„Formulė‑1“ (F1) - tai aukščiausio lygio automobilių sporto čempionatas, susidedantis iš etapų (varžybų), vykstančių specialiai įrengtose žiedinėse trasose. F1 lenktynės vyksta ant specialiai paruoštų trasų arba miesto gatvėse visame pasaulyje, pritraukdamos milijonus žiūrovų tiek prie ekranų, tiek į tribūnas. Lenktynėse dalyvaujantys bolidai pasižymi aukščiausiomis technologijomis, aerodinaminiu dizainu ir variklių galia, kuri leidžia jiems pasiekti neįtikėtiną greitį ir manevringumą. Pirmosios Formulės‑1 lenktynės įvyko 1950 metais ir sudarė 7 etapus.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Formulės-1 pasaulį, įtraukdami gyvos patirties aspektus, reglamentus, istorinius momentus ir techninius pokyčius, kurie formavo šį prestižinį sportą.
Formulės 1 savaitgalio patirtis: Abu Dabio Grand Prix pavyzdys
Ilgą laiką buvo sekama, ar Formulė 1 nevyks kur nors ten, kur ir šiaip ruošiamasi keliauti. Panašiai atsitiko 2021 m.: buvo planuojama vykti į EXPO parodą Dubajuje ir, švelniai paankstinus atvykimo datas, į šią kelionę buvo įtraukta ir Formulė 1.
Ėmus ieškoti bilietų, iš pradžių laukė nusivylimas: aukščiausias pozicijas „Google“ turėjo visokiausi tarpininkai, siūlę brangesnius ir prastesnius bilietus. Nuėjus į oficialų „Yas Marina“ trasos puslapį, buvo rasta daugiau ir geresnių variantų. Kiekvienas Formulės 1 „Grand Prix“ susideda iš viso savaitgalio: penktadienį - treniruotė, šeštadienį - kvalifikacija, sekmadienį - varžybos, ir čia be visokių kitokių dalykų ir pramogų. Nusipirkus bilietus visam savaitgaliui, pasirodė, kad tai verta, jei turi laiko.
Antrasis pasirinkimas - vietos. Taigi, pasirinkimas - kurį fragmentą. Gal kokį posūkį, prie kurio automobiliai suks lėčiau ir - jei pasiseks - įvyks koks svarbus lenkimas. Gal tiesiąją, kur jie lėks greitai. Buvo pasirinkta starto/finišo tiesioji, kur buvo galima matyti startą ir finišą, taip pat boksus ir - po varžybų - apdovanojimus.
Abu Dabio Formulės 1 savaitgalis prasidėjo dar ketvirtadienį. Jokios varžybos nevyko, bet būtent jau tądien atsidarė „Formulės 1“ festivalis: aplink trasą pristatyta visokių pramogų (žaidimų automatai - formulės, senų formulių automobilių paroda, galimybė būti išmestam iš krano) ir daug restoranų/valgyklų. Įdomiausia tą dieną buvo ekskursija pro boksus, kur buvo galima išeiti į trasą, stebėti automobilius ruošiančius visų komandų specialistus. Bendrai paėmus, suskaičiavus, kiek pinigų susidėtų perkant bilietus į tokių žvaigždžių koncertus, susidėtų gera pusė visos Formulės bilieto kainos.
Varžybos prasidėjo penktadienį. Laukė Formulės 1 treniruotės - ne pats įdomiausias momentas, tiesiog stebimi pralekiantys automobiliai, o rezultatai nieko nelemia. Be Formulės 1, kiekvieną dieną laukė ir kitos treniruotės, kvalifikacijos, varžybos - Formulės 2 ir Formulės 4 (kitose trasose dar būna Formulė 3). Tai - pigesnės komandoms Formulės, kurių idėja tokia, kad tai gali būti kelias pilotams į Formulę 1. Iš tikro sistema labai negailestinga: tik mažytė dalis prasimuš aukščiau. Mūsų akyse Formulės 2 sezono čempionu tapo Piastri, bet net jis nesulaukė kitiems metams sutarties su Formulė 1.
