Demografija - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikę visuomenės ir valstybės sėkmę. Šiandien Pietų Korėja susiduria su rimta demografine krize, kuri kelia grėsmę šalies ateičiai. Pietų Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Respublika, yra valstybė Rytų Azijoje, užimanti pietinę Korėjos pusiasalio dalį. Ši šalis pasižymi viena ilgiausių vidutinių gyvenimo trukmių pasaulyje ir vienais mažiausių gimstamumo rodiklių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines demografines tendencijas Pietų Korėjoje, jų priežastis ir galimas pasekmes, taip pat galimus sprendimo būdus.
Pagrindinės demografinės tendencijos
Pietų Korėja išgyvena sparčią gyventojų senėjimo ir mažėjančio gimstamumo krizę. Šalis pasižymi viena ilgiausių vidutinių gyvenimo trukmių pasaulyje ir vienais mažiausių gimstamumo rodiklių. Tai reiškia, kad vienai moteriai tenka mažiau nei vienas vaikas, o tai nepakankama gyventojų skaičiui išlaikyti. Jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2100 m. gyventojų skaičius sumažės beveik perpus - iki 26,8 milijono.
Gimstamumo rodiklių kitimas
Remiantis preliminariais Korėjos statistikos departamento duomenimis, bendrasis gimstamumo rodiklis 2024 m. siekė 4,7 ir nutraukė nuo 2014-ųjų nuolatinę mažėjimo tendenciją. Tuo metu suminis gimstamumo rodiklis, parodantis, kiek gyvų vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų nepakitęs, buvo 0,75 - šiek tiek daugiau nei 2023-iaisiais, kai šis rodiklis siekė 0,72. Nors 2024 m. gimė 238,3 tūkst. kūdikių, 8,3 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei ankstesniais metais, suminis gimstamumo rodiklis tebėra gerokai mažesnis nei 2,1 vaiko, kurio reikia, kad Pietų Korėjoje liktų 51 mln. gyventojų.
Korėjos statistikos tarnybos pareigūnė Park Hyun-jeong šį augimą siejo su santuokų skaičiaus didėjimu ir demografiniais pokyčiais. Pasak jos, gerokai padaugėjo į ketvirtą dešimtį metų įžengusių žmonių. Be to, daug santuokų, kurių sudarymas buvo atidėtas dėl COVID-19, jau sudaryta, ir ši augimo tendencija išlieka. Pareigūnė sakė, kad praėjusiais metais buvo sudaryta daugiausia santuokų nuo 1996-ųjų. Vidutinis motinos amžius gimdant 2024-aisiais buvo 33,7 metų, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.
Gimstamumo mažėjimo priežastys
Mažam gimstamumui Pietų Korėjoje yra daug priežasčių. Ekspertų teigimu, tai yra kompleksinė problema, apimanti tiek ekonominius, tiek socialinius veiksnius, giliai įsišaknijusius šiuolaikinės Korėjos visuomenės struktūroje ir vertybėse.
Ekonominiai veiksniai
- Didelės vaikų auginimo išlaidos. Švietimas, sveikatos priežiūra ir pragyvenimas Pietų Korėjoje yra brangūs, todėl daugelis šeimų jaučiasi finansiškai nepasirengusios susilaukti vaikų.
- Aukštos nekilnojamojo turto kainos. Daugelis jaunų porų negali sau leisti įsigyti būsto, todėl jaučiasi nestabiliai ir nenori planuoti šeimos pagausėjimo.
Socialiniai veiksniai
- Itin konkurencinga visuomenė. Jauni žmonės jaučia didelį spaudimą siekti aukštų akademinių rezultatų ir gauti gerai apmokamą darbą. Tai gali atgrasyti juos nuo šeimos kūrimo, nes jie nori pirmiausia susitelkti į savo karjerą. Yejin, karjeros siekianti moteris, sako, kad paprastai iš biuro neišeina iki 20 val., o grįžusi namo turi laiko tik sutvarkyti namus ar pasportuoti prieš miegą. Ji teigia jaučianti spaudimą karjerai aukoti net laisvalaikį - nuolat studijuoti ir tobulėti profesinėje srityje.
