Praėjo kone du dešimtmečiai nuo įstojimo į BRICS, o Pietų Afrikai niekaip nesiseka vykdyti vystymosi pažadų. BVP vienam gyventojui 2025-aisiais nesiekia 2007-ųjų lygio, pastebimai pablogėjo socialiniai rodikliai: aukštas nedarbas, gilėjantis skurdas, susenusi ir neremontuojama infrastruktūra. Šiandien Pietų Afrika atsidūrė itin svarbioje kryžkelėje, susidurdama su sudėtingomis ekonominėmis realybėmis, kurios prieštarauja jos dideliam potencialui.
„Pietų Afrika atsidūrė itin svarbioje kryžkelėje. Šalis turi išteklių atsigauti - diversifikuotą pramonės bazę, stiprų finansų sektorių, patikimas institucijas, - tačiau ją stabdo struktūrinės energetikos ir užimtumo problemos. Jeigu nebus nuodugnių ir tvarių reformų, augimo potencialas taip ir liks suvaržytas visiems laikams. Mūsų prognozėmis, 2025 m. augimas sieks 0,8 proc., 2026 m. - 1,3 proc.“, - teigia Aroni Chaudhuri, „Coface“ ekonomistas Afrikai.
Nuo šio šimtmečio pradžioje užgimusios vilties iki popandeminio nusivylimo
Šio amžiaus pradžioje Pietų Afrika patyrė vilčių kupiną ekonomikos augimo etapą, kurį galima pavadinti lūkesčių „burbulu“, kuris, deja, nepasiekė brandos. Paskatinta kylančių biržos prekių kainų ir sėkmingos savo integracijos į pasaulinę prekybą, Pietų Afrika šio šimtmečio pirmąjį dešimtmetį džiaugėsi vidutiniu 4,3 proc. metiniu augimu. Investicijos didėjo, namų ūkiai negailėjo vartojimo išlaidoms - atrodė, kad šalis kartu su kitomis besiformuojančios rinkos ekonomikos valstybėmis stovi ant spartaus vystymosi slenksčio.
Vis dėlto trys viena po kitos užklupusios krizės - 2008-ųjų finansų krizė, aukštų biržos prekių kainų ciklo pabaiga 2014-aisiais ir galiausiai pandemija - atskleidė giliai siekiančias silpnąsias struktūrines vietas. Pastaruoju metu investuojama vangiai - šios lėšos tesiekia 14,5 proc. BVP. To nepakanka sužadinti ekonomiką ir atnaujinti turimą infrastruktūrą, o pats rodiklis gerokai mažesnis negu kitose palyginamose šalyse.
Sunkumų šaknys: energetikos krizė ir darbo rinkos disbalansas
Energetikos krizė: rimta kliūtis augimui
Elektros energija, Pietų Afrikos ekonomikos stuburas, virto jos Achilo kulnu. „Eskom“, valstybinė monopolija, kontroliuojanti daugiau kaip 90 proc. elektros gamybos, nukentėjo nuo daugiau nei dešimtmetį besitęsiančių nepakankamų investicijų. Realiosios investicijų išlaidos pradėjo mažėti nuo 2012-ųjų ir nuo to laiko taip ir neatsigavo.
Tokią padėtį lėmė nepakankamas tarifų reguliavimas ir prasta valdysena. Iki 2008 m. buvo dirbtinai nustatomos žemos elektros kainos, siekiant palaikyti intensyviai energiją vartojančius ūkio sektorius. Kai valdžios įstaigos galų gale patvirtino tikrovę labiau atitinkančią tarifų politiką, jau buvo per vėlu: senstančioje infrastruktūroje vis dažniau nutrūkdavo elektros tiekimas, paklausa ėmė kristi, o „Eskom“ įkliuvo į skolų spąstus. Nuo 2008 iki 2019-ųjų tarifai padidėjo keturiskart, tačiau tai neišsprendė tiekimo problemų.
Pasekmės pražūtingos: paralyžiuota ekonominė veikla, naikinami gamybos pajėgumai, iš šalies iškeliaujančios privačios investicijos ir blogėjantys viešieji finansai. Valstybės laiduojama „Eskom“ skola smarkiai išsipūtė ir prisidėjo prie viešosios skolos ir BVP santykio augimo nuo 28 proc. 2007-2008 m. iki 76 proc. 2024-2025-aisiais.