Šeštadienį vyko trečioji Formulės 1 treniruotė, o vakare kvalifikacija - jau svarbi, aktuali, ir pilniausia iki tol. Sekmadienį pirmą kartą prie įėjimo į Formulės 1 trasą laukė didelės eilės - jau suvažiavo visi. Dėl Makso Verstapeno ir Liusio Hamiltono dvikovos, ypač daug atvyko olandų, kuriuos čia atvežė užsakomaisiais reisais - tribūnos nusidažė oranžine spalva. Varžybų atmosfera - dar įspūdingesnė. Palaikymas, klyksmai. Atsistojančios tribūnos eilinį kartą pralekiant vis retėjančiam lenktynininkų peletonui. Daug žmonių su vėliavomis - ne tik Olandijos ar Britanijos, bet ir Meksikos (Sergio Peresui), Suomijos (Kimiui Raikonenui, tądien baigusiam karjerą) ir kt., žmonės džiaugėsi kad ir mažesniais tų lenktynininkų pasiekimais.
Pasidžiaugta pasirinkus vietą prie starto/finišo ir boksų: nors nebuvo matoma „gyvai“ įspūdingų lenkimų, jokia vieta jų negarantuoja, juk kiekviename Grand Prix jų tikrai mažai. Užtat gyvai matyti keturi garantuoti svarbūs momentai: startas, sustojimai boksuose, finišas, apdovanojimai ant podiumo. Ir žmonių reakcijos į juos. Viską sudėjus, Formulės 1 varžybos - ar, tiksliau, visas savaitgalis - buvo tikrai įspūdingas.
Formulės 1 istorija ir reglamentai
Tarptautinė automobilių federacija (FIA) nuolat tobulina Formulės‑1 techninius reglamentus. XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje buvo patvirtinti Tarptautinės automobilių federacijos reikalavimai, susiję su sportininkų saugumu. Formulės‑1 lenktynininkai privalo dėvėti ugniai atsparius kostiumus ir apsauginius šalmus. XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje Formulę‑1 sudarė 16-17 etapų, kuriuose lenktynininkai varžosi dėl Grand Prix prizų.
Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, Yeongamo trasoje, kvalifikacijos metu S. Vettelis vieną 5,621 km trasos ratą greičiausiai įveikė per 1 minutę 35,585 sekundės ir vos 0,074 sekundės aplenkė M. Webberį.
Saugos automobilio istorija ir evoliucija
Nors „Formulės-1“ lenktynės savo istoriją skaičiuoja jau nuo 1950 metų, pirmą kartą saugos automobilis į trasą išvažiavo 1973 metais per Kanados didžiojo prizo lenktynes. Tai buvo geltonas „Porsche 914“. Vairuotojas nesugebėjo pasigauti lyderio ir taip pusė automobilių išsiveržė vienu ratu į priekį. Dėl tokio kuriozo po lenktynių prireikė kelių valandų nustatyti laimėtoją. Po šio įvykio saugos automobilio nebuvo matyti trasoje net 20 metų, kol galiausiai 1993 metais jis buvo oficialiai įtrauktas į lenktynių reglamentą.
Mašina ant asfalto išlėkė tais pačiais metais per Brazilijos GP, kai smarki liūtis tarp lenktynininkų sukėlė tikrą chaosą. Kadangi tais laikais saugos automobilį turėjo parūpinti kiekvienas trasos kompleksas, kur buvo rengiamos lenktynės, juo tapo Pietų Amerikoje pagaminta standartinė „Fiat Tempra“. Šis aparatas nebuvo tinkamas tokiam darbui, kadangi nesugebėjo palaikyti didelio tempo, taigi bolidams dėl lėto važiavimo krito slėgis padangose, atvėso stabdžiai. Ekspertai įvertino paprastus keliams skirtus automobilius, važiuojančius priekyje bolidų karavano, kaip keliančius pavojų. Daugiau apie tai buvo pradėta kalbėti po pirmojo jų pasirodymo sausoje trasoje 1994 m. per San Marino GP, kuriose žuvo legendinis brazilų lenktynininkas Ayrtonas Senna. Kai kas dėl Ayrtono Senna žūties kaltina tingią „Opel Vectra“. Avarija įvyko iš kart po keturių ratų ypač lėtos saugos automobilio fazės. Dėl labai nukritusio slėgio padangos prastai sukibo su trasa ir kontakto su trasos kraštais metu labai greitame Tamburello posūkyje automobilis išlėkė ant smėlio ir dideliu greičiu rėžėsi į apsauginius trasos kraštus. Nors tai tik kai kurių žmonių pamąstymai, tačiau per lėti saugos automobiliai vis vien tapo diskutuotina problema.
