Užtenka užmesti akį į Pietų kraštų tradicinį vasaros meniu ir idėjų, ką gaminti šiandien, atsiranda akimirksniu. Kas gali žinoti geriau, jei ne tie žmonės, kurie ir patys, ir jų tėvai, ir seneliai užaugo karšto klimato zonoje ir vėsinančių patiekalų receptus perduodavo iš kartos į kartą? Sultingi vaisiai ir daržovės turi daug vandens, todėl apsaugo organizmą nuo dehidratacijos. Vietinę mitybą lėmė gamtinės sąlygos, tokios kaip klimatas, metų laikas, atstumas iki jūros, ežerų ar upių, miškingumas, gyvūnija, natūraliai gerai augantys augalai ir netgi genetika.
Dar senovės graikai sakė: „Esi tai, ką valgai.“ Šią mintį galime paaiškinti dvejopai: pirma - jei valgai sveiką maistą, tuomet esi sveikas, o antra, kad maistas ant kasdienio stalo gali daug ką pasakyti, kiek ir ko sau gali leisti.
Pietų Kraštų Šakniavaisiai ir Gumbai
Pietų kraštai pasižymi palankiomis sąlygomis įvairioms daržovėms auginti, o bulvinių šeimos augalai čia užima svarbią vietą. Štai keletas populiariausių šakniavaisių ir gumbų, kilusių iš šiltesnių regionų.
Gumbinis Kiškiakopūstis
Kiškiakopūsčių gentyje yra apie 700 rūšių, kurios labiausiai paplitusios Amerikos žemyne. Egzotinių modernių augalų kolekcionieriui įdomus gumbinis kiškiakopūstis, kurio kilmė yra Pietų Amerikos Andų kalnynas. Jo lapai trilapiai, kaip dobilo, žiedai geltonai oranžiniai, bet sėklos nevaisingos, dauginamas smulkiais gumbais. Gumbai su akutėmis, geltoni, rausvi arba purpuriniai. Juose susikaupia iki 22-25 proc. krakmolo, oksalatai iš gumbų šalinami juos mirkant ir pašaldžius, tuomet įgauna malonų skonį. Valgomi virti, žali, kepti. Vartojami kaip lapinė daržovė, valgomi lapai ir jauni stiebai. Tai labai mėgstama indėnų daržovė, konkuruojanti su bulvėmis. Europoje nelabai paplitusi kultūra, bet gana populiari Naujojoje Zelandijoje, ten net vadinama Naujosios Zelandijos jamsu. Plačiau paplisti šiam augalui trukdo šviesos trūkumas: kaip ir daugelis kultūrų iš pietinių kraštų, kiškiakopūstis yra trumpadienis, jam optimalus šviesos periodas 11-13 valandų.
KIEK KAINUOJA IŠTRAUKTI PURKŠTUKUS? ATSAKAU Į DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS
Griežčiai
Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės. Tai dvimetė daržovė, kurios šakniavaisiai vartojami maistui. Jie valgomi žali ir virti. Juose nemaža mineralinių medžiagų, vitamino C, 4-5 % cukraus, 45 % baltymų. Valgiui vartojami geltonšakniai, pašarui - baltašakniai griežčiai.
Ropės
Ropės kilusios iš Vidurinės Azijos. Tai dvimetė, greit auganti daržovė. Šakniavaisiai vartojami virti ir žali.
Ridikai ir Ridikėliai
Ridikai - viena seniausiai žinomų daržovių. Azijos ir į kitas šalis jie pateko iš Egipto. Dvimečiai ridikai pirmaisiais metais išaugina stambų apvalų baltos, rožinės, raudonos, violetinės, geltonos, pilkos ar net juodos spalvos šakniavaisį ir tvirtą lapų rozetę. Specifinis ridikų kvapas ir skonis priklauso nuo sieros junginių turinčio garstyčių aliejaus. Ridikuose yra lizocino, turinčio antibiotinį poveikį, todėl jau nuo seno liaudies medicinoje naudojami bronchitams ir kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Ridikėliai (Raphanus sativus radicula) kilę iš Pietvakarių Azijos. Tai vienos iš ankstyviausių daržovių, pasižyminčios labai trumpu vegetacijos periodu.
Morkos
Morkos (Daucus carota subsp. sativus) - šis dvimetis žolinis augalas vertinamas dėl karotino kiekio, yra įvairių veislių ir hibridų.
