Pietų Afrikos Respublika: kontrastų šalis ir „Vaivorykštės tauta“

Pietų Afrikos Respublika (PAR) - valstybė, įsikūrusi Afrikos žemyno pietuose, skalaujama Indijos bei Atlanto vandenynų. Šiaurėje ji ribojasi su Namibija, Botsvana bei Zimbabve, šiaurės rytuose - su Mozambiku ir Svazilandu, o šalies viduje apglėbia Lesotą. Pietų Afrikai taip pat priklauso pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančios Princo Edvardo salos. Ilgus metus politiškai izoliuota bei savo grožį po apartheido uždanga slėpusi valstybė kviečia iš naujo pažinti šią kontrastų kupiną šalį. Kontrastingumas dominuoja visose srityse - gamtoje, žmonių gyvenimo aspektuose, etninėse grupėse, jų kultūrose ir tradicijose. Tai šalis, kur šalia šiuolaikinio ir modernaus pasaulio klesti senasis su savomis tradicijomis. Dėl savo grožio ir įvairovės PAR yra vadinama "Pasauliu vienoje šalyje".

Dėl savo istorinės raidos ir etninės įvairovės, Pietų Afrikos Respublika neturi vieningos kultūros. Manieros ir papročiai, priklausomai nuo regiono ir gyventojų struktūros, labai skiriasi. Todėl Pietų Afrika yra dabar dažnai vadinama „Vaivorykštės tauta“, nes tik nedaugelyje pasaulio šalių esama tiek skirtingų kultūrų iš visos žemės. Pietų Afrika yra pažangiausia žemyno šalis, garsi savo meno, mokslo ir technologijos laimėjimais.

Pietų Afrikos kraštovaizdis su skirtingomis gamtos zonomis

Pagrindinė informacija apie Pietų Afrikos Respubliką

Norėdami geriau suprasti Pietų Afriką, pateikiame keletą esminių faktų:

  • Sostinės: Blumfonteinas (juridinė), Keiptaunas (parlamentinė), Pretorija (administracinė)
  • Plotas: 1 220 813 km2
  • Gyventojų skaičius: 62 mln. (2022 m. duomenimis)
  • Valstybinės kalbos: 11 valstybinių kalbų, įskaitant anglų, afrikanų, zulų ir kosų
  • Valiuta: Pietų Afrikos randas (ZAR)
  • Laiko juosta: UTF+2

Geografinė padėtis ir klimatas

Pietų Afrikos Respublika yra pietiniame Žemės pusrutulyje, todėl metų laikai yra priešingi nei šiauriniame. Pietų Afrika - įvairaus klimato šalis: čia susitinka Viduržemio jūros gaivuma, kalnų vėsuma, dykumų sausra ir subtropikų šiluma.

Šalies centre vyrauja kontinentinis tropinis klimatas, rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, o šalies pietvakariuose - mediteraninis. Šalies centriniuose rajonuose šiltuoju laikotarpiu (nuo spalio iki kovo) vidutinė temperatūra svyruoja apie 18°C - 27°C, šaltuoju (nuo birželio iki rugpjūčio) - 7°C - 10°C.

Šalies vakarinėje dalyje vidutinė temperatūra šiltuoju laikotarpiu siekia apie 17°C - 19°C, šaltuoju laikotarpiu - 11°C - 10°C. Valstybės pietrytinėje dalyje šiltuoju laikotarpiu temperatūra siekia apie 22°C - 24°C, šaltuoju laikotarpiu - apie 18°C.

Didžiausias kritulių kiekis iškrinta rytuose, mažiausiai - šalies vakaruose (Atlanto pakrantėje). Ryte saulėta, po pietų perkūnija - toks kontrastingas oras būdingas visai šaliai, išskyrus Keiptauno provincijas, kur lyja daugiausia žiemą. Transvalyje ir Natalyje, priešingai, žiemos mėnesiai sausiausi. Žiemą dieną oras sausas, saulėtas ir vėsus (iki 20°C), naktį temperatūra staigiai nukrenta iki 5°C. Kvazulu-Natalyje žiema šiltesnė: nuo 10-15°C naktį iki 25-27°C dieną. Žiemą naktį temperatūra gali nukristi iki 0 ar -1 laipsnio, dienomis pakyla iki +16, kartais +20 laipsnių. Kitu laiku vyrauja saulėta karšta vasara. Johanesburgo apylinkėse antroje dienos dalyje būna trumpalaikiai lietūs. Durbane vyrauja subtropinis klimatas, čia galima maudytis ir mėgautis saule net žiemą. Keiptaune dėl Antarktidos įtakos būna vėsiau, kartais iškrenta šiek tiek sniego, snieguotos yra Drakensbergo kalnų viršūnės.

