Kiekvienas ieško vietos, kur skaniai, sveikai ir nenuobodžiai papietauti. Kaunas stebina savo dienos pietų įvairove, siūlydamas įvairių virtuvių ir stilių restoranus. Tačiau ne visada lūkesčiai pateisinami.
Nuo 1995 metų Jolantos ir Daliaus Šlapelių šeima teikia išvažiuojamojo maitinimo (angl. catering) paslaugas. Meilė maistui ir drąsa iššūkiams padėjo sukurti „Skonio slėnį“ tokį, koks jis yra šiandien: nepriekaištinga kokybė, kūrybinga kulinarija, originalūs sprendimai. Preciziškumas, nuoširdumas ir rafinuotumas - mūsų virtuvės centrinė ašis. Stengiamės vienu žingsniu žengti su šiuolaikinėmis Europos gastronomijos tendencijomis, todėl kiekvienais metais kviečiame pripažintus ir įvertintus šefus iš užsienio, kurie pristatydami naujausius vėjus kartu perteikia ir ilgametes žinias, atskleidžia technologines gudrybes išmoktas garsiausiose Europos gastronomijos mokyklose, tokiose kaip „Le Cordon Bleu“ (nuo 1895), „Alain Ducasse Formation“ ar „École Ritz Escoffier“. Ši apžvalga - tai subjektyvi patirtis, aplankius „Skonio slėnį“, įvertinant ne tik maistą, bet ir aplinką bei aptarnavimą.
Pirmas įspūdis ir aplinka: Diskusija dėl klientų aprangos
Važiuojant į Palangą, „Skonio slėnis“ visada buvo matomas priešingoje kelio pusėje. Šį kartą vizitas buvo suplanuotas. Pirmas įspūdis buvo šokiruojantis: vieta skelbiasi esanti šeimos restoranas, interjeras tai lyg ir patvirtina, bet klientai - ne visai. Žmonės čia pietauja su specialiais rūbais - elektrikai, santechnikai ar vidaus apdailos darbuotojai. Jie, vilkėdami purvinus rūbus, sėdi ne ant medinių suolų, kuriuos po to darbuotojos nuvalytų, o ant medžiaga aptrauktų baldų. Kyla klausimas, kodėl turėčiau sėdėti ant baldų, ant kurių prieš tai sėdėjo šie murziai?
„Kodėl aš turiu sėdėti ant baldų, ant kurių prieš tai sėdėjo šie murziai?“ - klausė apžvalgininkas, prisiminęs galimus užsakytus šventinius vakarus ir ateinančias šeimas su mažais vaikais, kuriems teks sėsti ant tų pačių baldų, ant kurių dieną sėdėjo statybininkai su savo spec. drabužiais, su kuriais greičiausiai jie ir miega. O vakare atsisėda ponios su šviesiomis suknelėmis ir dėdės su prabangiais kostiumais. Į repliką dėl tokio „dress kodo“ padavėja ramiai atsakė, jog tai čia normalu. Negi išvarysi žmones… Nuramina tai, kad prie stalelio, prie kurio prisėdame, mums atėjus niekas nesėdėjo, bent mes to nematėme. Supratau, kad kažką bandyti aiškinti apie higienos reikalavimus bergždžias reikalas, tad susikoncentravau į man atneštą sriubą. Esu prieš nepagarbą mums ir sėdėjimą maitinimo įstaigoje su purvinais rūbais. Toks teisingos nuomonės brukimas padės atvesti į protą bent kelis statybininkus, o gal net pačius šios maitinimo įstaigos savininkus.
Restorano vadovybės komentaras dėl aplinkos ir lankytojų
Restorano „Žaliasis slėnis“ (kurio dalis yra „Skonio slėnis“) valdančios UAB „Aukštas kiemas“ direktorė Živilė Kulvinskaitė teigė, kad su kritiko nuomone sutinka tik iš dalies, mat ne viskas, kas kritiko aprašyta, atitinka realią situaciją. Kadangi restoranas yra užmiestyje, ir gyvenvietė „Žaliasis slėnis“ tebėra kūrimosi bei augimo stadijoje, natūralu, jog šiuo metu sulaukiama klientų, dirbančių statybos darbus ir kurių darbo grafiko specifika atima galimybę persirengti pietums.
Direktorė patikino, kad vietinė bendruomenė puikiai supranta situaciją bei svarbius poreikius, iki šiol nebuvome sulaukę nusiskundimų dėl atėjusių pietauti klientų aprangos. Tiesa, ne visi darbininkai lieka pietauti restorane - daugelis perka maistą išsinešimui. Esame įsitikinę, jog klientai vertina mūsų lankstumą, restorano funkcionalumą, pastangas priimti kompromisą bei gebėjimą prisitaikyti prie klientų aktualių poreikių, todėl nemanau, kad dienos metu tikslinga klasifikuoti klientus pagal jų vilkimą drabužį. Jeigu atvyktumėte pas mus vakare, pamatytumėte kitokią situaciją.