Pietų Kraštų Moliūginės ir Bulvinės Daržovės
Mūsų kavinėse bei restoranuose dar gana retai vartojamos puikias maistines savybes turinčios moliūginės daržovės. Jose ne tik daug vitaminų, mineralinių medžiagų bei kitų komponentų, reikalingų žmogaus organizmui, bet jos yra ir mažai kaloringos, padeda geriau virškinti kitus maisto produktus. Dauguma moliūginių daržovių atkeliavo iš Pietų Amerikos. Taip pat puikiai pritapo ir bulvinių šeimos atstovai.
Agurkai, Aguročiai, Patisonai ir Cukinijos
Populiariausia ir dažniausiai Lietuvoje auginama moliūginė daržovė - agurkai. Jų gimtine laikoma Indija. Aguročių ir patisonų tėvynė - Amerika, iš kur jos XIX a. buvo atvežtos į Europą. Cukinijos - itališki aguročiai. Dėl mineralinių komponentų gausos ir šarminio poveikio medžiagų apykaitai šios daržovės nepakeičiamos mūsų mityboje. Jos valgomos keptos, troškintos, žalios, taip pat marinuojamos ir rauginamos.
Arbūzai ir Melionai
Kaip desertas Lietuvoje dažniausiai mėgstami yra melionai ir arbūzai. Melionas, kilęs iš Mažosios ir Vidurinės Azijos, vėliau paplito kitose šalyse. Arbūzas yra kilęs iš Pietų Afrikos. Paprastai prinokę arbūzai valgomi švieži. Skanus prinokusio arbūzo minkštimas yra puikus desertas, jis labai gerai malšina troškulį.
Paprikos ir Valgomieji Dumplainiai
Kadaise laikytos keistomis daržovėmis, paprikos (Capsicum) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalai, puikiai pritapo mūsų valgiaraščiuose. Valgomieji dumplainiai (Physalis) - tai bulvinių (Solanaceae) šeimos atstovai iš Pietų ir Centrinės Amerikos.
Daržovių Nauda ir Maistinė Vertė
Pietų kraštų daržovės pasižymi gausa maistinių medžiagų, kurios yra būtinos organizmo sveikatai ir gerai savijautai. Daugelis jų yra itin maistingos, o jų vartojimas gali prisidėti prie ilgaamžiškumo ir geresnės gyvenimo kokybės.
Griežčių ir Ridikų Maistinė Vertė
Štai detalesnis griežčių ir ridikų maistinės sudėties ir naudos aprašymas:
| Daržovė | Vitaminai | Mineralinės medžiagos | Kitos savybės |
|---|---|---|---|
| Griežčiai | C vitaminas | 4-5 % cukraus, 45 % baltymų | |
| Ridikai | C, B vitaminai, karotinas | Kalis, geležis, silicis | Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė, maltozė), sieros junginiai, lizocinas (antibiotinis) |
Ridikuose esantis lizocinas turi antibiotinį poveikį, todėl jau nuo seno liaudies medicinoje naudojami bronchitams ir kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Moliūginių Daržovių Privalumai
Moliūginės daržovės yra mažai kaloringos ir padeda geriau virškinti kitus maisto produktus. Cukinijos yra nepakeičiamos mūsų mityboje dėl mineralinių komponentų gausos ir šarminio poveikio medžiagų apykaitai.
Duonvaisis ir jo maistingumas
Duonvaisis yra maistingas vaisius, turintis daug angliavandenių, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Jame gausu vitaminų C, B grupės vitaminų (B6, B3, B2, B9) bei mikroelementų, tokių kaip kalis, kalcis, fosforas ir geležis. Tyrimai rodo, kad duonvaisio valgymas gali sumažinti širdies riziką, nes kalio, antioksidantų ir skaidulų derinys gali būti naudingas širdies sveikatai. Be to, duonvaisiuose gausu vitamino C, kuris, kaip rodo tyrimai, gali padėti išvengti uždegimo, taip pat flavonoidų ir lignanų - augalinių junginių, kurie padeda kovoti su uždegimu.
Pietų Kraštų Virtuvės Pavyzdžiai
Pietų kraštų virtuvė pasižymi įvairove ir kūrybiškumu, o vietinės daržovės yra daugelio patiekalų pagrindas.
