Elniai - vieni įspūdingiausių ir geriausiai atpažįstamų laukinių žinduolių pasaulyje. Jie nuo seno žavi žmones savo grakštumu, raguota didybe ir gebėjimu prisitaikyti prie labai skirtingų gamtinių sąlygų - nuo šiaurinių tundrų iki tropinių miškų. Gyvūnų pasaulio požiūriu elniai yra itin svarbūs ekosistemų dalyviai. Jie daro įtaką augalijai, plėšrūnų populiacijoms ir net kraštovaizdžio formavimuisi.
Elniai priklauso elninių (Cervidae) šeimai - tai atrajojantys kanopiniai žinduoliai, pasižymintys grakščiu kūnu, ilgomis kojomis ir, daugeliu atvejų, šakotais ragais, kuriuos paprastai turi tik patinai. Zoologijoje elniai klasifikuojami pagal kelis pagrindinius požymius: kūno dydį, ragų formą, dantų sandarą, elgseną ir genetinius ryšius. Šeima skirstoma į kelias gentis, o jos - į atskiras rūšis ir porūšius.
Svarbu pabrėžti, kad ne visi elniai atrodo „klasikiniai“. Pavyzdžiui, vandens elnias neturi ragų, bet turi ilgas iltis, o šiaurės elnių (karibų) atveju ragus gali turėti ir patelės. Elninių (Cervidae) šeima pasižymi didele biologine įvairove. Priklausomai nuo naudojamos mokslinės klasifikacijos ir genetinių tyrimų interpretacijos, pasaulyje pripažįstama apie 45-50 elnių rūšių.
Elnių paplitimas ir Azijos vaidmuo
Elniai yra vieni plačiausiai paplitusių laukinių žinduolių pasaulyje. Jų sėkmę lemia gebėjimas prisitaikyti prie labai skirtingų klimato ir aplinkos sąlygų - nuo arktinių regionų iki tropinių miškų. Elnių gentis (Cervus) pradėjo formuotis Centrinėje Azijoje prieš 1 mln. metų, tapdama svarbiu evoliucijos centru. Šiuo metu taurieji elniai paplitę Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje ir dalyje Šiaurės Amerikos žemyno. Aptinkami miškuose, stepėse, miškastepėse, kalnuose ir net dykumose.
Azija pasižymi didžiausia elnių rūšių įvairove. Čia gyvena tiek stambūs elniai, tokie kaip taurieji elniai ir sika elniai, tiek mažesni ir primityvesni muntjakai bei elniai pelėniniai. Ypatinga Azijos rūšis - vandens elnias, kuris neturi ragų, bet turi ilgas iltis. Priešingai nei daugelyje kitų žemynų, Afrikoje ir Australijoje natūraliai elniai negyvena, tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui, danieliai ar taurieji elniai, buvo introdukuoti žmonių ir dabar gyvena laukinėse populiacijose.
Pietų ir Pietryčių Azijos elnių rūšys
Pietų ir Pietryčių Azija yra regionai, kuriuose aptinkama didelė elnių rūšių įvairovė, prisitaikiusi prie skirtingų klimato ir kraštovaizdžio sąlygų.
Dėmėtasis elnias (Cervus nippon)
Dėmėtasis elnias (lot. Cervus nippon) - elninių šeimos žinduolis. Dėmėtojo elnio ir kitų šios genties gyvūnų bendri protėviai žinomi iš Europos ir Azijos ankstyvojo plioceno. Praeito šimtmečio pradžioje dėmėtasis elnias buvo paplitęs Pietryčių Azijoje. Vėliau daugelyje vietų jis buvo išnaikintas arba tapo labai retas, todėl pradėtas veisti aptvaruose. Kai kuriose Europos šalyse pastebimas introdukuotų dėmėtųjų elnių poravimasis su vietiniais tauriaisiais elniais, gimsta hibridiniai palikuonys ir nuo to kenčia tauriųjų elnių genofondas.
Dovydo elnias (Elaphurus davidianus)
Dovydo elnias (lot. Elaphurus davidianus) - elninių rūšis, kilusi iš Kinijos subtropikų, todėl mėgsta drėgnas, pelkėtas vietas, tarp kanopų turi plėvę, kuri padeda vaikštant per pelkes. Laisvėje Dovydo elniai yra išnykę. Paskutinė banda, laikyta Kinijos imperatoriaus soduose šalia Pekino, buvo sunaikinta per karą. Dovydo elnių populiaciją buvo bandoma atkurti iš į Europą atvežtų individų.
Laukinės gamtos pasaulis | 8 epizodas: Pelkės | Nemokamas dokumentinis filmas apie gamtą
Elnias Aksis (Axis axis)
Elnias aksis (Axis axis) - iš Indijos ir Pietryčių Azijos kraštų kilusi rūšis. Tai stambus elnias, kuris gyvena tik šiltesnio klimato regionuose. Ši rūšis yra gerai prisitaikiusi prie musoninio klimato ir dažnai matoma miškuose bei pievose, ieškodama augalinio maisto.
