Pietų Amerika - tai žemynas, pasižymintis ne tik įspūdingais kraštovaizdžiais, bet ir itin turtinga augalija. Dėl didelės klimato ir aplinkos sąlygų įvairovės čia auga daugybė unikalių augalų, tarp jų ir išskirtinių medžių rūšių. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos įdomiausius Pietų Amerikos medžius, atsižvelgdami į jų kilmę, paplitimą, ypatybes ir reikšmę.
Pietų Amerika yra žemynas, kuriame galima rasti beveik visas klimato juostas, išskyrus poliarinę ir subpoliarinę. Klimatui didelę įtaką daro Andų kalnų sistema, vandenynų srovės ir atmosferos cirkuliacija. Dėl šių veiksnių susidaro įvairios ekosistemos - nuo drėgnų atogrąžų miškų iki sausų dykumų. Augalijos įvairovė Pietų Amerikoje yra stulbinanti. Čia auga daugiau nei 83 000 induočių augalų rūšių, iš kurių apie 53 000 yra endeminės. Tai reiškia, kad šios rūšys savaime paplitusios tik šiame žemyne ar nedidelėse jo dalyse. Augalų rūšių įvairovė Pietų Amerikoje yra 2-3 kartus didesnė nei kituose žemynuose, kuriuose vyrauja panašus klimatas.
Pietų Amerikos augalijos įvairovė ir endemizmas
Pietų Amerikos flora išsiskiria ne tik rūšių gausa, bet ir dideliu endemizmu. Augalų rūšių įvairovė, palyginti su to paties ploto kitų žemynų atitinkamo klimato sritimis, yra 2-3 kartus didesnė. Pavyzdžiui, Peru miškuose 1 ha plote randama iki 300 rūšių medžių, krūmų ir lianų. Atskiruose regionuose endeminės rūšys sudaro nuo 5 iki 76 % visų induočių augalų rūšių. Didžiausiu endemizmo lygiu išsiskiria Gajana (76 %), Brazilijos pakrančių sritis (73 %), atskiruose Andų regionuose endeminių rūšių dalis sudaro 54-60 %, Patagonijoje - 30 %.
Endeminių augalų rūšių skaičių lėmė žemyno geologinė raida, labai didelė klimato, aplinkos sąlygų ir dėl to susidariusi didelė savitų buveinių įvairovė.

Pagrindiniai Pietų Amerikos augalijos regionai
Pietų Amerikos augalija skiriasi priklausomai nuo regiono klimato, geografijos ir aukščio virš jūros lygio. Žemyne galima išskirti kelias pagrindines klimato juostas: pusiaujo klimatas, atogrąžų klimatas, subtropinis klimatas, vidinių platumų klimatas ir kalnų klimatas. Šios zonos formuoja savitas ekosistemas:
- Amazonės atogrąžų miškai: Visžaliai plačialapių miškai paplitę vietovėse, kuriose sausasis laikotarpis trunka mažiau negu mėnesį - Amazonės ir Orinoko baseinuose, Kolumbijoje, Gajanoje ir Atlanto vandenyno pakrantėse Brazilijoje. Jie užima apie 35 % viso žemyno ploto. Brazilijoje ir Peru pasitaiko visžalių plačialapių miškų su vyraujančiais bambukais.
- Sausieji atogrąžų miškai: Vasaržaliai sausieji atogrąžų miškai paplitę srityse, kuriose sausasis laikotarpis trunka ilgiau negu 3 mėnesius. Daugiausia šio tipo miškų yra Bolivijoje, Brazilijos šiaurės rytuose, mažiau - Peru ir Venesueloje. Jie užima 6,3 % žemyno ploto.
- Užliejamieji atogrąžų miškai: Paplitę upių ir jūrų pakrantėse. Periodiškai upių užliejami ir nuolat užtvindyti miškai užima apie 1,4 % Pietų Amerikos ploto. Mangrovės didžiausius plotus užima ties Orinoko delta, Brazilijos šiaurėje, Kolumbijoje, Ekvadore ir Peru.
- Vidutinio klimato miškai: Vidutiniškai šilto klimato juostos plačialapių, spygliuočių ir mišrieji miškai paplitę į pietus nuo 30 ° pietų platumos ir kalnuose. Jie užima 1,1 % žemyno ploto. Daugiau kaip pusę šios grupės miškų sudaro vasaržaliai miškai, paplitę Argentinoje ir Čilėje.