Pietų Afrikos klimato zonos žemėlapis

Tinkamiausias laikas keliauti

Tinkamiausias laikas keliauti į Keiptauno regioną yra lapkritis - kovas. Birželio - rugpjūčio mėnesiais Keiptaune vyrauja lietingasis sezonas.

Orai didžiuosiuose miestuose

Žemiau pateikiamos vidutinės temperatūros ir kritulių kiekiai Johanesburge ir Keiptaune:

Miestas Mėnuo Dienos temperatūra (°C) Nakties temperatūra (°C) Krituliai (mm)
Johanesburgas Sausis 26 14 128
Vasaris 26 14 144
Kovas 25 13 102
Balandis 23 10 40
Gegužė 20 6 25
Birželis 18 3 12
Liepa 18 3 4
Rugpjūtis 21 5 14
Rugsėjis 24 9 20
Spalis 26 11 79
Lapkritis 26 12 99
Gruodis 26 13 151
Keiptaunas Sausis 28 16 9
Vasaris 28 16 15
Kovas 27 15 15
Balandis 25 12 63
Gegužė 22 10 64
Birželis 19 8 79
Liepa 19 7 94
Rugpjūtis 19 8 68
Rugsėjis 21 9 44
Spalis 23 11 37
Lapkritis 25 13 24
Gruodis 27 15 17

Istorija ir kultūra

Pietinė Afrikos kontinento dalis laikoma vienu reikšmingiausių regionų žmonijos evoliucijoje. Australopiteko pėdsakai Pietų Afrikos Respublikos teritorijoje datuojami 2,5 mln. metų, o pirmos Homo sapiens stovyklavietės atsirado prieš 125 000 metų. Žemdirbių bantų ekspansija (antras-pirmas tūkstantmetis prieš Kristų) laikoma viena didžiausių priešistoriniais laikais; Pietų Afrikos Respublikos teritoriją jie pasiekė 4 a. pr. Kr., išstumdami ar asimiliuodami prieš tai gyvenusias gentis (bušmėnus, hotentotus) į gyvenimui mažiau tinkamas vietas. Mapungubvės karalystė, gyvavusi 900-1300 m. prie dabartinės Pietų Afrikos Respublikos šiaurinės sienos Limpopo ir Shashės upių santakoje, buvo pirmoji afrikiečių valstybė Pietų Afrikoje.

Šiuolaikinės Pietų Afrikos valstybės istorija siekia 1652 m., kai pirmieji olandų jūreiviai, dalyvavę Rytų Indijos kampanijoje, gabenę prieskonius į Europą iš Azijos, išsilaipino Keiptaune, Stalo kalno papėdėje. Olandijos Ost Indijos bendrovės atstovas J. van Riebeeckas Gerosios Vilties Kyšulyje įkūrė prekybos faktoriją ir karinę bazę De Kaapą (dabartinis Keiptaunas), skirtą aprūpinti pro šalį plaukiojantiems olandų laivams. Čia jie suorganizavo tranzito punktą: sodino daržoves ir vaisius, aprūpino laivus gėlu vandeniu ir augino galvijus. Tai buvo Kaapo kolonijos centro ir visos valstybės atsiradimo pradžia.

Sena Keiptauno iliustracija su olandų laivais

Prancūzijai užėmus Olandiją 1795 m., Kaapo koloniją užėmė Didžioji Britanija (britai siekė neleisti Prancūzijai stiprėti per kolonijas). 1814 m. Vienos kongresas perdavė koloniją Didžiajai Britanijai amžinam naudojimui. Protestuodami prieš Didžiosios Britanijos valdymą, 1835-45 m. apie 15 000 afrikanų apleido Kaapo koloniją ir patraukė į pietryčių pakrantę ir centrinius regionus, vėliau įkūrė Natalio respubliką (1843 m. užimta britų), Oranės ir Transvalio valstybes.