„Mercedes-Benz“ ir Berndo Meilanderio era
1996 metais FIA pasirašė sutartį su „Mercedes-Benz“ kompanija, kuri tapo oficialiu „Formulės-1“ saugos automobilių tiekėja. Tais metais buvo pristatytas „Mercedes-Benz C63 AMG“ saugos automobilis. Nuo 1997 metų kiekvienose varžybose dalyvių saugumą užtikrina viena ir ta pati mašina. Iki 1999 metų tai buvo CLK55 AMG, kurį vairavo britų lenktynininkas Oliveris Gavinas.
2000 metais FIA saugos automobilio vairuotoju pasamdė vokietį, buvusį DTM lenktynininką Berndą Meilanderį. Per visą istoriją jo automobiliai neturėjo techninių problemų, nepaisant atvejo per 2009 Japonijos GP lenktynes, kai vos sugebėjo pasiekti techninio aptarnavimo juostą dėl degalų trūkumo. „Mercedes-Benz“ kompanija savo modelius keitė kaip apatinį trikotažą, jie užsilikdavo tik sezoną arba du.
- 2000 metais bolidus vedė CL55 AMG.
- 2001 ir 2002 metais saugos automobiliu buvo SL55 AMG.
- 2003 vėl CL55 AMG.
- 2004 - 2005 SLK55 AMG.
- 2006 - 2007 CLK63 AMG.
- 2008 - 2009 SL63 AMG.
Berndas Meilanderis vairuoja naująjį „Mercedes-Benz“ superautomobilį SLS AMG. Tai yra galingiausias saugos automobilis „Formulės-1“ istorijoje. Jo 6,3 l V8 variklio galia siekia 571 AG, o sukimo momentas 650 Nm. 100 km/h greitį jis pasiekia per 3,8 sek. Ant stogo sumontuoti aptakūs LED technologijos švyturėliai, o salone du monitoriai, padedantys stebėti lenktynes.
Formulė 1 (F1): Saugos automobilio paaiškinimas
Formulės 1 komandos ir pilotai
Formulėje-1 lenktyniauja pažangiausi ir greičiausi pasaulio lenktyniniai automobiliai bei garsiausi pilotai.
Red Bull Racing
Komanda įkurta 2005 metais, „Red Bull“ kompanijai įsigijus „Jaguar Racing“ komandą. Prieš 2006 metų sezoną komanda į savo gretas persiviliojo technikos genijumi vadinamą Adrianą Newey, tačiau sėkmės sulaukė tik po trejų metų, kai į komandą atėjęs Sebastianas Vettelis padovanojo komandai pirmąją pergalę. Tais metais komanda konstruktorių įskaitoje liko antra, tačiau po metų, 2010-aisiais, pelnė pirmąjį konstruktorių čempionės titulą. 2011 metais komandos dominavimas tęsėsi ir ji į savo sąskaitą įsirašė antrą iš eilės čempionės titulą. Nors 2012 metai austrų komandai buvo sudėtingesni, ji iš vėl buvo nenugalima - pelnytas trečiasis konstruktorių čempionės titulas.
- Sebastianas Vettelis: pilotas „Formulėje 1“ debiutavo 2007 metais, JAV GP lenktynių metu „BMW Sauber“ ekipoje pavaduodamas susižeidusį Robertą Kubicą bei iškart tapo jauniausiuoju pilotu, Grand Prix lenktynėse pelniusiu taškų. Tais pačiais metais jis persikėlė į „Toro Rosso“ komandą, su kuria po metų šlapioje Monzos trasoje pelnė pirmąją pergalę. Debiutas: 2007 m.