- Žolynai ir krūmynai: Įvairių tipų žolynais ir krūmynais apaugusios teritorijos užima apie 18 % viso žemyno ploto. Didžiausią dalį sudaro krūmynai, kuriuose krūmai ir žemaūgiai medžiai dengia ne daugiau kaip 20 % žemės paviršiaus. Didžiausi atogrąžų savanų masyvai plyti Venesueloje, Bolivijoje ir Brazilijoje.
- Stepių augalija: Stepių augalija užima apie 7 % Pietų Amerikos ploto.
- Dykumos: Reta augalų danga apaugę plotai sudaro apie 3 %. Iš jų beveik 2 % visiškai be augalų dangos, apie 1 % užima dykumos. Atakamos dykuma yra viena sausiausių vietų pasaulyje, kurioje auga tik prisitaikę prie sausros augalai, tokie kaip kaktusai ir sukulentai.
Kiparisinė ficroja: aukščiausias ir masyviausias Pietų Amerikos medis
Vienas iš labiausiai išsiskiriančių Pietų Amerikos medžių yra kiparisinė ficroja (Fitzroya cupressoides), dar žinoma kaip Alerce. Tai kiparisinių šeimos, ficrojų genties augalas, tituluojamas kaip aukščiausias ir masyviausias Pietų Amerikos medis. Jis užauga apie 40-60 m, kartais daugiau kaip 70 m aukščio. Kamieno skersmuo siekia iki 3-5 m.
Šio medžio dydį liudija istoriniai užrašai. Pasak Čarlzo Darvino užrašų, jis Čilėje matė 40 m kamieno apimties ficrojas. Taip pat su juo buvęs Robert Fitz-Roy 1839 m. matė nuo 9 iki 12,2 m kamieno skersmens ficrojas, kurios, kaip manoma, galėjo būti masyviausios žinomos pasaulio medžių. Tačiau pradedant 1599 m. ir tęsiant XIX a.-XX a., ficrojų miškai buvo intensyviai kertami, todėl daug masyvių medžių buvo sunaikinta.
| Ypatybė | Duomenys |
|---|---|
| Įprastas aukštis | 40-60 m |
| Maksimalus aukštis | Daugiau kaip 70 m |
| Kamieno skersmuo | Iki 3-5 m |
| Čarlzo Darvino matuota kamieno apimtis (Čilė) | 40 m |
| Roberto Fitz-Roy matuotas kamieno skersmuo (1839 m.) | 9-12,2 m |
Palo Santo: šventasis Pietų Amerikos medis
Palo Santo (Bursera graveolens), išvertus iš ispanų kalbos reiškiantis „Šventasis medis“, yra unikalus ir mistiškas gamtos kūrinys, vertinamas dėl savo aromatinių, gydomųjų ir energetinių savybių. Šis medis, augantis Peru, Ekvadore ir kituose Pietų Amerikos regionų atogrąžų miškuose, nuo senovės naudojamas įvairiuose ritualuose, o jo smilkymo lazdelės yra populiarios dėl savo raminamojo poveikio. Palo Santo medis priklauso Burseraceae šeimai ir yra artimas smilkalinių bei miros augalų giminaitis.

Palo Santo savybės ir panaudojimas
Ispanų vienuoliai, pirmieji pajutę šio medžio gydomąjį ir apvalantį poveikį, praminė jį „šventuoju“. Šimtmečius šamanų smilkyta kvapioji Bursera Graveolens buvo laikoma itin reikšminga ritualų dalimi. Nuo seno tikima, kad kvapnusis Palo Santo medis padeda išvalyti supančią aplinką, atsipalaiduoti, pašalinti blogą energiją ir pakelti nuotaiką.
Palo Santo medis vertinamas ne tik dėl savo dvasinių, bet ir dėl gydomųjų savybių. Sakoma, kad jis savyje kaupia gyvą išmintį, ir dėl šios priežasties „šventasis medis” nėra kertamas, o laukiama, kol pats mirs natūralia mirtimi. Šis medis per savo gyvenimo ciklą prisipildo stiprų poveikį turinčių eterinių aliejų, kurie stimuliuoja mūsų imuninę sistemą. Šio medžio gyvenimo trukmė siekia nuo 40 iki 200 metų.
