Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie Pietų Afrikos Respublikos ambasadą Danijoje, taip pat naudingi patarimai keliautojams, planuojantiems kelionę į užsienį, įskaitant vizų išdavimo tvarką ir kelionės dokumentų reikalavimus.
Kelionės dokumentai ir vizos
Prieš planuodami kelionę į bet kurią užsienio šalį, įskaitant Portugaliją ar Rusiją, būtina įsitikinti, kad turite visus reikiamus ir galiojančius kelionės dokumentus. Tai apima asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), kelionės bilietus, draudimo polisus ir kitus reikalingus dokumentus.
Bevizio režimo šalys ir Šengeno erdvė
Norite keliauti į užsienį ir įdomu, kaip gauti vizą? Į kai kurias šalis vizą reikia gauti ambasadoje, į kitas - internetu, dar į kitas galima gauti jau atskridus ar vizos išvis nereikia.
Kaip matote iš šio žemėlapio, paprasčiausia keliauti Europoje, kur į daugelį šalių galite nuvažiuoti nė nesutikę pasienio kontrolės, paskui - po Pietų Ameriką, kur vizų beveik niekur nereikia. Tai daugiausia Europos Sąjungos šalys, bet ne tik jos.
Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Portugaliją, vizos nereikalingos, nes Portugalija yra Šengeno šalis. Vykstant į Šengeno šalis galioja bevizio įvažiavimo režimas ir nėra pasienio kontrolės. Tačiau kiekvienas keliaujantysis privalo su savimi turėti galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę, nes Šengeno narių valstybių teisėsaugos institucijų pareigūnai turi teisę patikrinti asmens tapatybę.
Tegul sienų nebuvimas jūsų neapgaus: sienos yra, ir, jeigu tai pamiršite, galite turėti problemų. Visų pirma, nors praktiškai galima ten nuvažiuoti be jokių asmens dokumentų, teoriškai vis tiek reikalaujama juos turėti (o jei skrisite lėktuvu, juos tikrai žiūrės).
Norėdami keliauti į šias šalis, turėsite praeiti muitininkus ir pasieniečius, bet vizos nereikės. Patikrinimas įvažiuojant į šias šalis gali būti visai rimtas: gali reikti pildyti “įvažiavimo korteles”, atsakyti į pasieniečių klausimus. Man nėra buvę, kad į šalį, su kuria galioja bevizis režimas, neįleistų, bet tai visada įmanoma.
Pavyzdžiui, įvažiuojant į Libaną, Iraną bei Siriją vartė pasą žiūrėdami, ar nėra Izraelio štampo - su tokiu štampu į šias šalis neįleidžia (Sirijos oro uoste yra net specialus pareigūnas, kuris vien varto visus pasų puslapius). Pačiame Izraelyje pasieniečių apklausos primena tardymą ir irgi svarbu nesuklysti, nesukelti nepagrįsto įtarimo, kad gal, tarkime, esi kokiu palestiniečiu susižavėjusi mergina. Ukrainos įvažiavimo ir išvažiavimo štampai.
Bevizis režimas leidžia šalyje būti ne ilgiau tam tikro laiko tarpo (į daugelį šalių - 30 dienų arba 90 dienų). Dažniausiai bevizis režimas prasideda Lietuvai su ta valstybe sudarius sutartį. Honkongo įvažiavimo kortelė. Vis daugiau šalių duoda tokias korteles vietoje (ar greta) štampų į pasą. Jas reikia saugoti iki kelionės pabaigos. Pliusas - mažiau susieikvoja paso puslapių, rečiau reikia keisti.
Vizų išdavimas atvykus (viza vietoje)
Atvykę į šias šalis jausitės panašiai, tarsi galiotų bevizis režimas. Pagrindinis skirtumas nuo bevizio režimo - tokios vizos paprastai mokamos (t.y. faktiškai yra “įvažiavimo mokestis”, kuris padidins jūsų kelionės kainą). Be to, į kai kurias šalis reikia vežtis papildomų dalykų, kad oro uoste išduotų vizą: pvz. savo pasinę nuotrauką, iškvietimą ar pan. Taip pat pasižiūrėkite, ar vizos tikrai išduodamos ir ten, per kur ketinate atvykti į šalį.