Taip pat Ž. Kulvinskaitė suformulavo kelias pastabas dėl aplinkos. Pasak jos, šiuo metu vyksta pastato išorės ir vidaus remonto darbai. Kadangi rekonstruojamas stogas, saugumo sumetimais pastatas daugiau nei pusę metų buvo aptvertas. Būtent todėl aplink pastatą vietomis kurį laiką tenka matyti žvyro vaizdą, o ne žolės fragmentus. Sėjos darbai atliekami tam tikromis oro sąlygomis, tad galime nuraminti savo klientus: vasaros sezoną pasitiksime su gražiai sutvarkyta aplinka bei šlaitiniu gyvos žolės stogu.
Patiekalų kokybės vertinimas
Trinta baravykų sriuba su Serano kumpiu buvo patiekta kaip šeimos restoranėlyje: gausi sriubos porcija, nemažas kumpio kiekis žadėjo sočią pietų pradžią. Tačiau sriubos sūrumas nuliūdino. Jau valgant vien sriubą druska užgožė grybus, tai paskaninus ją kumpiu man jau prasiveržė liūdesio ašarėlė. Sriubos daug, druskos daug, bet va skonio - ne… Šiaip valgoma, bet nerekomenduojama.
Žvelgiant į mums patiektus jautienos ir vištienos patiekalus su analogiškais garnyrais kyla tik vienas klausimas: ar virtuvėje dirbantys šio darbo nemyli ir jo taip nekenčia, kad dėdami garnyrą į lėkštes sugeba tik kopijuoti prieš tai ruoštą? Su Katiniene bandėme atrasti bent vieną skirtumą tarp patiekalų garnyrų. Dvi pomidorų skiltelės - yra. Kopūstų salotos - yra. Pekino - yra. Agurko pora riekelių - yra. Staiga Katinienė apsidžiaugia, randa skiltelę ridikėlio. Nenorėdamas pralaimėti, paknisau giliau, ir oplia - turiu ir aš 1 ridikėlio žiedelį. Tiesa, saulėgrąžų neskaičiavome.
Befstrogenas skanus, mėsa minkšta, svogūnai pakepti tiek, kiek reikia, neperkepti. Gal padažo daugoka, bet čia bent man taip pasirodė. Katinienei patiektos vištienos gabalėlį skanavau ir aš. Krūtinėlė puikiai iškepta, nesudžiovinta.
Restorano atsakymas į kritiką dėl maisto
Atsakydama į kritiką dėl patiekalų, direktorė sakė, kad skonis draugų neturi. Jos mėgstamiausia sriuba - trinta baravykų su Serano kumpiu. Ji išties labai populiari restorane. Iki šiol nebuvome sulaukę iš restorano lankytojų pastabų, jog ji pernelyg sūri. Mano nuomone, jos skonis subalansuotas. Turime žinių, jog Riebus katinas, valgydamas, jo pastebėjimu, „gausią porciją“ pernelyg sūrios sriubos, ją suvalgė iki paskutinio šaukšto. Dar daugiau - jeigu klientas, paragavęs sriubos, būtų užsiminęs restorano personalui, jog sriuba per sūri, mielai atneštume kitą dubenėlį, kurio turinys būtų mažiau sūrus.
Kalbant apie karštų patiekalų garnyrus, jie ruošiami virtuvės šefo nuožiūra. Riebaus katino komentaras būtų išsamesnis, jei paminėtų, kas būtent netiko prie vištienos ar kito jo skanauto karšto patiekalo: pomidorų skiltelės, kopūstų salotos ar agurko riekelės? Šiaip garnyrų dubliavimas nėra įprasta mūsų restorano virtuvės praktika, tačiau įmanoma, kad toks atvejis gali pasitaikyti.
