Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, ką valgyti, kai alina karščiai. Užtenka užmesti akį į Pietų kraštų tradicinį vasaros meniu ir idėjų, ką gaminti atsiranda akimirksniu. Kas gali žinoti geriau, jei ne tie žmonės, kurie ir patys, ir jų tėvai, ir seneliai, užaugo karšto klimato zonoje ir vėsinančių patiekalų receptus perduodavo iš kartos į kartą. Sultingi vaisiai ir daržovės turi daug vandens, todėl apsaugo organizmą nuo dehidratacijos. Tačiau įdomiausia tai, kad Pietų kraštuose gyvena, regis, daugiausiai gurmanų ir jų mityba neretai laikoma pavyzdine.
Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias pietų kranto vaisių rūšis, jų auginimo ypatumus ir naudą sveikatai. Nuo atogrąžų miškų augalų iki Lietuvoje auginamų egzotinių vaisių - atrasime platų ir įdomų pasaulį.
Atogrąžų Miškų Augalai ir Jų Vaisiai
Pietų krantas pasižymi didele augalijos įvairove, ypač atogrąžų miškuose. Čia auga daugybė vaisius vedančių augalų, kurie ne tik gražūs, bet ir naudingi.
Žymieji atogrąžų augalai
- Bengalinis fikusas (Ficus benghalensis L.). Šis didingas medis, kilęs iš drėgnų atogrąžų Indijos miškų, yra vienas iš senesnių ir didžiausių pietų kranto augalų. Bengalinis fikusas gali užaugti iki 30 metrų aukščio ir išgyventi iki 3000 metų. Augalas turi apie 17% kaučiuko.
- Sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.). Seniausia ir didžiausia pietų kranto palmetinė sabalpalmė, kilusi iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos, siekia 25 m aukštį. Jos žiedai yra balti ir kvepia. Aborigenai šį augalą vadina „kopūstine palme“, nes valgo jaunus lapus kaip daržoves.
- Tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.). Šis augalas, vadinamas „atogrąžų duona“, kilęs iš Pietryčių Azijos.
- Avokadas (Persea americana L.). Šis augalas, paplitęs Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, ispanų buvo pavadintas „avokado“. Avokadai vertinami dėl juose esančių 11 rūšių vitaminų, 14 rūšių mineralų, taip pat daug sveikatai naudingų riebalų.
- Papajinis melionmedis (Carica papaya L.). Šis augalas natūraliai auga Amerikos žemyne nuo Meksikos iki Čilės. Jis žydi ir dera ištisus metus, tačiau gyvena tik 4-5 metus. Vaisiai vadinami uogomis, o jų minkštime gausu vitaminų A, B, C, D ir cukraus.
Persimonai: Egzotinis Skonis, Pritaikytas Lietuvoje
Iš šiltųjų kraštų oranžiniai persimonų vaisiai į Lietuvą atkeliauja pačiu tamsiausiu laikotarpiu - gruodžio mėnesį. Persimonai vedantys rytiniai, dar vadinami japoniniais, juodmedžiai (Diospyros kaki) priklauso prie juodmedinių (Ebenaceae) šeimos persimonų (Diospyros) genties augalų. Šių augalų tėvynė - Kinija.
Persimonų auginimas ir populiarumo istorija
Būtent iš Kinijos persimonai pasklido į skirtingas pasaulio vietas. XIX a. pirmajame dešimtmetyje jie pradėti auginti Kalifornijoje bei Pietų Europoje. Šiais laikais persimonai užauga ne tik Kinijoje, bet ir Italijoje, Ispanijoje, Egipte, arabų šalyse, Pietryčių Azijoje bei Amerikoje - šalyse, kuriose vyrauja subtropinis ir tropinis klimatas. Tačiau yra vietovių, kur šie vaismedžiai auginami ir atšiauresnėmis klimato sąlygomis dėl selekcininkų išvestų atsparių ir derlingų veislių. Jų šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei 1500.