- Dviguba našta dirbančioms motinoms. Jų teigimu, dar vienas svarbus veiksnys yra tai, kad dirbančioms motinoms tenka dviguba našta - namų ruoša ir vaikų priežiūra, o kartu ir karjera. Jungyeon Chun, gyvenanti „vienišos tėvystės santuokoje“, iš mokyklos pasiėmusi septynmetę dukrą ir keturmetį sūnų, netoliese esančiose žaidimų aikštelėse praleidžia valandas, nes jos vyras retai pareina namo iki vaikų miego. Ji sako praėjusi pykčio ir apgailestavimo etapą: „Tiesiog gaila, kad nieko nežinojau apie vaikų auginimo realybę ir kiek daug tikimasi iš mamų.“
- Šeimos modelio ir vertybių kaita. Pagrindiniai šio demografinio proceso veiksniai susiję su šeimos modelio ir vertybių kaita. Didėja šeimos formų įvairovė, daugėja skyrybų, plinta savanoriška bevaikystė, didėja kontracepcijos prieinamumas, vaikų susilaukiama mažiau ir vėlesniame amžiuje. Poros šiandien dažniau sprendžia, remdamosi norais ir įsitikinimais, o ne matytais ar nusistovėjusiais modeliais.
- Ribojimai nevaisingumo gydymui ir santuokoms. Nesusituokusioms moterims dirbtinis apvaisinimas ribojamas - joms neleidžiama naudotis donorų ląstelėmis. Minsung, 27 metų moteris, teigia, jog mielai turėtų kad ir 10 vaikų, tačiau ji - biseksuali, o tos pačios lyties asmenų santuokos Pietų Korėjoje yra neteisėtos.
Vyriausybės pastangos ir jų efektyvumas
Pietų Korėjos vyriausybė skyrė milijardus dolerių pastangoms skatinti moteris susilaukti daugiau vaikų ir išlaikyti gyventojų skaičiaus stabilumą. Seulas siūlo pinigines subsidijas, vaikų priežiūros paslaugas ir paramą nevaisingumo gydymui. Poros, turinčios vaikų, apipilamos grynaisiais - nuo mėnesinių dalomųjų lėšų iki subsidijuojamo būsto ir nemokamo taksi. Apmokamos ligoninės sąskaitos, o susituokusiems - net ir IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) gydymas.
Tačiau iki šiol gimdymų skaičius mažėjo. Tai rodo, kad vien finansinių paskatų nepakanka norint išspręsti demografinę krizę. Šalies prezidentas Yoon Suk Yeol pripažino, kad bandymai įveikti šią problemą „nepasiteisino“, o Pietų Korėja buvo „pernelyg ir be reikalo konkurencinga“. Reikia imtis kompleksinių priemonių, kurios apimtų ekonominę, socialinę ir kultūrinę sferas.
Galimos demografinės krizės pasekmės
Mažas gimstamumas ir senėjanti visuomenė gali turėti rimtų pasekmių Pietų Korėjos ekonomikai ir socialinei gerovei.
Ekonominės pasekmės
- Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali lemti darbo jėgos trūkumą.
- Mažesnis ekonomikos augimas.
- Didesnės socialinės apsaugos išlaidos.
Socialinės pasekmės
Senėjanti visuomenė gali lemti socialinę izoliaciją ir vienišumą tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jiems gali trūkti šeimos narių ar draugų, kurie galėtų jais pasirūpinti.
Galimi sprendimo būdai
Norint išspręsti demografinę krizę Pietų Korėjoje, reikia imtis kompleksinių priemonių, kurios apimtų ekonominę, socialinę ir kultūrinę sferas.
Ekonominės priemonės
- Vyriausybė turėtų toliau teikti finansinę paramą šeimoms su vaikais, tačiau taip pat turėtų imtis priemonių, kad sumažintų vaikų auginimo išlaidas. Tai galėtų apimti subsidijas vaikų priežiūrai, švietimui ir sveikatos priežiūrai.
- Vyriausybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad padidintų darbo jėgos dalyvavimą, ypač tarp moterų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai galėtų apimti lanksčias darbo sąlygas, vaikų priežiūros paslaugas ir mokymo programas.
Socialinės priemonės
- Vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad pakeistų visuomenės požiūrį į šeimą ir vaikus. Tai galėtų apimti švietimo kampanijas, kurios skatintų šeimos vertybes ir pabrėžtų vaikų auginimo svarbą.
- Vyriausybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad sumažintų spaudimą jaunimui siekti aukštų akademinių rezultatų ir gauti gerai apmokamą darbą. Tai galėtų apimti švietimo reformą, kuri pabrėžtų kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, o ne tik įsiminimą. Šiandien šia tema kalbama drąsiau, todėl moterys renkasi neturėti vaikų.
Kultūrinės priemonės
- Vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad pakeistų kultūrines normas, kurios trukdo moterims derinti karjerą ir šeimą. Tai galėtų apimti švietimo kampanijas, kurios skatintų lyčių lygybę ir pabrėžtų vyrų vaidmenį auginant vaikus.
- Vyriausybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad skatintų imigraciją, ypač iš šalių, kuriose gimstamumo rodikliai yra aukštesni. Tai galėtų padėti kompensuoti mažėjantį gyventojų skaičių ir užtikrinti darbo jėgos pasiūlą.
Demografiniai iššūkiai regioniniame ir tarptautiniame kontekste
Tesungo kaimas: demografinių iššūkių atspindys
Tesungo kaimas, esantis demilitarizuotoje zonoje tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, yra unikalus demografinių iššūkių atspindys. Kaimo gyventojai susiduria ne tik su nuolatine Šiaurės Korėjos grėsme, bet ir su senėjančia populiacija ir jaunų žmonių nenoru ūkininkauti. Kaimo meras nerimauja, kad jaunesnioji karta nenori ūkininkauti, o gyventi nuolat girdint Šiaurės Korėjos propagandines transliacijas yra psichologiškai sunku. Tesungo pavyzdys rodo, kad demografiniai iššūkiai gali būti ypač sudėtingi kaimo vietovėse, kur trūksta darbo galimybių ir jaunų žmonių.
Palyginimas su kitomis šalimis
Pietų Korėja nėra vienintelė šalis, susidurianti su demografine krize. Kaimyninė Japonija taip pat susiduria su mažėjančiu gimstamumu ir senėjančia visuomene - ten vidutinis gyventojų amžius yra antras pasaulyje po Monako, o dėl palyginti griežtų imigracijos taisyklių šalyje vis labiau trūksta darbo jėgos. Demografiniai rodikliai krenta ir Lietuvoje: mūsų šalis mažėja ir sensta. Kaip pastebi VU Filosofijos fakulteto doc. Daumantas Stumbrys, Europoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vyksta panašūs demografiniai procesai, susiję su šeimos modelio kaita. Demografijos mokslas tai įvardija kaip antrąjį demografinį perėjimą. Suminio gimstamumo rodiklis antrojo demografinio perėjimo metu sumažėja iki žemesnio nei 2 vaikai ir neužtikrina kartų kaitos, todėl ilgainiui gyventojų populiacija pradeda senti ir trauktis. Panašu, kad artimiausiu metu suminis gimstamumo rodiklis tiek Lietuvoje, tiek Europoje nepasieks kartų kaitą užtikrinančios 2 vaikų ribos.
Korėjos susijungimo perspektyvos ir demografija
Sena Pietų Korėjos ir didelės dalies pasaulio svajonė - Korėjos pusiasalio susijungimas į vieną valstybę. Tauta, padalinta ideologijos ir karo, taip pat neprieštarautų gyventi bendroje sistemoje, kurioje jie galėtų vėl pasimatyti su linijos žemėlapyje atskirtais giminaičiais. Nors susijungimo idėja yra patraukli, ji susiduria su dideliais iššūkiais. Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos gyventojų mentalitetas yra skirtingas, o laisvas judėjimas tarp šalių gali sukelti didelių rūpesčių Pietų Korėjos miestams. Tačiau susijungimas taip pat galėtų panaikinti karines grėsmes ir atverti naujas ekonomines galimybes. Šiaurės Korėjos lyderis išreiškė norą pradėti dialogą, siekiant sumažinti įtampą. Pietų Korėja nedvejodama sutiko ir dabar kaimynės pagaliau kalbasi. Šalys sutiko Olimpinėse žaidynėse žygiuoti po vieningos Korėjos vėliava, Šiaurės Korėja atsiųs savo sportininkų ir padedančio personalo delegaciją ir galbūt netgi prisidės prie organizavimo.
tags: #pietu #koreja #demografija