Įvadas
Korėjiečių kalba (한국어 - Hangugeo), kuria kaip gimtąja kalba kalba daugiau nei septyniasdešimt milijonų žmonių visame pasaulyje, yra neatsiejama Pietų Korėjos kultūros dalis. Daugiausia jų yra susitelkę Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, šiaurinėje Kinijos dalyje ir emigrantų bendruomenėse visame pasaulyje. Beveik 50 milijonų žmonių kalba šia kalba Pietų Korėjoje, daugiau nei 20 milijonų Šiaurės Korėjoje, taip pat yra nemažos korėjiečių bendruomenės Kinijoje, Centrinėje Azijoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Pagal kalbančiųjų skaičių, lyginant su kitomis kalbomis, korėjiečių kalba užima 13 vietą ir yra oficiali Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos kalba.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Pietų Korėjos kalbos istoriją, gramatiką, socialinį kontekstą ir jos populiarumą Lietuvoje, pabrėžiant, kaip gilios kultūrinės tradicijos ir socialinės normos formuoja pačią kalbą.
Korėjiečių kalbos istorija ir raida
Seniausi įrašai ir šamanizmo įtaka
Pirmieji įrašai, kuriuose minima Korėja, buvo parašyti prieš daugiau nei 4 tūkst. metų. Jau tada Korėjos pusiasalyje gyvenantys žmonės buvo aprašomi kaip taikūs ir savo elgesį grindžiantys etiketo normomis, kurių pagrindas yra harmonija. Vietinis šamanizmo tikėjimas kontroliavo kasdienį gyvenimą bei agrikultūrines normas, nuo santykių tarp lyčių iki privalomų įsipareigojimų valdovui. Šamanizmo tradicijos pradėjo silpnėti, kai budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija.
Kinijos kultūros įtaka ir budizmo įsigalėjimas
Viskas ėmė keistis, kai iš Kinijos maždaug 109 m. pr. Kr. ėmė sklisti menas bei kinų kultūros pasiekimai, kurie supažindino su budizmu ir konfucianizmu, lėmusiais Pietų Korėjos etiketo susiformavimo pagrindą. Budizmas tapo pagrindine išpažįstama religija Gorjo (고려 Goryeo) laikotarpiu, nuo 918 m. iki 1392 m. Budizmo ritualai bei filosofija tapo pagrindiniu normų rinkiniu, kuriuo buvo vadovaujamasi visose gyvenimo srityse. Tiesa, šamanizmas buvo ir toliau išpažįstamas tarp klanų narių, todėl netgi iki šiol ritualai ir šventės paremtos senuoju tikėjimu yra išlikusios iki šių dienų.
Laikui bėgant vyko daug neramumų su kaimyninėmis šalimis bei vidiniai valdžios nesutarimai. Be to, budizmo vienuoliai ir visa struktūra tapo korumpuota ir nebe efektyvi, todėl pradėta neigiamai žvelgti į iki tol gerbtą filosofiją.
Konfucianizmo dominavimas Džiosono dinastijos laikais
Kai budizmo galybė pradėjo mažėti ir iškilo nauja valdžia, kuri įkūrė Džiosono dinastiją (대조선국 Joseon dynasty), kuri gyvavo nuo 1392 m. iki 1910 m., konfucianizmas buvo pasirinktas kaip pagrindas naujos valdžios kūrimui bei kasdienio gyvenimo normų suformavimui. Griežtas ir struktūrizuotas konfucianizmas tapo politine ir socialine ideologija, nustūmusia į šalį budizmo idėjas. Pagarbios kalbos naudojimas, nusilenkimai ir asmeninio elgesio specifika pradėjo priklausyti nuo socialinės padėties. Be to, protėvių garbinimas buvo paskelbtas korėjiečių visuomenės pagrindu. Etiketo normos giliai įsitvirtino į Korėjos kultūrą Džiosono dinastijos metu, todėl iki šiol visi tuo laikotarpiu suformuoti dalykai yra svarbūs kiekvienam korėjiečiui.