Pvz. Omano viza ir štampai. Ją išdavė pasienio punkte su JAE. Pati viza primena štampą, tik yra padaryti papildomi įrašai. Be to, gali būti, kad oro uoste išduodama viza galios tik trumpai, o jei keliausite ilgiau, reikės prašyti vizos iš anksto per ambasadą ar konsulatą. Taip pat, turėkite omenyje, kad vizų išdavimo tvarka linkusi keistis - tad sekite informaciją.
Štai kai keliavau 2010 m. į Azerbaidžaną, planavau gauti vizą oro uoste. Tačiau savaitė iki kelionės sužinojau, kad vizas oro uoste išdavinėti nustota. Teko eiti į ambasadą - iš pradžių ambasada nežinojo, kas atsitiko, ir tik paskutinę dieną nunešus pasą skubiai ranka išrašė vizą. Ir, aišku, net jei vizos oro uoste išduodamos, nereiškia, kad ją išduos jums (nors man tokių problemų nėra buvę). Turite praeiti minimalų patikrinimą (ypač dėl pirmos nakvynės ir pan.).
Pavyzdžiui, Egipto viza - kitas oro uoste išduodamos vizos variantas. Vizos po Pirmojo pasaulinio karo sugalvotos kaip priemonė atskirti pageidaujamus žmones nuo nepageidaujamų ir pastarųjų neįleisti (t.y. neįleisti potencialių nelegalų, šnipų, teroristų ir pan.).
Vizos internetu (e-vizos)
Į vis daugiau šalių vizos pardavinėjamos internetu: pakanka nueiti į tam tikrą svetainę, užpildyti gana ilgą paraišką ir gausi vizą (arba “vizos patvirtinimą”, o pačią vizą įdės oro uoste). Yra šalių, kur galima gauti ir vizą internetu, ir vietoje (pvz. Kenija). Tokiu atveju reikia lyginti sąlygas.
Jei jos skiriasi mažai (pvz. viza į Keniją internetu - 1 doleriu brangesnė), verta rinktis vizą internetu. Taip yra todėl, kad beveik visos tokios šalys yra pagarsėjusios korupcija ir pasienio pareigūnai gali prašyti kyšių ar apgaudinėti. Pvz. Uzbekijos viza oro uoste oficialiai man turėjo kainuoti 50 dolerių. Tačiau pareigūnas pareikalavo 70 dolerių. Uzbekijos viza.
Vizos gaunamos ambasadoje ar konsulate
Į daugelį valstybių, į kurias reikia vizų, vizos yra pardavinėjamos ambasadose ir konsulatuose. Pagrindinė problema Lietuvoje su šiomis vizomis ta, kad Lietuvoje nėra beveik visų šių valstybių ambasadų ar vizas išduodančių konsulatų. Kurį kelią bepasirinksite, atsieis laiko arba pinigų. Taip yra tekę gauti Sirijos ir Gambijos vizas. Gera naujiena, kad tokių šalių mažėja - vis daugiau šalių arba įsileidžia Lietuvos piliečius be vizos, arba duoda vizas oro uoste, arba leidžia jas gauti internetu.
Naujos kelionių į Europą taisyklės 2026 m. (neįstrigkite spąstuose)
Jei prašysite JAV vizos, lauks tikras patikrinimas, teks pačiam eiti į ambasadą, šnekėti, ką veiksite, pateikti dokumentus apie uždarbį ir pan. Tiesa, atsiradus ESTA leidimui (žr. JAV viza. Su šia viza į JAV įvažiavau 6 kartus (įskaitant kartus kai per tą pačią kelionę išvažiuodavau ir vėl grįždavau). Į daugelį šalių, į kurias Lietuvos piliečiams reikia vizų, tos vizos faktiškai yra tiesiog pardavinėjamos: susimoki ir gauni, nebent būtum kokiam “juodajam sąraše”.