Nuo seno tikima, kad Palo Santo turi stiprų medicininį poveikį - padeda įveikti peršalimą, gripo simptomus, stresą, astmą, alergiją, padeda malšinti galvos skausmus ir kaulų skausmus, nerimą, depresiją, uždegimus, emocinį skausmą. Dvasine prasme, Palo Santo vibracijos yra labai aukštos - jo skleidžiama energija padeda atstatyti žaismingumo, patrauklumo ir aistros energijos balansą. Palo Santo smilkalai spinduliuoja džiaugsmą, atsidavimą, drąsą ir meilę gyvenimui, skatina kūrybiškumą ir atneša sėkmę tiems, kurie tiki jo galiomis. Palo Santo smilkalai ypatingai pasižymi dvasiniu, stimuliuojančiu, raminančiu ir adaptogeniniu poveikiu. Adaptogenai padeda kūnui funkcionuoti normaliu ritmu ir aktyvina organizmo sistemas kovoti su uždegimais, netgi padeda mažinti stresą.
Palo Santo smilkomos medienos dūmo aromatas puikiai tinka žmonėms, kurie nemėgsta įprastų smilkalų kvapo. Šios medienos lazdelės yra skirtos kvėpinti erdvėms, uždegant jas kaip smilkalų lazdeles. Palo Santo medis priklauso citrusų šeimai, o jo kvapas turi pušies, mėtos ir citrusų prieskonių. Aromatas gali būti apibūdinamas kaip šiltas, medinis, šiek tiek rytietiškas, vos juntamu medaus ir gintaro kvapų mišiniu, tačiau paliekantis turtingą Pietų Amerikos poskonį.
Palo Santo medis patiria įspūdingą transformaciją, kuri suteikia mums neįsivaizduojamas dovanas. Šis medis negali būti kertamas, labai griežti vietiniai įstatymai leidžia surinkti tik tuos medžius, kurie patys natūraliai baigė savo gyvavimą. Nukirstas medis neturi savyje prikaupęs tiek aliejų, kaip kad turėjo tie, kurie natūraliai nuvirto ir praleido daugybę metų gulėdami ant žemės. Palo Santo turi pareiti visą metamorfozę, kuri prasideda su jo nuvirtimu, tam laikui atėjus, bei gulėjimu metų metais ant žemės, kol bus galima juos surinkti ir jie bus prisipildę unikalių aliejų.
Palo Santo medžiai turi pragulėti ant žemės keletą metų, kol bus galima juos surinkti ir jie bus prisipildę aromatinių bei gydomųjų aliejų. Smilkymo lazdelės, pagamintos iš šios medžio dalies, yra priskiriamos premium klasei ir savyje talpina visas geriausias savybes - aromatą, energijų apvalymą, teigiamą energiją - ir yra netgi dar stipresnės savo poveikiu.
Palo Santo medis turi dar vieną išskirtinę savybę. Jis, skirtingai nuo kitų augalų, naudojamų smilkymui, vienu kartu ir energetiškai apvalo erdvę, ir tuo pačiu pritraukia teigiamą energiją. Palo Santo turi stiprią gydančią galią, nes vien tik jo smilkstantys dūmai iš karto išvalo neigiamas mintis ir pašalina liūdesį, ramina.
Yra dar vienas įdomus faktas apie Palo Santo. Tie, kurie drėgnuosiuose miškuose surenka šiuos nuvirtusius medžius, aptiko ne tik tai, kad Palo Santo medžiai yra vyriški ir moteriški, bet ir tai, kad jie auga grupėmis - po vieną vyrišką ir aštuonis moteriškus medžius. Vienišas vyriškas medis gyvena daug ilgiau už savo moteriškas „koleges“ - tuo tarpu kai moteriškas medis gyvena maždaug 40-50 metų, tai vyriškasis gali gyventi net iki 200 metų. Taip pat jų mediena turi visiškai skirtingas savybes.