Japonijos okupacija ir modernizacija
Netgi Japonijos okupacijos metu (1910-1945 m.) žmonės neprarado savo įsitikinimų ir konfucianizmu paremtas gyvenimo stilius pradėjo keistis tik nuo 1952 m., kai prasidėjo sparti industrializacija ir urbanizacija. Užsienio įtaka pakeitė vyravusias visuotines kalbos, apsirengimo, gyvenimo normas. Tačiau dauguma etiketo taisyklių iki šiol vis tiek yra išlikusios.
Hangul - unikali rašto sistema
Manoma, kad korėjiečių kalba daugiausia ryšių turi su Altajaus kalbomis (pvz. tiurkų, mongolų), tačiau yra mokslininkų, kurie su šiuo teiginiu nesutinka ir vadina korėjiečių kalbą izoliuota nuo kitų. Lingvistai išskiria keletą korėjiečių kalbos dialektų ir pastebi, kad vis daugėja skirtumų tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos gyventojų kalbų.
Hangul sukūrimas ir paplitimas
Korėjiečių rašomoji kalba kito ne vieną sykį. Didžiulį poveikį tam darė kaimyninės kinų kalbos paplitimas Rytų šalyse. Pagrindine Korėjos rašytine kalba tapo kinų handža (kinų naudojami ženklai) ir drauge su ja į korėjiečių rašytinę, o iš rašytinės ir į sakytinę kalbą įsiliejo didelė dalis kinų vartotų terminų. Spėjama, kad tai gali būti net apie 60 proc. korėjiečių vartojamų daiktavardžių.
Tačiau ne viskas kinų kalbos sistemoje tiko korėjiečių kalbai. Pavyzdžiui, korėjiečių vartojamuose žodžiuose yra daug daugiau galūnių nei kinų kalboje. Iki XV a. Korėjoje buvo naudojami adaptuoti Kinų hieroglifai. Todėl 1443 m. karalius Sejongas sukūrė, o 1446 m. patobulino savitą rašymo sistemą pavadinimu Hangeul, pritaikytą užrašyti korėjiečių kalbai. Pirmiausia ji vartota valdovo rūmuose (Hangul sukūrė pats karalius, lingvistas Sejong), tačiau naujoji rašytinė kalba gana greitai pasklido ir Korėjoje. Prie to ypač prisidėjo XVIII a. Hangul užrašyti literatūros kūriniai. Šis raštas ilgainiui taip įsigalėjo, kad išstūmė gilesnes tradicijas turinčią Handžą.
Hangul ir Handža vartojimas
Šiuo metu Šiaurės Korėjoje yra rašoma tik Hangul, o Pietų Korėjoje vis dar vartojami abiejų abėcėlių simboliai: kinų kilmės žodžiai užrašomi Handža, o korėjiečių - Hangul.
Rašto ypatybės ir tarimas
Hangulis su laiku keitėsi. Dabar šią sistemą sudaro 10 balsių ir 14 priebalsių. Šio rašto išmokti nėra sunku, jis pripažintas vienu logiškiausių ir sistemingiausių pasaulyje, tačiau tarimas daugeliui užsieniečių iš pradžių gali pasirodyti keblus. Vos girdimas skirtumas tarp tam tikrų priebalsių apsunkina taisyklingą tarimą ir kartais sukelia nesusipratimų, mat korėjiečių kalboje yra nemažai panašiai skambančių, vien priebalsių duslumu besiskiriančių žodžių.
Korėjiečių kalbos gramatinės ir leksinės ypatybės
Korėjiečių kalbos mokymasis gali atverti daugybę galimybių - ar tai būtų korėjietiškos virtuvės tyrinėjimas, ar naujausių K-dramų žiūrėjimas, ar darbas vienoje iš daugelio Pietų Korėjos novatoriškų įmonių. Kaip ne gimtoji kalba, pasinerianti į šią patrauklią kalbą, vienas iš sudėtingiausių aspektų gali būti jos gramatikos įsisavinimas. Korėjiečių kalbos gramatika iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, tačiau ji turi logiką ir nuoseklumą, kuris gali būti labiau prieinamas, nei manote.