Persimonai mėgstamais vaisiais tapo ne iškart. Šiaurės Amerikos pirmieji gyventojai persimonų paragavo, tačiau nepatiko sutraukiantis jų skonis. Maždaug tų pačių pojūčių patyrė ir europiečiai. Tik vėliau paaiškėjo, kad persimonų negalima liesti iki pirmųjų šalčių, nes tik jų paspirginti jie subręsta ir įgauna puikų skonį. Didžiausias persimonų vartojimo bumas pasaulyje kilo, kai apie 1846-1848 m. Amerikos admirolas Metju Peris parsivežė šių vaisių iš Japonijos. Tuo metu jie buvo vadinami japoniškais, arba rytietiškais, persimonais.
Persimonų nauda ir vartojimas
Persimonai vertinami dėl didelių, sultingų ir vertingų vaisių. Jie saldūs, nes jų sudėtyje yra 13-20 proc. cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės. Persimonuose taip pat yra organinių rūgščių - 0,05-0,20 proc., vitaminų C, A, P, karoteno, rauginių medžiagų, makro- ir mikroelementų - kalio, kalcio, fosforo, geležies, jodo. Saldūs oranžiniai persimonai yra labai naudingi sveikatai, vertinami dėl juose susikaupusių gliukozės ir sacharozės. Teigiama, kad jie padeda netgi numesti svorio. Ne veltui jie vadinami dieviškaisiais vaisiais.
Vaisiai gali būti atsargiai, nepažeidžiant odelės nuskinami prieš prinokstant ir sandėliuojami. Jie vartojami švieži, kai gerai sunoksta ir net pernoksta. Šių vaisių nokimą galima pagreitinti 12 valandų palaikius šiltame (30-40 ºC) vandenyje. Persimonus, kaip ir figas, galima džiovinti, skanios ir jų uogienės.
Persimonų auginimas Lietuvoje
Persimonų vaisių galima pabandyti užsiauginti ir Lietuvoje, juolab kad ne viename medelyne galima nusipirkti šiuos vaisius vedančių augalų sodinukų. Tačiau renkantis jų veisles būtina žinoti, kurios mūsų šalyje sėkmingai peržiemos net ir tada, kai užklups tikrai žvarbi žiema. Kaukaziniai juodmedžiai atlaiko tik nedidelį šaltį - iki -15 ºC, todėl, temperatūrai dar žemiau nukritus, vaismedžiai gali nušalti. Rekomenduojama kur nors užuovėjoje sodinti amerikinius juodmedžius arba jų hibridus, kurie gaunami kryžminant afrikines ir rytines veisles.
Aktinidijos: Tolimųjų Rytų Lianos su Superuogomis
Aktinidijos (Actinidia Lindl.) priklauso aktinidinių (Actinidiacea) šeimai, aktinidijų (Actinidia) genčiai. Tai sumedėję vijokliniai, iki 8-10 m aukščio, dvinamiai (kryžmadulkiai) augalai (lianos), kilę iš Pietryčių Azijos tropinių miškų. Gentyje yra 36 rūšys. Europoje pradėtos auginti XIX a. pradžioje, o Lietuvoje dekoratyviniuose želdynuose auginamos jau per šimtą metų. Aktinijos tuo pačiu ir dekoratyvūs augalai.
Aktinidijų nauda sveikatai
Aktinidijos yra kilusios iš Tolimųjų Rytų. Vietiniai gyventojai jų uogas nuo seno naudoja ne tik maistui, bet ir gydymui. Vaisiuose yra daug organizmui reikalingų medžiagų: organinių rūgščių, pektino, karotino, vitaminų C, E, cukraus, kuris ir nulemia uogų skonį - jos saldžios arba saldžiarūgštės su švelniu ananasiniu aromatu. Pagal vitamino C kiekį aktinidijos pralenkia kitus augalus. Užtenka kasdien suvalgyti po 3-5 žalias, šaldytas arba džiovintas uogas, ir organizmas apsirūpina reikiamu jo kiekiu. Be to, aktinidijos kaip dekoratyvūs vijokliniai augalai, gali būti naudojamos pavėsinėms, arkoms, balkonams apželdinti.