Rekomendacijos ir bendras įvertinimas
Šeimos restoranėlio savininkai, manau jūs puikiai žinote savo patiekalų kainas. Tad jei aš atvažiavau pas jus ir pradėjau pietus nuo sriubos, kurios kaina 5,50 euro, tikiuosi, kad ir aplinka bus to verta, bei klientų aprangai bus taikomi kažkokie reikalavimai. Turbūt tie murziai suneša nemažą dalį per dienos pietus surenkamų pinigų, bet gal būtų galima jiems išskirti kitą patalpą. Sumesti palečių, patiesti vienkartinių rankšluosčių, ir tada skanaus. Negalima tikėtis sutraukti visus klientus ir visiems įtikti. Laviravimas turi būti proto ribose. Niekada nebus taip, kad jūs organizuosite tokius dienos pietus, o vakare žvakių šviesoje žmonės pas jus švęs savo šventes. Nebus. Nes jūs tų baldų po kiekvieno tokio kliento nevalote. O ir noras matant tokią klientūrą pas jus sugrįžti nekyla… Asmeniškai aš po tų vaizdų sugrįžti nebežadu, nebent sulauksiu kokių rekomendacijų iš man patikimų šaltinių. Tiesiog nebijokite pasakyti žmogui, kad jis atėjo į šeimos restoranėlį, o ne į statybinių medžiagų sandėlį. Protingi supras, apsisuks, kitą kartą grįš prieš pietus persirengę…
Antra - maistas. Daug - ne visada yra gerai. Sriubos išties buvo daug, tik man būtų buvę daug maloniau valgyti pusę sriubos porcijos, bet jausti grybų skonį, o ne druskos. Trečia - pakabinkite virtuvėje jaučio, vištos nuotraukas virėjams prieš akis. Vizualizacija padės suprasti, kad skirtingų mėsų patiekalai reikalauja ir atitinkamai kitokių garnyrų. Tas bulvių ir brokolių kubelis butų buvęs įdomus sprendimas, jei jį būtume radę vienoje lėkštėje, bet tik ne abiejuose. Tai kas kartojasi, darosi neįdomu. Toliau - tas kopūstų salotų kalnas, jis išties per didelis vienai porcijai. Tiesa - daigai. Kas jums sakė, kad kuo daugiau daigų lėkštėje, tuo gražiau? Atvirkščiai - dėl didelio kiekio jų vaidmuo lėkštėje tik prastėja. Nedėkite jų saujomis, keli daigeliai - va, kur grožis.
Tiesa, dar padirbėkite su aplinka. Pastatas pastatytas jau prieš kokius 10 metų, bet aplinka… Nesakau, kad kieme vasario mėnesį turi žydėti gėlės, bet bent praeitų metų žolės fragmentai turi dominuoti labiau, nei žvyras aplink pastatą… O gal toks fasadas ir nulemia tai, jog renkasi klientai su tokiais apdarais? Žiemą statybininkai, o pavasarį pasipils gal traktoristai, parkuos prie restorano savo traktoriukus ir pasidabinę mėšlinais botais eis dienos pietų. Tad tokie liūdi vaizdiniai…
Mano patarimas - apsispręskite, kas esate: šeimos restoranas ar valgykla-kavinė? Skiriu Jums silpną 2/5. Už maistą būtų buvę 3,5 balo, na gal įvertinant lauke šviečiančią saulutę būtumėt įkabinę ir silpną, paliegusį 4/5. Bet čia yra vienas didelis BET.
Dienos pietų pasirinkimai Kaune: Alternatyvos ir įvairovė
Ši apžvalga apie „Skonio slėnį“ yra tik vienas pavyzdys iš daugelio Kauno restoranų, siūlančių dienos pietų meniu. Norint palyginti ir išsirinkti geriausią variantą, verta atkreipti dėmesį į kitas vietas:
| Restoranas | Vieta | Pagrindinės savybės / Virtuvė | Ypatingi pasiūlymai ar akcentai |
|---|---|---|---|
| „Poco Italian“ | Aleksotas | Tikras itališkas maistas, neapolietiškos picos | Atsisakoma pusfabrikačių, itališkų sumuštinių vitrina |
| „Mamma Kitchen Stories“ | V. Putvinskio g. | Įvairius skonius atliepiantys patiekalai, vegetariški pasirinkimai | Didelė terasa su amfiteatru |
| „Piccola Italia“ | Maironio g. | Jauki itališka virtuvė, klasikiniai patiekalai | Kasdien keičiamas dienos pietų meniu su pica, pasta, desertu |
| „Momo Grill“ | Karaliaus Mindaugo pr. | Garsaus šefo Vytauto Samavičiaus restoranas | Kasdien besikeičiantis valgiaraštis su sriuba ir trimis karštaisiais patiekalais |
| „DIA“ | Maironio g. | „Michelin“ gido rekomenduojamas restoranas | Eklektiškas, pasaulio virtuvių įkvėptas valgiaraštis |
| „Okata“ | Brastos g. | Egzotiškais ir klasikiniais skoniais lepinantis restoranas | Modernizuotos klasikos variacijos, šefų kurti patiekalai |
| „400 laipsnių“ | Laisvės al. | Grilio patiekalai ir neapolietiškos picos | Kintantis sriubų, ant grotelių keptų patiekalų, makaronų, troškinių, salotų ir picų asortimentas |
| „DOMUS“ | Brastos g. (verslo centre „Atea“) | Gardūs verslo pietūs | Platus meniu: vegetariški, vištienos, kiaulienos, žuvies patiekalai |
| „Donelaičio“ | K. Donelaičio g. | Istorinė vieta, europietiška virtuvė | Twisted kokteiliai, pasaulio įkvėpti skoniai dienos pietums |
| „Stebuklų slėnis“ | Laisvės al. (Kauno valstybiniame lėlių teatre) | Jauki kavinė, nustebinanti mažuosius ir didžiuosius |