Didžiulis disbalansas darbo rinkoje
Kodėl Pietų Afrika vis dar tokia segreguota
Antra rimta kliūtis - darbo rinka. Antrąjį 2025 m. ketvirtį Pietų Afrikoje nedarbo lygis siekė 33,2 proc., vieną aukščiausių rodiklių pasaulyje. Tokią situaciją nulėmė toksiška keleto veiksnių kombinacija: nuo 2008-ųjų besitęsianti deindustrializacija, kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitikimas (42 proc. dirbančiųjų nėra baigę vidurinės mokyklos) ir, užvis svarbiausia, apartheido teritorinis palikimas, kai didelė populiacijos dalis gyvena toli nuo ekonominių centrų.
Nepaisant to, kad apartheidas baigėsi daugiau nei prieš 30 metų, teritorinė segregacija išlieka. Miesteliai ir nepalankiose sąlygose esančios vietovės lieka toli nuo užimtumo centrų, kuriuos pasiekti trukdo didžiulės transporto išlaidos bei prasta infrastruktūra. Toks teritorinis susiskaldymas sukuria struktūrinę atskirtį, dėl kurios darbuotojų dalyvavimas darbo rinkoje lieka nenormaliai žemas ir apribojamas užimtumo skatinimo politikos efektyvumas.
Pietų Afrikos ekonomikos apžvalga
Pietų Afrikos Respublika (PAR) yra ekonomiškai stipriausia Afrikos valstybė, pasižyminti gausiais gamtiniais ištekliais ir gerai išvystytais finansų, teisės, susisiekimo, energetikos ir transporto sektoriais. PAR yra vidutinių pajamų šalis, kurios ekonomika remiasi gausiais gamtiniais ištekliais. Šalis pasižymi modernia infrastruktūra, leidžiančia efektyviai tiekti prekes į didžiuosius miestus visame regione. Nepaisant to, PAR susiduria su iššūkiais, tokiais kaip didelis nedarbo lygis ir skurdas, kurie išlieka kaip ekonominės problemos iš apartheido laikotarpio.
BVP ir augimo tempai
2009 m. PAR BVP (perkamosios galios paritetas) siekė 488,6 milijardus JAV dolerių, o tai atitinka 10 000 JAV dolerių vienam gyventojui. Realus BVP augimo tempas 2009 m. buvo -1,9 %, o tai rodo ekonomikos susitraukimą. Ankstesniais metais, 2007 ir 2008 m., augimo tempai buvo atitinkamai 5,1 % ir 3,1 %.
Štai detalesnis PAR ekonomikos struktūros ir užimtumo pasiskirstymo paveikslas:
| Rodiklis | 2009 m. BVP struktūra (%) | 2007 m. Darbo jėgos pasiskirstymas (%) |
|---|---|---|
| Žemės ūkis | 2,7 % | 9 % |
| Pramonė | 29 % | 26 % |
| Paslaugos | 68,3 % | 65 % |
2009 m. nedarbo rodiklis PAR siekė 24 %, o tai yra gana aukštas rodiklis, palyginti su kitomis pasaulio šalimis. Apie 50 % PAR gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (2000 m. duomenys). Daugiau nei ketvirtadalis PAR gyventojų šiuo metu gauna socialines pašalpas, o tai rodo didelį socialinės paramos poreikį.
Viešieji finansai ir išorės sektorius
Ankstesnė PAR ekonominė finansų politika buvo konservatyvi, daugiausia dėmesio skiriant infliacijos kontrolei ir perteklinio biudžeto užtikrinimui. Dabartinė valdžia daugiausia laikosi tokios pačios atsargios politikos, tačiau susiduria su spaudimu dėl valstybinių įmonių panaudojimo teikti pagrindines paslaugas mažas pajamas gaunantiems rajonams ir darbo vietų augimo didinimą. PAR užsienio prekybos balansas yra neigiamas. 2007 m. eksportuota prekių už 64,0 mlrd. JAV dolerių, o importuota už 79,9 mlrd. JAV dolerių. Pagrindiniai eksportuojami produktai yra auksas, deimantai, platina, kiti metalai ir mineralai, mašinos ir įrengimai.