Auginimo ypatumai
Norint, kad šie augalai derėtų, būtina pasisodinti ir vienų, ir kitų (moteriškos ir vyriškos giminės). Dabartiniu metu paplitusios tiek Šiaurės, tiek ir Pietų pusrutulyje, tačiau jų papilitimą riboja klimato sąlygos.
- Vieta. Nors aktinidijos savo gimtinėje auga paunksnėje apsivijusios aukštų medžių kamienus ir gauna tik išsklaidytą, tačiau gausiau dera augdamos saulėtoje šiltoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjų. Tinkamiausi purūs, derlingi, turtingi humusu, laidūs, giliai suarti ir perpuvusiu mėšlu patręšti (30-40 t/ha) priemoliai arba priesmėliai. Pageidautina neutrali arba silpnai rūgšti dirvožemio reakcija. Joms netinka lengvos, greitai džiūstančios smėlio, taip pat ir sunkios molio dirvos, kuriose ilgai užsistovi vanduo.
- Sodinimas. Sodinama pavasarį kuo anksčiau, kad iki vegetacijos pradžios spėtų įsišaknyti. Jų sodinimui iškasamos 0,5x 0,5x 0,5 m duobės. Jei sodinama drėgnoje vietoje, prieš sodinimą supilamas 20-30 cm kalnelis ir rekomenduojamas drenuojamas sluoksnis. Margalapės aktinidijos sodinamos 1,5-2 m, o smilialapės - 2-2,5 m atstumais eilėje ir 3-4 m tarp eilių. Būtini ir vyriški augalai. Moteriškų aktinidijų žiedai savomis žiedadulkėmis beveik neapsidulkina. Todėl aktinidyne būtini vyriški augalai visoms šiuo metu žinomoms veislėms. Vyriškus augalus reikia išdėstyti taip, kad iki kiekvieno moteriško augalo būtų ne didesnis kaip 10 m atstumas.
- Reikalingos atramos. Antrais auginimo metais išilgai eilių kas 4-5 m iki 0,5-0,7 m gylio įkalami 2,5 m aukščio plieninio vamzdžio 60-80 mm skersmens stulpeliai, prie jų tvirtinamos įtemptos vielos (špaleriai) 0,6 ir 1,2 bei 1,8 m aukštyje. Nedengta plieninė viela ilgainiui aprūdija ir, vėjui judinant aktinidijas, pjauna jų šakas.
- Augalų priežiūra. Margalapių aktinidijų priežiūra šiek tiek sudėtingesnė tol, kol augalai yra jauni. Paprastai ravima rankomis, kauptuku kaupiama labai atsargiai, nes aktinidijų šaknys išsidėsčiusios paviršiuje. Mulčiuojama nupjauta žole, perpuvusiu mėšlu, šiaudais, smulkinta medžio žieve, durpėmis, agroplėvele.
- Tręšimas. Aktinidijų šaknys yra labai jautrios trąšoms, todėl būtina parinkti tikslias jų normas. Ypač svarbu nepertręšti azoto trąšomis, kurios skatina ūglių augimą, ir jie prieš žiemą nebesumedėja. Rekomenduojama tręšti pavasarį kompleksinėmis trąšomis (N:P:K 1:0,5:1,2).
- Genėjimas. Aktinidijos genimos 2 kartus per metus: ramybės laikotarpiu ir vasarą. Svarbu, kad žaizdos iki vegetacijos atsinaujinimo spėtų apdžiūti ir pavasarį „neverktų".
- Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Aktinidijos turi dar vieną išskirtinę savybę - tarp sodo augalų išsiskiria atsparumu ligoms ir kenkėjams.
- Dauginimas. Aktinidijos gerai dauginasi įvairiais vegetatyvinio dauginimo būdais: horizontaliomis atlankomis, žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais, skiepijant, ir sėklomis.
