Kalabrija yra piečiausioje Italijos dalyje - tai „Italijos bato“ galiukas. Šis „bato nosyje“ įsikūręs regionas yra piečiausia žemyninės Italijos dalis, apglėbta skaidraus kaip krištolas Jonijos ir Tirėnų jūrų vandens ir nuo Sicilijos atskirta Mesinos sąsiauriu. Neseniai tai buvo ekonomiškai skurdus bei visų „nurašytas“ regionas, o dabar jis išgyvena tikrą pakylėjimo laiką, patekdamas į būtinų pamatyti pasaulio vietų sąrašą. Keliautojai mėgautis poilsiu Kalabrijoje gali tiek žiemą, tiek vasarą.
Dėl šilto klimato, nuostabių jūros spalvų, uolėtų pakrančių, virstančių beribiais smėlio paplūdimiais, laukinės ir paslaptingos gamtos, puikaus vietinio maisto ir vyno bei turtingo istorinio palikimo Kalabrija yra išskirtinė - ja galima mėgautis tiek vasarą, tiek žiemą. Kalabrijoje svajonė gali tapti realybe! Mylintys gamtą ir jos paslaptis gali tyrinėti nuošalias Kalabrijos vietoves ir atrasti nepaliestus kraštovaizdžius, kur žaluma persipina su mėlynais ežerais ir kriokliais. O glostančių saulės spindulių ir šiltos krištolinės jūros mėgėjai gali iš daugybės žavingų miestelių, išsidėsčiusių Tirėnų ir Jonijos jūrų pakrantėse, pasirinkti tą vienintelį, kuriame išsipildys visi atostogų lūkesčiai.
Autentiškas Pietų Italijos veidas
Yra Italija ir yra Kalabrija. Net patys italai sako, kad pastaroji yra kitokia daugeliu aspektų: pradedant menkiau apmokamais darbais, tačiau baigiant tobulais paplūdimiais ir maistu, kuriais per atostogas mėgautis atvyksta kaimynai iš Šiaurės Italijos. Kalabrija - tikroji Italija, kurią regime filmuose apie aistringą meilę, kurstomą gardžiu maistu ir puodeliu espreso siauros gatvelės kavinukėje, rojaus vaizdais ir architektūros stebuklais. Tiesą sakant, visapusiškas autentiškumas - vienas iš aspektų, kodėl labiausiai ekonomiškai atsilikęs regionas šalies pietuose taip traukia.
Unikaliai Kalabrijos kultūrai įtakos turėjo regioną vis bandžiusios užvaldyti imperijos nuo senovės graikų iki ispanų ir prancūzų. Visos jos paliko įspaudus regiono kalboje, architektūroje, virtuvėje, religijoje, mene, tradicijose ir net vietinių charakteryje. Sakoma, kad vietiniai čia tvirčiau nei bet kur kitur šalyje gina savo nuomonę bet kokiu klausimu. Stereotipas? Greičiausiai dėl to nekils nė mažiausio noro ginčytis.
Pirmosios gyvenvietės pradėjo kurtis maždaug 3500 m. prieš Kristų, kai medžiotojai tapo žemdirbiais. Vėliau Kalabriją užkariavo romėnai. Žlugus Romos imperijai, Kalabrijoje daugybę amžių dominavo bizantiečiai, ją nuolat siekė užkariauti arabai ir lombardai. Vėliau Kalabrija ėjo iš rankų į rankas: valdė normanai, švabai, angevinai, aragonai, ispanai, austrai, Burbonai, kentė saracėnų ir turkų piratų antpuolius. Kai galiausiai Italija 1861 m. buvo suvienyta, Kalabrija tapo naujosios valstybės dalimi.
Kalabrija kontrastinga tiek viduje, teik ir visos Italijos atžvilgiu. Jei keliausite automobiliu, Kalabrijos išskirtinumą pastebėsite vos kirtę šio regiono ribą: per visą Italiją skrieję itin kokybiškais greitkeliais čia turėsite sumažinti greitį dėl dešimtmečius trunkančių kelio remonto darbų ar lyg iš niekur atsiradusių kelio susiaurėjimų. Tikėtina, kad akis badys ir neveikiančios apleistos gamyklos ar nebaigti statyti pastatai, bet vos už kelių kilometrų negalėsite atsistebėti išpuoselėtomis prabangiomis vilomis. Tiesa, jei namas nebaigtas statyti, dar nereiškia, kad jis apleistas. Vietiniai čia malonūs, svetingi ir draugiški, o aplinka - nenusakoma.
