Kulinarijos pasaulyje dažnai užduodamas klausimas: kas yra pats geriausias receptas? Atsakymas į jį nėra vienareikšmis, nes geriausias receptas gali reikšti daug ką - nuo patiekalo, sužadinančio vaikystės prisiminimus, iki tobulai pagaminto omleto, patiekalo, kuris yra lengvas ir maistingas, ar netgi to, kuris tiesiog padeda atrasti pusiausvyrą tarp skonio, maistingumo ir estetikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atrasti savo geriausią receptą, remdamiesi tiek kulinarijos pagrindais, tiek pasaulio virtuvių įvairove.
Aistra maisto gamybai: mokymasis ir supratimas
Knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ (leidykla „Tyto alba“) autorius Giedrius Vilpišauskas tikina, kad išmokti gaminti gali visi. Tik pradėti derėtų ne nuo recepto su tiksliomis instrukcijomis ir gražiomis nuotraukomis, o nuo susipažinimo su maisto gaminimo pagrindais. Po pažinties - metas pirmiesiems bandymams. Knygoje gausu praktinių patarimų, teorinių, istorinių ir netgi mokslinių faktų apie maisto gamybą, o jos pabaigoje - net egzaminas.
Autorius kviečia pasitikrinti, ar sugebėtumėte išsikepti tobulą omletą. „Norite sužinoti, koks yra sunkiausiai išmokstamas patiekalas? Ne, tai ne kepti karveliai su trumais, ne žąsų kepenėlių paštetai ar penkiasluoksniai šventiniai pyragai. Sunkiausias patiekalas - tai omletas. Taip, būtent jį prašo iškepti rimtų restoranų šefai, vertindami naujoką. Atrodytų, omletas be jokių priedų, kas čia sunkaus, ar ne? Išplakei kiaušinius, supylei į keptuvę, apskrudinai, susukai vamzdeliu ir viskas? „Virtuvės užkariavimo menas“ - knyga, kuri atsakys jums į visus su maisto gamyba susijusius klausimus.
G. Vilpišauskas - nėra profesionalus kulinaras. Interviu 15min autorius neslepia, kad pirmieji jo bandymai taip pat nebuvo itin sėkmingi, tačiau pamažu, savarankiškai mokydamasis ir domėdamasis maisto gamyba, jis atrado būdą, kaip prisijaukinti virtuvę. Analitiko darbas labai praverčia, kai nagrinėji įvairius receptus ir bandai rasti juose kažką bendro, kažką, kas sieja juos visus, ir apibrėžti taisykles. Vadovavimas projektams labai praverčia planuojant didesnius darbus, kai reikia paruošti, tarkime, kalėdinius ar velykinius pietus iš daugybės patiekalų, reikia susiplanuoti laiką, nuspręsti, kokių produktų reikės, kokia eilės tvarka patiekalus gaminti ir t.t. Jo knygoje pradedama nuo pagrindų - kaip laikyti peilį, kaip išsirinkti keptuvę, kaip paruošti ingredientus, ir palaipsniui, po truputį gaminami patiekalai vis sudėtingėja.
Autorius pabrėžia, kad istorinių žinių pasisemti labai nesunku iš senesnių XIX a. kulinarinių knygų, kurių internete galima rasti visą galybę. Jam kelia sunkumų tie patiekalai, kuriuos norėtų pagaminti tobulai. Nuo to, kaip taisyklingai laikyti peilį. Kaip taisyklingai kepti, virti, skrudinti ir troškinti, suprantant, kuo skiriasi visi šie skirtingi būdai. Ir nesistengti užbėgti į priekį, kai dar moki nedaug. Jeigu jau visiškai nieko nemoki, pradėti reikėtų nuo paprasčiausių patiekalų, kurie tuo pat metu „atlaidžiausi“ klaidoms. Svarbiausia, kai jau įsisavinsite esminius pagrindus, kai nebebūsite pradinukas - daugiau pasikliaukite pačiu savimi ir savo intuicija, o ne recepto instrukcijomis. Labai dažnai neturimą ar nemėgstamą ingredientą galima pakeisti kitu, ir patiekalas išeis ne ką mažiau skanus. Žvilgtelėkite į produktų derinimo lenteles knygos pabaigoje, ieškodami įkvėpimo. Neskubėkite. Gamindami nesekite recepto paraidžiui, vietoj to stenkitės suprasti, kas vyksta, ir ką norite pagaminti.
