Kinija - šalis, kur senovė ir ateitis susitinka viename horizonte. Čia šimtmečius menantys šventyklų bokštai stūkso šalia dangoraižių, o futuristiniai metro tinklai driekiasi po miestais, kuriuose gyvena dešimtys milijonų žmonių. Modernioji Kinija - tai ne tik technologijų pažanga, bet ir kultūros, architektūros bei gyvenimo būdo revoliucija. Kinija keičiasi kasmet ir keliauti ten dabar paprasčiau, nei bet kada anksčiau.
Kelionė į Kiniją neišvengiamai prasidės nuo didmiesčio, į kurį atskrisite. Jau pusė visų pasaulio pastatų, aukštesnių nei 350 metrų - Kinijoje! Ten - ir didžiausi prekybos centrai, ilgiausi tiltai, didžiausios aikštės. Visi Kinijos didmiesčiai be galo modernūs, spindintys įvairiausiomis šviesomis. Taip yra todėl, kad daugelis Kinijos megapolių šitaip išaugo vos “ką tik”: 1980-2010 m. iš Kinijos kaimų į didmiesčius persikėlė 400 mln. žmonių ir tai buvo didžiausia migracija pasaulio istorijoje. Kinai stengiasi: puošia miestus spalvotais plieno tiltais, o pastatų fasadai tampa ekranais.
Nors dar išvysi skurdo, Kinijos didmiesčiuose jau jautiesi kaip Pirmajame pasaulyje. Prabangių automobilių, kaip “Lamborghini” ar “McLaren” Kinijoje išvysi dažniau, nei Europoje. Visgi, jei nori gyventi paprastai, ar net “šiek tiek prabangiai”, Kinijos miestai - pigesni, nei Europos. “Didžioji trijulė” Šanchajus/Pekinas/Honkongas - šiek tiek pigesni, o gilesni miestai - net kelis kartus. Apskritai, Kinija - labai saugi šalis, ypač mažai joje smurtinių nusikaltimų.
Tačiau tai reiškia, kad, deja, daugelis Kinijos miestų - nuobodžios skubiai pastatytų aukštų daugiabučių eilės, kurias tolyn iki horizonto vis “pildo” ir “pildo” nenuilstantys kranai. Dažnas miestas nuo fabrikų ir automobilių dūmų skendi smoge (kai lankėmės Pekine, 4 iš 5 dienų Kinijos sostinė buvo padengta smogo). Viena, kas Kinijos didmiesčiuose dar skiriasi nuo Europos - pagarbos bendriems dalykams trūkumas. Patriušusi laiptinė itin prabangiame apynaujame daugiabutyje Šanchajuje - dažnas reiškinys.
Pietų Kinijos didmiesčių švytėjimas
Pristatome įspūdingiausius pietų Kinijos ir kitus didžiuosius miestus, kurie geriausiai atspindi šiuolaikinės Kinijos veidą.
Šendženas: Iš žvejų kaimelio į technologijų centrą
Vos per kelis dešimtmečius iš mažo žvejų kaimelio Šendženas (深圳) virto aukštųjų technologijų megapoliu. ~1980 m. jis buvo Kauno dydžio, bet tada tapo pirmuoju Kinijoje miestu, kur leista privati nuosavybė, ir išaugo iki 12 mln. gyventojų. Čia įsikūrę „Huawei“, „Tencent“, „DJI“ ir daugybė startuolių. Miestas garsėja inovatyvia architektūra, modernia transporto sistema ir žaliosiomis erdvėmis. Apsilankykite Nanshan rajone - ten gausu futuristinių pastatų, dizaino galerijų ir restoranų, o vakare verta užsukti į Window of the World parką, kuriame pamatysite miniatiūrinius pasaulio stebuklus.
Guangdžou: Pietų Kinijos prekybos ir kultūros vartai
Guangdžou (广州), dar vadinamas Kantonu, yra vienas seniausių ir turtingiausių Kinijos miestų. Šiandien jis - svarbus pramonės, prekybos ir dizaino centras, garsėjantis savo Canton Tower - 600 metrų aukščio televizijos bokštu. Čia galima pasimėgauti puikia Kantono virtuve, apsilankyti Pearl River pakrantėse ir pamatyti modernią miesto panoramą naktį.