Kalabrijos klimatas: malonus visus metus
Kalabrijai būdingas Viduržemio jūros klimatas su karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Per metus temperatūra Kalabrijoje kinta nuo 9°C iki 31°C ir retai būna žemiau 5°C arba virš 35°C.
| Sezonas | Vidutinė aukščiausia temperatūra | Retai žemiau | Retai virš |
|---|---|---|---|
| Karštasis (birželio vidurys - rugsėjo vidurys) | virš 28°C | - | 35°C |
| Šaltasis (gruodžio - balandžio) | žemiau 18°C | 5°C | - |
| Metinė kaita | Nuo 9°C iki 31°C | - | - |
Karštasis sezonas tęsiasi nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio su vidutine aukščiausia temperatūra virš 28°C. Šaltasis sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki balandžio su vidutine aukščiausia temperatūra žemiau 18°C. Nors daugelis poilsiautojų į Kalabriją atvyksta vasarą pailsėti prie jūros, čia puikiai laiką galima praleisti ir žiemą. Tai - universalus regionas, nes viduržiemio dienomis oras pajūrio miesteliuose sušyla iki +15°C šilumos, o visai čia pat esančiuose kalnuose spaudžia lengvas šaltukas ir veikia slidinėjimo trasos.
Įstabi Kalabrijos pakrantė: Tirėnų ir Jonijos jūrų lobiai
Kalabrijos pažiba - regiono krantus skalaujančios Tirėnų ir Jonijos jūros. Jų vanduo ryškus kaip topazas, o paplūdimiai nustebins net kolekcionuojančius gražiausias pakrantes. Kalabrijos pakrantė įvairialypė, todėl kiekvienas gali rinktis pagal savo norus - nuo balto smėlio įlankėlių iki uolėtų šlaitų. Erdvės užtenka kiekvienam, - daugybė paplūdimių, vieni jų visiškai neliesti ir atskirti nuo civilizacijos, kiti nuolat šurmuliuojantys ir gausūs pramogų, - čia puikiai jaučiasi ir ramų, ir aktyvų poilsį mėgstantys atostogautojai.
Kalabrija, Italija: 10 geriausių vietų ir lankytinų vietų | 4K kelionių gidas
Tirėnų jūros pakrantė: "Dievų ir Violetinė pakrantė"
Tirėnų jūra Kalabriją skalauja nuo Praja a Marės (Praia a Mare) miestelio šiaurėje iki Kalabrijos Redžo pietuose (apie 300 km). Ši jūros pakrantė pastaruoju metu vis skina laurus įvairiuose gražiausių paplūdimių rinkimuose.
Dievų pakrantė (Costa degli Dei) ir Vatikano kyšulys
Dievų pakrante (Costa degli Dei) arba Gražiąja pakrante vadinama Tirėnų jūros pietų pakrantė, kurios didžioji dalis priklauso Vibo Valentijos provincijai. Ši pakrantės dalis sudaro vadinamąjį Kalabrijos ragą - skirtingos geologinės sandaros 55 km ilgio ruožą. Ilgus baltus paplūdimius dalija dantytos uolos ir įspūdingo grožio įlankėlės, paprastai pasiekiamos tik pėsčiomis arba valtele. Pakrantė vadinama Gražiąja dėl stulbinamų vaizdų ir nuostabių Lipario salų (Isole Lipari), o Dievų - dėl gebėjimo sapnus paversti realybe: kupinas gyvybės skaidrus kaip krištolas jūros vanduo, balto smėlio paplūdimiai - sunku patikėti, jog tai ne sapnas.
Vatikano kyšulys iškilęs tiesiai priešais Strombolio ir Lipario salas. Tai pakrantės ruožas, įtrauktas į 100 pasaulio gražiausių paplūdimių sąrašą. Kai oras geras, nuo jo galima pamatyti Siciliją. Kyšulys įsiterpęs tarp dviejų žavingų įlankų - Šv. Eufemijos ir Džoja Tauras, - o priešais, jūroje - Strombolio ir Lipario salos. Nors paplūdimių čia ne vienas, patys populiariausi - Baia di Grotticelle. Vanduo čia lyg krištolas ir tai įvertino paviršinio ir giluminio nardymo mėgėjai. Povandeninės Mantineo, Vadaro ir Galėjos uolos nenusileidžia grožiu Kalabrijos sausumos peizažams.
Prie Vatikano iškyšulio (Capo Vaticano) papėdės yra Praia I Focu - idiliška uolėta įlanka. Ją galima pasiekti tik valtimi. Įlankos šonuose stūkso dvi įspūdingos uolos. Vanduo čia krištolinio skaidrumo ir yra maloniai vėsus dėl vyraujančių vandens srovių, o auksinio smėlio juosta tęsiasi palei visą pakrantę. Beje, Vatikano kyšulys laikomas vienu iš trijų gražiausių Italijos paplūdimių ir patenka į 100 gražiausių pasaulio paplūdimių sąrašą.
