Pietų Amerika - tai žemynas, pasižymintis ne tik įspūdingu gamtos grožiu, bet ir turtinga bei įvairialype istorija. Šiame regione susipynė senųjų indėnų civilizacijų, europiečių kolonizatorių ir imigrantų iš viso pasaulio kultūros, kas lėmė unikalų etninį ir kultūrinį žemyno veidą. Šiame straipsnyje pateikiama išsami apžvalga apie Pietų Amerikos gyventojų skaičių, pasiskirstymą, etninę sudėtį ir demografines tendencijas.
Pietų Amerikos plotas ir gyventojų skaičius
Pietų Amerika užima 17,818 mln. km² plotą. Pagal plotą tai ketvirtas pagal dydį žemynas, o pagal gyventojų skaičių - penktas. 2001 metais čia gyveno apie 351 mln. žmonių. Šiandien, remiantis naujausiais duomenimis, Pietų Amerikoje gyvena daugiau kaip 395 mln. žmonių (2010 m.), o tai sudaro apie 5,8 % pasaulio gyventojų. Didžiausios pagal gyventojų skaičių žemyno valstybės yra Brazilija, Kolumbija, Argentina, Venesuela ir Peru.
Gyventojų pasiskirstymas ir tankumas
Pietų Amerika yra vienas rečiausiai gyvenamų žemynų, kuriame gyventojų vidutinis tankis yra 21,6 žm./km² (2010 m.). Gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma jų susitelkę Atlanto vandenyno pakrantės zonoje (nuo Brazilijos šiaurės rytinės dalies iki La Platos įlankos), Andų tarpukalnių slėniuose ir plokščiakalniuose (dažniausiai daugiau kaip 2000 m aukštyje), Karibų jūros pakrantės zonoje. Yra labai retai gyvenamų (mažiau kaip 1 žm./km²) ir negyvenamų teritorijų, tokių kaip drėgnieji atogrąžų miškai Amazonės žemumoje, kai kurios Brazilijos plokščiakalnio vietos, Andų aukštikalnių sritys ir Patagonija.
Tankiausiai gyvenama Ekvadore (52,7 žm./km²), Kolumbijoje (39,8 žm./km²), Venesueloje (32,8 žm./km²). Rečiausiai gyvenamos šalys yra Prancūzijos Gviana (2,8 žm./km²), Surinamas (3,24 žm./km²), Gajana (3,67 žm./km²) ir Bolivija (9,9 žm./km²).
Etninė sudėtis ir istorinė įtaka
Lotynų Amerika yra vienas labiausiai etniškai ir rasiškai margų pasaulio regionų. Gausiausia žemyno gyventojų grupė - metisai (indėnų ir europiečių palikuoniai) - vyrauja Kolumbijoje, Venesueloje, Ekvadore, Čilėje, Paragvajuje, kai kur Brazilijoje. Europiečių kilmės gyventojų daugiausia yra Argentinoje (97 %), Urugvajuje (88 %) ir Brazilijos pietinėse valstijose. Afrikiečių kilmės gyventojai telkiasi ten, kur kolonijiniu laikotarpiu buvo kuriamos plantacijos ir darbams jose buvo vežami vergai iš Afrikos: Brazilijos šiaurės rytinėje dalyje, Venesuelos ir Kolumbijos pakrantėse, Ekvadoro šiaurėje.
Išeivių iš Azijos šalių į Pietų Ameriką atvyko 19 amžiuje; kinų ir indų daugiausia yra Gajanoje ir Suriname, kiek mažiau Peru, japonų - Brazilijos San Paulo valstijoje, Bolivijos Santa Cruzo departamente, Paragvajuje, Peru. 20 a. pirmoje pusėje atvyko išeivių iš Sirijos ir Libano, 20 a. antroje pusėje - iš Pietų Korėjos (daugiausia į Argentiną ir Braziliją).
Indėnų tautos Pietų Amerikoje
Vietinių Pietų Amerikos gyventojų indėnų skaičius, įvairių šaltinių duomenimis, labai įvairuoja. Manoma, iš viso yra 54-75 mln. indėnų, priskaičiuojama daugiau kaip 500 etninių vienetų. Pietų ir Vidurio Amerikos šalyse indėnų tautų mažiau, bet kai kurios jų turi po kelis milijonus žmonių. Daugiau kaip 80 % žemyno indėnų gyvena Bolivijoje, Peru ir Ekvadore, kur jie sudaro 40-60 % gyventojų. Kolumbijoje, Čilėje ir Paragvajuje indėnai sudaro po keletą procentų (daugiausia jie gyvena rezervacijose), Brazilijoje ir Venesueloje - mažiau kaip po 1 % (gyvena daugiausia miškuose).
