Pelargonija yra vienas iš populiariausių ir mėgstamiausių kambarinių augalų, mėgstamų dėl savo ryškiaspalvių žiedų, lengvo auginimo ir įvairių veislių. Šis augalas ne tik puošia mūsų namus, bet ir prisideda prie malonios atmosferos kūrimo, taip pat pasižymi naudingomis savybėmis, pavyzdžiui, gali pagerinti oro kokybę.
Pelargonija taip pat dažnai minima kaip geranija, nors tai netikslus pavadinimas, nes tikrųjų geranijų (Geranium) veislės priklauso kitai augalų grupei - snapučiams. Pelargonijos buvo auginamos jau nuo XVIII a., tačiau iki šiol išlieka labai populiarios dėl savo grožio ir nereiklios priežiūros. Šios gėlės, priklausančios snaputinių šeimai (Pelargonium), kilusios iš Pietų Afrikos, Kapo Žemės, kur auga apie 170 rūšių. Pavadinimas "pelargos" graikiškai reiškia gervę, nes vaisius savo forma primena gervės snapą.
Pelargonijos kilmė ir istorija
Pelargonijos (Pelargonium) kilmė yra Pietų Afrikoje, kur jos natūraliai auga sausringose ir šiltose klimato juostose. Į Europą buvo atvežta 16 šimtmečio pabaigoje. Europiečiai pirmą kartą susipažino su šiuo augalu XVII a. ir greitai įvertino jo grožį ir naudingumą. Nors pelargonijos buvo pradėtos auginti kaip vaistiniai ir aromatiniai augalai, greitai tapo populiariais dekoratyviniais augalais. Pirmieji sodininkai pradėjo rinkti įvairias veisles ir eksperimentuoti su jų auginimu, tačiau tik XIX a. pradžioje pelargonijos tapo visuotinai žinomais ir mėgstamais kambariniais augalais.
Dėl savo lapų aromato, kuriuose buvo atrastas naudingas eterinis aliejus, pelargonijos ilgą laiką buvo auginamos ir naudojamos kaip kvapiųjų aliejų šaltinis. Šiandien pelargonija išlieka elegancijos ir stiliaus simboliu. Jos žiedai ir lapai tapo mėgstamais visame pasaulyje dėl ryškių spalvų ir įvairių formų.
Kaip atrodo pelargonija?
Pelargonijos yra daugiamečiai žoliniai augalai, turintys charakteringus lapus ir žiedus. Lapai yra įvairių formų - nuo apvalių iki smulkiai dantytų, jie gali būti žali arba marginti baltais ar raudonais raštais. Vienas iš pelargonijos išskirtinumų yra ryškūs ir spalvingi žiedai, kurie gali būti baltos, rožinės, raudonos, purpurinės ar violetinės spalvų, o kai kurios veislės netgi turi dviejų ar trijų spalvų žiedus. Žiedai paprastai yra susitelkę į mažas kekes ir dažniausiai žydi nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
Pelargonijų stiebai yra tiesūs arba šiek tiek išlenkti, o lapai dažniausiai yra tankūs ir standūs. Augalai užauga įvairaus aukščio, nuo žemų, kompaktiškų veislių iki aukštesnių, siekiančių apie 60-70 cm. Visos pelargonijos pasižymi stipriomis aromatinėmis savybėmis, todėl jas verta auginti ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl naudos oro kokybei.
Pelargonijų įvairovė ir tinkamiausios rūšys auginimui kambaryje
Daug pelargonijų rūšių yra tinkamos auginti kambariuose, tačiau kai kurios veislės yra geriau prisitaikiusios augti vidaus sąlygomis. Kambariuose auginama tik keletas pelargonijų rūšių, kiekviena pasižyminti savitais bruožais. Tarp populiariausių kambarinių pelargonijų galima išskirti šias rūšis:
- Juostuotoji pelargonija (Pelargonium zonale): Tai viena populiariausių rūšių, turinti platų ir ryškų lapų paviršių, dažnai su tamsesnėmis juostomis ar dėmėmis. Jų stiebai statūs, medėjantys, lapai apvalūs, negiliai skiautėti ir plaukuoti. Žiedynai rutulio formos su įvairiaspalviais pilnaviduriais arba tuščiaviduriais žiedais. Šios pelargonijos žiedai būna ryškiai raudoni, rožiniai ar balti. Juostuotoji pelargonija yra labai lengvai prižiūrima, atspari saulės spinduliams ir gali žydėti visą vasarą. Tinkamai prižiūrimos žydi beveik visus metus. Dauguma šios rūšies pelargonijų yra 30-60 cm aukščio, bet yra ir žemaūgių (15-18 cm). Išvesta labai daug veislių.