1910 m. kartu su Kaapo kolonija ir Nataliu jos sudarė Pietų Afrikos Sąjungą, kuri tapo Britanijos imperijos dominija. 1948 m. rinkimus laimėjusi Nacionalinė partija paskelbė ir vykdė apartheido politiką. 1961 m. gegužės 31 d., po referendumo (dalyvavo tik baltieji gyventojai), buvo paskelbta Pietų Afrikos Respublika. 1994 m. balandį įvykusius visuotinius demokratinius rinkimus laimėjo Afrikos nacionalinis kongresas.

Pietų Afrikoje vartojamos 11 pagrindinių etninių grupių kalbos: anglų, afrikanų, vendų, zulų, kšosų, pietų ndebele, svatų, sesotų, sepedų, tsvanų ir tsongų. Kiekviena etninė grupė priskiria save prie savosios kultūros, suformuotos dažniausiai stipriai įaugusiu tautiniu principu.

„Pietų Afrikos kultūra ir tradicijos | Vaivorykštės tautos tyrinėjimas 🇿🇦“

Ką pamatyti ir veikti: turizmo magnetai

Spalvingi miestai, laukinė gamta, vaizdingos uolos, auksiniai paplūdimiai, trykštantys kriokliai ir bekraštės savanos - štai kas traukia keliautojus iš viso pasaulio į Pietų Afriką. Pietų Afrikos pakrantė tęsiasi daugiau nei 3000 km, nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Indijos vandenyno rytuose. Išilgai pakrantės daug paplūdimių, kuriuose maudytis saugu ir higieniška. Pietų Afrikoje yra daug nacionalinių parkų ar rezervatų, veikiančių ištisus metus, kuriuose galite stebėti laukinius gyvūnus natūralioje aplinkoje.

Keiptaunas - Stalo kalno apglėbtas grožis

Šalies pietvakariuose, apglėbtas didingojo Stalo kalno, yra romantiškasis Keiptaunas. Tai pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje, pripažintas vienu gražiausių pasaulyje. Dienas galima praleisti lankant gražiuosius šalia miesto esančius paplūdimius, Constantia vynuogynus ir dalyvaujant vynų degustacijose, besivaikštant V&A krantine, nusikeliant keltu į Robeno salą bei tiesiog bendraujant su paprastais ir draugiškais vietiniais.

Stalo kalnas ir Keiptauno panorama

Kriugerio Nacionalinis parkas - laukinės gamtos šventovė

Kriugerio Nacionalinis parkas - vienas didžiausių Afrikos nacionalinių parkų ir pripažintas vienu geriausių pasaulio parkų. Įsikūręs beveik 2 milijonų hektarų plote, Kriugerio parkas padalintas į 16 ekologinių zonų, kurių kiekvienoje tarpsta visiškai skirtingi floros ir faunos atstovai. Parką 1898 m. įkūrė buvęs šalies prezidentas Paulas Kriugeris, siekdamas apsaugoti aplinką ir neįkainojamas nykstančias rūšis. Turistams parkas duris atvėrė tik 1927 m., o 2002 m. balandžio mėn. pradėjo veikti didžiausias tarptautinis parkas „Didysis Limpopo“, apjungiantis saugomas teritorijas Pietų Afrikoje, Zimbabvėje ir Mozambike.

Kriugerio nacionalinis parkas atviras nuo aušros iki sutemų, trumpai tariant, įėjimas į rezervatą uždaromas sutemus. Parkas padalintas į 16 atskirų sektorių su skirtingais augalų ir gyvūnų „rinkiniais“. Iš viso jame gyvena apie 250 000 gyvūnų (147 rūšys), apie 50 žuvų rūšių, 33 varliagyvių rūšys, daugiau nei šimtas roplių rūšių ir 500 paukščių rūšių. Parko teritorijoje yra etnografiniai kaimai ir keli nedideli privatūs rezervatai. Čia galima pamatyti vietos gyvūniją, pasileisti į žygį ar pasivažinėti kalnų dviračiais.

Laukinės gamtos safaris Kriugerio nacionaliniame parke

Kelionė į Kriugerio parką ir apgyvendinimas

Phalaborwa oro uostas yra už 2 km nuo įėjimo vartų ir Falaborvos miestelio. Čia patogu skristi tiems, kurie užsisakė namelius šiaurėje (Letaba, Olifants, Punda Maria, Shingwedzi ir kt.). Oro uostas sujungtas su Johanesburgu, paprastai vykdomi du skrydžiai per dieną darbo dienomis ir vienas savaitgaliais. Kriugerio Mpumalungos tarptautinis oro uostas priima skrydžius iš Johanesburgo (1 valanda), Durbano (1,5 val.), Keiptauno (2,5 val.) ir Vilanculos. Galima rinktis iš daugybės automobilių nuomos kompanijų, tokių kaip „Budget“, „Hertz“, „Europcar“, „Imperial Car Rental“ ir kt. Nuomojantis automobilį verta atsiminti, kad N4 greitkelis mokamas, visi įvažiavimai į parką uždaromi sutemus, o degalinės nepriima banko kortelių.

