Vidurinės Azijos aviganis (dar žinomas kaip Alabai, Central Asian Shepherd Dog arba aziatas) - tai viena seniausių ir galingiausių šunų veislių pasaulyje, kilusi iš Vidurinės Azijos stepių regionų, apimančių Uzbekistaną, Turkmėnistaną ir Rusiją. Ši veislė laikoma viena seniausių pasaulyje, susiformavusi natūralios atrankos būdu maždaug prieš 4000 metų. Archeologiniai radiniai rodo, kad panašūs šunys gyveno Vidurinės Azijos regione jau 2000 m. pr. Kr.
Veislės istorija ir kilmė
Šie šunys buvo auginami galvijams, vežimams ir šeimininkų būstams prižiūrėti - jie pasižymėjo tikrai puikiomis sargybos savybėmis. Sunkios gyvenimo sąlygos ir nuolatinė kova už būvį turėjo įtakos šių šunų sudėjimui ir charakteriui, todėl jie yra stiprūs, bebaimiai ir ištvermingi. Veislinė selekcija su šiais šunimis buvo pradėta 1930-aisiais metais Tarybų Sąjungoje. Pirmasis šių šunų veislės standartas buvo aprašytas 1926 metais, o naujausias veislės standartas patvirtintas 2010 metais.
Išvaizda ir standartai
Vidurinės Azijos aviganis yra didelis ir masyvus šuo, kuriam būdinga elastinga stora oda bei plokščia kakta. Pagal kailio ilgį Vidurinės Azijos aviganiai skirstomi į dvi rūšis: ilgaplaukius ir trumpaplaukius.
Pagrindiniai morfologiniai duomenys:
| Parametras | Patinai | Patelės |
|---|---|---|
| Ūgis ties ketera | min. 70 cm | min. 65 cm |
| Svoris | nuo 50 kg | nuo 40 kg |
Šuns siluetas ir galva įrašyti į stačiakampį. Šios veislės šunų akys plačiai išsidėsčiusios, o ausys trikampės ir žemai nuleistos. Leidžiamos įvairios spalvos: balta, juoda, pilka, kerša, kreminė, ruda, marga, tigrinė, tačiau neleistina melsvai pilka spalva.
Charakteris ir temperamentas
Vidurinės Azijos aviganis pasižymi savimi pasitikėjimu, ramybe ir gera pusiausvyra. Tai išdidus ir nepriklausomas šuo, labai drąsus ir nebijo darbo. Jis yra ištvermingas ir turi stiprų teritoriškumo jausmą. Šie šunys yra labai protingi, tačiau jiems reikia tinkamo auklėjimo ir patikimo globėjo. Tinkamai išauklėtas Vidurinės Azijos aviganis niekada nerodo agresijos savo šeimos nariams, todėl būtina ankstyva socializacija ir dresūra.
Svarbu atkreipti dėmesį į Vidurinės Azijos aviganio ir vaikų santykius. Kadangi suaugęs šios veislės šuo gali pasiekti didelius dydžius, ypač jo svoris gali kelti pavojų vaikams, todėl nerekomenduojama jo palikti su vaikais be suaugusiųjų priežiūros. Mažai tikėtina, kad Vidurinės Azijos aviganis elgsis agresyviai su kitais naminiais gyvūnais, jo pagrindinis tikslas - saugoti ir ginti nuosavybę bei jos gyventojus.
Priežiūra ir sveikata
Azijos aviganių veislės šunims nereikia specialios priežiūros, tačiau būtina reguliariai šukuoti, ypač ilgaplaukiams. Patartina rinktis šukas, skirtas tokio tipo kailiui. Šunį reikėtų maudyti tik tada, kai reikia, dažnai pakanka kartą per mėnesį. Vidurinės Azijos aviganiai yra stiprūs šunys, kurie serga retai ir yra atsparūs įvairioms oro sąlygoms. Vidutinė jų gyvenimo trukmė yra 12-15 metų. Labai svarbu stebėti šios veislės šunų svorį - turintys antsvorio aziatai yra linkę susirgti širdies ligomis. Iki 1,5 metų šuniukų krūvis turi būti ribojamas, geriausia neleisti šuniui šokinėti, kad būtų apsaugoti besivystantys sąnariai.