Derliaus nuėmimas ir perdirbimas
Margalapių aktinidijų uogos Lietuvoje noksta nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio. Nokdamos patamsėja, suminkštėja ir pasidaro malonaus saldžiarūgščio skonio. Pernokusios ima byrėti. Noksta ne vienu metu. Nuskintos ir padėtos šaltai gali išsilaikyti apie mėnesį. Nuskynus dar ne visai sunokusias uogas galima laikyti dar ilgiau. Tai suteikia galimybę pervežti dideliais atstumais, taip pat prailgina perdirbimo laiką. Uogos valgomos šviežios. Jų švelnus, burnoje tirpsaantis minkštimas turi malonų aromatą. Skanios ir džiovintos, primena razinas. Džiovinamos 50-60 laipsnių temperatūroje. Kadangi šviežias margalapių aktinidijų uogas galima išlaikyti neilgai, jos daugiausia perdirbamos - uogienėms (galima maišyti ir su kitais vaisiais arba uogomis), tyrėms, džemams, kompotams, tinka saldainiams virti, spausti sultims, vynui gaminti, šaldyti.
Populiariausios aktinidijų rūšys
Šalčiui atspariausia yra margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta). Ji pakenčia didesnį kaip -30 laipsnių šaltį. Anot sodininko, pagal vitamino C kiekį margalapės aktinidijos vaisiai neturi sau lygių. Margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta (Rupr.) Maxim.) - tai krūmas arba liana 5-7 m ilgio, plonais, iki 2-5 cm skersmens stiebais. Savaime paplitusi Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Tolimuosiuose Rytuose, ypač Usurijos taigoje ir pietų Sachaline. Tolimuosiuose Rytuose aktinidijos vadinamos kišmiš arba amūriniu agrastu. Margalapės aktinidijos uogos sunoksta praėjus maždaug 60 dienų po žydėjimo, liepos pabaigoje iki rugsėjo vidurio. Vienas krūmas gali užauginti kelis kilogramus uogų. Nokdamos patamsėja, suminkštėja ir pasidaro malonaus saldžiarūgščio skonio. Pernokusios ima byrėti. Noksta ne vienu metu.
Smilialapė aktinidija (dar minimos „kivių“ dalys). Uogos skoniu ir derlingumu pranoksta margalapę aktinidiją, be to, jos išsirpsta labiau vienu metu. Prinokusios uogos nenubyra, todėl lengva sudoroti derlių. Jų vaisių skonis panašus į kivių, tik išorė neplaukuota. Kultūrinių veislių sveria 4-6 g. Išsirpusios kvapios, labai saldžios. Uogų spalva žalsvai geltona, aromatas panašus į ananasų. Jose yra 12,2 proc. cukrų ir 2,6 proc. organinių rūgščių. Augalai pradeda derėti 4-5 metais po sodinimo.
Kiviai žaliu sultingu minkštimu ir šeriuota žieve auga ant subtropikuose ir vidutinėse platumose augančių vijoklinių augalų - kivinių aktinidijų. Teigiama, kad kai kur jei vadinami kiniškais agrastais. Kivis neatsitiktinai yra ne tik vaisiaus, bet ir paukščio pavadinimas. Paukštis kivis, į kurį vaisius panašus savo spalva ir forma, ir davė vaisiui savo vardą. Dabar kiviai auginami daugelyje subtropinio klimato šalių. Daugiausia - Italijoje, taip pat Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Prancūzijoje ir pan.
Kiti Egzotiniai Vaisiai ir Riešutai iš Pietų Kraštų
Kai kurie produktai, augdami ant medžių, krūmų ar ūkiuose nė trupučio neprimena to, ką esame įpratę matyti turguje, parduotuvėse ar ant savo pietų stalo, o dažno augalo žiedai tiesiog užburia grožiu. Štai keletas populiariausių vaisių ir riešutų rūšių bei jų ypatumų:
Pietų Kraštų Riešutai ir Sėklos
- Sezamo sėklos. Sezamai auga tropikuose, daugiausia Afrikoje, taip pat Azijoje: Šri Lankoje, Kinijoje, Indijoje. Būtent iš Indijos kilusio indinio sezamo sėklos ir naudojamos maistui, iš jų spaudžiamas aliejus. Sezamų sėklos yra labai maistingos. Jose daug imuninę sistemą stiprinančio cinko ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
- Žemės riešutai. Pasirodo, tai - pupinių šeimos augalo arachio vaisiai, kurio ankštys susiformuoja po žeme. Daugiausiai arachių auginama Kinijoje, Indijoje, Nigerijoje ir JAV. Žemės riešutai naudingi smegenims.