Geriausi patiekalai: Pasaulio virtuvių įvairovė ir tradicijos
„Nėra meilės, nuoširdesnės už meilę maistui“, - teigė George'as Bernardas Shaw'as. Stebint, kas vyksta gastronomijos pasaulyje, panašu, jog jis buvo teisus. Sukurta daugybė patiekalų, dėl kurių žmonės valandų valandas užtrunka savo virtuvėse, kad juos pagamintų, arba nukeliauja tūkstančius kilometrų į įvairias pasaulio puses, kad jų paragautų. Tačiau kurie iš jų yra skaniausi, geriausi? Kuriose pasaulio šalyse kepamas ir verdamas geriausias maistas pasaulyje? Naujienų portalo CNN.com komanda pabandė sudaryti 50 skaniausių kada nors sukurtų maisto patiekalų sąrašą. Štai keletas jų, atspindinčių pasaulio virtuvės įvairovę:
| Vieta (CNN sąraše) | Patiekalas | Šalis | Aprašymas |
|---|---|---|---|
| 50. | Sviestiniai spraginti kukurūzai | Jungtinės Amerikos Valstijos | Kukurūzų spragėsiai yra geriausi, kai kepami dideliame kiekyje sviesto, kol išsprogsta, o valgomi vėlai vakare žiūrint mėgstamus filmus. |
| 49. | Masala dosa | Indija | Traškus ryžių paplotėlis į kurį paprastai įsukama aštrus bulvių košės mišinys ir visa tai nardinama į prieskoningą kokosų čatnį, pomidorų ir lęšių padažus bei kitus pagardus. Nuostabus pusryčių maistas, kurio dėka būsite sotūs iki pat pietų. |
| 47. | Jūros gėrybių paelija | Ispanija | Krevetės, omaras, midijos ir sepijos derinami su baltaisiais ir juodaisiais ryžiais, įvairiomis žolelėmis, aliejumi ir druska. Populiariausias Valensijos patiekalas akimirksniu įjungia atostogų režimą galvose. |
| 44. | Poutine | Kanada | Gruzdintos bulvytės, sūrio varškė su rudu padažu. Patiekalas atsirado Kanados Kvebeko provincijoje 1950-ųjų pabaigoje ir dažniausiai valgomas „po keletos alaus”. |
| 43. | Takos | Meksika | Šviežia rankų darbo tortilija, prikimšta mažučių grilyje keptų kumpio gabaliukų, kurie padengti gvakamole, salsa, svogūnais ar bet kuo kitu, ko tik norite. Tako puikiai tinka pusryčiams, pietums ar vakarienei. |
| 33. | Fish'n' chips | Jungtinė Karalystė | Aliejuje kepta žuvis tešloje su aliejuje virtais bulvių traškučiais yra vienas populiariausių ir labiausiai žinomų dabartinės britų virtuvės patiekalų. Trašku išorėje, minkšta viduje. |
| 28. | Pho sriuba | Vietnamas | Šis nacionalinis patiekalas yra tiesiog sultinys, švieži ryžių makaronai, kelios žolelės ir vištiena ar jautiena. Tačiau iš šių paprastų ingredientų išverda didingas patiekalas: kvapnus, skanus ir subalansuotas. |
Populiariausi greitieji ir šventiniai kepiniai
Neretai norisi pasimėgauti gardžiu desertu, tačiau laikas yra ribotas. Tokiais atvejais puikiai tinka greitai pagaminami kepiniai, kurie taip pat gali būti ir patys geriausi pasirinkimai. Šiame straipsnyje rasite įvairių greitų ir saldžių kepinių receptų, tinkančių tiek kasdienai, tiek ypatingoms progoms. Nuo tradicinių lietuviškų blynų iki egzotiškų itališkų saldumynų - kiekvienas atras sau tinkamą variantą.
Šventės - puiki proga išbandyti naujus receptus ir nustebinti artimuosius gardžiais kepiniais. Tradiciniai šventiniai patiekalai, tokie kaip močiutės medaus tortas ar mamos balta mišrainė, yra neatsiejama šventinio stalo dalis. Tačiau nebūtina apsiriboti tik tradicijomis - galima drąsiai eksperimentuoti ir kurti naujus, įdomius skonius. Medaus pyragas yra vienas skaniausių pyragų, kurį lengvai gali pasigaminti kiekvienas. Tai puikus pasirinkimas šventiniam stalui, sužadinantis vaikystės prisiminimus. Imbieriniai sausainiai - tradiciniai kalėdiniai konditeriniai gaminiai iš miltų su imbieru ir cinamonu. Jie ne tik skanūs, bet ir puikiai tinka papuošti eglutę ar dovanoti artimiesiems. „Kūčiukai“ - tradicinis lietuviškas Kūčių patiekalas. Be jų neįsivaizduojama Kūčių vakarienė. Balta mišrainė yra tapusi Naujų metų stalo simboliu, tačiau be jos neįsivaizduojamos ir kitų šeimos švenčių vaišių stalai.