Kriugerio parke yra daug apgyvendinimo įstaigų, veikia prekybos centrai, restoranai, turizmo biurai, iškylų ir kepsninių zonos, skalbyklos, viešosios virtuvės ir baseinai. Beveik visose tokiose vietose priimamos banko kortelės. Patogumų lygis ir paslaugos priklauso nuo jų dydžio - nuo kuklių palapinių iki didelių kompleksų, primenančių mažus miestelius su baseinais, bibliotekomis, restoranais ir net golfo aikštynais.

Gerosios Vilties kyšulys - vandenynų susidūrimo vieta

Gerosios Vilties kyšulys dėl savo nepaprasto grožio yra daugelio pamėgta lankymo vieta. Legendinis Gerosios Vilties kyšulys, anksčiau vadintas Audrų kyšuliu, tapo Didžiųjų geografinių atradimų amžiaus simboliu. Tai vienas aukščiausių kyšulių planetoje, prie kurio stačių uolų žuvo daugybė laivų, bandžiusių apiplaukti Afrikos žemyną. Tai vieta, kur susiduria Atlanto ir Indijos vandenynų bangos.

Patys pirmieji Gerosios Vilties kyšulį pasiekė senovės egiptiečiai VI a. pr. Kr., faraono Necho II valdymo laikotarpiu. Pirmasis europietis, pasiekęs Gerosios Vilties kyšulį, buvo portugalas Bartolomėjus Diasas, todėl šio kyšulio atradimo data laikoma 1488 m. vasario 3 d. Nors Gerosios Vilties kyšulys nėra piečiausias žemyno posūkio taškas (Adatos kyšulys 155 metrais toliau į pietus), jis iš tikrųjų laikomas tokiu, nes geriau matomas. Gerosios Vilties kyšulio svarba jūreiviams buvo tokia didelė, kad jis buvo vadinamas tiesiog „kyšuliu“ - portugališkai Cabo, o angliškai Cape. Ir visi žinojo apie kurį kyšulį kalbama.

Gerosios Vilties kyšulio švyturys ir susiduriantys vandenynai

Gerosios Vilties kyšulio rezervatas ir lankytinos vietos

Kelias į Gerosios Vilties kyšulį veda per to paties pavadinimo rezervatą, kuris išsiskiria vešlia augmenija, apsunkinančia judėjimą keliaujant pėsčiomis. Didžiausias augalų tankumynas - Keiptauno pusiasalyje, kur beveik neįmanoma eiti pėsčiomis, reikia automobilio. Rezervato plotas siekia daugiau nei 7 tūkstančius hektarų. Rezervato unikalumas slypi tame, kad pingvinai čia gyvena šalia beždžionių, gepardų ir antilopių - pingvinai, kuriuos esame įpratę matyti tik šalčiausiose planetos vietose. Anksčiau pingvinai jautėsi tarsi rezervato šeimininkai - ramiai vaikščiodavo pas kaimynus ieškodami maisto, bet tada, matyt, kitiems gyvūnams atsibodo tokia anarchija ir pingvinai gavo atskirą teritoriją. Rezervatas dirba kiekvieną dieną, septynias dienas per savaitę.

Gerosios Vilties kyšulyje yra paplūdimių, kuriuose galima atsipalaiduoti ir pasideginti. Žmonės čia atvyksta tiek didelėmis grupėmis, tiek su šeimomis. Maudynių sezonas paprastai trunka nuo rugsėjo iki gegužės. Netikrosios įlankos pakrantės kelias vingiuoja per kalnus. Pati Gerosios Vilties kyšulio pakrantė turi savų ypatybių: vakarinėje pusėje klimatas švelnesnis, yra paplūdimių, smėlėtų krantų, vyrauja ramybės ir tylos atmosfera; rytuose šilčiau, bet pučia stiprūs vėjai, trukdantys maudytis ir mėgautis peizažais. Geriausias laikas aplankyti Gerosios Vilties kyšulį yra nuo spalio iki kovo, kai pietiniame pusrutulyje pavasaris ir vasara.