Nedidelėje Italijos Strombolio saloje, esančioje netoli šiaurinės Sicilijos pakrantės įsikūręs dar ir dabar alsuojantis ugnikalnis, kurio aukštis siekia net 900 metrų.
Tropėja - Kalabrijos perlas
Tropėja (Tropea) vadinama Kalabrijos perlu. Žavingas mažas miestelis pastatytas ant smiltainio uolos turi viduramžišką centrą, įspūdingą normanų katedrą ir smėlėtą paplūdimį uolos papėdėje. Kadaise Tropėja buvo prekybos taškas ir aukštuomenės centras. Šiandien Tropėjoje yra keletas nuostabių rūmų datuojamų 17 a. ir 18 a. Didžiulė 12 a. katedra, kurioje saugoma ikona Madonna di Romania.
Ieškantiems pietietiško šurmulio bei norintiems pajusti tikrą Kalabrijos gyvastį, tiesiog privaloma keliauti į Tropėją - vieną lankomiausių regiono miestų. Tropėja iškilusi ant 60 metrų aukščio skardžio virš žydrų Tirėnų jūros bangų ir paplūdimių, kurie laikomi vienais geriausių Europoje. Patį miestą galima apžiūrėti per valandą, o štai pasimėgauti visais jo paplūdimiais nepakaks ir visos savaitės. Paklaidžioję po labirintą primenantį Tropėjos senamiestį, užkilkite iki vienuolyno Santa Maria dell‘Isola, įkurto VII a., vaizdas, atsiversiantis prieš akis, užburs ilgam.
Scila - mitų ir žvejybos miestelis
Scila (Scilla) - tai mitais ir legendomis apipinta vietovė, menanti Odisėjo keliones. Šiandien - tai žavus žvejų miestelis, išsidėstęs stataus šlaito terasose, ant pačios „Italijos bato“ nosies. Jis įsikūręs ant uolos. Baltai nudažyti namai įsitvirtinę ant uolos terasų kaip paukščių lizdai. Jo žavingos siauros gatvelės veda į žvejų uostą. Čia galima stebėti žvejus tempiančius valtis link kranto. Scila - tai pagrindinis kardžuvių žvejojimo taškas. Čia smagu pasivaikščioti siauromis gatvelėmis ir aplankyti Rufo pilį, nuo kurios atsiveria pasakiški vaizdai į apylinkes. Visi restoranai čia ruošia vietinius patiekalus, tarp kurių ir šviežiai pagauta Kalabrijos žuvis. Graikų mitologijoje ši vieta buvo žinoma kaip Scyla (Scylla). Čia liūdno galo šešiagalvės pabaisos rankose sulaukė šeši Odisėjo įgulos nariai.
Kiti Tirėnų pakrantės perlai
Praja a Marė (Praia a Mare) - tai kurortinis paplūdimio miestelis esantis tiesiai priešais Dino salą. Rudo smulkučio smėlio ir akmenukų paplūdimiai, uolėtos pakrantės, nuo jūros žvaigždžių ir daugybės įvairiaspalvių žuvų mirguliuojantis vanduo - tai tik keletas priežasčių, kodėl Praja a Marė yra vienas lankomiausių Kalabrijos kurortinių miestelių. Saloje galima išvysti tris jūrų olas: Krioklių olą, Liūtų olą ir Mėlynąją olą. Taip pat reikėtų pasinaudoti proga ir aplankyti Dino salą (Isola di Dino), iškilusią jūroje šiek tiek piečiau miestelio. Šis mažas gamtos šedevras (salos perimetras vos 4 km) garsėja vešlia Viduržemio jūros augalija ir įspūdinga pakrante.
Skalėja (Scalea). 20 km į pietus nuo Praja a Marės nutolusi Skalėja yra svarbiausias šios zonos pajūrio kurortas. Miestelis keliautoją pakeri aukštai virš jūros įsikūrusiu senamiesčiu, jį supančios senovinės gynybinės sienos likučiais ir spalvingomis vingiuotomis gatvelėmis.
Diamantė. Išskirtinis Diamantės bruožas - nuostabiai ištapytos senų žvejų namų sienos, tokių piešinių yra daugiau kaip 100, todėl niekada nepabos jais grožėtis.