Kai laikas yra brangus, greitai pagaminami sviestiniai sausainiai - puikus pasirinkimas prie arbatos ar kavos. Juos galima pagaminti vos per kelias minutes iš paprastų ingredientų. Labai švelnus, drėgnas, greitas ir itin skanus morkų pyragas. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta saldžius ir aromatingus kepinius. Labai skanus ir purus bananų pyragas. Čirviniai blynai - tai nostalgiškas vaikystės desertas, kurį mėgsta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Paprasčiausias lietinių blynų receptas, kuriam būtinai reikės kepimo miltelių.
Blynų karalystė: nuo tradicijų iki modernumo
Blynai - vienas populiariausių ir greičiausiai paruošiamų patiekalų. Jie gali būti miltiniai, bulviniai, daržovių, su varške, lietiniai ar kepti orkaitėje. Blynai puikiai tinka pusryčiams, vakarienei ar net desertui. Tradiciniai lietuviški blynai yra neatsiejama mūsų virtuvės dalis. Jų receptai perduodami iš kartos į kartą, o skonis primena vaikystę. Lengvi blynų receptai yra paieškų favoritai, taip pat labai populiarūs tradiciniai receptai blynų Užgavėnėms, Kūčioms ir panašioms šventėms. Iš plonyčių lietinių blynelių gaminami tortai gimtadieniams. Blynai gali būti ir paprastas, ir šventinis patiekalas - tai nulems ingredientai ir pagardai, su kuriais jie patiekiami.
Purūs amerikietiški blyneliai yra puikus pasirinkimas vėlyviems pusryčiams. Juos lengva pasigaminti namuose, o receptas itin paprastas. Svarbiausios taisyklės - kepimo milteliai, tešlos brinkinimas ir keptuvė nesvylančia danga. Amerikietiški blyneliai ypatingi tuo, kad juos galima tiekti ir su sūriais, ir su saldžiais pagardais. Kalnas blynų su viršuje tirpstančiu sviesto gabalėliu ir žemyn varvančiu klevų sirupu - ikoninė kulinarinių knygų, žurnalų ir portalų nuotrauka, žadinanti apetitą kiekvienam žiūrinčiajam.
Naminiai bulviniai blynai - turbūt mėgstamiausias tradicinis patiekalas. Jie yra traškus tradicinis kiekvieno lietuvio (ir ne tik) malonumas - vos apie juos pagalvojus ima gamintis virškinimo fermentai, kauptis seilės, alkio jausmas šokteli į aukštumas. Bulvinių blynų receptai neabejotinai įrašyti į lietuviškos virtuvės aukso fondus.
Šašlykai: tobulumo paslaptys
Kitas patiekalas, kurio "geriausio recepto" paieškos niekada nesibaigia, yra šašlykas. Pasak A. Karbausko, geriausia mėsa šašlykui - kiauliena ir aviena. „Jeigu renkamės visų populiariausią ir pamėgtą mėsą - kiaulieną, geriausia imti sprandinę, nes ji turi riebaliuko. Kai keps mėsa, riebalas duos drėgnumo ir ji neišdžius tiek. Taip pat galima rinktis ir mentę, nes ji irgi yra minkšta, tad bus ganėtinai skanus šašlykas. Tik jokiu būdu ne kumpį, nes tokiu atveju šašlykai bus sausi. Galbūt ir rasite receptų, kurie rašys, jog verta imti kumpį, bet neapsimoka. Jeigu negaunate sprandinės, tad rinkitės mentę, kitaip dar ji vadinama petinė“, - pasakojo mėsininkas.
Mėsos specialistas pasiūlė patį paprasčiausią ir geriausią marinatą, kurį rekomenduoja išmėginti visiems. „Tai 1 kilogramas sprandinės mėsos, pusę kilogramo svogūno, 1 nedidelė citrina, truputį juodųjų pipirų, šiek tiek kvapniųjų ir druskos“. Na, o kiek reikia dėti druskos? Druską mėsininkas matuoja taip: „Jeigu norima dėti pagal normą - 8-9 g kilogramui mėsos. Toks santykis yra idealus šašlykams. Bet geriausia druską pabarstyti prieš pabaigą, kepimo momentu. Nes druska išsausina mėsą ir ištraukia visas sultis. Aišku, galima viską ir iškart susisūdyti. Nieko tokio nenutiks“.