Pagrindiniai PAR eksporto partneriai 2008 m. buvo:
- Japonija: 11,1 %
- JAV: 11,1 %
- Vokietija: 8 %
- Jungtinė Karalystė: 6,8 %
- Kinija: 6 %
- Nyderlandai: 5,2 %
Svarbiausi ekonomikos sektoriai
Kasyba
Kasybos pramonė yra viena iš svarbiausių PAR ekonomikos šakų. Šalis yra didžiausia pasaulyje platinos, aukso ir chromo tiekėja. Be to, PAR išgauna deimantus ir kitus metalus bei mineralus.
Apdirbamoji pramonė
Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka yra mineralinių žaliavų perdirbimas. Daugiausia įmonių yra Gautengo provincijoje, Johannesburgo aglomeracijoje. Kitos svarbios apdirbamosios pramonės šakos yra chemijos pramonė, elektrotechnikos ir automobilių gamybos, juodoji ir spalvotoji metalurgija, cemento, tekstilės, siuvimo ir maisto pramonė.
Žemės ūkis
Apie 70 % PAR teritorijos užima natūralios ganyklos, 12 % - ariamoji žemė, 1 % - sodai. Eksportui auginama cukranendrės, vilnamedžiai, daržovės, vaismedžiai (citrinmedžiai, obelys, ananasai), vynmedžiai. Privačiuose ūkiuose daugiausia auginami kukurūzai. Augalininkystę plėtoti trukdo klimato sąlygos (ilgi sausrų laikotarpiai), dirvožemio erozija, rūgštieji lietūs, drėgmės trūkumas dirvožemyje riboja dirbamosios žemės plotus. Vyrauja ekstensyvioji gyvulininkystė.
Turizmas
Nuo XX a. pabaigos turizmas tapo labai svarbiu PAR ekonomikos sektoriumi. 2006 m. PAR aplankė 8,5 mln. užsienio turistų, o pajamos iš turizmo sudarė 9 mlrd. JAV dolerių.
Geresnės perspektyvos vis dar neaiškios
Teigiamų ženklų matyti net ir susiduriant su visais šiais sunkumais. Koalicinės vyriausybės suformavimas 2024-aisiais tapo beprecedenčiu politinio posūkio momentu ir gali nulemti didesnį pliuralizmą ir geresnį vadovavimą. Imtasi didelių reformų siekiant pertvarkyti „Eskom“, paskatinti privataus sektoriaus dalyvavimą energetikos srityje ir sušvelninti verslo reguliavimą. Vis dėlto priešaky laukia ilgas kelias.
Net ir įgyvendinus ambicingas reformas, Pietų Afrikai prireiks kelerių metų, kad atkurtų savo, kaip dinamiškos ir perspektyvios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalies, kokia ji buvo įsivaizduojama šio amžiaus pradžioje, potencialą. Šalis vis dar turi reikiamų išteklių, kad pasiektų šį tikslą: labiausiai išvystytą pramonės bazę Afrikoje, pažangų finansų sektorių, patikimą centrinį banką ir visišką integraciją pasaulinės prekybos ir finansų grandinėse.
Pietų Afrikos kontekstas BRICS aljanse
PAR formaliai prisijungė prie BRICS grupės 2010 m. Tačiau ji nėra lygi narė. Jos augimas, populiacija, ar ilgalaikis ekonomikos potencialas yra mažesnis. Indonezija, Meksika, Turkija ar P. Korėja bei Taivanis buvo logiškesni kandidatai šiai grupei. Ekonomiškai BRICS nėra darnus blokas.
Sulėtėjusi Brazilijos ar Pietų Afrikos Respublikos ekonomika gali sukelti „defliacijos impulsą pasaulio ekonomikai“, naujienų agentūrai teigia Bruce‘as Kasmanas, „JPMorgan Chase & Co.“ vyriausiasis ekonomistas. Besivystančių rinkų ekonomikos lenkia išsivysčiusias šalis augimo tempais - taip buvo ir praėjusiais 2025 metais, kai besiformuojančios rinkos BVP augo sparčiausiai pasaulyje. Vis dėlto, vis daugiau rinkos dalyvių susimąsto, kad portfelis, sudarytas vien iš JAV akcijų, yra ne tik galimybė, tačiau ir rizika, o kapitalo srautai ieško naujų galimybių kitose rinkose.