Violetinė pakrantė (La Costa Viola). „Mažasis rojus“ - taip vienas rašytojas pavadino pakrantės ruožą nuo Palmio (Palmi) iki Banjaros (Bagnara). Nuo neatmenamų laikų dėl nuostabios spalvos, kuria tam tikru dienos metu nusidažo jūros vanduo, šis Tirėnų jūros ruožas vadinamas Violetine pakrante. Įsikūręs šiek tiek aukščiau jūros lygio ir iš pietų pusės apsaugotas Šv. Elijos (Sant’Elia) kalvos (582 m) Palmis laikomas ir jūros, ir kalnų miestu, nes jo gyventojai ir svečiai gali mėgautis abiejų teikiamais pranašumais. Be auksinių Tonaros (Tonnara), Pietreneros (Pietrenera) ir Šinos (Scinà) paplūdimių ir plačios granitinės pakrantės su žaviomis įlankėlėmis ir įspūdingu povandeniniu pasauliu, Palmis svečiams siūlo gaivius kalnų pušynus, kerinčius ir kvapą gniaužiančius vaizdus ir gilią senovę menančius takus. Banjara turistus vilioja gražiais paplūdimiais, o Marturano kalva pusiau dalija daugiau nei kilometro ilgio paplūdimį, kuris plyti nuo Kukuco (Cucuzzo) kalno iki Rudžiero (Ruggiero) bokšto. Nuo Banjaros uosto į šiaurę nutolusioje pakrantėje vyrauja kalnų kyšuliai ir įlankėlės. Čia galima pamatyti keletą garsių gražių ir natūralių grotų. Monako (Grotta del Monaco) ir Kregždžių (Grotta delle Rondini) grotų skliautuose atsispindi saulė, uolos ir violetinis vanduo (jos pasiekiamos tik laiveliais). Virš Mesinos sąsiaurio, Strombolio ir Lipario salų besileidžiančios saulės vaizdai ilgam įsirėš į atmintį.
Lipari sala. Tirėnų jūroje, netoli Sicilijos krantų esanti Lipari sala vilioja dažną keliautoją. Nepaisant daugybės madingų drabužių ir suvenyrų parduotuvėlių, kavinių, Lipari išlaikė savo senovinį žavesį. Tai graži ir gyva sala su siauromis gatvelėmis, žavingais namukais, masyvia pilimi bei ant uolos viršūnės įsikūrusia Katedra, iš kur atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Nukeliauti ten galima laivu iš Tropėjos.
Pico Kalabras - tai dar vienas Kalabrijos stebuklas. Žvejų miestelis ir pajūrio kurortas įsikūręs spalvingoje ir strateginėje vietoje Šv. Eufemijos įlankos pakrantėje.
Jonijos jūros pakrantė: nuo Jazminų iki Achėjų rivjeros
Jonijos jūra skalauja Kalabrijos pakrantes nuo Kalabrijos Redžo pietryčiuose iki Rokos Imperialės (Rocca Imperiale) pietvakariuose (daugiau nei 400 km). Tai Jonijos jūros valdos ir ne mažiau jaukūs ir unikalūs kurortai su balto smėlio paplūdimiais.
Jazminų Rivjera (Riviera dei Gelsomini)
Pakrantė Kalabrijos pietuose vadinama Jazminų Rivjera, mat joje gausiai auginami jazminai - be galo kvapūs augalai, itin paplitę Kalabrijos Redžo provincijoje, tačiau aptinkami visoje pakrantėje. Ši 90 km ilgio pakrantė vingiuoja žemais, smėlėtais paplūdimiais, kuriuos dažnai nuo žemyninės dalies užstoja aukštos į jūrą žvelgiančios uolos. Kalabrijos pakrantė tarp „bato nosies galiuko“ ir Spartivento kyšulio (Capo Spartivento) ypatinga dėl molio ir marmuro kalvų bei žalių pakalnių, kuriose vešantys citrinmedžiai ir alyvmedžiai auga net iki pačios Italijos nacionalinio Aspromontės parko širdies. Pirmosios turistinės vietos yra Riače Marina (Riace Marina), Ročela Jonika (Roccella Ionica) ir Marina di Džiojoza Jonika (Marina di Gioiosa Ionica). Keliaujant toliau į pietus pailsėti galima Siderne (Siderno), Lokryje (Locri) ir tokiuose miesteliuose kaip Ardore Marinoje (Ardore Marina) ar Bovaline. Turistai mielai renkasi poilsį Afriko (Africo), Bjanko (Bianco) ir Brankaleone Marinos (Brancaleone Marina) miesteliuose bei Ferucano kyšulyje (Capo Ferruzzano), kurio išskirtinės uolos paįvairina kraštovaizdį.
Apelsinų pakrantė (Costa degli Aranci)
Nors šiai pakrantei būdingi žemi smėlio ir smulkių akmenukų paplūdimiai, centrinėje jos dalyje, ypač ties upių žiotimis, daugybė uolėtų balto granito kyšulių nuožulniai nyra į jūrą. Iš akmenukais nusėtų Botričelio (Botricello), Kropanio (Cropani) ir Selija Marinos (Sellia Marina) paplūdimių šiaurėje ir Iska sulo Jonijo (Isca sullo Ionio) bei Badolato Marinos (Badolato Marina) paplūdimių pietuose itin išsiskiria Stalečio kyšulys (Promontorio di Stalettì), kuris pakeri, ko gero, įspūdingiausiais ir gražiausiais visoje Apelsinų pakrantėje jūros vaizdais.
Apelsinų pakrantės širdyje, prie Skvilačės (Golfo di Squillace) įlankos įsikūrę aštuoni miesteliai. Žinomiausi yra Kopanelas, vadinamas visos pakrantės brangakmeniu, Kaminija (Caminia), Pietragrandė (Pietragrande) ir Soveratas (Soverato) - Jonijos jūros perlas. Kopanelas yra vienas svarbiausių Kalabrijos pajūrio kurortų. Aukšta uola, ant kurios ir stovi miestelis, išsikišusi į jūrą ir tik nedaug įsiterpia į beribį paplūdimį. Tai nuostabaus grožio įlanka su visame pasaulyje gamtos grožiu garsėjančiomis pakrantėmis. Dėl įstabių, ilgų dramblio kaulo spalvos paplūdimių, skalaujamų šilto ir švaraus vandens, ir pilko granito uolų šiose pakrantėse gausu poilsiautojų, vasaros vakarais čia buriasi jaunimas. Tačiau kitais metų laikais įsivyrauja tobula pusiausvyra tarp žmogaus ir gamtos. Šis Apelsinų pakrantės širdyje, visai netoli nuo Katancaro (Catanzaro) ir Soverato įsikūręs pajūrio kurortas jau daugiau nei 30 metų gausiai lankomas turistų. Paplūdimys, unikalios uolos, tradicijos, istorija - tai jūsų atostogas padarys neužmirštamas. Dėl išskirtinio grožio ši vieta tapo viena populiariausių ne tik Italijoje, bet ir Europoje. Nuostabus krantas jungiasi su skaidria it krištolas jūra ir kur ne kur įsirėžia į ją didingomis uolomis ir daugybe izoliuotų paplūdimių, kuriuos pasiekti galima tik vandeniu. Šis pietinėje Skvilačės įlankos (Golfo di Squillace) pakrantėje įsikūręs kurortas yra turistų vienas mėgstamiausių Jonijos jūros miestų. Dėl palankios geografinės padėties čia klimatas itin malonus ir švelnus ištisus metus, todėl Soverate labai gerai išplėtota turizmo infrastruktūra.
Saracėnų pakrantė (Costa dei Saraceni)
Saracėnų pakrantė - viena iš mažiausiai prijaukintų Jonijos jūros pakrančių, kurios istorija viena iš turtingiausių. Ji įsikūrusi rytinėje Kalabrijos dalyje, tarp Kariačio (Cariati) ir Markezato di Krotonės (Marchesato di Crotone) kalvų. Tarp daugybės plačių pakrantės kyšulių tyvuliuoja jaukios įlankos, o turtinga Viduržemio jūros augalija, kvapūs pušynai puikiai tinka ramiam poilsiui. Krašto grožis (šalimais įsikūręs Silos nacionalinis parkas), vandens skaidrumas, tradicinių gaminių kokybė - štai kodėl Kariatis yra itin stiprus keliautojų traukos centras. Pagrindiniai Jonijos pakrantės Kalabrijos pajūrio kurortai yra graikų kilmės Čiro Marina (Cirò Marina) ir Čiro apylinkėse įsikūrusi Senoji Krimisa. 2011 m., jau vienuoliktą kartą, Čiro Marinos paplūdimiai apdovanoti Mėlynąja vėliava. Krotonės (Crotone) miesto pajūris plyti nuo uosto iki Kolonos kyšulio (Capo Colonna). Šio pajūrio paplūdimiai išsiskiria labai smulkiu aukso spalvos smėliu. Kolonos, Čimičio (Capo Cimiti), Ridzuto (Capo Rizzuto) ir Kastelos (Punta Le Castella) kyšuliai šiandien yra pagrindiniai Saracėnų pakrantės turizmo centrai. Visa teritorija priklauso Ridzuto kyšulio jūros rezervatui, kuris apima 40 ha plotą.
Achėjų pakrantė (Costa degli Achei)
Ši pakrantės dalis pavadinta Achėjų dėl joje dominavusių Sibario (Sybaris) koloniją įkūrusių graikų. Achėjų pakrantė apie 150 km driekiasi plačia Sibario lyguma, kurią iš šiaurės saugo Polino kalnynas, o iš pietų - tolimiausios Graikų Silos (Sila Greca) atšakos. Rozete, kuris Didžiosios Graikijos laikais priklausė Sibariui, buvo auginamos rožės, jų žiedlapiais pripildomi matracai. Tai populiariausias Achėjų pakrantės pajūrio kurortas. Smulkaus smėlio paplūdimius kas keletą kilometrų keičia žvirgždas ir akmenukai. Visai ant jūros kranto arba pušynų pavėsyje įsikūrę jaukūs restoranėliai siūlo puikų maistą ir itin draugišką aptarnavimą. Svarbūs ir Sibario ežerai (Laghi di Sibari) - taip vadinama didesnį nei 420 tūkst. plotą užimanti sritis.
Kalabrijos nacionaliniai parkai: laukinės gamtos prieglobstis
Gamta Kalabrijai dosni. Atvykę į šį kraštą sau atranda milžiniškus miškus, didžiules plynaukštes ir nuostabaus grožio nacionalinius parkus - Polino (Parco nazionale del Pollino), Silos (Parco nazionale della Sila) ir Aspromontės (Parco nazionale dell’Aspromonte). Daugialypis kraštovaizdis leido plėtoti turizmą ne tik prie pat jūros, bet ir šalies gilumoje. Gamtos mylėtojai Kalabriją gali lankyti ir grožėtis jos vaizdais bei jausti jos dvasią ištisus metus. Kadangi parkai nuo pakrantės nenutolę, saulę galima pasitikti ant kalno viršūnės, o palydėti įmerkus kojas į jūros vandenį. Oras kalnuose vėsesnis, todėl iškyla į juos karštą vasaros dieną yra tikra palaima.
Kalabrija, Italija: 10 geriausių vietų ir lankytinų vietų | 4K kelionių gidas
Polino nacionalinis parkas: didžiausia saugoma teritorija
Polino nacionalinis parkas (Parco Nazionale del Pollino) yra didžiausia Italijoje saugoma teritorija. Ties Kalabrijos ir Bazilikatos siena į dangų rėžiasi aukščiausios Pietų Italijos Polino kalnų masyvo viršūnės, kurias didesnę metų dalį dengia sniegas. Mėgstantys aukštį keliautojai Polino parke jausis tarsi rojuje. Čia galima rasti retų augalų ir gyvūnų, kaip kad baltažievė pušis ir karališkasis erelis, dolomitinių uolų darinių, ledyno paliktų žymių ir daugybę olų sistemų. Polino nacionaliniame parke daug paleontologinių ir archeologinių vietų, tarp kurių - Romito olos ir Merkurijaus slėnis. Taip pat čia yra šventyklų, vienuolynų, pilių ir istorinių gyvenviečių ženklų, kuriuos paliko naujakuriai iš Albanijos 15 a.
Tai pati įspūdingiausia ir mažiausiai paliesta Polino parko dalis, esanti prie Bazilikatos sienos. Čia galėsite gėrėtis kelių šimtų metrų aukščio uolų sienomis, giliais tarpekliais, bukų ir ąžuolų giriomis bei stebuklingomis versmėmis. Raganelo upė maždaug 7 km vingiuoja vienu ilgiausių ir gražiausių Polino, o gal ir visų Apeninų, kalnų tarpekliu iki Čivitos miestelio, o toliau vandenis plukdo jau kur kas tiesiau. Čivita (Civita) - kalnų miestelis, kuriame įsikūrusi didžiausia visame regione albanų bendruomenė ir kuriame vietiniai gyventojai vis dar kalba ir savo vaikus moko gimtosios kalbos bei tradicijų.
Lao slėnis - tai išskirtinio grožio slėnis. Lao teka per Laino Borgo, Laino Kastelo (Laino Castello), Papazidero (Papasidero) ir Orsomarso miestelius, kurių istoriją pažinti tikrai verta. Slėniui išsaugoti buvo įkurtas Lao slėnio gamtos rezervatas. Giliai įsirėžusiame tarp stačių uolų ir miškingų skardžių slėnyje slypi daugybė urvų. Įspūdingiausias yra Romito urvas, kuriame rasta daug priešistorinio paveldo. Pagrindinis Ardžentino (Argentino) upės slėnio gamtos rezervato tikslas yra saugoti laukinę išskirtinio grožio teritoriją.
