Pietų Afrikos Respublika, esanti pietinėje Afrikos žemyno dalyje ir apimanti pietinį kyšulį, stulbina savo gamtos įvairove ir unikaliomis geografinėmis ypatybėmis. Ši valstybė, kurios geografinės koordinatės yra 29°00′ P ir 24°00′ R, yra beveik 19 kartų didesnė už Lietuvą, užimdama 1 219 090 kvadratinių kilometrų plotą ir pasaulio šalių sąraše užima 25-ąją vietą pagal dydį. Sausuma sudaro 1 214 470 kv. km, o vandenys - 4 620 kv. km. Pietų Afrikai priklauso ir pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos (Marion sala ir Princo Edavardo sala).
Bendroji Geografinė Apžvalga ir Sienos
Pietų Afrika yra žemyno pietuose, skalaujama Indijos bei Atlanto vandenynų, o jos kranto linijos ilgis siekia 2 798 kilometrus. Krantai dažniausiai yra kalnuoti ir lygūs. Pietinėje pakrantėje yra keletas plačių, tačiau mažai į krantą įsirėžusių įlankų, tokių kaip Mosselio, Algoa ir Netikroji įlanka.
Sausumos sienų ilgis iš viso sudaro 4 862 km. Šiaurėje valstybė ribojasi su Namibija (967 km), Botsvana (1 840 km), Zimbabve (225 km), Svazilandu (430 km) ir Mozambiku (491 km). Šalies viduje įsispraudusi Lesoto karalystė, su kuria ribojamasi 909 km.
Aukštumos ir Plynaukštės
Pietų Afrikos Respublikos kraštovaizdžio pagrindą sudaro didžiulė centrinė plynaukštė, kurią supa grublėtų kalvų grandinės ir siauri lygumų ruožai pakrantėje. Išties, 75% šalies teritorijos vidutinis aukštis yra daugiau kaip 600 m, o apie 50% teritorijos - daugiau kaip 1000 m. Žemumos (iki 200 m) užima tik nedidelę Pietų Afrikos Respublikos dalį.
Šalies šiaurinėje dalyje plyti plati Veldo plynaukštė. Į pietus nuo Oranės upės slėnio yra Karoo plynaukščių regionas. Rytuose ši plynaukštė pereina į Aukštąjį Veldą, kurio aukštis siekia iki 2000 metrų. Į šiaurę nuo Aukštojo Veldo driekiasi Transvalio aukštuma, kurios paviršius nuolaidus šiaurės kryptimi, Limpopo slėnio link. Šias aukštumas skiria Witwatersrando kalnagūbris, kuriame gausu naudingųjų iškasenų.
Didžioji Pakopa ir Drakono Kalnai
Pietų Afrikos plokščiakalnio status išorinis šlaitas palei Atlanto ir Indijos vandenynus sudaro Didžiąją pakopą. Aukščiausia jos pietrytinė dalis yra Drakono kalnai (Drakensbergo kalnai), kurie yra aukščiausia kalnų grandinė visoje pietinėje Afrikoje. Aukščiausias taškas šalyje yra Njesuthi kalnas, siekiantis 3 408 metrus.
Šis kalnynas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o jame aptikta daugiau kaip 30 tūkst. senovinių bušmenų uolų piešinių, liudijančių apie žmonių gyvenimą šiuose kalnuose prieš tūkstančius metų.
Unikalūs Kraštovaizdžiai ir Gamtos Objektai
Pietų Afrikos plynaukštės regionas ir aplinkinės teritorijos pasižymi neįtikėtina gamtos įvairove ir unikaliais dariniais.
Blaido Upės Kanjonas ir Burko Laimės Duobės
Panoraminiu keliu atsiveria įspūdingas Blaido upės kanjonas. Nors nėra pats didžiausias pasaulyje, jis yra didžiausias pasaulyje žalias kanjonas, skirtingai nei išdeginti jo giminaičiai JAV ir Namibijoje. Tai vienas retų kanjonų, kuriame gyvena antilopės, babuinai ir retieji juodieji ereliai, lizdus sukantys stačiose uolų sienose. Kanjonas pavadintas olandų žodžio „blyde“ - „džiaugsmas“ - garbei, nes čia 1840-aisiais pasiklydusi tyrinėtojų grupė pagaliau susitiko su savo bendražygiais.
Visai netoliese gamta atveria dar vieną siurrealistinį meno kūrinį - Burko laimės duobes. Tūkstantmečius sūkuriavęs vanduo uolienose išgremžė tobulai cilindrines, glotnias kiaurymes. Burko laimės duobės pavadintos aukso ieškotojo Tomo Bourke’o vardu, kuris kadaise šiose vietose ieškojo aukso. Tačiau tikrasis lobis pasirodė esąs pats kraštovaizdis, ir šiandien ši vieta laikoma vienu įspūdingiausių gamtos kūrinių regione.