Žodžių tvarka ir dalelytės
Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti apie korėjiečių kalbos gramatiką, yra jos pagrindinė žodžių tvarka: subjektas-objektas-veiksmažodis (SOV). Tai reiškia, kad veiksmažodžiai eina sakinio pabaigoje, kitaip nei anglų kalboje, kurioje yra subjekto, veiksmažodžio ir objekto (angl. Subject-Verb-Object, SVO) tvarka. Praktikuokite paprastų korėjiečių sakinių formavimą, versdami angliškas frazes ir pertvarkydami žodžių tvarką.
Korėjietiški sakiniai naudoja mažus gramatinės informacijos gabalus, vadinamus dalelėmis, kad padėtų nustatyti žodžio funkciją sakinyje. Pavyzdžiui, 이/가 ir 은/는 žymi subjektą, o 을/를 - objektą. Rekomenduojama spręsti po vieną dalelę, kad suprastumėte jos naudojimą ir prasmę.
Veiksmažodžiai ir būdvardžiai
Korėjiečių kalba neturi linksniuočių, visi daiktavardžiai kaitomi beveik pagal tą pačią paradigmą, taip ir veiksmažodžiai. Taip pat kalboje nėra asmenų, laikai, nuosakos, netgi įvairūs jungtukai korėjietiškai reiškiami įvairiomis priesagomis, priduriamomis prie veiksmažodžio kamieno. Korėjiečių veiksmažodžiai yra nepaprastai nuoseklūs, todėl juos lengviau išmokti nei veiksmažodžius kitomis kalbomis. Visų korėjiečių kalbos veiksmažodžių pagrindinė forma baigiasi 다 (da), o norėdami sukurti skirtingus laikus ar mandagumo lygius, tiesiog pridėkite įvairias galūnes. Galima pasipraktikuoti su veiksmažodžiais 하다 (daryti), 먹다 (valgyti), 자다 (miegoti) ir 가다 (eiti).
Korėjiečių kalboje būdvardis neturi linksnių, giminių ar laipsnių, tačiau turi laikus ir nuosakas, todėl jis priskiriamas veiksmažodžiams. Korėjiečių kalbos gramatikoje būdvardžiai veikia panašiai kaip veiksmažodžiai ir yra konjuguojami naudojant tą pačią sistemą. Pravartu patikrinti, kaip linksniuoti tokius įprastus būdvardžius kaip 좋다 (būti geram), 예쁘다 (būti gražiam), 높다 (būti aukštam), 낮다 (būti žemam) ir 크다 (būti dideliam).
Mandagumo lygiai
Korėjos kultūra pabrėžia pagarbą vyresniesiems ir tiems, kurie užima autoritetingas pareigas. Tai atsispindi jos kalboje per garbės ženklus, kurie yra specialios žodžių formos ir gramatinės struktūros, naudojamos mandagumui parodyti. Korėjiečių kalboje yra net septyni mandagumo lygiai, kurių tris korėjiečiai naudoja dažniausiai.
- Aukščiausias lygis: Naudojamas žinių vedėjų, kalbant su klientais parduotuvėse ir nepažįstamais žmonėmis bei tais, kurie gerokai vyresni už jus.
- Vidurinis lygis: Naudojamas dažniausiai. Tai formalus draugiškas lygis, kuriuo kalbant parodoma pagarba, tačiau ji išreiškiama draugiška maniera.
- Žemiausias lygis: Neformalus lygis, vartojamas kalbant su vaikais, artimais draugais, jaunesniais žmonėmis ir tuomet, kai vyresnis asmuo leidžia numesti formalumus.
Priklausomai nuo kalbos lygio keičiasi veiksmažodžių ar būdvardžių galūnės (kartas vartojamas visiškai kitas veiksmažodis), taip pat prie daiktavardžių pridedamos priesagos, kurios nurodo mandagią kalbą. Reiktų paminėti, jog korėjiečiai vengia žodžio „tu“, todėl vietoj jo vartojami įvairūs daiktavardžiai, nurodantys pašnekovo padėtį darbe ar universitete.