Čongčingas: Unikalus vertikalusis miestas
Čongčingas (重庆) - miestas, pastatytas ant kalvų ir upių sankirtos. Dėl savo unikalios topografijos jis vadinamas „vertikaliu miestu“. Naktį miestas pasidengia šviesomis - stikliniai tiltai, apšviesti dangoraižiai ir kalvų keliukai sukuria įspūdingą atmosferą. Čongčingas garsėja ir savo karštuoju „Hot Pot“ - vietiniu aštriu troškiniu.
Honkongas ir Makao: Azijos perlais spindinčios salos
Honkongas ir Makao - du specialieji Kinijos administraciniai regionai pietuose, kurie istoriškai ir kultūriškai išsiskiria. Abu miestai yra svarbūs finansų ir turizmo centrai, siūlantys unikalią Rytų ir Vakarų kultūrų sintezę. Honkongas iki 1997 m. buvo britų kolonija, o Makao - portugalų kolonija iki 1999 m. Šie miestai yra brangesni, tačiau siūlo itin aukštą paslaugų kokybę.
Kitų didmiesčių įvairovė
Šanchajus: Pasaulinė metropolija su istorijos dvasia
Šanchajus (上海) - modernumo simbolis ir didžiausias Kinijos miestas. Čia stūkso garsusis Pudongo rajonas, kur dangų remia šimtai stiklinių bokštų: Oriental Pearl Tower, Shanghai Tower (antras pagal aukštį pastatas pasaulyje) ir Jin Mao Tower. Miesto širdyje - istorinė The Bund krantinė, iš kurios atsiveria vienas gražiausių panoraminių vaizdų pasaulyje. Šanchajus jungia senovę ir technologinį progresą - nuo prabangių prekybos centrų iki autentiškų arbatos kvartalų.
Pekinas: Kur istorija susilieja su ateitimi
Kinijos sostinė Pekinas (北京) - miestas, kuriame istorija kvėpuoja kiekviename kampelyje, tačiau šalia jos žydi modernumas. Be senovinio Uždraustojo miesto, čia rasite įspūdingus modernios architektūros šedevrus - „Paukščio lizdo“ stadioną, CCTV bokštą, futuristinį oro uostą Daxing International Airport. Pekinas - tai kontrastų miestas, kuriame tradicinis hutongų gyvenimas susilieja su šiuolaikiniu metropoliu. Deja, kai lankėmės Pekine, 4 iš 5 dienų Kinijos sostinė buvo padengta smogo, o Didžioji Kinų siena smoge - taip pat dažnas vaizdas.
Sianas: Terakotinės armijos miestas ir inovacijų centras
Sianas (西安) - viena seniausių Kinijos sostinių ir garsiojo Terakotinės armijos gimtinė. Tačiau šiandien miestas žavi ne tik istorija, bet ir savo pažangiu viešuoju transportu, universitetais bei IT sektoriumi. Senovinė miesto siena čia kontrastuoja su šiuolaikiniais stikliniais biurų pastatais.
Kiti įspūdingi Kinijos didmiesčiai
- Čengdu - Sičuano provincijos sostinė, garsėjanti ne tik aštriu maistu, bet ir savo šiuolaikiniu gyvenimo tempu. Čia įsikūręs didžiausias pasaulyje pandos rezervatas.
- Hangdžou - garsėja nuostabiu Vakarų ežeru (West Lake) ir „Alibaba“ būstine. Tai miestas, kuriame gamtos ramybė dera su modernumu.
- Nandzingas - buvusi Kinijos sostinė, garsėjanti savo universitetais ir modernia architektūra. Miesto pasididžiavimas - Zifeng bokštas, vienas aukščiausių Kinijoje.
- Vuhanas - vienas sparčiausiai augančių miestų centrinėje Kinijoje. Tai svarbus transporto mazgas, kuriame susikerta keli greitųjų traukinių maršrutai.