Silos nacionalinis parkas: miškų ir ežerų karalystė
Silos Nacionalinis parkas (Parco nazionale della Sila) buvo įkurtas 2002 m. Silos parke - nepaliesti miškai, greitai tekančios upės ir keli ežerai. Vietovė kalnuota. Didžiausios viršūnės - Bote Donato kalnas (Botte Donato) (1,928 m.) ir Garglionės kalnas (Garglione) (1,764 m.). Silos miškai, kurių medieną senovės graikai ir romėnai naudojo laivams statyti, buvo vadinami Didžiąja Italijos giria. Šis parkas - tai ne tik gamta, jame susipynusios istorija, kultūra ir audimo, juvelyrinio darbo, avių auginimo, pieno produktų ir mėsos gamybos bei grybų paruošimo tradicijos. Parkas puikiai tinka iškyloms dviračiais ar arkliais. Arba tiesiog pasinerkite į kerinčią gamtą ir pajuskite malonumą ją fotografuodami ar mirtinoje tyloje stebėdami paukščius. Silos kalnų masyvą sudaro trys kalnų grupės: Graikų Sila (Sila Greca), Didžioji Sila (Sila Grande) ir Mažoji Sila (Sila Piccola).
Aspromontės nacionalinis parkas: kalnai ir jūros vaizdai
Aspromontės Nacionalinis parkas (Parco nazionale dell'Aspromonte) yra pietinėje Apeninų kalnų dalyje. Jis netoli jūros ir jame yra kalnų viršūnių siekiančių 2000 m. Parko teritorijoje gyvena tokie gyvūnai kaip vilkai, sakalai keleiviai, didieji apuokai ir vištvanagiai. Čia auga bukai, kėniai, akmeniniai ąžuolai, kaštonai. Taip pat čia yra ir retų rūšių, kaip kad Bonelio erelis ir tropinis papartis. Aukščiausia vieta - 1955 m. Montalno viršūnė - atveria įstabius tolumoje esančios Sicilijos horizontus.
Istorijos ir kultūros pėdsakai Kalabrijos miestuose
Maži ir jaukūs miesteliai Kalabrijoje gerokai įdomesni už didžiuosius miestus kituose regionuose, o kai kurie jų pulsuoja ta anksčiau minėtąja Italija iš filmų.
Kozenca: baroko ir istorijos miestas
Iki Kozencos (Cosenza) veda Corso Telesio kelias nuo tilto virš Busento upės. Pakeliui yra 12 a. katedra, kur palaidota Aragono Izabelė. Toliau galima išvysti Kovo aikštę (Piazza XV Marzo), kur yra vyriausybės rūmai ir teatras. Čia daug išsilaikiusių barokinių pastatų. Taip pat daug restoranų dirbančių jau šimtus metų. Dar verta aplankyti Šv. Dominyko bažnyčią ( La chiesa di San Domenico) pastatytą 1448 m.
Viduramžių tvirtovės ir pilys
Aragonesės pilis yra Kasteloje (Le Castella). Tai - 16 a. Aragono tvirtovė, kurios paskirtis buvo atremti otomanų turkų puolimus. Tam, kad įsitikintumėte, jog Kalabrija iš tiesų išskirtinė, reikėtų patyrinėti ne tik žemyninę jos dalį: susipažinę su Le Castellos miesteliu ir paklaidžioję garsiojoje Aragonesės pilyje, leiskitės į krištolo skaidrumo jūrą valtimi permatomu dugnu. Amantėjos mieste (Amantea) galima pamatyti tvirtovę (Castello di Amantea) pastatytą bizantiečių, sutvirtintą arabų. Šiandieną esantis cilindrinis bokštas - normanų laikotarpio. Pilis buvo beveik sunaikinta per prancūzų apgultį. Taip pat verta apžiūrėti Šv. Bernardino bažnyčią. Ji su vienuolynu datuojama 1436 m. Dar apžiūrėkite Mirabeli rūmus (Palazzo Mirabelli) ir 14 a. pastatą.
Gerace: „pakibęs“ ant uolos
Gerace (Džeračė) - tai šimtmečius skaičiuojantis miestelis, „pakibęs“ ant 500 metrų aukščio uolos iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai į Jonijos jūrą ir kalnus. Miestelyje gausų įvairių civilizacijų pėdsakų: X a. bizantiečių statytos pilies liekanos, „Tocco“ rūmai, XI-XII a. Katedra, „Varvara“ senieji vartai, kapucinų barokinis vienuolynas ir kitos lankytinos vietos.