- Skydalapė pelargonija (Pelargonium peltatum): Ši rūšis dažnai vadinama kabančiąja pelargonija dėl savo ilgų ūglių, kurie puikiai tinka kabantiems vazonams ar balkonams. Jos žiedai yra mažesni, tačiau jie žydi gausiai ir turi švelnų kvapą. Skydalapė pelargonija, dar vadinamos svyrančiomis, nes jų į šonus išsišakoję 30-100 cm ilgio stiebai svyra žemyn. Lapai savo forma panašūs į gebenių lapus, bet didesni, palyginti mėsingi, lygūs.
- Karališkoji pelargonija (Pelargonium grandiflorum): Ši rūšis turi didelius žiedus, kurie atrodo išskirtinai elegantiškai ir papuošia bet kokį interjerą. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori papildyti savo namus didesniais žiedais, nors ši pelargonija reikalauja šiek tiek daugiau priežiūros. Didžiažiedžių pelargonijų žiedai stambūs, žiedlapiai banguotu pakraščiu, dažnai dvispalviai. Žydi palyginti trumpai - nuo pavasario iki vasaros vidurio. Kereliai 30-60 cm aukščio, stiebai statūs. Lapai klostyti, plaukuoti su dantytu pakraščiu. Šios pelargonijos beveik neturi pelargonijoms būdingo kvapo.
- Kvapioji pelargonija (Pelargonium odoratissimum): Jos auginamos ne dėl žiedų, bet dėl kvepiančių lapų. Jos palyginti aukštos (daugiau kaip 1 m), lapai gražūs, įvairiai suskaidyti, kai kurių veislių lapai su baltu apvadu. Kvepiančiosios pelargonijos skirstomos į grupes pagal kvapą. Kvapioji pelargonija ypatingos dekoratyvinės vertės neturi. Žiedai smulkučiai, baltos arba rožinės spalvos. Stiebas sumedėjęs, 100-150 centimetrų aukščio. Vertinama dėl malonaus ir stipraus lapų ir jaunų šakelių citrininio kvapo.
- Sukulentinės pelargonijos: Jų stiebai sustorėję, mėsingi, kad išgyventų sausose vietose.
- Tulpiažiedė pelargonija: Tai naujos veislės ir Lietuvoje gana retos, bet palaipsniui tampa vienos geidžiamiausių pelargonijų. Tulpiažiedė pelargonija yra su nuostabaus grožio ir išskirtinės išvaizdos žiedais, primenančiais tulpes.
- Pelargonija „Calliope“: Liaudyje ši pelargonija žinoma kaip „pelargonija kaliopė“, gauta sukryžminus svyrančią ir krūminę pelargonijas. Tai išskirtinė serija pelargonijų, kurios pasižymi dideliais žiedais ir krūmo vešlumu, gausiai ir ilgai žydi.
Pelargonija kambaryje: kaip parinkti jai tinkamą vietą ir dirvą?
Pelargonija yra vienas iš seniausių kambarinių augalų pasaulyje. Nors pelargonija namuose auginama jau nuo seno, tačiau dabar ji neretai laikoma močiučių gėle. Tačiau tik iki tol, kol susipažįstama su įspūdingomis šios gėlės veislėmis bei rūšimis. Vienu mėgstamiausių ir populiariausių kambarinių augalų pelargonija tapo neatsitiktinai: ji ne tik labai puošni, naudinga sveikatai, bet ir lengvai prižiūrima.
Tinkama vieta ir šviesa
Pelargonijos yra reiklios šviesai, todėl geriausiai jos jaučiasi saulėtoje vietoje. Pelargonijoms reikalinga šviesi ir saulėta vieta, tačiau pernelyg intensyvi saulės šviesa gali sukelti lapų nudegimus. Geriausia jas auginti vietose, kur šviesa yra tiesioginė, tačiau kiek išskaidyta. Jei pelargonija negali gauti pakankamai šviesos, jos žiedai bus blankūs, nedideli, visiškai neįspūdingi, o lapai gali tapti blyškūs.