Kimštos Daržovės: Tradicinis Pietų Patiekalas
Vienas iš pavyzdžių - kimštos daržovės, gaminamos iš pomidorų, baklažanų, paprikų, cukinijų ir bulvių. Paruošimas apima kelis žingsnius:
- Nupjauti pomidorų viršūnėles ir išskobti minkštimą.
- Nupjauti baklažanų viršūnėles ir išskobti minkštimą.
- Nupjauti paprikų viršūnėles, pašalinti sėklas ir baltą vidinę dalį.
- Išskobtas daržoves sudėti į kepimo indą ir pabarstyti druska bei pipirais.
- Paruošti įdarą: į keptuvę įpilti šiek tiek aliejaus ir pakepinti smulkintą svogūną ir maltą mėsą, kol svogūnas taps permatomas, o mėsa iškepusi. Cukiniją supjaustyti kubeliais ir pakepinti dar minutę. Tada sudėti susmulkintą baklažano minkštimą, česnaką ir troškinti, kol suminkštės. Sudėti ryžius ir toliau troškinti, kol taps permatomi. Supilti konservuotus pomidorus, paskaninti druska ir pipirais. Kai skystis susigers į ryžius, įdaras bus paruoštas.
- Išskobtas daržoves prikimšti įdaro.
- Tarp daržovių išdėlioti skustų bulvių puseles. Paskaninti druska ir pipirais. Užpilti viską padažu.
- Daržoves uždengti viršūnėlėmis ir į kepimo indą įpilti vandens. Indą uždengti aliuminio folija. Kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, 60 - 75 minutes.
Moliūginių Daržovių Patiekalai Lietuvos Restoranuose
Tenka pastebėti, kad tik nedaugelis viešojo maitinimo įstaigų gamina patiekalus iš moliūginių daržovių. Vienas iš tokių restoranų yra Vilniuje - „Olimpyc Gym“. Jame gal dar galite paskanauti patiekalo „Vištienos kepsneliai su moliūgų sėklomis“. Moliūginių daržovių patiekalus gamina ir Kauno viešbučio „Perkūno namai“ restoranas. O Šiaulių viešbučio „Šaulys“ restorane galite rasti originalų patiekalą - lašišą su įdomiu moliūgų sėklų padažu.
Pikantiškas lašišos kepsnys (Restoranas „Šaulys“, Šiauliai): lašiša ištrinama garstyčių, kiaušinio trynio ir prieskonių mišiniu, ant viršaus dedami pievagrybių griežinėliai, užpilamas likęs mišinys ir kepama konvekcinėje krosnyje 10 min. Supjaustyti baklažanai pakepinami kartu su paprika. Iš miltų, grietinėlės, citrinų sulčių bei medaus pagaminamas citrininis padažas. Sudedamos moliūgų sėklos, dar pakaitinama. Ant pakepintų daržovių dedamas lašišos kepsnys, aplink pilamas padažas.
Vištienos kepsneliai su moliūgų sėklomis (Restoranas „Olimpic Gym“, Vilnius): vištos krūtinėlė be odos ir kaulų sukapojama, palaistoma grietinėle arba pienu, dedama truputėlis druskos ir maltų baltųjų pipirų. Formuojami lapelio formos kepsneliai, kurie apvoliojami moliūgo sėklose. Verdama garuose, konvekcinėje krosnyje. Baigiant virti, į krosnį dedamos garnyrui skirtos daržovės. Tai gali būti šparagai, cukinijos, morkos, Briuselio ar žiediniai kopūstai ir kt. Daržovės neturi būti suvirusios, o kepsnelis - per daug perkepęs.
Salotos melione „Pažadėtoji žemė“ (Restoranas „Perkūno namai“, Kaunas): meliono vidus šiek tiek išskobiamas, minkštimas pjaustomas kvadratėliais. Greipfrutas nulupamas, išpjaunamas minkštimas be baltų pertvarėlių, supjaustomas kvadratėliais. Keletas gabalėlių paliekama papuošimui. Švieži nevirti pievagrybiai, paprikos, cukinija, kriaušės pjaustomos kvadratėliais, alyvuogės - griežinėliais. Užpilui majonezas sumaišomas su šampanu, smulkintais rožiniais pipirais. Visos sudėtinės dalys sumaišomos su užpilu, dedamos į išskobtą melioną.