Naujosios Zelandijos viza. Ją reikėjo gauti ambasadoje Nyderlanduose, siųsti pasą. Į daug valstybių, ypač nedemokratinių, nepakanka tiesiog nueiti į ambasadą ar atsiųsti pasą. Neturėdamas draugų, giminių ar verslo partnerių šalyje iškvietimo negausi. Teoriškai, vienintelis šansas tokiu atveju gauti iškvietimą būtų pirkti kelionių paketą iš vietinės kelionių agentūros.
Tačiau praktiškai iškvietimai, kaip ir vizos, pardavinėjami ir atskirai (be kelionių paketo). Tai daro tų šalių kelionių agentūros, kartais per bendradarbiaujančias Lietuvos kelionių agentūras, faktiškai “apgaunančios sistemą” ir pasakančios, kad organizuos jums kelionę, kai iš tikro to nedarys. Taigi, rezultate viza tiesiog kainuos daugiau. Taip man teko darytis Kinijos vizas - nors buvau ir ambasadoje, mėginau prašyti tiesiogiai, iš ten išprašė, nes “reikia iškvietimo”. Teko kreiptis į kelionių agentūrą ir mokėti dvigubai brangiau, nei oficialiai kainuoja viza.
Tokių valstybių likę nedaug, bet yra. Į kitas taip pat negausite įprastos “turistinės vizos nepriklausomai kelionei” (pvz. Turkmėniją), bet ten gali būti alternatyvų. Dažniausia alternatyva - tranzitinės vizos, kurios išduodamos važiuoti skersai per šalį, paprastai 3 ar 7 dienoms (tarkime, važiuoti iš Irano į Uzbekiją per Turkmėniją). Dar kitose valstybėse viza galioja ne į visą šalį, o į tam tikras šalies dalis reikės papildomų leidimų, kurie kainuoja ir nebūtinai visada ir visiems išduodami.
Vizų tipai
Jeigu planuojate keliauti į šalį, kuri nėra Šengeno narė, turėtumėte pasidomėti vizų išdavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt galite rasti daugiau informacijos apie vizų reikalavimus įvairioms šalims. Vizos yra įvairių tipų, priklausomai nuo kelionės tikslo:
- Turistinė viza: skirta trumpalaikiam buvimui šalyje turizmo tikslais.
- Verslo viza: skirta verslo kelionėms, deryboms, seminarams ar konferencijoms.
- Tranzitinė viza: skirta keliavimui per šalies teritoriją į kitą šalį.
- Humanitarinė viza: skirta humanitariniams tikslams.
- Privati viza: skirta privatiems vizitams.
- Darbo viza: skirta darbui šalyje.
- Studijų viza: skirta studijoms šalyje.
- Laikinai gyvenančio asmens viza: skirta asmenims, kurie laikinai gyvena šalyje.
P.S. Šis straipsnis yra tik apie keliavimą ir turistines vizas. Jos nesuteikia teisės šalyje dirbti ar studijuoti - tam reikalingos kitokios, sudėtingiau gaunamos vizos.
Dokumentai vizai gauti
Norint gauti vizą, paprastai reikalingi šie dokumentai:
- Pasas, kurio galiojimo terminas turi būti ne trumpesnis nei 6 mėn. pasibaigus vizos galiojimo laikui.
- Spalvota nuotrauka, atitinkanti tam tikrus reikalavimus (dydis, fonas, veido išraiška ir kt.).
- Anketiniai duomenys (gyvenamoji vieta, kontaktinis telefonas, darbovietė ir pareigos).
- Sveikatos draudimas.
- Kvietimas į šalį (jei reikalingas).
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo vizos tipo ir šalies reikalavimų.