Kreipimosi formos ir honorifikai
Korėjiečių kalboje yra nemandagu kreiptis į asmenį vien tik vardu - tam prie vardo pridedami kreipiniai. Visi žodžiai ir mandagumo lygiai yra vartojami norint deramai išreikšti pagarbą ir nesupykdyti ar neįžeisti kito asmens. Tokiu būdu yra palaikomi draugiški tarpusavio santykiai ir harmonija, kuri yra svarbi, kuriant draugišką ir palaikančią aplinką.
| Kreipinys | Lytis, kuri vartoja | Kreipiamasi į |
|---|---|---|
| 언니 (Eonni) | Moteris | Vyresnę seserį ar draugę |
| 오빠 (Oppa) | Moteris | Vyresnį vyrą |
| 동생 (Dongsaeng) | Abiejų lyčių | Jaunesnį draugą/draugę, seserį/brolį |
| 형 (Hyeong) | Vyras | Vyresnį draugą ar brolį |
| 누나 (Nuna) | Vyras | Vyresnę seserį ar draugę |
Kultūrinis kontekstas ir etiketas, veikiantys kalbą
Korėjiečiai auklėjami gerbti ir nuolankiai elgtis su vyresniaisiais ir apskritai su valdžia. Visuomenėje pabrėžiamas kolektyvizmas. Jie laikosi tradicinių vertybių ir labai rūpinasi santykiais, ne tik šeimyniniais. Daugelis etiketo taisyklių iki šiol yra išlikusios, net ir po spartaus modernizacijos laikotarpio, kuris prasidėjo 1952 m.
Konfucianizmo ir budizmo įtaka etiketo normoms
Konfucianizmas, paremtas Konfucijaus mokymu, kinų išminčiumi, gyvenusiu maždaug 500 m. pr. Kr., siekė kurti visuomenę su puikiais žmonėmis, kurie galėtų būti lyderiais, ir šiuo būdu norėjo sukurti harmoningą visuomenę. Jis tikėjo, kad valstybės ir paties individo pasisekimai bei pranašumas gali būti pasiekti tik per nuolatinį to individo dorybių ugdymą ir aukštą intelektą. Todėl šioje filosofijoje švietimas yra labai svarbus. Konfucijui tai reiškė daugiau nei žinios. Tai taip pat buvo svarbu poezijos įgūdžių lavinimui, muzikai, meno pripažinimui, manieroms ir religiniams ritualams.
Konfucijaus sukurta gyvenimo filosofija siekė individams nubrėžti teisingą ir tinkamą tarpusavio bendravimo būdą, padėsiantį sukurti gerai sutvarkytą, veiklią visuomenę. Jo idėjos skelbė, kaip svarbu laikytis ir palaikyti struktūras, vaidmenis ir hierarchiją. Tad, konfucianizmo mokymai apibrėžia asmens poziciją visuomenėje. Tai elgesio ir etikos sistema, pabrėžianti įsipareigojimus vienas kitam priklausomai nuo tarpusavio santykių. Socialinės atsakomybės jausmas Konfucijaus mokymuose yra pagrįstas penkiais skirtingais santykių tipais:
- Valdovo ir pavaldinio;
- Vyro ir žmonos;
- Tėvų ir vaikų;
- Brolių ir seserų;
- Draugo ir draugo.
Konfucianizmo tradicijoje tėvas yra šeimos galva, jo atsakomybė yra suteikti maistą, rūbus, būstą savo šeimos nariams. Vyriausias sūnus taip pat turi savas pareigas: pirmiausia savo tėvams, tada broliams ir seserims, tuomet sūnums, savo žmonai ir dukrai. Ši filosofija diegė mintį, jog „sūnus tepaklūsta tėvui, žmona - vyrui, jaunesnysis brolis - vyresniajam, o vyras - valstybei“. Konfucianizmo paveiktose visuomenėse, žmonės mato vienas kitą atsižvelgiant į jų santykius ir socialinius vaidmenis, todėl, kad šeima yra pagrindinis modelis visoms grupėms, o amžius lemia padėtį. Dėl šios priežasties, konfucianizmas pabrėžia pareigą, lojalumą, pagarbą vyresniesiems ir nuoširdumą. Pietų Korėjos ir, be abejo, daugelyje kitų Azijos šalių visuomenėse šeimos gerovė ir socialinis aprūpinimas yra daug svarbesnis, nei vieno asmens poreikiai.