Štai pats paprasčiausias šašlykų paruošimas: „Mėsą susipjaustyti gabaliukais, svogūną - griežinėliais, išspausti citrinos sultis, įdėti druskos, pipirus. Svogūną geriausia pertrinti rankomis, kad išleistų sultis. Sudėti mėsą. Pamarinuoti apie porą valandų tikrai reikia, o 3-4 valandas būtų tikrai neblogai, jei nutartumėte palikti ir per naktį - dar geriau būtų. Tai yra pats paprasčiausias ir geriausias šašlyko receptas. Kiti kalba, kad reikia pilti mineralinio vandens - galima, bet tokiu atveju, reikia labai silpnai gazuoto. Geriausia, kai darai paprastai, tai geriausiai ir pavyksta. Jeigu naudojame pipirus, visi turime tų paprastų - juodųjų ir kvapniųjų - jų pilnai užtenka, bet jeigu pipirus turime žirneliais, tai geriausia būtų tuos pipirus keptuvėje šiek tiek pakaitinti ir tada kavamalėje sumalti. Jie palieka kiek kitokie ir tada skonis būna puikus“.
Pasak A. Karbausko, jeigu šašlykai sunkiai kramtosi, tuomet yra padaryta dažniausia klaida - perkepta mėsa. „Kepti reikia tol, kol nebelieka rožinės spalvos, kraujas nebebėga - viskas, užtenka. Svarbiausia, išmokti neperkepti. Kai perkepi, mėsa visada išsausėja, todėl mėsa tampa sunkiai kramtoma. Jeigu norite išminkštinti mėsą - galima įdėti ir kivio. Nes kivio vaisiuje yra rūgštelės. Tačiau reikia žinoti, kad, jeigu per ilgai pamarinuosite šašlyką su kiviu ar per daug jo įdėsite - ištirps mėsa ir nukris nuo iešmo. Tad su kiviu reikia labai atsargiai ir marinuoti su juo reikia nepersistengti, nes šašlykai gali tapti pratižę. Manyčiau, kad kilogramui mėsos užtektų pusės kivio“, - mėsos suminkštinimo paslaptimi dalijosi mėsininkas.
Kiti išskirtiniai receptai kasdienai ir šventėms
Be jau minėtų patiekalų, pasaulio virtuvės siūlo daugybę kitų išskirtinių ir "geriausių" receptų, tinkančių įvairioms progoms. Ypatingoms progoms norisi paruošti kažką išskirtinio ir įsimintino. Pavyzdžiui, sūrio pyragas (cheesecake), kurio subtilus, purus ir geriausias varškės pyragas su avietėmis yra išskirtinai lengvas ir skanus. Plikyti pyragaičiai, tokie kaip protiflorai ir eklerai, yra nostalgiją keliantys kepiniai, puikiai tinkantys ir šiandienos stalui. Itališki saldumynai, pavyzdžiui, „Chiacchiere“, yra lietuviškus žagarėlius primenantys saldumynai, turintys gilias šaknis romėnų tradicijose.
Kasdienai ir ne tik puikiai tinka mielinės bandelės su kopūstais - jos labai minkštos ir purios, puikus užkandis ar garnyras. Labai skani naminė pica, kurios ingredientus galima keisti pagal savo skonį ar šaldytuvo turinį. „Pastéis de Nata“ - visame pasaulyje gerai žinomas bei mylimas portugališkas desertas. Klafutis („Clafoutis“) - yra vienas mėgstamiausių vaisių desertų Prancūzijoje. Amerikietiškas trupiniuotis („Crumble“) - vienas be galo populiarių desertų, kurį lietuviškai turbūt reiktų vadinti trupiniuočiu. Labai skanūs karšti sumuštiniai - brusketos su pievagrybiais ir sūriu. Labai skanus varškės ir slyvų pyragas: trapus tešlos krepšelis, burnoje tirpstantis varškės įdaras ir malonios rūgštelės pridedančios slyvos. Sorų kruopos yra itin naudingas ir vertingas maisto produktas. Maskarponė yra kreminis sūris, tinkamas desertų ir kitų patiekalų gamyboje. Traški, riebalais nepersismelkusi tešla ir sultingas įdaras - štai ko reikia tobuliems čeburėkams! Skanutėlis pyragas, kuriame puikiai sudera rabarbarų rūgštelė ir saldūs, traškūs trupiniai. Skanūs ir purūs varškėtukai, primenantys bandeles. Labai sotūs ir skanūs blynai, kurie puikus tiek karšti, tiek ir atvėsę.
tags: #pats #geriausias #receptas