Pelyno trauktinė: tradicija, receptai ir nauda sveikatai

Pelyno trauktinė - tai ne tik alkoholinis gėrimas, bet ir tradicija, istorija bei amatininkų meistriškumas, įamžintas stiklo butelyje. Šis kartus, bet kartu ir gaivinantis gėrimas, turi gilias šaknis Lietuvos kultūroje ir yra vertinamas ne tik dėl savo savito skonio, bet ir dėl galimų medicininių savybių. Straipsnyje panagrinėsime pelyno trauktinės istoriją, receptūrą, gamybos procesą, vartojimo kultūrą ir atsakingo vartojimo aspektus.

Istorija ir tradicijos

Pelyno naudojimas medicinoje ir kaip gėrimo sudedamoji dalis siekia senovės laikus. Dar Hipokratas aprašė pelyno naudą virškinimui ir kaip priemonę nuo parazitų. Viduramžiais pelynas buvo populiarus vaistas nuo įvairių ligų, o vėliau, renesanso laikais, pradėtas naudoti gaminant stiprius alkoholinius gėrimus. Pelyno trauktinės tradicijos Lietuvoje siekia senovę, kur žoliniai užpilai buvo populiarūs dėl savo gydomųjų savybių ir naudojami įvairiose apeigose ir šventėse. Pelynas, kaip viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių, suteikė trauktinei kartumo ir savito aromato.

Pelynų trauktinė yra tradicinės lietuviškos vaistažolių kultūros dalis. Lietuviai nuo senų laikų naudojo įvairius augalus, kad gamintų gydomuosius gėrimus ir maistą. Pelynas (lot. Artemisia absinthium) - vienas iš tų augalų, kuris nuo seno buvo žinomas dėl savo gydomųjų savybių. Pelynas buvo naudojamas tiek vidiniam, tiek išoriniam vartojimui, ypač norint gydyti įvairias virškinimo trakto ligas.

Pelynų trauktinės istorija siekia senus laikus, kai vaistažolių pagrindu gaminti gėrimai buvo ne tik vartojami kaip vaistas, bet ir kaip ritualinių apeigų dalis. Senovės Lietuvoje vaistažolės buvo laikomos ypatingomis ir buvo naudojamos įvairiose šventėse bei apeigose. Pelynas, savo karčiu ir aštriu skoniu, tapo pagrindine šių gėrimų sudedamąja dalimi.

"Gaila, kad kartais įmantrių žolelių ir prieskonių ieškome užsienyje, tačiau neįvertiname to, ką turime. Kartusis kietis, kuris liaudyje dar vadinamas pelynu - puiki priemonė, galinti padėti sprendžiant ne vieną negalavimą“, - teigia rašytoja, žolininkė, ūkio „Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės“ šeimininkė Giedrė Bružienė. Daug metų vaistiniais augalais besidominti specialistė sutiko papasakoti apie pelyną. Kaip ir kada jį rinkti? Kaip paruošti? Kam šio augalo vartoti negalima, o kam - net labi rekomenduotina? Savo žiniomis apie tai ir dalinasi žolininkė.

Pelyno augalas laukinėje gamtoje

Pelyno augimas ir rinkimas

Auginti pelyną (sužinokite, kaip prasidėjo mūsų istorija kuriant produktus su pelynu - jį auginome patys) įmanoma ir Lietuvoje. Tai galite padaryti ir savo namuose. O jei gyvenate nuosavame name ir turite bent nedidelį plotą žemės, tiesiog idealu. Pelynui reikalinga drenuotas dirvožemis, kuriame yra ir smėlio. Tinkama vieta - kuo daugiau šviesos. Į dirvožemį galite sodinti su vazonu. Pelynui naudingiausia lauke augti iki šalnų. Na, o tuomet jau parsineškite į namus ir apgyvendinkite ant palangės. Pelyno nereikėtų perlaistyti. Jei namuose labai šilta, pelynas augs itin greitai. Pavasarį reikia perkelti pelyną atgal į dirvožemį. Tuomet belieka laukti liepos mėnesio, kuomet pelynas ims žydėti.