Dirvožemis ir vazonas
Pelargonijoms tinka lengvas, gerai drenuojantis dirvožemis, kuris nesugeria per daug vandens. Rekomenduojama naudoti žemę, praturtintą durpėmis ir perlitu, kad būtų užtikrintas geras vandens pralaidumas. Dėl šaknų sveikatos labai svarbu, kad dirvožemis nebūtų per sunkus ir neužmirktų. Pelargonijos prastai auga arba nuvysta molio dirvoje, kur negiliai yra gruntiniai vandenys.
Pasirinkus vazoną, jis turėtų būti pakankamai didelis, kad augalas galėtų gerai augti, tačiau neturėtų būti per didelis, kad šaknys nebūtų per daug išsidėsčiusios. Vazonai su skylutėmis dugne užtikrina, kad vanduo gali laisvai nutekėti, o tai sumažina šaknų puvimo riziką. Pelargonijas reikia persodinti anksti pavasarį į žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 1 dalies lapinės, 1 dalies kompostinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio. Nemėgsta didelių vazonų.
Temperatūra
Pelargonijos auga šiltoje temperatūroje, kai dienos metu būna 21-29 °C, o naktį apie 13-18 °C. Esant pastoviai temperatūrai mažiau kaip +12 laipsn. C, pelargonija nežydi. Kad augalui per šalta, rodo rausvi lapai.
Pelargonijos priežiūra
Kaip minėta, pelargonija nereikalauja ypatingos priežiūros. Tai lengvai ir maloniai auginamas kambarinis augalas. Tereikia atsiminti kelias esmines taisykles dėl laistymo ir tręšimo.
Laistymas
Pelargonijos nemėgsta būti užmirkusios, todėl laistomos turėtų būti tik tada, kai dirvožemis išdžiūsta. Svarbu neleisti vandeniui užsistovėti vazone, kad išvengtumėte šaknų puvinio. Karštomis vasaros dienomis pelargonijas gali tekti laistyti dažniau, tačiau žiemą jų laistymas turi būti sumažintas, nes šiuo metu augalas pereina į ramybės būseną. Per dažnas laistymas sukelia šaknų puvimą. Žiemos metu pelargonijos laistomos saikingai, o nuo balandžio mėnesio jas būtina laistyti dažniau ir gausiau.
Tręšimas
Pelargonijoms reikia reguliaraus tręšimo, ypač aktyvios vegetacijos sezono metu - pavasarį ir vasarą. Geriausiai tinka trąšos, skirtos žydintiems augalams, kurios suteikia reikiamų maistinių medžiagų žydėjimui skatinti. Trąšas reikia naudoti pagal gamintojo nurodymus, kad nepertręštumėte augalo. Pavasarį ir vasaros pradžioje pelargonijas būtina tręšti kas dvi savaites: taip formuosis nuostabūs jų žiedai. Tręšimui naudokite trąšas, sudėtyje turinčias azoto, fosforio ir kalio. Tręškite nuo pavasario iki rudens kas 2-3 savaites.
Atramos
Kai kurios pelargonijų veislės gali užaugti gana aukštos, todėl joms gali prireikti atramų, kad stiebai nenulinktų arba nenulūžtų. Atramos ypač svarbios, kai augalai pradeda gausiai žydėti arba užauga aukštesni.
Kaip užtikrinti gausų pelargonijos žydėjimą?
Pelargonijos žydi gausiai ir ilgai, dažnai nuo pavasario iki rudens. Šis augalas mėgsta daug šviesos, todėl geriausia vieta jos auginimui yra saulėtas langas. Žydėjimui taip pat svarbi optimali temperatūra, kuri turėtų būti 18-22 °C šilumos.
Tinkamas laistymas ir tręšimas padeda pelargonijai žydėti gausiai: žydėjimo metu rekomenduojama tręšti kas 2-3 savaites. Be to, genėjimas skatina naujų žiedų formavimąsi, todėl reikėtų nuolat pašalinti nuvytusius žiedus. Pelargonijos, ypač juostuotoji pelargonija, gerai reaguoja į saikingą genėjimą.