Nacionalinis Didžiosios Graikijos muziejus Redžo Kalabrijoje
Nacionalinį Didžiosios Graikijos muziejų (Museo Nazionale della Magna Grecia) dar kitaip vadinamą Nacionaliniu archeologijos muziejumi ( Museo Archeologico Nazionale) būtina aplankyti kultūros ir meno gerbėjams. Jis yra Redžio Kalabrijos provincijoje. Keturiose aukštuose surengtose ekspozicijose eksponuojami darbai iš keleto šimtmečių. Čia yra objektų nuo antikos iki viduramžių. Patys vertingiausi eksponatai - dvi didžiulės bronzinės skulptūros (Bronzi di Riace) rastos 1972 m. Jonijos jūroje netoli Riace miestelio. Jos vandenyje išgulėjo virš 2500 metų. Jos pagamintos 5 a. pr. Kr. Redžio Kalabrijos katedra - didžiausias religinis pastatas visame rajone. Ji buvo stipriau apgriauta per žemės drebėjimą 1908 m.
Matera: Europos kultūros sostinė kaimynystėje
Iš Kalabrijos lengvai pasiekiamas ir įspūdingas viduramžių miestas Matera Bazilikatos regione. Kelių tūkstantmečių istoriją menantis, vienas seniausių pasaulio miestų Italijos pietuose įsikūręs Bazilikatos regione, ant uolėto skardžio. Tai viena iš šių metų Europos kultūros sostinių, garsėjanti į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktais unikaliais priešistoriniais uolų urvais-namais, požeminėmis bažnyčiomis, XIII-ojo amžiaus katedra ir nuostabiu kraštovaizdžiu. 2019 metais Matera pelnė Europos kultūros sostinės titulą. Be to, čia buvo filmuotas garsusis Melo Gibsono filmas „Kristaus kančia“ (The Passion of the Christ) bei vienas bondiados filmų „Ne laikas mirti” („No time to die”).
Kalabrijos virtuvė: skonių įvairovė ir vietiniai delikatesai
Puikus Kalabrijoje ruošiamas maistas - dar viena priežastis, viliojanti į šį kraštą turistus. La pasta ir pizza čia tikrai rasite, tačiau būtų nuodėmė neparagauti, pavyzdžiui, ndujos - tradicinio patiekalo iš maltos kiaulienos ir aitriosios paprikos. Delikatesinę dešrą ar greičiau paštetą įprasta tepti ant skrebučio, bet juo gardinami ir tie patys makaronai ar pica. Tiesą sakant, viskas ir bet kas. Turbūt nenuostabu, kad aitrioji paprika įeina ir į tradicinio patiekalo sudėtį - šią prieskoninę daržovę Kalabrijoje deda beveik į visur.
Ne paslaptis, Kalabrijos virtuvė garsėja žuvimis, itin gardi čia kardžuvė, kepta ant žarijų. Jokios pompastikos gaminant jūrų lobius - tik šiek tiek kaitros ir druskos. Mėgstantiesiems mėsą bus pagaminta kas nors iš kiaulienos, jautienos ar avienos. Dar keli išskirtiniai ingredientai patiekalų receptūrose - baklažanas ir violetinis svogūnas, iš kurio gaminama net uogienė. Šie svogūnai tokie saldūs, kad labiau primena vaisių, nei aštrią daržovę. Lauktuvėms būtina parsivežti iš jų verdamo svogūnų džemo. Jis idealus partneris Kalabrijos sūrių karaliui - pekorinui. Prieš pagrindinį patiekalą galima paskanauti vietinių sūrių, o lauktuvių parvežti itin kokybiško pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus. Taip pat būtina paragauti nepaprasto skonio naminių ledų tartufo di Pizzo.
Apgyvendinimas ir patarimai keliautojams
Kalabrija - tobulas kraštas romantiško poilsio išsiilgusioms įvairaus amžiaus poroms, vertinančioms kultūrą ir meną, apipintus trijų tūkstantmečių istorijos, bei ramesnį poilsį prabangiuose viešbučiuose (tiesa, kiek mažesniuose nei, pavyzdžiui, Turkijoje). Tačiau šeimos neabejotinai ras ir holiday village tipo apgyvendinimą - tam tikrą atostogų kompleksą, kurį sudaro vasarnamiai ar vilos, o ne vienas didelis viešbučio pastatas. Viešbučio lokaciją patariama rinktis pagal atostogų pobūdį. Tingaus poilsio mylėtojus svetingai pasitiks žalumos apsupti viešbučiai netoli jūros, o tiems, kuriems atostogos reiškia įspūdžius tyrinėjant kraštą ir viešbučio dydis ar nepriekaištingai išpuoselėta teritorija nėra būtinybė, patogiau apsistoti miesteliuose. Pietų Italija - nuostabus regionas garsėjantis turtinga istorija, nuostabiais kraštovaizdžiais su krištoline jūra ir gyvybinga kultūra bei pasaulyje lygių neturinčia virtuve. Pietų Italija turi tiek daug įspūdingų lankytinų vietų - tad viešint šioje šalyje rekomenduojame išsinuomoti automobilį ir pakeliauti po įspūdingiausias regiono vietas.