- Anakardžiai. Malonaus skonio riešutai išties yra vakarinių anakardžių medžio vaisiai. Tai - lenkti iš dviejų skiltelių sudaryti sausieji kauliavaisiai, kurio kiekvieno viduje yra po sėklą. Daugiausia anakardžių auga Vietname, Nigerijoje, Indijoje ir Dramblio kaulo krante.
- Pistacijos. Žmonės jau seniai žino ir mėgsta šiuos riešutus. Archeologai aptiko, kad pistacijų riešutai maistui vartoti dar 6 750 metais prieš Kristų. Auga pistacijos ant anakardžių šeimai priskirtinų medžių, kurių daugiausia yra tropiniuose kraštuose. Daugiausiai pistacijų užauginama Irane, taip pat JAV, Turkijoje, Kinijoje ir Sirijoje.
- Migdolai. Tai - slyvų genties medis, kuris paprastai išauga iki 4-10 metrų aukščio, žydi anksti pavasarį, ant šakos suformuodamas pailgus žiedus ir meta lapus. Migdolas natūraliai paplitęs Artimuosiuose Rytuose, Indijoje ir Šiaurės Afrikoje, taip pat auginamas Viduržemio jūros regione, Pakistane, Kinijoje, JAV ir Australijoje. O tai, ką mes esame įpratę valgyti, yra migdolo vaisiaus branduolys.
Populiariausi Egzotiniai Vaisiai
- Bananai. Daugumai šis geltonas vaisius saldžiu minkštimu yra pats mėgstamiausias. Beje, botanikai jį laiko ne vaisiu, bet uoga. Auga bananai ant bananinių šeimos žolinių augalų, pasižyminčių milžiniškais (net iki 4 m ilgio) lapais ir turinčių stiprius šakniastiebius. Šių medžių vaisiai auga kekėmis. Bananai yra vieni iš seniausių kultūrinių augalų, o pagal vaisių derliaus kiekį jie yra ketvirti pasaulyje po vynuogių, citrusinių vaisių ir obuolių. Šie vaisiai yra kilę iš Pietryčių Azijos drėgnųjų atogrąžų miškų. Šiuo metu pagrindinės bananų tiekėjos yra Indija, Kinija, Uganda, Filipinai ir kitos šalys.
- Ananasai. Gardieji, sultingieji ir labai daug vitaminų turintys ananasai auga ant daugiamečių 1-1,5 m aukščio augalų, kurie turi kardo formos aštrius lapus, supančius storą stiebą. Manoma, kad ananasai kilę iš Pietų Amerikos, vietovės, esančios tarp Brazilijos ir Paragvajaus. Dabar daugiausia jų užauginama Kosta Rikoje, Brazilijoje, Filipinuose, Tailande, Indonezijoje ir Indijoje.
- Granatai. Granatas - paprastojo granatmedžio, užaugančio iki 5-8 m aukščio, vaisius. Granatų sezonas priklauso nuo vietos, kurioje jie auga. Šiauriniame pusrutulyje jis būna nuo rugsėjo iki vasario, o pietiniame - nuo kovo iki gegužės. Manoma, kad granatmedžiai kilę iš teritorijos, kurioje yra šių dienų Iranas, ir buvo auginami dar nuo antikos laikų. Su granatais susiję daug mitų ir legendų. Jie ne kartą minėti Biblijoje.
- Datulės. Saldžiosios daugelio mėgstamos datulės yra datulinių finikų arba datulinių palmių vaisiai. Datulės jau tūkstančius metų yra vienas svarbiausių maisto produktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Archeologiniai radiniai liudija, kad rytų Arabijoje datulinės palmės buvo auginamos jau 6 tūkst. m. pr. Kr. Auga iki 15-25 m aukščio išstypstančios datulinės palmės Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dykumų oazėse.