21 amžiaus pradžioje Lotynų Amerikoje gausiausios tautos buvo kečujai, aimarai, actekai, kičiai, kakčikeliai, majai, mamiai, araukanai. Keletas didžiausių Pietų Amerikos indėnų tautų tapo savarankiškomis šiuolaikinėmis tautomis, pavyzdžiui, aimarai ir kečujai Peru ir Bolivijoje.
Indėnų gyvenimo būdą visiems laikams pakeitė 15-19 amžiuje į Ameriką atvykę europiečiai. Kolonizavimo laikotarpiu buvo sunaikinta daug vietos kultūrų, kai kurių mokslininkų manymu, apie 80 % senųjų gyventojų mirė nuo epidemijų, dalis žuvo per karus ar buvo išvaryti iš savo gimtųjų vietų. Daugelis išlikusiųjų priėmė katalikų tikėjimą ir perėmė lotyniškus rašmenis.
Kalbos ir religijos įvairovė
Kalbos
Pagrindinis ir lengviausiai išskiriamas skirtumas tarp Pietų Amerikos bei Šiaurės Amerikos yra kalba. Pietų Amerika itin glaudžiai susijusi su romanų kultūra, dominuoja ispanų ir portugalų kalbos. Ispanų ir portugalų kalbos yra ryškiai dominuojančios Lotynų Amerikoje. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija, ir ten kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos.
Pietų Amerikoje gyvenančios įvairios indėnų tautos ir gentys kalba daugeliu kalbų. Dauguma kitų indėnų tautų ir genčių, išsaugojusių savo etninę tapatybę, kalbą, kultūrą, mokosi savo šalių valstybinių kalbų, integruojasi į vyraujančias vadinamąsias kreolų tautas arba pačios jas formuoja, pavyzdžiui, čibčai Kolumbijoje ar kečujai Ekvadore.
Religija
Katalikybė yra ryškiai dominuojantis tikėjimas Pietų Amerikoje. Ją išpažįsta virš 70 % regiono gyventojų. Daugelis Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų genčių išpažįsta katalikybę. Kraštuose, kur gyvavo senosios Amerikos civilizacijos, yra išlikusios tradicinės šventės, ritualai, pasaulėžiūra, pastebimas senųjų indėnų religijų atgimimas. Vis dėlto, galima rasti ir kitų religijų atstovų. Pavyzdžiui, Suriname pagrindinės religijos yra hinduizmas (27 proc.), Romos katalikybė (23 proc.) ir islamas (20 proc.).
Urbanizacija ir didmiesčiai
Miesto gyventojų 2008 metais sudarė 83 %. Didžiausia miesto gyventojų dalis tais metais buvo Venesueloje (93 %), Argentinoje (92 %), Urugvajuje (92 %), Čilėje (88 %) ir Brazilijoje (86 %). Mažiausia urbanizacija pastebima Gajanoje (28 %). Pietų Amerikoje yra 36 miestai, kurių kiekviename gyvena daugiau kaip 1 mln. gyventojų. Tokių miestų daugiausia yra Brazilijoje.
Dėl intensyvios gyventojų migracijos žemyno viduje ir kitų veiksnių urbanizuotos teritorijos labai greitai plečiasi. Vienas sparčiausiai augančių miestų Pietų Amerikoje ir pasaulyje yra San Paulas, kuriame 1950-2010 metais gyventojų padaugėjo daugiau kaip 5 kartus, nuo 2 mln. iki daugiau kaip 10 mln. žmonių. Penkiose didžiausiose žemyno aglomeracijose (San Paulo, Buenos Airių, Rio de Žaneiro, Limos ir Bogotos) gyvena beveik 65 mln. žmonių. Kai kuriose šalyse dauguma gyventojų koncentruojasi sostinėse, pavyzdžiui, Montevidėjo aglomeracijoje gyvena daugiau kaip 50 % Urugvajaus gyventojų, Paramaribe - beveik 50 % Surinamo gyventojų.
Pietų Amerikos didžiausi miestai ir aglomeracijos
Ši lentelė pateikia duomenis apie didžiausius Pietų Amerikos miestus ir aglomeracijas pagal gyventojų skaičių (milijonais).
| Miestas | Gyventojų skaičius (mln.) | Šalis |
|---|---|---|
| San Paulas | ~21 | Brazilija |
| Buenos Airės | ~15 | Argentina |
| Rio de Žaneiras | ~13 | Brazilija |
| Lima | ~10 | Peru |
| Bogota | ~8 | Kolumbija |
Demografinės tendencijos ir socialiniai iššūkiai
Gyventojų sparčiau daugėja ekonomiškai silpnesnėse šalyse. Gana didelis gimstamumas (20-30 ‰) yra daugelyje Lotynų Amerikos šalių. Kuo mažiau valstybė socialiai išsivysčiusi, tuo didesnis joje gimstamumas. Gimstamumo koeficientas (naujagimių skaičius tūkstančiui gyventojų) 2009 metais didžiausias buvo Paragvajuje (28,2), Bolivijoje (25,8), Ekvadore (20,8), Venesueloje (20,6). Mažiausias jis buvo Urugvajuje (13,9) ir Čilėje (14,6).