Jei žydėjimas sustojo, priežastis gali būti per didelis karštis arba šaltis, netinkamas laistymas ar trąšų trūkumas. Taip pat augalui reikia užtikrinti gerą drenažą, kad jis neužmirktų, nes tai ne tik sukelia šaknų puvinį, bet ir stabdo augimą bei žydėjimą. Tinkamai prižiūrima pelargonija ilgai džiugins savo žiedais ir suteiks namams nuostabių spalvų.
Pelargonijų patarimai ir priežiūra storiems, vešliems augalams 🍃🌸// Kaip jos auga?
Pelargonijos dauginimas ir persodinimas
Pelargonijos lengvai dauginamos auginiais. Norėdami užsiauginti naujų augalų, nuo subrendusio augalo nupjaukite 10-15 cm ilgio šakas ir pasodinkite jas į šiltą, šviesią vietą. Nauji augalai greitai įsišaknija ir pradeda augti. Dauginama žiemą, pavasarį ir vasarą. Supjaustyti auginiai sudedami į tuščią puodelį ir užvožiami kitu. Laikomi per naktį. Apdžiovinti auginiai sodinami į dėžutes arba ant stelažų 7-8 cm atstumu 2-3 cm gylyje. Žemės mišinys sudaromas iš 3 dalių lengvos velėninės žemės ir 1 dalies smėlio, pH 5,5-6. Tinka ir kompostinė žemė. Ant išlygintos žemės užpilamas 2-3 cm smėlio sluoksnis ir sudrėkinamas. Pasodinti auginiai gausiai palaistomi. Vėliau laistomi tik saulėtą dieną, neapliejant lapų. 15-20° C temperatūroje jie įsišaknija per 2-3 savaites. Įsišakniję kas savaitę tręšiami papildomai. Pražysta gegužės-birželio mėn. Dauginant vasarą, auginiai sodinami į 8 cm skersmens puodelius, kurie laikomi inspektuose arba šiltnamiuose ant stelažų. Pasodinti gausiai palaistomi. Iki įsišaknijimo laistomi retai, nepurkščiami. Nupjautos viršūnės naudojamos dauginimui.
Taip pat galima dauginimas iš sėklų, tačiau tai užtrunka ilgiau ir reikalauja daugiau žinių bei patirties. Sėklomis pelargonijos veisiamos tik tada, kai norima gauti naujų veislių.
Rekomenduojama pelargoniją persodinti kas dvejus metus arba kai šaknys nebeišsitenka vazone ir jį išauga. Pavasaris arba ankstyva vasara yra idealus laikas persodinimui, nes augalas tada aktyviai auga ir lengviau prisitaiko prie naujų sąlygų. Persodinant reikia pasirinkti šiek tiek didesnį vazoną ir pakeisti seną dirvožemį. Gėlės persodinamos vasarį. Vasarą daugintos pelargonijos kovo mėn. persodinamos į didesnius puodelius. Po mėnesio pradeda žydėti.
Kaip žiemoja ir vasaroja pelargonija?
Pelargonija turėtų žiemoti vėsiose patalpose, kur temperatūra yra apie 10-15 °C, užtikrinant, kad tame kambaryje nebus skersvėjų ar didesnio atšalimo. Vasario mėnesį jos gali būti perkeliamos į šiltą vietą, kad vėl pradėtų vegetacijos laikotarpį. Sausį pradėkite laistyti šiek tiek daugiau.
Vasarą pelargonijas galima laikyti lauke ar balkone, tačiau svarbu jas apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir pernelyg karštos aplinkos. O orams vėstant ir paros temperatūrai krentant, būtina nepamiršti augalo laiku parnešti į patalpas. Žemesnė nei 10 °C nakties temperatūra jau yra ribinė pelargonijoms, todėl atidžiai stebėkite orų prognozes. Jeigu pelargonija stovi patalpoje, ant palangės, kur pro stiklą ją kaitina saulė, ji gali perkaisti.