Kinijos kultūrinis ir istorinis paveldas
Kinijos civilizacija pasaulyje neturi lygių ir ji atlaikė tūkstantmečius. Antikoje savo dydžiu ir svarba Kinija prilygo Romos Imperijai, Viduramžiais paliko toli už nugaros susiskaldžiusią Europą ir tuomet Kinijoje buvo didžiausi, turtingiausi ir kultūringiausi pasaulio miestai. Tik ~XVIII a. Europa pradėjo Kiniją lenkti. Deja, pagal tokią turtingą istoriją, istorinių lankytinų vietų Kinijoje mažoka. Daug senųjų kinų pastatų buvo mediniai ir neišliko. Be to, daug ką sugriovė karai ir revoliucijos, kurių paskutinė - “Kultūrinė revoliucija” - vyko 1966 m. Tad daugelis to, kas Kinijoje sena, išlikę iš paskutinės - Čingų - dinastijos laikų (1644-1912 m.). Ir to nedaug: beveik nerasi miestų su autentiškais senamiesčiais, nebent pavienius senus pastatus.
Kinijoje net ir dabar neįprasta saugoti ištisų kvartalų: senieji Pekino ar Šanchajaus rajonai (hutongai, lilongai) masiškai griaunami, perstatomi dangoraižiais. Saugomi tik svarbiausieji objektai. Tai - varpų ir būgnų bokštai, kadaise pranešdavę miestelėnams svarbias žinias. Tai - šventyklos, priklausančios visai eilei religijų, o ypač budizmui, taoizmui ir konfucianizmui (daugelis kinų vienu metu laikosi jų visų papročių, o dar itin gerbia ir savo protėvius). Viduramžių ir senesnių objektų Kinijoje likę labai mažai ir daugelis - toliau nuo miestų. Tai - Didžioji kinų siena (ją gali pamatyti daug kur šiaurės Kinijoje, nuo Pekino apylinkių iki vakarų dykumų).
Didžiosios Kinijos sienos istorija vaikams – „FreeSchool“
Tai - Budistinės grotos, kur olose ir ant uolų ištapyti 500-1500 metų senumo religiniai kūriniai ir stovi skulptūros (ypač daug jų prie žymiojo Šilko kelio, kuriuo Kinijos Imperija prekiavo su Europa). Tai - Kinijos imperatorių įkapės, kaip Terakotinė armija. …ir Dazu uolų skulptūrų muziejus, tik vienas daugybės pastatų skulptūras supančiame komplekse.
Stokodami tikrų “senienų”, kinai kuria naujas: sekant senais architektūros stiliais, masiškai statomos šventyklos, Budos skulptūros, miestų sienos, tiltai, ištisi miestų rajonai. Na, nuo to priklauso istorinė vertė - bet ne grožis. Šitų “naujo seno” statybų dėka, kinai sukūrė (ar išplėtė) vientisus senoviškai atrodančius rajonus ir miestelius, kokių net Europoje nerasi (pas mus juk mėgstama šen ar ten įterpti kokį nuobodų naują pastatą). Kinai net neturi pasirinkimo: kai istorinių vietų pas juos taip mažai, o turistų - šitaip daug ir daugėja (daugiau, nei bet kurios kitos pasaulio tautos), tai visos “tikros” istorinės vietos tiesiog paskęsta turistų jūroje.
Tiesa, „nacionalinis parkas“ Kinijoje reiškia ką kitą, nei Europoje ar JAV. Gamtą kinai tiesiog „pajungia“ turizmui ir pramogoms: pasivaikščiojimo takai - asfaltuoti, nuo vienos įspūdingesnės vietos prie kitos nuolat vežioja autobusai, kai kur „nuotaikai sukurti“ iš garsiakalbių skamba muzika, siūloma visa eilė pramogų: oro balionai ir parasparniai, kupranugariai ir bagiai, virtualios realybės teatrai, liftai, apžvalgos bokštai, lynų keltuvai ir stikliniai tiltai tarp kalnų. Kinai visa tai mėgsta, renkasi miniomis, tuo tarpu jei kur yra dar „neįturistinta“ gamtinė vieta, kur tiesiog galima pasivaikščioti po gamtą, tai ten keliautojų labai mažai.