Konfucianizmas sudarė filosofinį pagrindą griežtai hierarchijai, vyraujančiai kasdieniame šalies gyvenime ir iškelia vyresnybės, rangų, titulų, garbės, reputacijos ir nuolankumo bei nusižeminimo svarbą. Kiekvienoje Kinijos įtakos šalyje, galime pastebėti, kad Konfucijaus dorybių ir elgesio sistema vis dar gyvuoja ir šiais laikais. Nors Pietų Korėja ir perėmė daug naujovių iš Vakarų, ši šalis išlaikė savą etiką, kuriai padėjo susiformuoti konfucianizmas. Todėl organizacinės struktūros ir hierarchija yra nepaprastai svarbūs visuose lygmenyse Pietų Korėjos visuomenėje: namie, mokykloje, karinėje struktūroje ir versle. Konfucijaus filosofiniai teiginiai suformavo asmens elgseną ir įpročius, kaip elgtis ir su kuo bendrauti. Pietų Korėjoje taisyklės reikalauja rodyti tinkamą pagarbą asmenims pagal jų rangą ir užimamas pareigas. Griežtas hierarchijos laikymasis pateisina socialinę ir tarpusavio santykių nelygybę: vyrauja samprata, jog kažkas turi vadovauti, o kiti - vykdyti nurodymus; turintys galią - valdo, o kiti paklūsta; vyresnieji turi būti gerbiami jaunesniųjų.
Budistų tradicijos Korėjoje pasireiškia per sampratą apie priklausomybę nuo galingų jėgų, tokių kaip likimas, protėviai. Egzistuoja nuostata, jog gyvenimas, gyvybė ir visata yra nesuvokiama ir paprasti mirtingieji negali jų kontroliuoti. Mahajana budizmas, kuris daugiausiai paplitęs šalyje, teigia, jog individai pasiaukojimu ir sunkiu darbu gali pasiekti nirvaną ir nutraukti nepaliaujamas gyvenimo kančias ir nesibaigiantį jo ciklą - tai pagrindžia kai kuriuos individualistinius elgsenos bruožus, pastebimus Pietų Korėjoje. Nors aiškiai vyrauja grupinės orientacijos kultūra, korėjietiškas budizmas ir Korėjos istorija lėmė tvirtos tradicijos įsitvirtinimą, nubrėžiantį asmeninę atsakomybę. Individams būdingas stiprus pasitikėjimo savo jėgomis jausmas, kuris dažnai konfliktuoja su didesnėmis nekontroliuojamomis realijomis.
Kibun ir Nunči sampratos
Nors pagal daugelį taisyklių hierarchija primetama iš viršaus, vis dėlto pagrindinis kontroliuojantis veiksnys Pietų Korėjos visuomenėje priklauso individų tarpusavio ryšiams. Tokie svarbūs ryšiai, kontaktai ir jų nulemti įsipareigojimai, tampa varomąja jėga Pietų Korėjos žmonių kasdienybėje. Nepaprastai svarbu, kad tarp organizacijų ir darbuotojų susidarytų geri tarpusavio santykiai, kurie darytų įtaką bendrai harmonijai ir stabilumui. Todėl, norint tai pasiekti, yra pasitelkiama kibun samprata.
Ši sąvoka neturi tikslaus ar tiesioginio vertimo, tačiau yra siejama su tokiais terminais kaip - jausmas, nuotaika ar proto būsena. Tai yra neapibūdinamas elementas, neturintis nieko bendra su racionaliu veiksmingumu, veikiau sietinas su pasitikėjimu ir intuityvia logika. Vienintelis pastovus dydis nenuspėjamame pasaulyje yra pažintys, tarpusavio santykiai ir įsipareigojimų tinklas, kiekvieno susikuriamas su draugais ir šeima. Ši idėja yra sutinkama kiekviename korėjiečių gyvenimo aspekte, todėl glaudžiai siejasi ir su etiketu.