Būtent todėl, jog yra nepakanti šalčiui (juk ji kilusi iš Afrikos!), pelargonija negali būti auginama lauke. Mūsų klimatas jai pernelyg atšiaurus, todėl lauke jos galėtų būti auginamos tik kaip vienmečiai augalai, kurie vos prasidėjus rudeniui, sunyktų. Tad lai ir toliau šios įstabios gėlės puošia mūsų namus, o vasarą balkonus ir terasas. Vasarą pelargonijos greit auga ir dėl to jas reikia dažniau tręšti. Žiemą laikomos sausame šiltnamyje 4-6° C temperatūroje. Kai šiltesnis oras, šiltnamis vėdinamas. Laistomos labai saikingai. Sausio-kovo mėn. pradžioje genimos. Nupjautos viršūnės naudojamos dauginimui. Pavėlavus nugenėti viršūnes, žydėti pradeda vėliau.
Pelargonijos kenkėjai ir ligos
Pelargonijos gali patirti kenkėjų, tokių kaip amarai, tripsai ir voratinklinės erkės antplūdį. Reguliarus augalų tikrinimas padeda anksti pastebėti ir pašalinti kenkėjus. Pelargonijos taip pat gali sirgti dėl per didelės drėgmės, sukeliančios šaknų puvinį, miltligę ar lapų dėmes. Dėl prastos oro cirkuliacijos, per didelės drėgmės gali išsivystyti tokios ligos kaip pilkasis pelėsis ir rūdys, fitoftorozė, bakterinė ir geltonoji dėmėtligės, kekerinis puvinys.
Pelargonija ne tik puošia, bet ir gydo: Bendrosios savybės
Pelargonija ne tik graži, bet ir turi įvairių naudingų savybių sveikatai bei aplinkai. Jos lapai turi antibakterinių savybių, todėl gali padėti sumažinti kenksmingų mikroorganizmų kiekį ore. Augalas išskiria deguonį ir sugeria anglies dioksidą, taip gerindamas kambario orą ir mažindamas jame alergenų. Kvapioji pelargonija valo kambario orą. Sako, kad ji atbaido uodus ir muses. Kvapiųjų pelargonijų eteriniai aliejai ramina nervus, o išskirtos fitoncidinės medžiagos gelbsti nuo peršalimo ligų. Susierzinę arba peršalę pajudinkite pelargonijos kerą ir keletą kartų giliai įkvėpkite.
Jeigu šių gėlių lapai ima gelsti, tai rodo kalio, magnio bei geležies trūkumą. Pelargonijos lapelis bus puikus pagalbininkas kenčiantiems nuo danties skausmo - reikia įdėti jį į burną ir prispausti prie dantenos. Mažiesiems lengviau ir be skausmo kalsis dantukai, jei prie skruosto iš išorės pririšite pelargonijos lapelį. Kenčiantiems nuo radikulito bei osteochondrozės rekomenduojama dėti susmulkintų pelargonijos lapų kompresus prie skaudamų vietų ir palaikyti nakčiai. Pridėjus pelargonijos lapą prie riešo, kur matuojamas pulsas, normalizuosis arterinis kraujo spaudimas. Ši gėlė apsaugo nuo kojų nagų ir odos grybelio, tereikia kasdien uždėti tvarstį su pelargonijos lapu ant pažeistos vietos.
Pietų Afrikos pelargonija (Pelargonium sidoides) ir jos gydomosios savybės
Pelargonium sidoides (Pietų Afrikos pelargonija) yra žolė, tradiciškai naudojama Pietų Afrikos medicinoje virškinimo trakto ligoms gydyti, vėliau įvežta į Europą kaip tuberkuliozės gydymo priemonė. Šiandien ji paprastai naudojama kaip ekstraktas kosulio ir peršalimo vaistuose ir parduodama kaip vaistas nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip peršalimas, bronchitas ir sinusitas.
Papildų vartojimas turėtų būti individualizuotas ir aptartas su sveikatos priežiūros specialistu, pvz., registruotu dietologu, vaistininku ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Joks papildas nėra skirtas ligoms gydyti, išgydyti ar joms prevencijai. Nors dabartiniai P. sidoides veiksmingumą patvirtinantys įrodymai yra riboti, jis yra labiausiai veiksmingas šiais atvejais:
Kvėpavimo takų infekcijos
Atsižvelgdami į aštuonių klinikinių tyrimų apžvalgą, mokslininkai padarė išvadą, kad P. sidoides padėjo palengvinti peršalimo, bronchito ar sinusito simptomus. Tačiau autoriai padarė išvadą, kad reikia daugiau tyrimų, nes įrodymų kokybė buvo žema. Kiekvienai ligai buvo atlikti tik keli tyrimai, o maisto papildo gamintojas taip pat buvo tyrimo tyrėjas, todėl buvo galima šališkumo tikimybė. Kitoje apžvalgoje mokslininkai įvertino 11 tyrimų apie vaistažoles, skirtas vaikų kvėpavimo takų infekcijoms gydyti. Apžvalgos autoriai nustatė, kad P. sidoides parodė „vidutinius įrodymus“ nesudėtingų kvėpavimo takų infekcijų gydymui.