- Mangai. Gardūs ir sultingi mangai auga ant anakartinių šeimos visžalių 35-40 m aukščio medžių - indinių mangų, kraunančių kvapnius baltus žiedus. Mangai Pietų Azijoje buvo kultivuojami tūkstantmečius, o vėliau paplito po Pietryčių Aziją ir dabar auginami daugelyje tropinių šalių. Gerai prinokę mangai yra dideli ir tvirti, turi daug vitaminų.
- Figos. Figos yra skiautėtalapio fikuso vaisiai. Šie medžiai natūraliai auga Viduržemio jūros regiono rytuose, Kaukaze, Pietvakarių Azijoje, o taip pat auginami įvairiuose subtropikų kraštuose. Užauga šie medžiai iki 6,9-10 m aukščio. Skiautėtalapiai fikusai yra vieni seniausių kultūrinių augalų, kurių liekanų rasta neolito laikų (9 400 - 9 200 m. pr. Kr.) kaime Jordano slėnyje. Vėliau šie medžiai buvo ypač paplitę senovės Graikijoje. Įdomu ta, kad Pradžios knygoje būtent figa vadinama „uždraustuoju vaisiu“. Figmedis - bene lengviausiai auginamas terasos augalas, kuris ne tik dekoratyvus ir praktiškas, bet ir vertingas vaistinis augalas.
- Kertuočiai (drakonvaisiai). Kertuočiai, dar vadinami drakonvaisiais, Lietuvoje yra mažiau žinomi, bet jų galima nusipirkti ir mūsų parduotuvėse. Maždaug 10 cm ilgio rožiniai kertuočio vaisiai su baltu minkštimu viduje yra vertinami, nes turi daug vitamino C. Valgomi jie kaip ir melionai - perpjaunami išilgai, minkštiną kabinant šaukšteliu. Kertuočių gimtinė yra Meksika, iš kur jie paplito po Centrinę Ameriką. Taip pat kertuočiai auginami Pietryčių Azijoje, JAV, Izraelyje, Australijoje, Kipre ir Kanarų salose.
Pietų Kraštų Vaisiai: Maistinės Savybės ir Kilmė
Apibendrinant, žemiau pateikiama lentelė, kurioje suvestos pagrindinės aptartų pietų kraštų vaisių maistinės savybės ir kilmės regionai.
| Vaisius | Pagrindinės Maistinės Medžiagos / Savybės | Kilmės Regionas |
|---|---|---|
| Persimonai | 13-20% cukrų (fruktozė, gliukozė), Vit. C, A, P, karotenas, kalis, kalcis, fosforas, geležis, jodas. Padeda numesti svorio. | Kinija |
| Aktinidijos | Daug Vitamino C (pralenkia kitus augalus), organinės rūgštys, pektinas, karotinas, Vit. E, cukrus, ananasinis aromatas. | Pietryčių Azija (Tolimieji Rytai) |
| Papajos | Vitaminai A, B, C, D ir cukrus. Vaisiai vadinami uogomis. | Amerikos žemynas (nuo Meksikos iki Čilės) |
| Avokadai | 11 rūšių vitaminų, 14 rūšių mineralų, daug sveikatai naudingų riebalų. | Centrinė Meksika |
| Bananai | Vieni seniausių ir populiariausių kultūrinių augalų, ketvirti pagal derlių pasaulyje. Botanikai laiko uoga. | Pietryčių Azijos drėgnieji atogrąžų miškai |
| Ananasai | Labai daug vitaminų. Sultingi. | Pietų Amerika (tarp Brazilijos ir Paragvajaus) |
| Granatai | Minimi Biblijoje, susiję su mitais ir legendomis. Sezonas priklauso nuo vietos. | Iranas |
| Kertuočiai | Daug vitamino C. Valgomi kaip melionai. | Meksika |
| Mangai | Daug vitaminų. Gardūs ir sultingi. | Pietų Azija |
| Datulės | Saldžios. Vienas svarbiausių maisto produktų Artimuosiuose Rytuose tūkstančius metų. | Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika |