavo ir bendroje įskaitoje.
Praėjusią vasarą, rengiantis raliui, buvo kilęs skandalas dėl motociklų. Maratoną organizuojanti kompanija A.S.O. paskelbė, kad varžybose bus galima važiuoti motociklais, kurių variklio tūris neviršija 450 kub. cm. Tai reiškė KTM gamintojų, triumfavusių aštuoniuose paskutiniuose "dakaruose" su 690 kub. cm motociklais, pasipiktinimą. Tačiau KTM pareiškė ultimatumą: jei 690 kub. cm motociklai bus eliminuoti, šios markės atstovai lenktynėse išvis nedalyvaus. A.S.O. padarė išimtį. Lenktynininkai turi įveikti ne tik sudėtingą trasą, bet ir pasirūpinti technine savo transporto priemonių būkle. Dakaro ralis reikalauja ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir mechanikos žinių bei ištvermės.
Lietuvos indėlis Dakaro ralyje
Lietuva taip pat turi savo istoriją Dakaro ralyje. Pirmasis lietuvis, startavęs Dakaro ralyje, - kaunietis Romualdas Beresnevičius. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė šiame maratone suplevėsavo 1995 metais, kai Romualdas Beresnevičius motociklu „Honda Africa Twin“ ryžosi įveikti 10109 kilometrų distanciją. Tiesa, finišo jis nepasiekė dėl lūžusio motociklo rėmo. Po trijų metų R. Beresnevičius į Dakarą grįžo prie automobilio „Toyota“ vairo, bet ir vėl nefinišavo dėl gedimo. Tačiau trečias kartas nemelavo ir 2000-aisiais R. Beresnevičius su šturmanu Arūnu Lekavičiumi visureigiu „Toyota“ finišavo Egipto sostinėje Kaire, įveikę 7863 kilometrų distanciją ir tapo pirmaisiais lietuviais, baigusiais Dakaro ralio maratoną.
Nuo to laiko Dakaro ralyje dalyvavo nemažai lietuvių lenktynininkų ir ekipažų. Bene daugiausia kartų Dakaro ralio išbandymams ryžosi Arūnas Lekavičius bei Aurelijus Petraitis - jiedu dykumų iššūkį bandė įveikti po keturis kartus. Sėkmingiausias ir kartu gausiausias Lietuvai tapo jubiliejinis 30-asis Dakaro ralio maratonas, vykęs 2009 metais Pietų Amerikoje. Jame dalyvavo net 7 dalyviai iš Lietuvos: 3 motociklininkai ir 2 automobilių ekipažai. Aukštą 25-ąją vietą pirmą kartą pavyko pasiekti Aurelijaus Petraičio ir Antano Juknevičiaus tandemui.
2015 m. Benediktas Vanagas su šturmanu iš Baltarusijos Andrejumi Rudnickiu užėmė 24 vietą, o tai buvo geriausias pasiekimas Lietuvos istorijoje. 2019 m. B. Vanago ir šturmano iš Lenkijos S. Rozwadovskio ekipažas pagerino Lietuvos ir Baltijos šalių automobilių rekordą - finišavo 11‑tas, o A. Gelažninkas pagerino motociklų rekordą - užėmė 24 vietą. 2021-ųjų metų Dakare dalyvavo išskirtinai daug lietuvių: motociklų klasėje varžėsi Arūnas Gelažnikas, pirmasis Lietuvos atstovas keturračių klasėje - Laisvydas Kancius, pirmasis lietuvis besivaržantis bagių klasėje - Gintas Petrus. 2024 metais startavo 10 ekipažų, iš jų automobilių klasėje B. Vanagas su šturmanu iš Estijos Kuldaru Sikku finišavo aštunti (pagerino Lietuvos ir Baltijos šalių rekordą), V. Žalos ekipažas 12 greičio ruože buvo trečias, lengvųjų motobagių klasėje Rokas Baciuška su šturmanu finišavo trečias absoliučioje bagiuose klasėje. Lietuvos lenktynininkai nuolat tobulėja ir siekia aukštesnių rezultatų Dakaro ralyje, garsindami savo šalį visame pasaulyje.
Dakaro ralio ateitis
Nors Dakaro ralis jau kurį laiką nevyksta Pietų Ameroje, jo istorija šiame žemyne paliko neišdildomą įspūdį. Nuo 2020 m. ralis persikėlė į Saudo Arabiją, tačiau jo dvasia ir iššūkiai išlieka tokie patys. Rusijos komandos "KamAZ-Master" vadovas Semionas Jakubovas yra sakęs: "Yra didelė tikimybė, kad po metų ar dvejų mes vėl startuosime ne Buenos Airėse, bet Paryžiuje ir finišuosime ne Argentinos sostinėje, o Senegale." Dakaro ralis ir toliau išlieka vienu iš sunkiausių ir prestižiškiausių bekelės lenktynių pasaulyje, pritraukiančiu tūkstančius dalyvių ir milijonus gerbėjų.