Švyturys - vienas iš pagrindinių Gerosios Vilties kyšulio lankytinų objektų. Pastatytas 1860 m., jo aukštis siekia 240 metrų virš jūros lygio. Pietų Afrikoje tai aukščiausias švyturys. Deja, jis neveikia, tačiau ant švyturio 200 metrų aukštyje yra apžvalgos aikštelė. Į ją galima užlipti pėsčiomis arba pakilti funikulieriumi. Nuo platformos atsiveria nuostabus vaizdas į du vandenynus vienu metu: Indijos ir Atlanto. Šių vandenynų vandenys skalauja abi kyšulio puses.

Kaip pasiekti Gerosios Vilties kyšulį

Gerosios Vilties kyšulys yra Keiptauno pusiasalyje, nutolęs 60 km nuo Keiptauno miesto. Lengviausias būdas ten nuvykti - įsigyti vienos dienos ekskursiją. Jei ketinate vykti automobiliu (automobilį galite išsinuomoti Keiptaune), turite važiuoti M3 ir M4 greitkeliais.

Laukinė gamta ir safaris

PAR yra vienas iš geriausių safario pasirinkimų, valstybė gali pasiūlyti prieinamus parkus ir rezervatus, kur natūrali gamtos tėkmė yra viena mažiausiai sutrikdytų pasaulyje. Laukinės gamtos stebėjimas yra vienas įspūdingiausių. Tai „Big African Five“ - dramblys, buivolas, leopardas, liūtas ir raganosis, taip pat babuinai, begemotai, banginiai, pingvinai ir daug kitų.

Pietų Afrikoje puikiausios vietos safariui yra aplink Kriugerio (Kruger) nacionalinį parką, o tinkamiausias laikas yra nuo birželio iki rugsėjo pabaigos, kuomet oras vėsesnis ir sausesnis. Pietų Afrikos Rytų kyšulio (Eastern Cape) regione, kur žiemą mažiau lyja nei šalies šiaurėje, taip pat yra daug nuostabių laukinės gamtos parkų.

Afrikos didžiojo penketo gyvūnai

Pietų Afrikos virtuvė

Šalies virtuvė yra šios daugiatautės valstybės atspindys. Ką paragauti Pietų Afrikoje priklauso nuo to, kiek esate linkę į kulinarinius kraštutinumus. Šalies virtuvė labai įvairi ir spalvinga, atspindinti kultūrinį bei etninį margumyną. Pietų Afrikos virtuvei būdingas europietiškosios, azijietiškosios (ypač malajų) ir vietos kulinarijos indėlis.

Pakrantės rajonuose populiarūs patiekalai iš jūros gėrybių, pagardinti azijietiškai prieskoniais. Šalies vidiniuose rajonuose populiarūs mėsos gaminiai, ypač aštriais prieskoniais pagardinti kepsniai ant grotelių „braai“, tapę neatsiejamu europietiškosios virtuvės simboliu. Pietų Afrika garsėja savo senomis vyndarystės tradicijomis. Pietų Afrikos restoranai geri tiek aptarnavimo, tiek įvairios virtuvės prasme.

Vienas iš tikrų Pietų Afrikos skanėstų yra bunny chow! Tai išskobtas duonos kepaliukas, prikimštas aromatingo kario, valgomas rankomis.

Pietų Afrikos patiekalas

Praktinė informacija keliautojams

Keliauti po Pietų Afrikos Respubliką (PAR) labai įdomu, bet svarbu planuoti iš anksto ir žinoti kelionės ypatumus.

Vizų reikalavimai

Vykstant į Pietų Afrikos Respubliką yra būtina turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Lietuvos piliečiams keliaujant į šalį reikalinga viza. Pietų Afrikos viza daroma prieš kelionę.

Nuo 2025 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos piliečiai gali keliauti į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) be vizos buvimui iki 90 dienų.