Pelyno žiedynai yra pjaunami tuomet, kai pradeda žydėti. Pjaunamos tik viršūnės, kurių ilgis apie 25 cm. Nupjovus žiedynus jie turi būti gerai išdžiovinami. Patalpoje, kuri sausa ir tamsesnė. Geriausiai tam tinka palėpė. Taip pat galima džiovinti ir specialioje džiovyklėje. Kuomet pelynas išdžiūva jis tampa žaliai pilkos spalvos, turi pakankamai stiprų kvapą. Jo skonis ypatingai kartus, tačiau žmonės nepaisant jo kartumo naudoja kietį dėl jo teikiamos naudos. Sudžiovintą kietį galima laikyti iki 2 metų.

Pelyno sudėtis ir naudingosios savybės

Išdžiovintas pelynas arba kartusis kietis turtingas savo sudėtimi. Kaip jau minėjome, pelyno sudėtis labai turtinga. Flavonoidai - tai augalo pigmentinė dalis, kuri suteikia ir geltoną spalvą. Tačiau flavonoidai ne tik pigmentas. Flavonoidai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, dalyvauja medžiagų apykaitoje, skatina kolageno sintezę, stiprina kraujagyslių sieneles ir jungiamuosius audinius, pasižymi priešalerginėmis savybėmis.

  • Vitaminas C - tai vienas svarbiausių vitaminų, kuris reikalingas mūsų organizmui. Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninę sistemą, palaiko kolageno susidarymą, kuris reikalingas normaliai kaulų, kremzlių, dantenų, odos, dantų funkcijai.
  • Vitaminas B6 - tai vitaminas, kuris padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, normalią nervų sistemos veiklą, normalią baltymų ir glikogeno apykaitą. Jis reikalingas hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, imuninei sistemai stiprinti, nervų sistemos funkcionalumui užtikrinti ir hormonų balansui palaikyti moters organizme.
  • Karotinas - yra bene geriausias antioksidantas mūsų organizmui. Karotinas pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, saugo ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, palaiko sveiką imuninę sistemą.
  • Glikozido absintinas - tai medžiaga, kuri suteikia kartų skonį. Būtent kartumas stimuliuoja organizmo virškinimo sistemą ir taip valo organizmą nuo parazitų bei pagerina apetitą. Taip pat kartumynas naikina bakterijas, saugo nuo uždegimų, skaistina odą, gerina protinę veiklą ir padeda atsikratyti nereikalingais kilogramais.
  • Artemizininas - padeda kovoti prieš parazitus, skatina parazitų šalinimą iš organizmo. Be to, artemizininas sumažina riziką susirgti krūties vėžiu.
  • Gintaro rūgštys - tai natūrali priemonė atitolinti organizmo senėjimą ir pagerinti savijautą. Gintaro rūgštys skatina ląstelių atsinaujinimą bei paskatina efektyviau funkcionuoti, kas stabdo organizmo senėjimo procesus ir suteikia mums daugiau energijos. Gintaro rūgštys puoselėja jaunatviškumą ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės: gintaro rūgštys gali padėti atstatyti odos stangrumą, drėgmės balansą bei išlyginti raukšles.
  • Obuolių rūgštys - tai organinė rūgštis, kuri gerina kraujotaką, apsaugo raudonuosius kraujo kūnelius nuo kenksmingų cheminių medžiagų poveikio, palaiko žarnyno rūgšties ir bazės pusiausvyrą, pagerina virškinimą, subalansuoja medžiagų apykaitą bei pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
  • Karotinoidai - tai junginiai, pasižymintis antioksidaciniu poveikiu: saugo ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, palaiko sveiką imuninę sistemą. Karotinoidai taip pat sumažina riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei gerina atmintį.
  • Kapilinas - tai pelyno sudedamoji dalis, kuri pasižymi baktericidinėmis savybėmis: kovoja su grybeliu, veikia kaip natūralus antibiotikas. Be to kapilinas turi skausmą mažinančių savybių, sumažina kraujo krešulių susidarymo tikimybę bei pagerina vitaminų A, B ir C įsisavinimą.
  • Chamazulenogenas - tai pelyno sudedamoji dalis, kuri padeda slopinti organizme uždegimus.
  • Kalis - tai vienas iš svarbiausių mineralų žmogaus organizme. Jis užtikrina visų organizmo ląstelių gyvybę ir funkcionalumą. Kalis užtikrina skysčių pusiausvyros palaikymą organizme ir raumenų veiklą, palaiko sklandų nervų sistemos ir širdies darbą.
  • Kalcis - gerina kaulų ir dantų būklę, širdies veiklą bei kraujo krešumą.
  • Vitaminas K - tai grupė medžiagų, kurios organizme palaiko normalų kraujo krešėjimą bei skatina žaizdų gijimą. Vitaminas K pasižymi priešinfekcinėmis savybėmis: didina atsparumą infekcijoms.