Mirtingumo koeficientas 2009 metais didžiausias buvo Urugvajuje (9,09), Argentinoje (7,4), Gajanoje (7,34), Bolivijoje (7,05). Kūdikių mirtingumas (tūkstančiui kūdikių) didžiausias buvo Bolivijoje (44,7), Gajanoje (39,1), Peru (28,6), Paragvajuje (24,7), o mažiausias - Čilėje (7,7) ir Urugvajuje (11,3).
Vaikai iki 14 metų didžiausią gyventojų dalį 2009 metais sudarė Paragvajuje (36,7 %), Bolivijoje (35,5 %), Ekvadore (31,1 %), Venesueloje (30,5 %), Peru (29,1 %), Kolumbijoje (28,9 %). Vyresnių kaip 65 metų žmonių daugiausia buvo Urugvajuje (13,3 %), Argentinoje (10,8 %), Čilėje (9,1 %). Mažiausia vyresnių žmonių dalis pastebėta Bolivijoje (4,5 %), Paragvajuje (5,2 %), Venesueloje (5,2 %), Gajanoje (5,5 %), Kolumbijoje (5,6 %), Peru (5,7 %).
Socialinės problemos
Pietų Amerika susiduria su įvairiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais. Neraštingų žmonių daugiausia (2009 m.) buvo Bolivijoje (13,3 %), Brazilijoje (11,4 %), Suriname (10,4 %), Kolumbijoje (9,6 %), Ekvadore (9 %). Bedarbių daugiausia buvo Kolumbijoje (12 %, 2009 m.), Gajanoje (11 %, 2007 m.), Venesueloje (10,9 %, 2009 m.). Pietų Amerikoje daug skurstančių žmonių. Daugiausia jų yra Suriname, Bolivijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Peru, Ekvadore ir Brazilijoje.
XX a. viduryje Pietų Amerikos didmiesčiai apaugo lūšnynais, kiekvienoje šalyje vadinamais kitaip (Brazilijoje - favelos, Argentinoje - villa miseria ir t.t.). Juos savom rankom svetimoje žemėje nelegaliai pasistatė kaimiečiai, troškę gyventi mieste, bet neturėję tam pinigų. Akis badanti socialinė atskirtis, į kurią net panašios Europos miestuose nerasi, niekur nenyksta.
Ekonomika ir gyvenimo lygis
Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Argentina, Čilė ar Urugvajus pragyvenimo lygiu nedaug atsilieka nuo Lietuvos: ten gražūs tvarkingi miestai, sutvarkyta turistinė infrastruktūra. Tuo tarpu Bolivija ar Paragvajus jau - beveik trečiasis pasaulis, kur baisūs žvyrkeliai po lietaus plaukia upėmis, nes nėra drenažo.
Tačiau turtuolių Pietų Amerikoje yra ir dabar. Visuose didmiesčiuose rasi puikius prekybos centrus, tokius brangius restoranus, kad ir lietuviams jie labai brangūs. Tai iliustruoja didžiulę socialinę atskirtį žemyne. Svarbi žemės ūkio šaka yra galvijininkystė, labiausiai ji plėtojama Brazilijoje, Argentinoje ir Urugvajuje. Argentina ir Brazilija yra pirmajame daugiausia jautienos pagaminančių pasaulio šalių dešimtuke.
Amazonijoje yra daug įvairių naudingųjų iškasenų: geležies rūdos, boksito (aliuminio rūdos), spalvotųjų metalų, deimantų. Brazilija pagal boksito atsargas yra trečia pasaulyje (apie 3,6 mlrd. tonų). Ši uoliena naudojama aliuminio gamyboje. Šiuo metu geležies rūda pagal svarbą užima antrą vietą pasaulio žaliavų reitinge. Rio de Žaneire įsikūrusi bendrovė „Vale“ SA yra didžiausias pasaulyje geležies rūdos tiekėjas, atsižeriantis 31 proc. rinkos.
Saugumo situacija
Nors Pietų Amerika vilioja savo egzotika, kelionės saugumas yra svarbus aspektas. Pagal nužudymų skaičių 100 000 žmonių, Pietų Amerika yra pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, o saugiausia - Čilėje, Argentinoje ir Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse yra nesaugiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, vien policija Brazilijoje nušauna daugiau nusikaltėlių, nei Lietuvoje nužudoma žmonių apskritai.
Saugumas labai priklauso nuo vietos ir laiko. Nesaugu eiti vienam į daug lūšnynų, o vakare, kai viskas užsidaro, ir daugelio didmiesčių centrai tampa tuščiomis ir pavojingomis zonomis. Saugiau yra turtingų žmonių rajonuose, taip pat mažesniuose miesteliuose.