- Markas Webberis: Australas „Formulėje 1“ debiutavo dar 2002 metais, tačiau pirmąją pergalę pelnė tik 2009-aisiais, atstovaudamas „Red Bull Racing“ komandai, su kuria dirbo dar nuo 2007-ųjų. Debiutas: 2002 m.
Ferrari
„Ferrari“ yra vienintelė komanda, dalyvavusi visuose „Formulės 1“ čempionatuose. Nors italų komandos sąskaitoje yra net šešiolika konstruktorių ir penkiolika asmeninių čempionų titulų, pastaruoju metu didele sėkme ekipa nepasižymi. Po pergalingos Michaelio Schumacherio eros pabaigos 2004-aisiais „Ferrari“ laimėjo vos dvi konstruktorių taures. Nors pastaruosius trejus metus komanda vis patekdavo tarp trejų geriausių komandų, pasidabinti nugalėtojų vainikais jai taip ir nepavyko.
- Fernando Alonso: F.Alonso į „Formulę 1“ įžengė 2001 metais su „Minardi“, tačiau 2002-uosius praleido kaip „Renault“ komandos atsarginis pilotas. Sugrįžęs į „Formulę 1“ 2003-iaisiais, ispanas pribloškė visus pelnydamas pergalę Vengrijoje - lenktynėse, kuriose ratu aplenkė M.Schumacherį. Debiutas: 2001 m. Kodėl turėtų laimėti: F.Alonso ne kartą įrodė, kad gali laimėti lenktynes net ir ne su pačiu greičiausiu bolidu.
- Felipe Massa: „Ferrari“ užsiaugintas pilotas „Formulėje 1“ debiutavo 2002 metais pilotuodamas „Sauber“ bolidą, o pačios „Ferrari“ komandos garbę gina nuo 2006-ųjų. F.Massos sąskaitoje - net vienuolika pergalių, o 2008 metais brazilui iki čempiono titulo pritrūko vos vieno taško. Debiutas: 2002 m. Paskutinį kartą brazilas triumfavo 2008 metais, Interlagos trasoje, kurioje iki paskutinių metrų kovėsi dėl pasaulio čempiono titulo, kurio taip ir neiškovojo.
McLaren
Įkurta 1966 metais Bruce’o McLareno, „McLaren“ yra antra seniausia „Formulės 1“ komanda, galinti pasigirti ne prastesne istorija nei „Ferrari“. Su šia komanda čempionais tapo tokie garsūs lenktynininkai kaip Ayrtonas Senna, Alainas Prostas ir Mika Hakkinenas. Tuo tarpu paskutinįjį asmeninį čempiono titulą komandai padovanojo Lewisas Hamiltonas, triumfavęs 2008 metų sezone. Britų komanda praėjusiais metais rimtai kovojo dėl konstruktorių čempionės titulo, tačiau jai koją pakišo dažni bolido gedimai.
- Jensonas Buttonas: britas „Formulėje 1“ debiutavo 2000 metais su „Williams“, o 2001-2002 metais atstovavo „Benneton/Renault“ komandai. 2003-aisiais J.Buttonas persikėlė į BAR ekipą, kurią 2006 metais perpirko „Honda“ koncernas ir pervadino ją savo vardu. 2006-aisiais J.Buttonas pelnė ir savo pirmąją pergalę. „Honda“ pasitraukus iš „Formulės 1“ 2009-aisiais ir komandai tapus „Brawn GP“, pilotas pagaliau sulaukė pelnytos sėkmės ir tapo „Formulės 1“ čempionu. Debiutas: 2000 m. Kodėl turėtų laimėti: „McLaren“ komanda žiemos bandymuose demonstravo puikų tempą, o po L.Hamiltono pasitraukimo iš komandos J.Buttonas tapo „McLaren“ pilotu numeris vienas.