Pelyno trauktinės gamybos principai

Pelyno trauktinės gamyba - tai kruopštus procesas, reikalaujantis tikslių žinių ir patirties. Pagrindiniai etapai apima žaliavų parinkimą, pelyno maceravimą, distiliavimą (nebūtinai visais atvejais), brandinimą ir filtravimą. Kiekvienas etapas turi įtakos galutiniam produkto skoniui ir kokybei.

Žaliavų parinkimas

Svarbiausia pelyno trauktinės sudedamoji dalis, be abejo, yra pelynas. Geriausia naudoti džiovintus pelyno lapus ir žiedus, nes jie turi intensyvesnį skonį ir aromatą. Taip pat svarbu pasirinkti aukštos kokybės alkoholį, dažniausiai naudojamas etilo alkoholis arba neutralus spiritas. Be pelyno, į trauktinės sudėtį gali įeiti ir kitos žolelės, prieskoniai ir vaisiai, kurie suteikia jai papildomų skonio niuansų. Populiariausi priedai yra anyžiai, pankoliai, mėtos, citrinų žievelės, kmynai ir kt.

Pelyno maceravimas

Maceravimas - tai procesas, kurio metu pelynas ir kitos žolelės mirkomos alkoholyje, kad iš jų būtų ištrauktos aromatinės ir skonio medžiagos. Maceracijos trukmė gali skirtis priklausomai nuo recepto ir norimo skonio intensyvumo, tačiau dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Svarbu užtikrinti, kad alkoholis visiškai apsemtų žoleles, ir reguliariai maišyti mišinį.

Distiliavimas (Pasirinktinai)

Kai kurie pelyno trauktinės receptai numato distiliavimą po maceravimo. Distiliavimas padeda atskirti alkoholį nuo žolelių ir koncentruoti skonį. Šis procesas reikalauja specialios įrangos ir įgūdžių, todėl dažniausiai naudojamas pramoninėje gamyboje. Distiliavimo metu svarbu stebėti temperatūrą ir atskirti "galvą" (pirmąją distiliato dalį, kuri yra toksiška) ir "uodegą" (paskutinę distiliato dalį, kuri yra silpno skonio) nuo "širdies" (vidurinės distiliato dalies, kuri yra tinkama vartoti).

Brandinimas

Po maceravimo arba distiliavimo pelyno trauktinė dažnai brandinama. Brandinimas gali vykti stikliniuose induose, nerūdijančio plieno talpose arba ąžuolinėse statinėse. Brandinimo trukmė gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Brandinimas suteikia trauktinei daugiau kompleksiškumo ir švelnumo.

Filtravimas

Prieš išpilstant į butelius, pelyno trauktinė filtruojama, kad būtų pašalintos smulkios dalelės ir nuosėdos. Filtravimui naudojami įvairūs filtrai, pvz., popieriniai, audekliniai arba specialūs filtrai, skirti alkoholiniams gėrimams. Filtravimas užtikrina, kad trauktinė būtų skaidri ir švari.

Schematinis pelyno trauktinės gamybos procesas

Pelyno trauktinės receptai

Yra daugybė pelyno trauktinės receptų, kurie skiriasi ingredientais, proporcijomis ir gamybos metodais. Pateikiame keletą populiariausių receptų:

Tradicinis Pelyno Trauktinės Receptas

  • 1 litras stipraus etilo alkoholio (95%)
  • 50 g džiovinto pelyno
  • 10 g anyžių
  • 5 g pankolių
  • 3 g kalendros
  • 2 g citrinų žievelės
  • 1 g mėtų

Gamybos eiga: Sumaišykite visas žoleles ir užpilkite alkoholiu. Laikykite tamsioje, vėsioje vietoje 2-3 savaites, kasdien pamaišydami. Nufiltruokite trauktinę per kelis sluoksnius marlės arba specialų filtrą. Prieš vartojimą brandinkite kelis mėnesius.