Muntjakai (Muntiacus reevesi)
Muntjakai (Muntiacus reevesi) yra Pietryčių Azijos elniai, pasiekiantys 45-50 cm ūgį ir 14-15 kg svorį. Jie išsiskiria dvišakais, plaukuotame „lizde“ augančiais ragais. Iš Kinijos šios rūšies muntjakai buvo įvežti į Britų salas, kur dabar gyvena keletas tūkstančių individų ir nemažai medžiojama. Anglijos klimatas, kur nėra šaltų sniegingų žiemų, jiems tinkamas, kas rodo jų gebėjimą prisitaikyti ir prie ne gimtųjų regionų sąlygų.
Vandeninė stirna (Hydropotes inermis)
Kininė vandeninė stirna (Hydropotes inermis) yra beragis žvėris, panašus į mūsiškę stirną, tačiau pasiekiantis 50-55 cm ūgį ir 10-15 kg svorį. Šios rūšies patinai visiškai neturi ragų, tačiau turi ilgas, išsikišusias iltis, kyšančias iš viršutinio žandikaulio, kurios naudojamos gynybai ir tarpusavio konkurencijai. Vandeninės stirnos yra labai vislios - vadoje būna 1-5 jaunkliai, gana dažnai - 3. Ši rūšis, nors ir introdukuota Anglijoje, yra kilusi iš Rytų Azijos.
Pagrindinės Azijos elnių rūšys ir jų savybės
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrintos kai kurios išskirtinės Azijos elnių rūšys ir jų pagrindinės savybės:
| Rūšis | Lotyniškas pavadinimas | Kilmės regionas | Ragai (patinai) | Kūno ypatybės / svoris | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Dėmėtasis elnias | Cervus nippon | Pietryčių Azija | Turi | Apibūdinami kaip stambūs elniai | Populiarūs aptvaruose, hibridizacijos rizika su tauriaisiais elniais |
| Dovydo elnias | Elaphurus davidianus | Kinijos subtropikai | Turi | Mėgsta drėgnas, pelkėtas vietas, tarp kanopų turi plėvę | Laisvėje išnykęs, populiacija atkurta iš individų, atvežtų į Europą |
| Elnias Aksis | Axis axis | Indija, Pietryčių Azija | Turi | Stambus elnias | Gyvena tik šiltesnio klimato regionuose |
| Muntjakas | Muntiacus reevesi | Pietryčių Azija (Kinija) | Dvišakiai, auga plaukuotame „lizde“ | 45-50 cm ūgio, 14-15 kg svorio | Įvežti į Britų salas, gerai prisitaikę prie švelnesnio klimato |
| Vandeninė stirna | Hydropotes inermis | Kinija (Rytų Azija) | Neturi | 50-55 cm ūgio, 10-15 kg svorio, patinai turi ilgas iltis | Labai visli, vadoje 1-5 jaunikliai |
Bendra elnių biologija ir elgsena
Elniai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir elgsena. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, taurieji elniai ar šiaurės elniai, dažnai gyvena didelėmis bandomis, ypač migracijų metu. Skiriasi ir mityba. Nors visi elniai yra žolėdžiai, vieni labiau minta žole ir kerpėmis, kiti - krūmų lapais, ūgliais ar medžių žieve.
Mokslininkai nuolat atlieka genetinius tyrimus, kurie kartais keičia supratimą apie tai, ar tam tikra populiacija yra atskira rūšis, ar tik porūšis. Dėl to elnių rūšių skaičius literatūroje gali skirtis. Tikslus skaičius gali skirtis priklausomai nuo genetinių tyrimų ir to, ar tam tikros populiacijos laikomos atskiromis rūšimis, ar porūšiais. Pasaulyje pripažįstama apie 45-50 elnių rūšių.
Ragų svarba ir ciklas
Elnių ragai - tai antrinis lyties požymis, turnyrinis ginklas, imponuojantis bei teritorijos žymėjimo organas. Ragų didumas yra svarbus lytinės atrankos ir ranginės žvėrių kaimenės struktūros veiksnys. Ragų paviršiuje esantys įvairūs kauburėliai vadinami perlais. Daugumoje rūšių ragus turi tik patinai, tačiau šiaurės elnių atveju ragus gali turėti ir patelės. Taip pat egzistuoja vandens elnias, kuris apskritai neturi ragų. Kodėl elniai meta ragus kiekvienais metais? Ragai metami dėl hormoninių pokyčių po rujojimo sezono. Pavasarį jie vėl atauga, dažnai dar didesni ir sudėtingesnės formos nei prieš tai.