Sodų Kelias ir Aleksandrijos Kopos
Kitas unikalus geografinis darinys - 300 kilometrų ilgio Sodų kelias, garsus visame pasaulyje tiek dėl savo floros gausos bei unikalumo, tiek dėl švelnaus klimato. Vasaromis čia temperatūra neįkaista daugiau nei 28 laipsniai, o žiemomis nenukrenta žemiau 10 laipsnių. Sodų kelias įtrauktas į UNESCO bioįvairovės rezervatų sąrašą.
Pakrantėje galima rasti ir Aleksandrijos smėlio kopas. Tai ne trapios kopos, o milžiniškas, vandenyno supustytas smėlio masyvas, toks tvirtas, kad po jį galima ne tik laipioti, bet ir čiuožinėti specialiomis lentomis.
Pietų Afrikos Klimatas
Pietų Afrikos klimatas yra labai įvairus. Šalies centre vyrauja kontinentinis tropinis klimatas, su saulėtomis dienomis ir šaltomis naktimis. Rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, o šalies pietvakariuose - mediteraninis. Didžioji dalis šalies yra semiaridinė (pusiau sausa).
- Centriniai rajonai: Šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra svyruoja apie 18°C - 27°C, šaltuoju - 7°C - 10°C.
- Vakarinė dalis: Šiltuoju laikotarpiu vidutinė temperatūra siekia apie 17°C - 19°C, šaltuoju - 10°C - 11°C.
- Pietrytinė dalis: Šiltuoju laikotarpiu temperatūra siekia apie 22°C - 24°C, šaltuoju - apie 18°C.
Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, o mažiausiai - Atlanto pakrantėje. Birželio - rugpjūčio mėnesiais Keiptaune būna lietingasis sezonas.
Gamtiniai Ištekliai
Pietų Afrika pasižymi gausiais gamtiniais ištekliais, kurie yra svarbi jos geografijos ir ekonomikos dalis. Šalies gelmėse randama aukso, chromo, stibio, anglies, geležies rūdos, mangano, nikelio, fosfatų, alavo, urano, deimantų, platinos, vario, vanadžio, druskos ir gamtinių dujų. Ypač reikšmingas yra Witwatersrando kalnagūbris, kuriame aptinkama gausybė šių naudingųjų iškasenų.
Augalija ir Gyvūnija
Pietų Afrikos Respublikos teritorijoje aptinkama daugiau nei 20 000 induočių augalų rūšių, kas sudaro apie 10% visų pasaulyje žinomų rūšių. Ypatinga endeminių rūšių įvairove išsiskiria pietinę šalies dalį apimanti Kaapo karalystė, kurioje aptinkama apie 9000 rūšių. Nuo birželio iki lapkričio pietinę Pietų Afrikos pakrantę puošia protėjų žiedai, kurių šalyje randama net 330 rūšių.
Gyvūnijos pasaulis taip pat nepaprastai turtingas - čia gyvena apie 300 žinduolių rūšių. Tarp būdingiausių plėšriųjų gyvūnų yra liūtai, leopardai, gepardai, hieniniai šunys, juodnugariai šakalai ir surikatos. Porakanopių atstovai - afrikiniai buivolai, dryžuotieji gnu, karpočiai, žirafos, didieji hipopotamai. Neporakanopių tarpe - savaniniai zebrai, juodieji ir baltieji raganosiai. Gausu afrikinių dramblių, sutinkami babuinai, vamzdžiadančiai. Prie vandens telkinių gyvena Nilo krokodilai, o be to, gausu paukščių, termitų, paplitusi musė cėcė ir maliariniai uodai.
Pietų Afrika garsėja savo nacionaliniais parkais, tokiais kaip Kriugerio nacionalinis parkas ir Addo dramblių nacionalinis parkas. Kriugerio nacionalinis parkas yra vienas didžiausių Afrikos nacionalinių parkų ir pripažintas vienu geriausių pasaulio parkų. Jame galima pamatyti visą „Didįjį penketą“ (liūtą, leopardą, raganosį, dramblį ir buivolą) bei šimtus kitų gyvūnų rūšių. Addo parkas išsiskiria viena didžiausių dramblių koncentracijų pasaulyje ir yra vienintelė vieta pasaulyje, sauganti ne tik „Didįjį penketą“, bet ir visą „Didįjį septynetą“, į sąrašą įtraukiant didįjį baltąjį ryklį ir pietinį banginį, nes parko teritorija nusidriekia iki pat vandenyno.
Žemės Panaudojimas ir Vynuogynai
Žemės ūkis užima svarbią vietą Pietų Afrikos ekonomikoje, nors ariama žemė sudaro tik 12,1% šalies ploto, o nuolatiniai pasėliai - 0,79%. Pirmieji vynuogynai Pietų Afrikoje atsirado beveik kartu su olandų kolonistais dar XVII amžiaus viduryje. Istoriniame Stelenbošo regione, netoli Keiptauno, galima rasti ne tik tradicinių vynuogynų, bet ir apdovanojimus pelniusių organinių vyninių. Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis, kurios, nepaisant sudėtingos istorijos, pasiekė pasaulinį pripažinimą.
tags: #pietu #afrikos #ploksciakalnis