Pelyno Trauktinė su Medumi

  • 1 litras degtinės
  • 30 g džiovinto pelyno
  • 2 šaukštai medaus
  • 1 citrinos žievelė

Gamybos eiga: Pelyną užpilkite degtine ir laikykite tamsioje vietoje 2 savaites. Nufiltruokite. Įpilkite medaus ir citrinos žievelę. Gerai išmaišykite, kol medus ištirps. Prieš vartojimą brandinkite 1-2 savaites.

Pelyno Trauktinė su Obuoliais

  • 1 litras naminės degtinės (samagono)
  • 40 g džiovinto pelyno
  • 2 dideli obuoliai (rūgštūs)
  • 1 šaukštas cukraus

Gamybos eiga: Pelyną užpilkite degtine. Obuolius supjaustykite skiltelėmis ir įdėkite į stiklainį. Įberkite cukraus. Užpilkite degtine su pelynu. Laikykite tamsioje vietoje 3 savaites, kasdien pamaišydami. Nufiltruokite. Prieš vartojimą brandinkite 1 mėnesį.

Vartojimo kultūra

Pelyno trauktinė dažniausiai vartojama kaip aperityvas arba digestivas. Ji patiekiama atšaldyta, nedideliais kiekiais. Pelyno trauktinė puikiai dera su mėsos patiekalais, sūriais ir vaisiais. Taip pat ji gali būti naudojama kaip kokteilių ingredientas. Lietuvoje pelyno trauktinė dažnai vartojama šventėse ir susibūrimuose su draugais ir šeima.

Pelyno trauktinės poveikis sveikatai

Nors pelyno trauktinė dažnai siejama su tradicine medicina, svarbu pabrėžti, kad alkoholio vartojimas turi būti saikingas ir atsakingas. Pelynas turi tam tikrų medicininių savybių, tačiau per didelis jo kiekis gali būti žalingas.

Pelynas gali padėti virškinimui, skatinti apetitą ir turėti antihelmintinių savybių. Tačiau pelyno trauktinės nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, maitinančioms motinoms, vaikams ir žmonėms, sergantiems kepenų ligomis ar turintiems kitų sveikatos problemų. Svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti pelyno trauktinę kaip vaistą.

Pelynų trauktinė gerina virškinimą, stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą ir padeda esant sunkumo pojūčiui skrandyje. Tai ypač naudinga po sunkių maisto produktų vartojimo ar persivalgymo. Dėl stipraus kartaus skonio, pelynų trauktinė padeda suaktyvinti virškinimo fermentų išsiskyrimą, kas savo ruožtu palengvina maisto virškinimą.

Pelynas taip pat žinomas dėl savo antiparazitinių savybių. Liaudies medicinoje jis buvo naudojamas gydant žarnyno parazitus ir kitas infekcijas. Nors šiais laikais yra daugiau efektyvių medicininių preparatų, pelynų trauktinė gali būti naudojama kaip papildoma priemonė prieš parazitines infekcijas.

Pelynas turi stiprių antimikrobinių ir antivirusinių savybių. Jis buvo naudojamas gydyti įvairius uždegimus, sumažinti karščiavimą ir stiprinti imuninę sistemą. Pelynų trauktinė gali būti vartojama kaip profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir kitų infekcijų, ypač šaltuoju metų laiku.

Atsargumo priemonės ir atsakingas vartojimas

Pelynų trauktinę reikia vartoti saikingai, nes didesnės dozės gali sukelti nemalonių šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas ar galvos svaigimas. Rekomenduojama vartoti po 20-30 ml per dieną, ypač po maisto ar prieš miegą.

Nors pelynų trauktinė yra natūralus produktas, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti alergines reakcijas. Be to, nėščioms moterims, vaikams ir žmonėms, sergantiems kepenų ar inkstų ligomis, rekomenduojama vengti šio gėrimo. Svarbu vartoti pelynų trauktinę atsargiai ir laikytis rekomenduojamos dozės.

Kaip ir bet kuris alkoholinis gėrimas, pelyno trauktinė turi būti vartojama saikingai ir atsakingai. Rekomenduojama neviršyti 30-50 ml per dieną. Vairuoti transporto priemones po alkoholio vartojimo yra draudžiama. Alkoholio vartojimas gali sukelti priklausomybę ir turėti neigiamų pasekmių sveikatai ir socialiniam gyvenimui.

Kaip pasigaminti pelyno arbatos? – jautraus skrandžio vadovas

Buteliukai su pelyno trauktine ir žolelėmis

tags: #pelyno #trauktine #receptas

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.