Pasaulinės burbulų rizikos ir Pietų Afrikos padėtis
Pasaulinė finansų sistema dabar yra pasiekusi tokį patį pavojaus lygį, kaip ir prieš 2008 metus, kai sprogo finansų burbulas. Tam itin didelį nerimą kelia beveik kasdien stebimas galimybių skolintis nykimas. Pietų Afrikos mažmenininkė „Steinhoff“ neseniai taip pat pasinaudojo šia „miglota“ rinka ir pasiskolino 730 mln. eurų, pabrėždama globalių finansinių instrumentų keliamą riziką. Išpūstos akcijų ir kitų aktyvų rinkos remiasi nuostata, kad palūkanų normos išliks mažos, tačiau šis optimizmas gali būti klaidingas.
Kai kas įspėjo, kad BRICS šalių, įskaitant Pietų Afriką, bankų sistemos gali patirti tas pačias problemas, kurias išgyveno JAV ir Europa. Istorija byloja, kad kita krizė dažniausiai kyla regione, kuriam pirmą kartą sekėsi geriausiai. Jei tai tiesa, labiau tikėtina, kad kita krizė kils BRICS šalyse, o ne kitur. Atsargumo reikia ne tada, kai kainos kyla, o tada, kai visi yra maksimalios euforijos būsenoje ir unisonu tvirtina, kad ateityje bus tik geriau, rizikos nėra, o riba - tik dangus. Centriniai bankai į kiekvieną ciklą reaguoja „asimetriškai“ ir leidžia bumams tęstis, tačiau imasi stimuliavimo priemonių, kad sušvelnintų tokių burbulų sprogimą. Taip dirbtinai buvo neleidžiama pasiūlai grįžti prie pusiausvyros.
Pietų Afrikos Respublikos ir Lietuvos ekonominiai ryšiai
Lietuva palaiko prekybinius ryšius su Pietų Afrikos Respublika, nors jų apimtys nėra didelės. 2009 m. Lietuva eksportavo į PAR prekių už 10,5 mln. litų, o importavo iš PAR - už 13,6 mln. litų. 2007 m. Lietuvos eksportas į Pietų Afrikos Respubliką sudarė 126 mln. litų.
Elektroninė komercija Pietų Afrikos Respublikoje
Pietų Afrikos e. komercijos rinka 2023 m. siekė apie 6 mlrd. USD, ir prognozuojama, kad iki 2027 m. ji pasieks 10 mlrd. USD. Tai viena sparčiausiai augančių e. komercijos rinkų Afrikoje, prognozuojamas beveik 70 % augimas iki 2027 m. Vartotojai vis dažniau renkasi apsipirkimą internetu, ypač mados, elektronikos ir grožio sektoriuose. Dominuoja vietinės e. komercijos platformos.
Rekomendacijos Lietuvos verslams
Lietuvos verslams, norintiems prekiauti Pietų Afrikos rinkoje, rekomenduojama:
- Prekiauti per Takealot.com arba Bidorbuy.co.za, nes jos užima didžiausią rinkos dalį.
- Siūlyti populiarias prekes - madą, elektroniką, grožio priemones ir laisvalaikio prekes.
- Pritaikyti vietinius mokėjimo metodus, tokius kaip „PayPal“, kreditinės kortelės ir grynųjų pristatymo galimybė.
Prekybos barjerai
Ruošiantis eksportuoti arba jau eksportuojant produkciją į PAR, svarbu atkreipti dėmesį į šiai produkcijai taikomus tarifinius ir netarifinius prekybos barjerus. Tarifiniai barjerai apima muitų tarifus, kurie gali skirtis priklausomai nuo produkto pobūdžio. Visa aktuali ir išsami informacija apie tarifinius ir netarifinius barjerus pateikiama Europos Komisijos Market Access duomenų bazėje.
Licencijos ir leidimai
Iš Lietuvos eksportuojamai produkcijai į PAR dažnai reikalingos įvairios licencijos ir leidimai. Su šiais reikalavimais galite susipažinti Europos Komisijos Market Access duomenų bazėje.
Veterinarijos ir fitosanitariniai sertifikatai
Eksportuojant tam tikrus gaminius į PAR, gali būti reikalingi Veterinarijos ir fitosanitariniai (VET) sertifikatai. Šie sertifikatai patvirtina, kad produktai atitinka PAR nustatytus sveikatos ir saugos reikalavimus. Dėl VET sertifikatų išdavimo ir reikalavimų rekomenduojama kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.