- Sergio Perezas: 2011 metais lyg raketa į „Formulę 1“ įsiveržęs S.Perezas nustebino visus savo greičiu, kai debiutinėse lenktynėse Australijoje finišavo septintoje vietoje. Nors vėliau dėl „Sauber“ bolido neatitikimų taisyklėms šis rezultatas buvo anuliuotas, meksikietis ne kartą įrodė, kad yra greitas lenktynininkas. Praėjęs sezonas S.Perezui buvo dar sėkmingesnis. Debiutas: 2011 m.
Lotus
Nors „Lotus“ komanda oficialiai įkurta tik 2012 metais, jos ištakos siekia net 1981-uosius: dabartinė „Lotus F1“ ekipa yra „Toleman“, „Benneton“ ir „Renault“ komandų reinkarnacija.
- Kimi Raikkonenas: Pilotas prieš debiutą „Formulėje 1“ turėjo labai mažai patirties tarptautinėse lenktynėse, tačiau „Sauber“ komandos vadovui Peteriui Sauberiui pavyko įtikinti FIA, kad K.Raikkonenas yra vertas super licenzijos. Debiutavęs „Formulėje 1“ įrodė, kad P.Sauberis, vertindamas jo talentą, nesuklydo ir jau debiutinėse lenktynėse finišavo šeštoje vietoje. 2003 metais K.Raikkoneną persiviliojo „McLaren“. 2007 metais K.Raikkonenas „Ferrari“ komandoje pakeitė M.Schumacherį ir tais pačiais metais tapo „Formulės 1“ čempionu. Debiutas: 2001 m. Kodėl turėtų laimėti: Vos pernai į „Formulę 1“ grįžęs K.Raikkonenas nustebino visus savo greičiu ir užimta trečia vieta asmeninėje įskaitoje. Suomis laimėdamas Abu Dabio lenktynes praėjusiais metais įrodė, kad jo talentas niekur neišgaravo ir tai patvirtino sezoną baigdamas trečioje lenktynininkų įskaitos vietoje. K.Raikkonenas gera forma pradėjo ir šių metų sezoną.
- Romainas Grosjeanas: Prancūzas „Formulėje 1“ debiutavo dar 2009 metais, „Renault“ komandoje pakeitęs Nelsoną Piquet jaun., tačiau 2010-aisiais buvo priverstas žengti žingsnį atgal. 2011 metais R.Grosjeanas tapo GP2 čempionu ir gavo dar vieną šansą įrodyti savo vertę „Formulėje 1“. Debiutas: 2009 m.
Mercedes
Vokiečių automobilių gamintojo vardu pavadinta komanda „Formulėje 1“ debiutavo dar 1954-aisiais, tačiau po dvejų pergalingų metų „Mercedes“ vardas iš „Formulės 1“ dingo daugiau nei pusei amžiaus. Antrą kartą „Mercedes“ į čempionatą įžengė 2010 metais, perpirkusi čempionės „Brawn GP“ komandos nuosavybę, tačiau nepaisant didelių lūkesčių, aukštais rezultatais po sugrįžimo „sidabrinės strėlės“ pasigirti negali.
- Nico Rosbergas: Debiutavęs „Formulėje 1“ 2006-aisiais su „Williams“ N.Rosbergas iškart nustebino visus savo greičiu, su ne pačiu greičiausiu bolidu įveikęs geriausią lenktynių ratą. Nors „Williams“ komanda kasmet vis tobulėjo, progresas neįtikino N.Rosbergo likti britų komandoje ir 2010-aisiais vokietis persikėlė į „Mercedes“. Debiutas: 2006 m. Lewisas Hamiltonas po Malaizijos GP lenktynių gyrė komandos draugą Nico Rosbergą už tai, kad net ir turėdamas greitesnį bolidą neatakavo jo lenktynių pabaigoje. L. Lewisas Hamiltonas teigė, kad Nico Rosbergas buvo vertesnis vietos ant podiumo ir po lenktynių apgailestavo, kad komanda uždraudė vokiečiui lenkti. L.Hamiltonas buvo greičiausias trečiajai Malaizijos GP kvalifikacijos daliai artėjant į pabaigą, tuo tarpu N.Rosbergas buvo nepralenkiamas antrojoje kvalifikacijos dalyje.
- Lewisas Hamiltonas: Pilotas „Formulėje 1“ debiutavo 2007 metais ir kaip reikiant „patampė nervus“ čempionato senbūviams: sezono pabaigoje britas vos tašku nusileido čempionu tapusiam K.Raikkonenui ir asmeninėje įskaitoje užėmė antrąją vietą. Po metų britas vis dėl to tapo čempionu, vos tašku pranokęs F.Massą. Nors 2009-2012 metais L.Hamiltonas taip pat buvo tarp lyderių, rimtai pakovoti dėl titulo jis nesugebėjo. Debiutas: 2007 m.
Sauber
Komanda į „Formulę 1“ pateko 1993-aisiais, anksčiau sėkmingai dalyvavusi 24 valandų Le Mano lenktynėse. 2006 metais „Sauber“ komandą perpirko BMW koncernas ir pervadino ją „BMW Sauber“ vardu. BMW valdymo laikotarpiu komanda į savo sąskaitą įsirašė pirmąją pergalę, kai 2008-aisiais Kanadoje triumfavo Robertas Kubica. Po nesėkmingo 2009 metų sezono BMW nusprendė palikti „Formulę 1“ ir komandą sugrąžino jos įkūrėjui Peteriui Sauberiui.
- Nico Hulkenbergas: 2009 metų GP2 čempionas „Formulėje 1“ debiutavo 2010-aisiais ir sužibėjo Brazilijos GP kvalifikacijoje, kurioje pelnė pirmąją savo pole poziciją. Nepaisant šio pasiekimo, vokiečio paslaugų komanda atsisakė ir 2011-uosius pilotas praleido bandydamas „Force India“ komandos techniką. Su šia komanda N.Hulkenbergas sugrįžo į „Formulės 1“ rikiuotę 2012-aisiais ir vėl sužibėjo Brazilijoje, ilgą laiką pirmavęs lenktynėse. Debiutas: 2010 m.
- Estebanas Gutierrezas: Dvejus metus „Sauber“ komandos atsarginiu pilotu dirbęs meksikietis šiemet gavo galimybę debiutuoti pagrindinėje komandos sudėtyje. Debiutas: 2013 m.
Force India
Komanda įkurta 2008 metais, indų verslininkams Vijay Mallya‘ai ir Michelui Molui nupirkus „Spyker F1“ komandą. Debiutinio sezono metu komanda naudojo pasenusį „Spyker“ bolidą ir buvo rikiuotės autsaiderė, tačiau jau po metų pademonstravo puikų progresą, leidusį Giancarlo Fisichellai triumfuoti Belgijos GP kvalifikacijoje ir lenktynėse finišuoti antroje vietoje.
- Paulas di Resta: Laimėjęs 2010 metų DTM čempiono titulą, P.di Resta gavo galimybę debiutuoti „Formulėje 1“. Debiutinis sezonas škotui nebuvo prastas - užimta trylikta vieta. Debiutas: 2011 m. Paulas di Resta tikėjosi, jog 2013 metais prisijungs prie „McLaren" ekipos.
- Adrianas Sutilas: A.Sutilą galima laikyti vienu ištikimiausiu „Force India“ komandos lenktynininku: šiai komandai vokietis atstovavo dar nuo tada, kai ji buvo žinoma „Midland/Spyker“ vardu. Debiutas: 2007 m.
Greičio rekordai ir techniniai pokyčiai
Iš šiemet varžybų kalendoriuje esančių 19 trasų, daugiau nei pusės, net dešimties jų greičio rekordai buvo pasiekti 2004 metais ir išsilaikė iki šiol. Absoliučiu šios kategorijos rekordininku laikomas nekarūnuotas „Formulės-1“ karalius ir tituluočiausias lenktynininkas Michaelis Schumacheris, kuriam ir dabar dar priklauso daugiausia - net 6 trasų - greičio rekordų ir visi jie buvo užfiksuoti būtent rekordiniais 2004-aisiais. Tais pačiais metais po dvi rekordines greičio atžymas atskirose trasoje paliko ir Rubensas Barichello bei Juanas Pablo Montoya. Iš keturių greičio rekordų, priklausančių Kimi Raikkonenui, vienas užfiksuotas 2005 metais, du - 2008 m. ir vienas - pernai Didžiojoje Britanijoje, Silverstoune.
Penkias atžymas trasų greičio rekordų lentelėse spėjo įrašyti ir jaunasis Sebastianas Vettelis, per trejus paskutinius metus iškovojęs tris čempiono titulus. Tačiau dauguma jo tokių pasiekimų užfiksuoti naujose trasose, kuriose lenktynės vyko vos kartą (JAV, Ostinas), du - (Indija, Budos tarptautinė trasa), tris - (Pietų Korėja), keturis - (Jungtiniai Arabų Emyratai, Abu Dabis, Jas Marinos trasa). 2009 m. S. Vetteliui pavyko pagerinti ir Belgijoje esančios „Spa“ trasos, kurioje, panašiai kaip ir Monake, daugelis lenktynininkų pergalę laiko labai prestižine, greičio rekordą.
Rekordas rekordui nelygus
Tad kada gi bolidai iš tiesų būdavo greitesni - dabar ar anksčiau? Ieškant atsakymo į šį klausimą vėl pasitelkiama statistika. Paimkime bent tris pirmąsias trasas iš šiemetinio čempionato kalendoriaus ir palyginkime jose užfiksuotus rekordinius greičius su greičiausiais vieno rato įveikimo laikais šiemet ar pernai.
- Melburne vykstančių Australijos „Grand Prix“ lenktynių metu 2004 m. M. Schumacherio pasiektas trasos greičio rekordas - 1 min. 24,125 sek. Palyginti šiemet, toje pačioje trasoje, kurioje vieno rato ilgis išliko nepakitęs, lenktynių laimėtojas K. Raikkonenas („Lotus“) greičiausiąjį ratą apsuko per 1 min. 29,274 sek., išvystydamas jame vidutinį 213,845 km/val. greitį. Daugiau nei minus 5 sekundės „Formulėje-1“ - milžiniškas laiko skirtumas.
- J. P. Montoyai priklausantis Malaizijos Sepango tarptautinės trasos greičio rekordas, beje, pasiektas irgi 2004 m., - 1 min. 34,223 sek. Šiemet tame pačiame žiede greičiausiąjį ratą nuvažiavęs „McLaren“ sportininkas Sergio Perezas sugaišo 1 min. 39,199 sek. ir jame išvystė vidutinį 201,159 km/val. greitį. Ir vėl - beveik minus 5 sekundės.
- Dar vienas pavyzdys - Kinijos Šanchajaus tarptautinės trasos, kurioje šių metų pirmenybių trečiojo etapo lenktynės vyks jau šį sekmadienį, rekordininkas M. Schumacheris vieną ratą 2004 m. nuvažiavo per 1 min. 32,238 sek. Pernai toje pačioje trasoje greičiausiąjį ratą įveikęs „Sauber“ pilotas Kamui Kobayaschi buvo daugiau nei 7 sek. lėtesnis - 1 min. 39,960 sek.
Kodėl toks skirtumas?
Bene paprasčiausiai tokį didžiulį greičio deficitą būtų galima pagrįsti skirtingo litražo ir galios varikliais, kurie greitųjų bolidų ratus suko iki 2006 metų ir po jų. Neatsitiktinai daugelis iki šiol išsilaikiusių greičio rekordų pasiekti būtent su 3 litrų V10 varikliais, tuomet išgyvenusiais savo aukso amžių. Jie buvo ištobulinti praktiškai iki galimybių ribos tiek išvystomos galios, tiek pasiekiamų sūkių per minutę ar patikimumo prasme.
2006 m. į „Formulę-1“ atėjo 2,4 litro V8 benzininiai varikliai. Pasak specialistų, jie beveik niekuo, išskyrus sumažėjusį litražą, nesiskyrė nuo 1995-2005 m. naudotų 3 l V10 agregatų. Nors variklių tūris sumažėjo iki 2,4 litro, tačiau jo kūrėjai sugebėjo vienam litrui variklio darbo tūrio „įpūsti“ net 300 AG, o iš viso - apie 840 AG pajėgumą, priklausomai nuo variklio gamintojo. Tokia galia buvo pasiekta didinant apsukų skaičių. Netrukus jėgos agregatų gamintojai peržengė anksčiau nepasiekiamomis laikytas ribas, kurios kintančio varžybų reglamento paragrafais karpomos kone kasmet. 2007 m. galiojęs 19 tūkst. sūkių per minutę limitas 2009 m. buvo sumažintas iki 18 tūkst. Įsigaliojo ir nauja taisyklė - kiekvienas lenktynininkas negalėjo panaudoti daugiau nei aštuonių variklių per sezoną.
Tačiau ne vien šios aplinkybės lėmė mažesnius greičius greitosiose trasose. Dėl to Tarptautinė automobilių federacija (FIA), kaip svarbiausią kiekvienų lenktynių faktorių deklaruojanti jų saugą, trina rankomis. „Formulės-1“ greičiai, tiksliau, jų vidurkiai, lenktynių metu labiausiai krito uždraudus degalų papildymo procedūras. Dėl to „Formulė-1“ neteko ir dalies žiūrovų, ir buvusio žavesio. Kol sklidini kuro bakai nusenka bent iki pusės, sunkiasvoriai bolidai trasoje gerokai lėtesni. Todėl nenuostabu, kad dabar greičiausi laikai bemaž be išimčių fiksuojami priešpaskutiniuose ratuose prieš lenktynių finišą. Greičio nepridėjo ir „Pirelli“ padangos, o tai itin juntama kvalifikacinėse varžybose. Kai kurių šių padangų savybių ekipų strategai neįstengia perprasti iki šiol, ir su nostalgija prisimena dar labai nesenus laikus, kai padangų gamintojų kare varžėsi „Bridgestone“ su „Michelin“.
Formulės 1 žiūrovų srautai
Kad ir kaip nenori to pripažinti „Formulės-1“ čempionato organizatoriai, tačiau, kai mažėja greičiai trasose, mažėja ir „Formulės-1“ žiūrovų. Ypač - prie televizorių ekranų. Dėl to labiausiai nerimauja ne pačius geriausius laikus išgyvenančios komandos, gaunančios dideles išmokas už TV transliacijas.
Paskelbus kasmetinę TV transliacijų ataskaitą, paaiškėjo jog pernai „Formulės-1“ lenktynes prie mažųjų ekranų stebėjo mažiau žiūrovų, nei 2011-aisiais. Didžiausią smūgį F-1 patyrė Kinijoje, kur TV žiūrovų skaičius sumenko net 34 procentais. Tačiau praraja pernelyg gili. 2011 m. „Formulę-1“ per televiziją Kinijoje tiesiogiai stebėjo 74,5 milijono žiūrovų, o pernai - tik 48,9 mln.
Mažiau dėmesio automobilių sporto karalienė susilaukė ir Didžiojoje Britanijoje, kur žiūrovų skaičius sumažėjo 3,8 procento (28,6 milijono žiūrovų). Sunkiai sekasi užkariauti ir naujas rinkas. Rusijoje, kurioje 2014 m. žadama susprogdinti tikrą bombą - Sočyje surengti pirmąsias „Formulės-1“ lenktynes, taip pat mažėja žiūrovų (12,8 proc. mažiau nei 2011-aisiais).
Tačiau yra ir gerų naujienų. Didžiausia „Formulės-1“ rinka tituluojamoje Brazilijoje per televiziją lenktynes stebėjusių žiūrovų skaičius išaugo 8,9 proc. (stebėjo 85,6 mln. žiūrovų). Daugiau žiūrovų TV transliacijos sutraukė Ispanijoje (+11,5 proc.) ir Italijoje (+ 15 proc.).
| Metai | TV žiūrovų skaičius (mln.) |
|---|---|
| 2008 | 600 |
| 2009 | 520 |
| 2010 | 527 |
| 2011 | 515 |
| 2012 | [duomenys nepasiekiami] |
tags: #pietu #korejos #gp #lenktynes #tiesiogiai