Pietų Korėjoje žmonės nuolatos stengiasi išlaikyti tiek savo, tiek kitų žmonių stabilų kibun asmeniniame gyvenime ar verslo pasaulyje. Tuo tarpu, didelė nepagarba būtų kaip nors jį pažeisti ir sutrikdyti. Korėjiečių etikete kibun pusiausvyra išsaugojama, kuomet asmuo stebėdamas gali perskaityti kito asmens jausmus ir tinkamai elgtis. Nunči (눈치 nunchi) yra ir intuicija, ir sugebėjimas tinkamai įvertinti kito žmogaus kibun. Todėl korėjiečiai yra mokomi kontroliuoti savo emocijas ir paslėpti savo tikruosius jausmus. Pietų Korėja yra hierarchinė visuomenė, todėl labai svarbu mokėti išlaikyti savo jausmus, atsižvelgiant į žmones, užimančius aukštesnį statusą.
Galima išskirti keletą pavyzdžių, kuomet pasireiškia kibun. Pavyzdžiui, kai asmuo vengia pasakyti žodį „ne“, pranešti kokią bloga naujieną arba nenori įskaudinti pašnekovo, sumeluoja. Taip pat kibun yra ypač svarbus verslo pasaulyje ir tarpusavio santykiuose tarp kolegų. Asmens kibun yra išlaikomas, kai žmogus stengiasi būti mandagus, draugiškas ir gerai atlikti visus darbus. Kita vertus, gali būti pažeidžiamas, kai pavaldinys nerodo tinkamos pagarbos savo vadovui, arba kai vadovas viešai kritikuoja savo pavaldinius. Kibun yra esminė Pietų Korėjos kultūros dalis, todėl užsieniečiai ar užsienio partneriai, norėdami geriau bendradarbiauti, turėtų išmokti ir suprasti šią sąvoką, žinoti kaip reaguoti į šią unikalią kultūrą.
Etiketo taisyklės kasdieniame gyvenime
Iš konfucianizmo išlaikyta pagarba vyresniam žmogui ir socialinių sluoksnių suskirstymas visuomenėje, jaučiamas net kasdieniniame pasisveikinime. Šiuolaikinėje visuomenėje, pasisveikinimo etiketas yra labai svarbus. Yra tam tikros taisyklės, kurių privalu laikytis.
- Nusilenkimai ir pasisveikinimai: Pietų Korėjoje priimtina sveikinantis nusilenkti, o nusilenkimo laipsnis ir specifika priklauso nuo socialinio sluoksnio, darbo pareigų ir amžiaus. Ypatingomis progomis bei per šventes, atliekamas tradicinis viso kūno nusilenkimas, vadinamas „Kindžiol“ (큰절 Keunjeol).
- Rankos paspaudimas verslo susitikimuose: Pirmą kartą susitikus geriausia parodyti savo manieras paspaudus ranką dviem rankom. Taip pat, norint pasisveikinti verslo susitikimuose, paspaudžiama dešinė ranka. Tačiau, norint išlaikyti tam tikrą mandagumo laipsnį, derėtų savo kairiąja ranka prilaikyti dešinę. Taip išreiškiama pagarba kitam asmeniui išlaikant kibun ideologijos subtilybes.
- Avalynės nusiavimas: Remiantis harmonijos suvokimu, Pietų Korėjoje labai svarbu nusiauti batus įeinant į namus iš lauko erdvės.
- Laidotuvių ceremonijos: Etiketo taisyklės, taipogi, ryškiai matomos šventėse, ceremonijose. Viena iš seniausių pasaulio ceremonijų yra laidotuvės. Todėl ir Pietų Korėjoje yra išlikusios taisyklės iš senų laikų, kaip derėtų elgtis per jas. Daugiausiai įtakos šioms apeigoms turi religija. Laidotuvių specifika labai priklauso nuo to, kokią religiją išpažino mirusysis ir pagal tai vyksta visa procesija. Pietų Korėjoje nuo senų laikų yra priimtina nusilenkti mirusiojo nuotraukai ir jo artimiems žmonėms, taip išreiškiant užuojautą ir pagarbą dėl netekties. Mirusiojo šeimai priimtina dėvėti juodus drabužius, moterys dažniausiai rengiasi hanboką (한복 hanbok), tradicinį kostiumą, o vyrai - juodą kostiumą. Be to, artimieji turi segėti skiriamąjį gedėjimo ženklą: moterys - baltą kaspinėlį, o vyrai - raištį ant dešinės rankos. Kitose korėjiečių kultūros šventėse bei apeigose yra lygiai tokios pat ryškios etiketo taisyklės, kurios yra paremtos konfucianizmu ar budizmu.