Kelionių planavimas ir praktiniai patarimai
Vizos į Kiniją
Kinijos vizų režimas turi labai daug išimčių. Visiems kitiems lietuviams vizų reikia ir jos išduodamos Kinijos ambasadoje Vilniuje. Nusiteikite, kad tam sugaišite laiko. Anketa Kinijos vizai gauti - ilgesnė, nei kokiai nors kitai vizai, kurios gyvenime esu prašęs. Užpildžius anketą, reikia rezervuotis laiką Kinijos ambasadoje, tačiau tas pats laikas priskiriamas šimtui žmonių: eilė nusidriekė net į lauką ir teko stovėti virš valandos. Tik tam, kad išgirsčiau, jog mano vizai atsineštoje nuotraukoje kirpčiukai pernelyg uždengia kaktą ir turiu eiti pasidaryti naują nuotrauką bei iš naujo atstovėti eilę. Kaip ten bebūtų, galiausiai Kinijos vizą gavau. Dabartinė tvarka jau yra supaprastinta: kai į Kiniją keliaudavau pirmus kartus, reikėdavo dar iškvietimo iš Kinijos, taigi, tekdavo papildomai mokėti kelionių agentūrai (bet pačiam eiti į Kinijos ambasadą nereikėjo).
Klimatas ir tinkamiausias kelionės laikas
Gilyn į Kinijos vakarus klimatas darosi žemyninis: didesni skirtumai tarp vasaros ir žiemos, nakties ir dienos temperatūrų nei tose pat platumose pakrantėje. Be to, smarkiai skiriasi oro drėgnumas: pietuose (pvz. Honkonge) - itin drėgna, kitur - sausa.
Renkantis laiką kelionei į Kiniją, ne mažiau nei oras svarbūs turizmo srautai. Tokie “kritiniai periodai” yra du: vadinamosios nacionalinės atostogos. Mat visi kinai atostogauja vienu metu: savaitę aplink Revoliucijos dieną (spalio pradžioje) bei Kinų naujų metų savaitę (diena kasmet kinta). Užteko pakeliauti per Taivaną per Kinų naujus metus, kad suprasčiau, jog daugiau nieko panašaus daugiau nenoriu: šventimo per minias nelabai mačiau, užtat nakvoti automobilyje neradus viešbučio teko. Be to, daug “butelio kakliukų” prie turistinių vietų susidaro ir vasaromis. Orui atšalus, daugelyje Vakarų Kinijos lankytinų vietų galite keliauti beveik vienas (net visokios turistinės zonos, greito maisto restoranai - uždaryti). Tuščias turistinis miestelis prie Džangje geoparko Kinijos vakaruose rudenį - puikus pavyzdys, kaip galima išvengti didelių minių.
Susisiekimas Kinijoje
Greitieji traukiniai: Kinijos transporto stebuklas
Vienas naujųjų Kinijos technologinių stebukllų - greitųjų geležinkelių sistema. Beveik į kiekvieną Kinijos didmiestį veda greitasis geležinkelis, kurio traukiniai važiuoja 250-300 km/h greičiu. „Senovinė“ alternatyva - lėtieji traukiniai. Kėdė jame kainuoja pigiau, nei greitajame, tačiau, išskyrus pačius taupiausius keliautojus, lėtąjį traukinį rekomenduočiau nebent naktinei kelionei, tokiu būdu taupant dienos laiką. Kiekvienas naktinis traukinys turi miegamuosius vagonus. Miegamajame ‘hard sleeper’ vagone. Kokią klasę bepasirinktumėte, bus akivaizdu: paleisdama greituosius traukinius, Kinija per keletą metų „peršoko“ gerą 50 metų į priekį ne tik traukinių greičiu. Greitajame Kinijos traukinyje jautiesi kaip pirmajame pasaulyje: modernu, švaru, nerūkoma, rozetės pasikrauti telefonui, atlenkiami staliukai. Greituosiuose traukiniuose irgi yra klasės, bet imti geresnę, nei populiariausia antroji, pasirodė pinigų švaistymas, nes ir antroji puiki.