Vizų galiojimo laikas
Kiekviena viza turi galiojimo laiką. *Laikas, per kurį privalote įvažiuoti į šalį (pvz. 3 mėn. nuo vizos išdavimo). *Laikas, kurį galite būti šalyje (pvz. 1 mėnuo nuo įvažiavimo į šalį). Šalį privalote palikti iki šio laiko pabaigos. Tokių vizų galiojimo laikas, kaip taisyklė, labai trumpas: pvz. 3 mėnesiai nuo išdavimo ir tik vienam įvažiavimui. Šitokiu būdu valstybė pasirūpina, kad pasiims pinigus kiekvieną kartą, kai norėsi ten įvažiuoti. Būna ir daugkartinių vizų, tačiau net ir jos irgi paprastai galioja tik 1 metus.
Vizų galiojimo laiką galima prasitęsti, bet galimybės skirtingose šalyse skiriasi. Šalyse, kur vizos nereikia arba viza išduodama oro uoste / pasienyjje galima daryti “visa run” - tai yra, išvažiuoti iš šalies ir vėl sugrįžti (kad ir kitą dieną), taip iš naujo paleidžiant vizos (ar bevizio buvimo šalyje) galiojimo skaitliuką.
Specialūs keliavimo aspektai
Kai kuriems keliautojams gali reikėti papildomo planavimo dėl specialių poreikių ar aplinkybių.
Kelionės su vaikais
Vykstant į kelionę su nepilnamečiais vaikais reikia laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos. Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą ir kitus kelionei reikalingus dokumentus (bilietus, draudimo polisą).
Jeigu vaikas (iki 18 m.) vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes, Lietuvos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) sutikimas ir šio sutikimo kopija. Vykstant į Šengeno erdvei priklausančias valstybes tėvų arba globėjo (rūpintojo) sutikimas nereikalingas.
Vaikai nuo 5 iki 12 metų gali skristi lėktuvu tik lydimi kito vyresnio nei 16 metų asmens. Jei toks asmuo kartu nekeliauja, vaikams nuo 5 iki 12 metų turi būti užsakyta speciali paslauga - nelydimų vaikų palyda.
Kelionės nėštumo metu
Pagal aviakompanijos „GetJet Airlines“ taisykles, jei nėštumas yra vienvaisis, iki 28 nėštumo savaitės jokie keliavimo apribojimai netaikomi (medicininė pažyma nėra privaloma). Kai nėštumas yra 28-34 savaitės (imtinai), būtina pateikti gydytojo pažymą, kurios data turi būti ne ankstesnė nei 14 dienų iki skrydžio dienos. Jei nėštumas yra daugiavaisis, iki 27 nėštumo savaitės jokie keliavimo apribojimai netaikomi. Kai nėštumas yra 28-33 savaitės (imtinai), būtina pateikti gydytojo pažymą, kurios data turi būti ne ankstesnė nei 14 dienų iki skrydžio dienos. Nuo 34 savaitės daugiavaisės nėščiosios moterys į lėktuvą nepriimamos.
Asmenys su ribotu judrumu arba turintys ypatingų poreikių
Dėl neįgalių arba judėjimo apribojimų turinčių asmenų, kuriems kelionės lėktuvu metu gali būti reikalinga speciali pagalba, sėdėjimo vietų patvirtinimo būtina susitarti su oro vežėju arba kelionių organizatoriumi prieš įsigyjant skrydžio bilietą arba organizuotos turistinės kelionės paketą.
Oro vežėjai judėjimo apribojimų turinčiais asmenimis taip pat laiko regėjimo, klausos ar protinę negalią turinčius asmenis. Tokiu būdu, judėjimo apribojimų turintys asmenys ar jų atstovai bei atstovai vaikų, keliausiančių be suaugusiųjų palydos, privalo apie tai informuoti oro vežėją arba kelionių organizatorių.
Asmens sveikatos būklė
Tam tikrais atvejais asmens psichinė, emocinė, fizinė ar kitokia medicininė būklė gali daryti neigiamą įtaką skrydžio metu tiek pačiam turistui, tiek kartu keliaujantiems asmenims.