Tyrime, kuriame dalyvavo 207 suaugusieji, sergantys peršalimu, tris kartus per dieną iki 10 dienų buvo vartojama 30 arba 60 lašų P. sidoides ekstrakto. Gydymas sumažino peršalimo simptomų trukmę ir sunkumą. Kito tyrimo metu žmonėms, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, septynias dienas buvo skiriamas P. sidoides šaknies ekstraktas. Gydymo grupės dalyviams, palyginti su placebo vartojusiais dalyviais, sumažėjo kosulio ir čiaudėjimo simptomai. 2025 m. tyrime nustatyta, kad tam tikro P. sidoides ekstrakto (EPs 7630) vartojimas ūminiam bronchitui gydyti buvo susijęs su mažesniu pasikartojimų ir komplikacijų dažniu, mažesniu antibiotikų vartojimo poreikiu ir mažesniu prarastų darbo dienų skaičiumi. Tyrėjai mano, kad EPs 7639 veiksmingumas yra susijęs su jo antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, taip pat su jo gebėjimu keisti imuninės sistemos reakciją į infekciją.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
199 žmonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), tyrime P. sidoides ekstraktas (EPs 7630) buvo naudojamas kaip papildoma terapija 24 savaites. Palyginti su placebą gavusiais pacientais, gydymo grupės pacientų gyvenimo kokybė pagerėjo, o simptomai (kosulio sunkumas ir praleistos darbo dienos) sumažėjo. P. sidoides gydymas taip pat buvo gerai toleruojamas.
Kiti galimi naudojimo būdai
- Nerimas: Nėra daug mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį naudojimo būdą. Tačiau giminingos rūšies, Pelargonium graveolens (rožinis pelargonijas), eterinis aliejus dažnai naudojamas aromaterapijoje ir gali padėti sumažinti nerimą gimdymo metu.
- COVID-19: Bandymų mėgintuvėliuose tyrimuose P. sidoides buvo veiksmingas prieš koronavirusus. Tačiau norint nustatyti veiksmingumą ir saugumą žmonėms, reikalingi patikimi klinikinių tyrimų duomenys.
Pietų Afrikos pelargonijos (Pelargonium sidoides) pagrindinė informacija
| Kategorija | Informacija |
|---|---|
| Veikliosios medžiagos | Antocianinai, kumarinas, galo rūgšties dariniai, flavonoidai, fenoliai ir hidroksicinamato rūgšties dariniai |
| Alternatyvūs pavadinimai | Pelargonium sidaefolium, Umckaloaba, Umcka, Uvendle, Kalwerbossie, Khoaara e nyenyane |
| Teisinis statusas | JAV be recepto parduodamas maisto papildas |
| Rekomenduojama dozė | 20-30 lašų ekstrakto tris kartus per dieną (klinikiniuose tyrimuose, EPs 7630) |
| Saugumo aspektai | Vengti vartoti žmonėms, turintiems kraujo krešėjimo problemų; nerekomenduojama vartoti vaikams iki 12 metų (išskyrus EPs 7630 >1 m.), nėščioms moterims ir maitinančioms moterims; atsargiai sergantiems kepenų/inkstų ligomis. |
Kokie yra P. Sidoides šalutiniai poveikiai?
Dažniausiai minimi šalutiniai poveikiai yra, bet neapsiriboja: virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip vidurių pūtimas ar skrandžio sutrikimai, alerginės reakcijos, kraujavimas iš nosies, pablogėję kvėpavimo simptomai, vidinės ausies sutrikimai.