Smarkiai skiriasi ir tvarka senose ir naujose traukinių stotyse. Naujos, į kurias važiuoja dauguma greitųjų traukinių ir kurios dažniausiai įsikūrusios priemiesčiuose, primena milžiniškus oro uostus: peronai pirmame aukšte, išvykimo salė - antrame, atvykimo - rūsyje. Keliolika minučių iki išvykstant traukiniui skelbiamas įlaipinimas ir keleiviai leidžiami į peroną. Visgi, tiek naujose, tiek senose stotyse susiduri su begale Kinijai būdingos biurokratijos. Net provincijos miestų stotys - gigantiškos ir neretai architektūriškai įspūdingos. O prasideda trukdžiai dar įsigijant bilietus: nors bilietų automatai veikia ir angliškai, užsieniečiams jie neprieinami, nes neskanuoja užsienietiškų pasų, o juos rodyti būtina ir perkant bilietus. Internetu iš Kinijos geležinkelių svetainės bilietų irgi nenusipirksite: priima tik kiniškas korteles. Yra begalė internetinių tarpininkų, tačiau jie brangoki: bilietų kaina perkant iš jų gali net ir padvigubėti ar patrigubėti. Todėl geriau tarpininkų puslapiuose tik pažiūrėti grafikus ir kainas, užrašyti ant lapelio reikiamus, ir bilietus pirkti kasose. Retesnių traukinių bilietus ar bilietus sezono metu verta pirkti iš anksto (pvz. pirmą kelionės dieną), nes eilės prie kasų kartais būna labai didelės, o vietos traukiniuose išparduodamos.
Skrydžiai ir autobusai
Pastaraisiais metais Kinijoje smarkiai pagausėjo vidinių skrydžių, atsirado ir pigių skrydžių oro bendrovės. Tiesa, jų bilietai dažniausiai brangesni, nei Europoje, bet ilgesniuose atstumuose skrydis gali būti ir pigesnis, ir greitesnis nei greitasis traukinys. Verta tikrinti ne tik skrydžius tarp tų miestų, kurių jums reikia, bet ir tarp gretimų miestų, nes kainos, būna, skiriasi ir tris kartus (pvz. skristi Šanchajus-Landžou gali kainuoti ~70 eurų, kai Šanchajus-Siningas būtų kainavę per 200 eurų).
Autobusais Kinijoje važiuojama tik į miestus, kur neveda geležinkelis: jų grafikus rasti sunkiau, jie gerokai lėtesni. Principas panašus, kaip su traukiniais: ateini į stotį, nusiperki bilietą, atėjus laikui pro tam tikrus vartelius esi „paleidžiamas“ į lauką. Ten dar verta pasiaiškinti, kuris autobusas tavo, nes užrašai - tik kiniški. Vienintelis kartas, kai ant autobuso kryptis buvo parašytos angliškai, yra retenybė.
Miesto transportas ir automobilio nuoma
Prieš 10-20 metų Kinijos didmiesčiai turėjo vieną prasčiausių pasaulyje transporto sistemų tarp tokio dydžio miestų, o dabar turi vieną geriausių. Jos pagrindas - metro. Tačiau kol kas provincijos didmiesčiuose metro veda ne visur. Alternatyva - miesto autobusai. Deja, jie labai lėti: štai 8 mln. gyventojų Siane kelionė miesto autobusu užtruko 2 val., Hangdžou (su persėdimu ir paėjėjimu iki stotelės) - 3 val. Kamščiai Kinijoje ne tokie bjaurūs, kaip galėtum spėti pagal miestų dydžius (daugybė net ir pasiturinčių kinų automobilių neturi, nes labiau apsimoka važinėti viešuoju transportu), bet vis tiek keliuose pasitaiko „butelio kakliukų“, o atstumai didžiuliai. Didesnėse stotelėse žibančios šviesos prie stendų rodo, ties kuria stotele dabar yra autobusai.
Mano mėgstamiausias kelionių būdas - automobilio nuoma - Kinijoje užsieniečiams sunkiai prieinamas. Kinija nepripažįsta užsienio teisių ir reikia išsilaikyti kiniškas. Laimė, pakanka teorijos egzamino ir jis laikomas anglų kalba. Bet perspektyva praleisti ne vieną dieną kelionės pradžioje tvarkantis biurokratines kiniškų teisių gavimo procedūras neviliojo: tuo dažniausiai užsiima tik užsieniečiai, gyvenantys Kinijoje. O ir pasimokyti teorijos egzaminui tektų: galite gauti klausimą, kiek Kinijoje baudžiamas tas ar kitas eismo taisyklių pažeidimas ir pan. Tiesa, kinai užsieniečių „kabinti“ ar apgaudinėti neišmokę.