- Stalo etiketas: Konfucianizmo, kibun sampratos ir budizmo įtaka pastebima maisto bei komunikacijos srityje. Pietų Korėja - paremta kolektyvinės visuomenės pagrindu, todėl stalo etikete vyrauja savitos nuostatos. Korėjiečiai niekada nevalgo vieni. Yra tikima, kad valgant kartu gerinami tarpusavio santykiai, kuriama harmonija. Tai paremta kibun idėjos pagrindu. Taip pat šioje srityje, kaip ir kitose korėjiečių gyvenimo aspektuose, nepamirštama pagarba vyresniam žmogui ir hierarchija, kuri buvo ypač akcentuojama konfucianizmo filosofijoje. Puikus pavyzdys būtų tai, jog susėdus prie stalo galima pradėti valgyti tik tada, kai vyriausias kambaryje esantis žmogus pakelia valgymo įrankius. Valgant su gerokai vyresniu žmogumi yra svarbu prižiūrėti savo valgymo tempą, nes pabaigus anksčiau už vyresnį galima pasirodyti nemandagiu. Lygiai taip pat, geriant alkoholį būtina nusisukti nuo vyresnio žmogaus, tokiu būdu išreiškiama pagarba. Gėrimo metu žmogus niekada nepila gėrimo sau ir niekada neatsisako išgerti, kai siūlo aukštesnio socialinio statuso bendradarbis arba gerokai amžiumi pralenkiantis kitas asmuo. Tokio susibūrimo metu, korėjiečiai aktyviai bendrauja vieni su kitais ir tai yra ne mažiau svarbi tarpusavio ryšio kūrimo dalis.
Korėjiečių kalbos mokymosi galimybės Lietuvoje
Korėjiečių kalba bendrauja daugiau nei 78 mln. planetos gyventojų, daugiausia jų yra susitelkę Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, šiaurinėje Kinijos dalyje ir emigrantų bendruomenėse visame pasaulyje. Miestuose ir turistinėse vietovėse galima lengvai susikalbėti angliškai, ypač su jaunąja karta. Nepaisant to, kad Pietų Korėja turi tiek daug ką pasiūlyti, ji vis dar lieka šiek tiek garsios rytinės kaimynės Japonijos šešėlyje.
Korėjiečių kalbos gramatika iš pradžių gali atrodyti sudėtinga, tačiau, įgiję patirties ir supratimo, rasite logišką ir nuoseklią sistemą. Dėmesį sutelkdami į pagrindines sąvokas, tokias kaip žodžių tvarka, dalelytės ir veiksmažodžių linksniavimas, netrukus sakinius galėsite kurti kaip profesionalai. Pamilkite šią išraiškingą kalbą ir stebėkite, kaip įvaldę korėjiečių kalbos gramatiką atversite daugybę galimybių.
Karaliaus Sedžiongo institutas Kaune
Karaliaus Sedžiongo institutų (KSI) pasaulinis tinklas buvo pradėtas kurti 2005 m. Pietų Korėjos vyriausybės iniciatyva. Pagrindinis jos tikslas - steigti korėjiečių kalbos ir kultūros židinius, suteikiančius galimybes bet kuriam susidomėjusiam žmogui iš arčiau pažinti Korėją. KSI Kaunas siekia populiarinti korėjiečių kalbą ir Korėjos kultūrą Kaune bei visoje Lietuvoje. Institutas siūlo korėjiečių kalbos kursus, organizuoja su Korėja susijusius renginius ir siekia tapti susitikimų vieta, atvira visiems besidomintiems Korėja. Karaliaus Sedžiongo institutas Kaune buvo įkurtas 2018 m. rugpjūtį po kelis mėnesius užtrukusių pasiruošimų, koordinuojamų Azijos studijų centro darbuotojų.
Kitos mokymosi galimybės
Korėjiečių kalbą Rytų kalbų mokykloje dėsto VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Dae Suk Choi. Taip pat Lietuvoje veikia privati korėjiečių kalbos mokykla „Hangul Mokykla“, skirta tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems kalbos entuziastams.