Šiuo metu reikalingi dokumentai vizai gauti:

  1. Pasas, galiojantis mažiausiai 6 mėn. po vizos galiojimo pabaigos.
  2. 2 spalvotos nuotraukos 3 cm x 4 cm.
  3. Lėktuvo bilietų rezervacijos kopija.
  4. Banko išrašo anglų kalba apie Jūsų sąskaitoje esantį likutį. Turi būti 50 USD dienai. ARBA pažyma anglų kalba iš darbovietės apie gaunamas pajamas per mėnesį.
  5. Medicininių išlaidų draudimas. Jis nebūtinas, jei turite Visa ar Mastercard ar kito tipo kreditines korteles (tada reikėtų iš banko, išdavusio kortelę, angliško patvirtinančio rašto, kad esate apdrausti). Paprastai draudimas galioja kortelės savininkui ir vienam šeimos nariui.
  6. Anketiniai duomenys: Namų adresas; Gimimo vieta; Pilietybė; Šeimyninė padėtis (sutuoktinio vardas, pavardė, gimimo metai ir pilietybė); Darbovietės pavadinimas, adresas ir telefonas; Mergautinė pavardė; Profesija; Telefono nr.

Svarbu: Įsidėmėkite, kad už tinkamų kelionei vizų įsigijimą atsakingi tik jūs patys, tad pasirūpinkite jomis iš anksto.

Lietuvos piliečio pasas ir Pietų Afrikos viza

Sveikata ir skiepai

PAR medicininė priežiūra gerai išvystyta ir mokama (mokėti galima draudimu). Šiuo metu epidemiologinė situacija rami, tačiau ten, kur gyvena skurdžiausi gyventojai, aptinkama tuberkuliozė ir maliarija. Sveikatos draudimas vykstantiems į PAR turistams labai rekomenduojamas.

Rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, Hepatito A ir B, maliarijos. Kadangi pakankamas imunitetas pasiskiepijus susidaro po tam tikro laiko, į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis ne vėliau kaip likus 4-6 savaitėms iki kelionės pradžios, atsižvelgiant į:

  • kelionės pobūdį;
  • gyvenimo toje šalyje sąlygas;
  • kelionės trukmę;
  • kelionės tikslą;
  • keliaujančio žmogaus sveikatos būklę, amžių;
  • ankstesnius profilaktinius skiepijimus.

Rekomenduojami skiepai vykstant į Pietų Afrikos Respubliką:

  • Geltonasis drugys - rekomenduojama (neprivaloma).
  • Maliarija - rekomenduojama atsižvelgiant į riziką (ilgalaikės ar dažnos kelionės, kaimo vietovė).
  • Kiti rekomenduojami skiepai: Hepatitai A ir B, difterija / stabligė / poliomielitas, vidurių šiltinė, pasiutligė, erkinis encefalitas, meningokokinė infekcija.

Valiuta ir atsiskaitymas

Nacionalinė valiuta - Pietų Afrikos randas (ZAR). Palankiausias valiutos keitimo kursas būna oro uoste arba banke. Parduotuvėse galite atsiskaityti kredito kortele. Kortelės plačiai priimamos, ypač Mastercard ir Visa. Grynieji (ZAR) gali būti naudingi atokesnėse vietose, turguose, degalinėse. Dauguma bankų išgrynina keliautojų čekius.

Pinigus galima pasikeisti daugumoje didesnių miestų. Patariama nusiimti PAR randų bankomatuose, kurių čia gausu, nes jų siūlomas kursas pats palankiausias. Jeigu norėtume keisti pinigus keitykloje, siūlome rinktis didžiųjų miestų, pvz.: Keiptauno arba Johanesburgo keityklas, nes čia už JAV dolerių, svarų sterlingų arba eurų keitimą į PAR randus bei kelionės čekių išgryninimą neimamas komisinis mokestis. Už maistą, gėrimus, suvenyrus, skalbimą, interneto, taksi ir gidų paslaugas bei kt. atsiskaitoma PAR randais. Vietinis alus kainuoja apie 8,00 ZAR.

Transportas

Pagrindinis Pietų Afrikos oro uostas yra nutolęs 30 km nuo Johanesburgo ir 60 km nuo Pretorijos. Tarptautinis oro uostas yra Keiptaune (20 km iki miesto), ir Durbane (16 km iki miesto). Populiariausias būdas keliauti nuomotu automobiliu: tai suteikia laisvę sustoti kur nori, o keliai tarp miestų (ypač N1, N2, N3 greitkeliai) yra gerai išvystyti; lengva keliauti po Garden Route, Krugerio parką, vyno regionus.