Apgyvendinimas: kainos ir iššūkiai
Kas Kinijoje labiausiai pigiau nei Lietuvoje - tai paslaugos. Nakvynių kainos ir kokybės santykis geresnis Kinijoje AirBnB butuose, nei viešbučiuose, ypač jei norisi gyventi didmiesčio centre (pvz. didelį butą Siano centre su balkonu į garsiąją miesto sieną galima gauti už mažiau nei 30 eurų, kai gretimame viešbutyje nedidelis kambarys būtų kainavęs 70 eurų). Tačiau „turistiniuose miesteliuose“ greta lankytinų vietų pilna pigesnių viešbučių „masiniam Kinijos turistui“.
Tiesa, rinkdamiesi kur apsistoti, ypač ne pagrindiniuose miestuose, anksčiau ar vėliau greičiausiai susidursite su bėda, kuri yra beveik vien Kinijoje: daugybė apgyvendinimo įstaigų atsisako priimti užsieniečius. Ypač pigiausių. Užsakydami internetu, žiūrėkite, ar neparašyta, kad nepriima užsieniečių, ar yra nekinų parašyti komentarai. Porą kartų šeimininkai mums atšaukė net jau patvirtintą AirBnB užsakymą pasakę, kad užsieniečių priimti negali, o internete skaičiau ir dar keistesnių istorijų, kaip užsieniečiai buvo „išprašyti“ iš juos jau priėmusio viešbučio 12 val. nakties.
Kinų virtuvė ir valgymo tradicijos
Restoranų Kinijoje absoliuti dauguma - kiniški. Tiesa, virtuvė kinų restoranuose - daug įvairesnė, nei pagalvotum. Tai, ką mes vadiname „kinų virtuve“, daugiausiai yra kantoniečių (Kinijos pietryčių) virtuvė, nes iš ten emigravo daugiausiai kinų. Patys kinai sako, kad jų šalyje virtuvės - net aštuonios ir kantoniečių tik viena jų. Kiniškos bandelės - įprastas pusryčių maistas. Labai įdomūs išbandyti netradiciniai valgymo būdai. Visų pirma, hot pot, kur atnešami žali produktai ir juos verdi pasirinktame skystyje ant savo stalo, o paskui, paruoštus, valgai kartu su pasirinktais nuo atskiros lentynos padažais. Taip pat ma la tang, kur išsirenki iš šaldytuvo ingredientus ir tau iš jų išverda aštroką sriubą. Hot Pot ant stalo: viršuje dešinėje esančiame bliūde maistas verda (šis virimo būdas vadinamas jin-jang, nes vienas skystis yra aštresnis, kitas - mažiau aštrus).
Puiku ir tai, kad viskas pigu, ir Kinijoje neįprasta užsidėti didžiulių pelno maržų ant kai kurių prekių. Todėl daugelyje restoranų gėrimai nekainuoja brangiau, nei parduotuvėse. Nustebau, kad net pigių skrydžių bendrovės “Spring Airlines” lėktuve maistas ir gėrimai kainavo panašiai, kaip ir ant žemės!
Kalbos barjeras
Apskritai, kalba yra vienas didžiausių sunkumų keliautojui Kinijoje. Kinai beveik nekalba niekaip kitaip, kaip kiniškai. Visai nekalba: daugelis pardavėjų, tarkime, nesupras net paklausimo „how much?“. Tiesą pasakius, dažnam kinui jau kinų kalba nėra gimtoji: jų tėvai kalbėjo su jais dešimtimis įvairių dialektų, kurie skiriasi nuo oficialios kinų mandarinų kalbos bent tiek, kiek latvių kalba - nuo lietuvių. Dažnai manęs klausdavo „Ar nešneki kiniškai?“ tarsi tai būtų savaime suprantama. Kinai matė daug turistų - bet kone visi jie yra kiti kinai. Tik pačiuose pagrindiniuose miestuose galima tikėtis šiek tiek anglų kalbos.