Alytus, įsikūręs vaizdingoje Nemuno kilpoje, yra didžiausias Pietų Lietuvos miestas ir svarbus regiono centras. Alytaus rajono savivaldybė plyti Lietuvos pietuose, o jos geografinė padėtis lemia tiek turtingą kraštovaizdį, tiek savitus klimato ypatumus.
Geografinė Padėtis ir Kraštovaizdžio Įvairovė
Alytaus rajono savivaldybė plyti Lietuvos pietuose. Vietovių reljefas ganėtinai įvairus. Dalis teritorijos yra Nemuno vidurupio plynaukštėje, rytinė - Neries žemupio plynaukštėje, pietinė siekia Pietų Lietuvos aukštumą. Savivaldybės teritoriją iš pietų į šiaurę kerta Nemuno slėnis. Jo vakaruose yra Sūduvos aukštuma, rytuose - Dzūkų aukštuma su aukščiausia rajono vieta - 201 m virš jūros lygio. Ši gamtinė įvairovė sukuria išskirtinį ir patrauklų regiono veidą.
Rajonas turtingas vandens telkinių. Be Nemuno, teka Peršėkė, Dovinė, Varėnė; tyvuliuoja 70 ežerų (didžiausi Žuvinto, Didžiulio), 4 tvenkiniai, Žuvinto ir kitos pelkės. Gausūs vandens ištekliai dar labiau praturtina gamtinį kraštovaizdį ir sudaro puikias sąlygas tiek gamtos mėgėjams, tiek poilsiautojams.
Alytaus Miestas: Istorija ir Šiuolaikinis Veidas
Rajono savivaldybės centras Alytus įsikūręs Nemuno kilpoje, atstumas iki Vilniaus - 101 km. Pirmąjį kartą rašytiniuose šaltiniuose (kryžiuočių kronikose) vietovardis paminėtas 1377 m. Manoma, kad Alytaus vardas kilęs iš piliakalnio papėdėje tekančio upelio pavadinimo - Alytupis. Miesto teisės Alytui suteiktos 1581 m. birželio 15 d. Alytui buvo suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė ir herbas - balta rožė raudoname fone. Todėl šiandien Alytus dar vadinamas baltosios rožės miestu.
Alytus yra didžiausias Pietų Lietuvos, šeštasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Jis užima 40 km2 plotą, čia gyvena 63,64 tūkst. žmonių. Šie skaičiai pabrėžia miesto svarbą regionui.
Alytaus miesto pagrindiniai duomenys
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Plotas | 40 km2 |
| Gyventojų skaičius | 63,64 tūkst. |
| Pirmas paminėjimas | 1377 m. |
| Miesto teisės suteiktos | 1581 m. |
| Miesto herbas | Balta rožė raudoname fone |
Istoriškai Alytus patyrė reikšmingų pokyčių. XIX a. Alytus paskelbtas III klasės tvirtove: pastatytos trejos kareivinės, trys tiltai, supilti fortai, nutiesti plentai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Alytus tapo apskrities centru. Po Nepriklausomybės kovų (1918-1920 m.) Alytus buvo didžiausias apskrities miestas, regiono kultūros ir švietimo centras. 1932 m. jam suteiktas kurorto statusas, pabrėžiant jo patrauklumą ir potencialą.
Klimatas ir Orai Alytaus Regione
Geografinė situacija lemia, kad orai Alytuje gali būti skirtingi. Savivaldybės teritorijoje susikerta dviejų klimatinių parajonių ribos. Vakarinė teritorijos dalis, drauge su Alytaus miestu, patenka į Nemuno žemupio parajonį. Rytinė Alytaus rajono dalis priskirta klimatiniam Dzūkų parajoniui, čia didesnę įtaką daro kontinentinės oro masės. Jos lemia mažesnį kritulių kiekį ir šaltesnes žiemas, palyginti su vakarine regiono dalimi.
Alytaus Gamtos Grožis ir Žalieji Plotai
Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. Ji miestą dalija į dvi dalis, suteikdama jam unikalų kraštovaizdį. Daugiau nei trečdalį miesto teritorijos užima žalieji plotai, kurie yra miesto pasididžiavimas ir poilsio oazė gyventojams bei svečiams.
Alytus - Sportinio Turizmo Centras
Alytus žinomas kaip viena iš Lietuvos sportinio turizmo traukos vietovių. Kasmet mieste organizuojami įvairūs tarptautiniai sporto renginiai, pritraukiantys tiek dalyvius, tiek žiūrovus. Miestas siūlo platų aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybių spektrą.
Mėgstantieji aktyvų poilsį gali apsilankyti baseinuose ir saunose, sporto salėse ir klubuose, teniso kortuose, leistis į kelionę Nemunu baidarėmis ar plaustais, pasivažinėti kartingais ar visureigiais, žaisti biliardą, boulingą ar dažasvydį. Ši gausa veiklos daro Alytų puikia vieta tiek trumpam savaitgalio pabėgimui, tiek ilgesniam aktyviam poilsiui.