Vidaus skrydžiai - greita kelionė tarp didžiųjų šalies miestų. Tarpmiestiniai autobusai - ekonomiškas keliavimo būdas, tačiau kelionės autobusu prailgsta (pvz., 20+ val.). Pietų Afrikos traukiniai tinka pramogai, bet ne kasdieniam keliavimui. Yra miegamasis traukinys, jungiantis Keiptauną ir Johanesburgą, taip keletas autobusų linijų, išsimėčiusių po visą šalies teritoriją.

Pietų Afrikos keliai ir vairavimo sąlygos

Svarbu vairuojant

Afrikoje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Jums reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Maksimalus greitis mieste - 60 km/val., automagistralėje - 120 km/val. Baudos už greičio viršijimą labai didelės. Vairuoti tamsoje nėra labai smagu. Keliai prastos kokybės, apšvietimo beveik nėra, vietiniai gyventojai ramiai vaikšto pakele, o kai kuriose vietose pakeliui galite sutikti laukinių gyvūnų.

Saugumas ir bendri patarimai

Tai saugi šalis, tačiau po Johanesburgo ir Keiptauno centrą vėlų vakarą vaikščioti nepatartina. Turistai apgyvendinami saugiausiuose miesto rajonuose (Johanesburge tai modernusis Sandton), kur naktinės kelionės saugios. Vis dėlto siūloma nerizikuoti ir nesinešioti brangių daiktų, dokumentų ir didelių sumų grynaisiais. Patariama apžiūrinėjant lankytinas vietas filmavimo kameros nesinešioti ant peties (žymiai saugiau kamerą laikyti dėkle ir nešti rankose). Lėktuvo bilietus, papuošalus, pinigus ir kitus vertingus daiktus laikykite viešbučio seife (deposit box). Viešbučio kambaryje nepalikite atvirų durų.

Automobilį palikite tik gerai apšviestose rajonuose, nepalikite neužrakinto. Nepalikite salone jokių pašalinių daiktų, lagaminų, dėžučių, saugiau daiktus laikyti bagažinėje. Planuokite kelionę iš anksto, turėkite su savimi žemėlapį.

Nerekomenduotina gerti vandens iš čiaupo. Nepatartina keliauti vieniems, ypač nakties metu. Venkite kelionių po neturtingus miestų rajonus. Nepatariama keliauti pakeleivingomis mašinomis. Keliaudami automobiliu, nepamirškite užsirakinti durų, miestuose venkite laikyti atidarytus langus. Būkite dėmesingi gausių susibūrimų bei turistų lankomose vietose, visuomeniniame transporte.

Apranga

Vasarą Pietų Afrikoje karšta, todėl reikalingi lengvi laisvi drabužiai: suknelės, marškinėliai, šortai. Būtina patogi avalynė. Žiemą būna vėsu, vakarais temperatūra nukrenta iki 7 laipsnių šilumos, todėl turėkite šiltesnių drabužių. Vykstant į safarį reikalinga neutralių, rudos, pilkos, chaki spalvų apranga, šiltas megztinis, nes ryte ir vakare oras gali atšalti.

Apgyvendinimas ir arbatpinigiai

Vietų apsistoti Pietų Afrikoje pasirinkimas platus - nuo 5 žvaigždučių viešbučių, vilų, apartamentų iki svečių namų ar jaunimo nakvynės namų. Padavėjams ir taksistams paliekama arbatpinigių 10 % nuo sumokėtos sumos. Nešikui mokama 5 randai už kiekvieną lagaminą ir rankinę.

Ryšys ir elektra

Daugelyje viešbučių yra tarptautinis ryšys, kuris užsakomas skambinant iš kambario. Galima skambinti iš taksofono naudojant monetas ar kortelę. Žali taksofonai priima tik korteles, kurios būna 10 arba 200 randų vertės. Taksofono kortelėmis prekiaujama viešbutyje, oro uoste, knygynuose, prekybos centruose bei pašte. Vietiniai skambučiai kainuoja 40 centų už tris minutes. Tarptautinis Pietų Afrikos kodas skambinant 27+. Interneto ryšys geras, o paslauga kainuos apie 8,00 ZAR už 15 minučių. Tarptautiniai pokalbiai kainuoja nuo 15,00 iki 20,00 ZAR už minutę.

Šalyje kitoks rozečių standartas, todėl reikalingi specialūs adapteriai atsivežtiems skustuvams, fenams bei kitiems aparatams. Tiekiama įtampa - 220 V.

tags: #pietu #afrikos #respublika #angliskai

© 2013 BFO. Visos teisės saugomos.