Pietų Korėja, oficialiai Korėjos Respublika, yra viena tankiausiai apgyvendintų valstybių pasaulyje. Šiame straipsnyje aptariama gyventojų tankumo statistika, demografinės tendencijos ir veiksniai, darantys įtaką gyventojų skaičiui šalyje. Demografija - vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikę visuomenės ir valstybės sėkmę. Šiandien Pietų Korėja susiduria su rimta demografine krize, kuri kelia grėsmę šalies ateičiai.
Bendroji informacija apie Korėjos Respubliką
Korėjos Respublika yra prezidentinė respublika, kurioje gyvena apie 50 milijonų gyventojų. Sostinė yra Seulas, kuriame gyvena apie 10 milijonų žmonių. Apie 99 % Korėjos Respublikos gyventojų yra korėjiečiai, o likusią dalį sudaro kinai, daugiausia gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Valstybinė kalba yra korėjiečių kalba.
Religinė įvairovė šalyje yra gana didelė: apie 19 % gyventojų yra protestantai, 15 % - budistai, 7 % - katalikai, 3 % - konfucianistai. Taip pat yra tradicinių religijų išpažinėjų ir naujųjų religinių judėjimų narių. Vis dėlto, didžioji dalis gyventojų (56,9 %) yra netikintys (2015 m. duomenimis).
Remiantis 2022 m. statistiniais duomenimis, Korėjos katalikų skaičius siekia 5 949 862, t. y. 11,3 % visų Korėjos gyventojų. Vidutinis sekmadieninių pamaldų dalyvių skaičius 2022 m. siekė 699 681, t. y. 11,8 % visų tikinčiųjų. Bendras naujai pakrikštytųjų skaičius 2022 m. buvo 41 384. Katalikybės augimas Pietų Korėjoje siejamas su jos indėliu į šalies demokratizaciją nuo karinės diktatūros XX a.
Gyventojų tankumas ir struktūra
Korėjos Respublika yra viena tankiausiai apgyvendintų valstybių pasaulyje. 2017 m. duomenimis, vidutinis gyventojų tankumas siekė 496 žm./km². Tankiausiai gyvenama šalies pietuose ir vakaruose, o rečiausiai - šiaurės rytuose (mažiau nei 100 žm./km²) ir rytuose (mažiau nei 300 žm./km²). Miesto gyventojai sudarė 81,4 % (2019 m.).
Gyventojų skaičiaus dinamika
Nuo 1949 iki 2000 metų Korėjos Respublikos gyventojų skaičius išaugo nuo 20,2 mln. iki 45,9 mln. Po Antrojo pasaulinio karo ir Korėjos karo į šalį atvyko daug imigrantų iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos. 1965 m. pradėjus šeimos planavimo kampaniją, gimstamumas labai sumažėjo.
2019 m. duomenimis, 12,7 % Korėjos Respublikos gyventojų buvo iki 15 metų, o 71,1 % - nuo 15 iki 65 metų. Vyrų ir moterų santykis buvo lygus (50 % vyrų ir 50 % moterų).
Demografinės tendencijos ir krizė
Pietų Korėja išgyvena sparčią gyventojų senėjimo ir mažėjančio gimstamumo krizę. Šalis pasižymi viena ilgiausių vidutinių gyvenimo trukmių pasaulyje ir vienais mažiausių gimstamumo rodiklių.
Gimstamumo rodiklių kitimas
Remiantis preliminariais Korėjos statistikos departamento duomenimis, bendrasis gimstamumo rodiklis 2024 m. siekė 4,7, o suminis gimstamumo rodiklis buvo 0,75. Tai reiškia, kad vienai moteriai tenka mažiau nei vienas vaikas, o tai nepakankama gyventojų skaičiui išlaikyti. Nors 2024 m. gimė 238,3 tūkst. kūdikių, 8,3 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei ankstesniais metais, suminis gimstamumo rodiklis tebėra gerokai mažesnis nei 2,1 vaiko, kurio reikia, kad Pietų Korėja išlaikytų 51 mln. gyventojų skaičių. Jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2100 m. gyventojų skaičius sumažės beveik perpus - iki 26,8 milijono.
Nors bendrasis gimstamumo rodiklis 2024 m. šiek tiek padidėjo, suminis gimstamumo rodiklis išlieka žemas. Korėjos statistikos tarnybos pareigūnė Park Hyun-jeong šį augimą siejo su santuokų skaičiaus didėjimu ir demografiniais pokyčiais. Pasak jos, gerokai padaugėjo į ketvirtą dešimtį metų įžengusių žmonių, o daug santuokų, kurių sudarymas buvo atidėtas dėl COVID-19, jau sudaryta. Pareigūnė sakė, kad praėjusiais metais buvo sudaryta daugiausia santuokų nuo 1996-ųjų. Vidutinis motinos amžius gimdant 2024-aisiais buvo 33,7 metų, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.
Pietų Korėjos radikalus sprendimas Azijos gimstamumo krizei
Gimstamumo mažėjimo priežastys
Mažam gimstamumui Pietų Korėjoje yra daug priežasčių. Per pastaruosius dešimtmečius Pietų Korėja patyrė spartų ekonominį augimą ir tapo viena pažangiausių pasaulio ekonomikų. Tačiau šis virsmas ne visada lydimas vertybių kaitos.
Ekonominiai veiksniai
- Didelės vaikų auginimo išlaidos yra svarbus veiksnys, atgrasantis poras nuo sprendimo turėti daugiau vaikų. Švietimas, sveikatos priežiūra ir pragyvenimas Pietų Korėjoje yra brangūs, todėl daugelis šeimų jaučiasi finansiškai nepasirengusios susilaukti vaikų.
- Nekilnojamojo turto kainos taip pat yra didelė problema. Daugelis jaunų porų negali sau leisti įsigyti būsto, todėl jaučiasi nestabiliai ir nenori planuoti šeimos pagausėjimo.
Socialiniai veiksniai
- Itin konkurencinga visuomenė Pietų Korėjoje taip pat prisideda prie mažo gimstamumo. Jauni žmonės jaučia didelį spaudimą siekti aukštų akademinių rezultatų ir gauti gerai apmokamą darbą. Tai gali atgrasyti juos nuo šeimos kūrimo, nes jie nori pirmiausia susitelkti į savo karjerą.
- Tradiciniai lyčių vaidmenys: jaunos moterys dažnai jaučia spaudimą atsisakyti karjeros ir pasiaukoti šeimai, o tai joms nepriimtina. Dirbančioms motinoms tenka dviguba našta - namų ruoša, vaikų priežiūra ir karjera.
- Švietimo karštligė: didelės išlaidos švietimui ir konkurencija dėl geriausių universitetų vietų taip pat atgraso poras nuo vaikų auginimo.
Galimos demografinės krizės pasekmės
Mažas gimstamumas ir senėjanti visuomenė gali turėti rimtų pasekmių Pietų Korėjos ekonomikai ir socialinei gerovei.
- Ekonominės pasekmės: Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali lemti darbo jėgos trūkumą. Mažesnis ekonomikos augimas. Didesnės socialinės apsaugos išlaidos.
- Socialinės pasekmės: Senėjanti visuomenė gali lemti socialinę izoliaciją ir vienišumą tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jiems gali trūkti šeimos narių ar draugų, kurie galėtų jais pasirūpinti.
Vyriausybės pastangos ir galimi sprendimo būdai
Pietų Korėjos vyriausybė skiria didelį dėmesį gimstamumo didinimui ir šeimoms remti. Vyriausybė skyrė milijardus dolerių pastangoms skatinti moteris susilaukti daugiau vaikų ir išlaikyti gyventojų skaičiaus stabilumą. Tačiau iki šiol gimdymų skaičius mažėjo. Tai rodo, kad vien finansinių paskatų nepakanka norint išspręsti demografinę krizę. Norint išspręsti demografinę krizę Pietų Korėjoje, reikia imtis kompleksinių priemonių, kurios apimtų ekonominę, socialinę ir kultūrinę sferas.
Ekonominės priemonės
Vyriausybė turėtų toliau teikti finansinę paramą šeimoms su vaikais, tačiau taip pat turėtų imtis priemonių, kad sumažintų vaikų auginimo išlaidas. Tai galėtų apimti subsidijas vaikų priežiūrai, švietimui ir sveikatos priežiūrai. Vyriausybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad padidintų darbo jėgos dalyvavimą, ypač tarp moterų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tai galėtų apimti lanksčias darbo sąlygas, vaikų priežiūros paslaugas ir mokymo programas.
Socialinės priemonės
Vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad pakeistų visuomenės požiūrį į šeimą ir vaikus. Tai galėtų apimti švietimo kampanijas, kurios skatintų šeimos vertybes ir pabrėžtų vaikų auginimo svarbą. Vyriausybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad sumažintų spaudimą jaunimui siekti aukštų akademinių rezultatų ir gauti gerai apmokamą darbą. Tai galėtų apimti švietimo reformą, kuri pabrėžtų kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, o ne tik įsiminimą.
Kultūrinės priemonės
Vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad pakeistų kultūrines normas, kurios trukdo moterims derinti karjerą ir šeimą. Tai galėtų apimti švietimo kampanijas, kurios skatintų lyčių lygybę ir pabrėžtų vyrų vaidmenį auginant vaikus. Vyriausybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad skatintų imigraciją, ypač iš šalių, kuriose gimstamumo rodikliai yra aukštesni. Tai galėtų padėti kompensuoti mažėjantį gyventojų skaičių ir užtikrinti darbo jėgos pasiūlą.
Pietų Korėjos kovos su COVID-19 pandemija patirtis
COVID-19 pandemijos metu Pietų Korėja išsiskyrė savo strategija, kuri leido suvaldyti virusą be masinių uždarymų (karantinų). Šalis pasitelkė masinį testavimą, kontaktų paiešką ir griežtą priežiūrą, kad užkirstų kelią ligos plitimui.
Strategijos komponentai
- Nuoseklumas ir priežiūros rimtumas: griežti ribojimų priežiūros mechanizmai, įskaitant saviizoliacijos kontrolę ir atvykstančiųjų iš užsienio šalių patikrą.
- Kontaktų paieška: masinis testavimas nuo pat 2020 m. vasario mėn. ir intensyvus kontaktų paieškos procesas, naudojant telefono buvimo vietos duomenis, kredito kortelių atsiskaitymus ir CCTV įrašus.
- Sankcijos už pažeidimus: griežtos sankcijos už saviizoliacijos taisyklių pažeidimus, įskaitant deportaciją užsieniečiams ir dideles baudas.
Dėl šių priemonių Korėja sugebėjo išvengti masinių uždarymų ir išlaikyti restoranus, pramogų parkus bei kino teatrus atvirus.
Tesungo kaimas: demografinių iššūkių atspindys
Tesungo kaimas, esantis demilitarizuotoje zonoje tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, yra unikalus demografinių iššūkių atspindys. Kaimo gyventojai susiduria ne tik su nuolatine Šiaurės Korėjos grėsme, bet ir su senėjančia populiacija ir jaunų žmonių nenoru ūkininkauti. Kaimo meras nerimauja, kad jaunesnioji karta nenori ūkininkauti, o gyventi nuolat girdint Šiaurės Korėjos propagandines transliacijas yra psichologiškai sunku. Tesungo pavyzdys rodo, kad demografiniai iššūkiai gali būti ypač sudėtingi kaimo vietovėse, kur trūksta darbo galimybių ir jaunų žmonių.
Palyginimas su kitomis šalimis
Pietų Korėja nėra vienintelė šalis, susidurianti su demografine krize. Kaimyninė Japonija taip pat susiduria su mažėjančiu gimstamumu ir senėjančia visuomene. Daugelis šalių visame pasaulyje turi skirtingus gyventojų tankumo rodiklius, priklausomai nuo geografijos, ekonomikos ir kultūrinių veiksnių.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginamas Pietų Korėjos gyventojų tankumas su kitų šalių rodikliais ir juos lemiančiais veiksniais.
| Šalis | Gyventojų tankumas (žm./km²) | Veiksniai |
|---|---|---|
| Singapūras | > 7000 | Maža urbanizuota valstybė, svarbus pasaulio prekybos, pramonės, finansų ir turizmo centras, didžiausias pasaulio jūrų uostas. |
| Bangladešas | 1075 | Palankios gamtinės sąlygos (žemumos, derlingi dirvožemiai, šiltas ir drėgnas klimatas), didelis gimstamumas. |
| Pietų Korėja | 496 (2017 m.) | Tankiausiai apgyvendinta šalies pietuose ir vakaruose, aukštas urbanizacijos lygis (81,4 % miesto gyventojų 2019 m.). |
| Olandija | 404 | Gerai išvystyta pramonė, transportas, turizmas, produktyvus žemės ūkis, teigiamas gyventojų prieaugis ir imigracija. |
| Kanada | 3,4 | Didelės šaltos teritorijos su amžinuoju įšalu, netinkamos žemdirbystei. |
| Australija | 2,9 | Centrinėje ir vakarinėje dalyse dykumos ir pusdykumės dėl karšto ir sauso klimato, gyventojai tankiau gyvena rytinėje ir šiaurinėje dalyse. |
| Mongolija | 1,8 | Šiaurėje ir vakaruose kalnai, pietuose Gobio dykuma, nors turtinga gamtos ištekliais, žemas ekonomikos lygis. |