Sunkūs šalutiniai poveikiai
Nors P. sidoides atrodo gerai toleruojamas, yra tam tikrų nuogąstavimų, kad ilgalaikis ar pernelyg dažnas jo vartojimas gali sukelti kepenų pažeidimus. Remiantis vienu tyrimu, P. sidoides buvo viena iš penkių žolelių, įtariamų sukeliančių kepenų toksiškumą, kai naudojamos medicininiais tikslais. Vienu iš pranešimų apie atvejus, kepenų funkcijos sutrikimas atsirado po penkių dienų P. sidoides ekstrakto vartojimo. Jei nuspręsite jį vartoti (ypač labai koncentruotus ekstraktus), susisiekite su savo sveikatos priežiūros specialistu, jei pasireiškia bet kokių kepenų toksiškumo požymių, įskaitant: nuovargį, skrandžio skausmą, pykinimą, tamsų šlapimą, šviesias išmatas, geltoną odą ar akis.
Atsargumo priemonės
P. sidoides neturėtų vartoti žmonės, turintys kraujo krešėjimo sutrikimų. Dėl saugumo duomenų trūkumo, P. sidoides preparatų neturėtų vartoti vaikai iki 12 metų, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios moterys. Tačiau konkretus preparatas, vadinamas EPs 7630, atrodo saugus ir gali būti veiksmingas vaikams, vyresniems nei vienerių metų. Taip pat nėra pakankamai saugumo duomenų, kad būtų galima rekomenduoti P. sidoides žmonėms, turintiems sunkių inkstų problemų arba anktinksčių, kepenų, blužnies ar kepenų sutrikimų. Dėl galimo toksinio poveikio kepenims, taip pat turėtumėte vengti P. sidoides, jei sergate kepenų liga, daug geriate alkoholio arba vartojate vaistus, kurie metabolizuojasi kepenyse. Prieš vartodami bet kokį maisto papildą, visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog maisto papildas ir jo dozė yra tinkami jūsų individualiems poreikiams.
Kiek turėčiau vartoti?
Nėra nustatytų P. sidoides papildų dozavimo rekomendacijų. Klinikiniai tyrimai paprastai naudojo 30 lašų tam tikro ekstrakto, vadinamo EPs 7630, arba 20 miligramų tabletės dozes. „Saugi“ dozė gali skirtis ir ją gali įtakoti amžius, lytis, svoris, vaistai ir bendra sveikatos būklė. Apskritai, niekada nevartokite daugiau nei nurodyta ant produkto etiketės.
Sąveika
Vienas iš aktyvių P. sidoides ingredientų yra kumarinas, kuris gali veikti kaip antikoaguliantas (kraujo skystiklis). Venkite vartoti P. sidoides kartu su receptiniais antikoaguliantais, pvz., varfarinu, nes tai gali sukelti pernelyg didelį kraujavimą. Būtina atidžiai perskaityti maisto papildo ingredientų sąrašą ir maistingumo lentelę, kad žinotumėte, kokie ingredientai ir kiek kiekvieno ingrediento yra sudėtyje. Prašome peržiūrėti šio maisto papildo etiketę su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad aptartumėte galimas sąveikas su maistu, kitais maisto papildais ir vaistais.
Šaltiniai ir ką reikia ieškoti
Maisto papildai: Pelargonium sidoides parduodamas tablečių pavidalu kaip gelio kapsulės, tabletės arba kramtomosios tabletės. Taip pat yra vaistų, kurių sudėtyje yra ekstraktai, tinktūros, geriamieji suspensijos, sirupai ir milteliai. Juos galima įsigyti internetu, vaistinėse arba sveiko maisto parduotuvėse. Jungtinėse Amerikos Valstijose Maisto ir vaistų administracija (FDA) maisto papildų nereguliuoja taip, kaip reguliuoja receptinius vaistus. Dėl to kai kurie papildai gali neturėti etiketėje nurodytų ingredientų. Renkantis papildą, ieškokite produktų, kurie buvo nepriklausomai išbandyti arba sertifikuoti tokių organizacijų kaip Nacionalinė sanitarijos fondas (NSF), Jungtinių Valstijų farmakopėja (USP) arba ConsumerLab. Asmeninių patarimų kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą, registruotą dietologą-mitybos specialistą (RD arba RDN) arba vaistininką.
tags: #pietu #afrikos #pelargonija