Kaip naudoti Palo Santo smilkalus
Viena iš labiausiai stulbinančių Palo Santo medienos savybių - jos įgimtas gebėjimas apvalyti viską, prie ko ji prisilies energetiniu lygmeniu. Kur tik šio medžio smilkstantys dūmai nukeliauja, jis apvalo ir išgrynina kambarį, visus namus, o ypač - žmones. Šamaniška išmintis aiškina, kad trauka Palo Santo kvapui yra emocinio ir dvasinio grynumo ženklas.
Smilkymo lazdelės galą uždekite patinkančiu ugnies šaltiniu, įpūskite ugnį, kad pagautų oro ir įsidegtų. Tuomet ugnį užgesinkite ir leiskite smilkti, padėjus ant karščiui atsparaus, nedegaus paviršiaus storu dugnu: specialios smilkyklės, keramikinio indo, akmens ir pan. Svarbu, kad mediena smilktų, o ne degtų. Lazdelė ilgai nesmilks, vos kelias minutes, bet to visiškai pakanka, kad erdvė prisipildytų prabangaus saldžios medienos aromato. Kad kvapieji dūmai pasiektų visą erdvę, galite pasivaikščioti, paskleiskite kerus aplink.
Tvarumas ir atsakingas vartojimas
Siekdami nepažeisti Palo Santo medžio augimo bei naudojimo balanso, būtinas ir vartotojų sąmoningumas bei pagarba senosioms tradicijoms. Prieš uždegant Palo Santo lazdelę labai svarbu prisiminti pagarbą genčių tradicijoms bei atsakomybę už gamtos turtų tausojimą. Patirkite švento medžio apvalančią galią, kai jums tikrai reikia atkurti energetinių srautų harmoniją. Nuostabu, kad šiais laikais mums pasiekiama tolimų kultūrų išmintis bei gamtos turtai.
Visi medžiai, kurie buvo naudojami šių lazdelių gamybai, buvo surinkti tvaraus ūkininkavimo būdu ir natūralaus proceso metu ir turi botaninį sertifikatą. Peru šiaurėje vietos žmonės renka ne mažiau kaip 4 metus išgulėjusius sausus krituolius, o vėliau užsiima šių medžių atsodinimu. Šis Palo Santo medis atkeliavo tiesiai iš Lambayeque regiono, esančio Peru šiaurėje, netoli Ekvadoro.
Palo Santo ¿Legal? la verdad sobre el palo Santo Peruano
Kiti žymūs Pietų Amerikos medžiai
Pietų Amerika garsėja ne tik Palo Santo, bet ir kitais įdomiais medžiais, turinčiais didelę reikšmę vietos ekosistemoms ir gyventojams:
- Pau d’Arco (Tabebuia avellanedae): medis, kurio žievė naudojama įvairių ligų gydymui. Pasakojama, kad Amazonės atogrąžų miškuose ji buvo naudojama kaip „stebuklinga” auglių gydymo priemonė, pasižyminti įspūdingu priešuždegiminiu poveikiu.
- Kaučiukmedis (Hevea brasiliensis): medis, kurio lateksas yra natūralaus kaučiuko šaltinis.
- Cumaru: Medis, augantis Pietų Amerikoje, Amazonės baseine. Medienos raudoną spalvą įtakoja didelis geležies kiekis dirvožemyje, o pati mediena pasižymi ypatingu atsparumu ir tvirtumu, todėl dar vadinama „geležiniu medžiu“.
- Garapa: Medis, augantis keturiose Pietų Amerikos valstybėse - Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje, Paragvajuje. Tai egzotinė mediena, kuri yra nauja ir reta mūsų rinkoje. Plačiai naudojama vietos gyventojų statant ilgaamžius namus ar prieplaukas. Dėl visiško atsparumo puviniui, pelėsiui, grybeliams ir kenkėjams, ši mediena lauko sąlygomis gali būti eksploatuojama ilgus metus.
- Butia Yatay: Pietų Amerikoje auganti palmė, duodanti skanius vaisius.
- Ceiba speciosa: Medis išsiskiria ne tik gražiais žiedais, bet ir itin „aštriu“ kamienu.
- Papajinis melionmedis (Carica papaya L.): natūraliai auga Amerikos žemyne nuo Meksikos iki Čilės. Augalas žydi ir dera ištisus metus. Gamtoje gyvena 4-5 metus. Vaisiai vadinami uogomis. Jų minkštime yra daug įvairių vitaminų - A, B, C, D, cukraus.

