Latvija - artima ir kartu dar neatrasta kaimynė, siūlanti daugybę įdomių patirčių. Nuo istorinių vietų iki kulinarinių kelionių, Latvija gali nustebinti net ir patyrusius keliautojus. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias lankytinas vietas ir unikalias maitinimo įstaigas, kurios leis patirti tikrąją Latvijos dvasią.
Istorinės pamokos: demografiniai procesai ir jų priežastys
Žurnalistai turėtų žinoti ne tik tas problemas, kurias 2014 metais atskleidė Latvijos Seimo rinkimai, bet ir priežastis tas problemas pagimdžiusias. Okupantas visame Pabalytyje vykdė vienodą „tautų maišymo" politiką, stengdamasis į šias respublikas atkelti kaip galint daugiau gyventojų iš šalies gilumos, tuo pačiu „atskiesti" šių respublikų nacionalinę sudėtį, iš kurios sklido didesnis ar mažesnis pasipriešinimas okupantų valdžiai. Kyla klausimas, kodėl okupanto inicijuota „tautų maišymo" politika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo vienoda, tuo tarpu rezultatai tapo skirtingi? Visų pirma turime išsiaiškinti, kokia ta „tautų maišymo" politika buvo? Sąjunginės ministerijos Pabaltijo respublikose dirigavo kur ir kokias didžiules įmones - monstrus statyti. Skirdamos lėšas kiekvienos įmonės statybai kartu skirdavo ir tam tikrą ir nemažą dalį lėšų vadinamo „gyvenamojo ploto" statybai. Vadinasi, kartu su įmonės pastatais kilo tame pačiame mieste ir daugiabučiai namai, kurie visi buvo valstybiniai. Tokios įmonės statybos metu ir ją pastačius šalies gilumoje vyko naujai statomai arba jau pastatytai įmonei darbuotojų verbavimas, neva turinčių analogiškoje įmonėje darbo patirtį arba tik ką baigusių atitinkama statomos įmonės profiliui aukštąjį mokslą specialistų. Bet tokių su atitinkama patirtimi ar specialybe buvo vienas kitas. Demografinės okupanto politikos esmė buvo ta, kurią numatė ir įstatymai, kad tokie atsiųsti darbuotojai butus gaudavo praktiškai be eilės, kai vietiniai gyventojai įprastai buto laukdavo dešimtis metų. Dėl tokios „tautų maišymo" politikos intensyviai keitėsi Pabaltijo respublikų tautinė sudėtis.
Duomenys, kaip tai vyko, pateikti lentelėje. Būtina pažymėti, kad prieškariniai gyventojų surašymai Lietuvoje buvo tik 1923 m., Latvijoje - 1935 m., Estijoje - 1934 m. Tiesa, Lietuvoje gyventojų surašymas buvo ir vokiečių okupacijos 1942 metais, kurie parodo, kad Lietuvoje gudų, tuo pačiu rusų buvo 2,9 proc. kai 1923 m. rusų ir gudų 2,7 proc., vadinasi, prieškariniu laikotarpiu rusakalbių gyventojų dalis Lietuvoje praktiškai nesikeitė. Dar būtina pažymėti, kad neoficialūs duomenys rodo, kad 1939 m. atgavus Vilniaus miestą ir aplinkinę teritoriją lenkų tautybės gyventojų keliais procentais padidėjo, tuo pačiu lietuvių sumažėjo, bet nenukrito žemiau 80 proc. ribos.
| Pavadinimas/metai | Pokytis (proc. punktai) iki 1959 m. | Pokytis (proc. punktai) 1959-1989 m. |
|---|---|---|
| Estija (1934 m.) | ||
| Estų | -13,6 | -16 |
| Rusų | 11,9 | 10,2 |
| Baltarusių | 0,9 | 0,9 |
| Žydų | 0 | -0,2 |
| Latvija (1935 m.) | ||
| Latvių | -13,5 | -10 |
| Rusų | 16 | 7,4 |
| Baltarusių | 1,5 | 1,5 |
| Žydų | -3 | -0,9 |
| Lietuva (1923 m.) | ||
| Lietuvių | -10 | 0,3 |
| Rusų | 6 | 0,4 |
| Batrarusų (gudų) | 0,9 | 0,6 |
| Lenkų | 5,3 | 0,9 |
| Žydų | -6,7 | -0,6 |
Lentelė rodo, kad Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje demografiniai pokyčiai, ypač rusakalbių požiūriu, iki 1959 metų vyko maždaug tolygiai, tuo tarpu nuo 1959 m. iki nepriklausomybių šiose šalyse atkūrimo Lietuvos demografiniai pokyčiai keletą kartų mažesni negu Estijos ir Latvijos. Vienas šių pokyčių aspektas - visuomenės nuomonės kaita.
Man pradėjus dirbti žurnale „Moksas ir technika" architektas Steponas Stulginskis atnešė straipsnį, kuriame jis siūlė apriboti visų pirma Vilniaus ir Kauno, taip pat ir Klaipėdos, Šiaulių ir dalinai Panevėžio miestų ugdymą, o pramonės įmonių statybą nukreipti į mažuosius miestus. (Stulginskis S. LTSR pramonės išdėstymas ir miestų ugdymas. - „Mokslas ir technika", 1959, Nr. 1, p.10-12).
Manau, jauniems žurnalistams sunku įsivaizduoti, ką reiškė prevencinė spaudos cenzūra, kurią vykdė tam skirta įstaiga įprastai vadinama Glavlitu. Tuo metu visus rankraščius prieš atiduodant spausdinti reikėdavo pateikti Glavlito cenzoriui. Rankraščius Glavlitui galėdavo nunešti bet kuris redakcijos darbuotojas, o atsiimti galėdavo tik vyriausieji redaktoriai ar jų pavaduotojai, kuriems cenzorius tik žodžiu pasakydavo savo sprendimą. Žurnalas „Mokslas ir technika" buvo tik ką įsteigtas, jo redakcija buvo Kaune, redakcijos darbuotojai pagrindinai buvo inžinieriai, neturintys leidybinės patirties, todėl pirmojo numerio dienraščius teko nešti į Glavlitą keletą kartų, cenzoriai vis rasdavo priekabių. Mūsų žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi buvo paskirtas antraeilininkas Kauno politechnikos instituto prorektorius prof. Marijonas Martinaitis, todėl santykių su Glavlitu tvarkymas teko man, kaip jo pavaduotojui. Glavlito sprendimą buvo draudžiama kam nors pagarsinti, tarp visų ir autoriui, už tai grėsdavo net laisvės atėmimo bausmė kaip už valstybinės paslapties paskelbimą.
Kaune Glavlito vyresniuoju cenzoriumi dirbo kažkos Jurborskis, kuris pats būdamas žydas mėgdavo pasakoti žydiškus anekdotus. Mane kiti žurnalistai įspėjo apie šią Jurbogskio silpnybę ir patarė niekuomet neatsiprašinėti, kad neturi laiko, kol jis nebaigė pasakoti anekdotų. „Tapsi amžinu priešu", - pasakė. Supratęs tai aš į Glavlitą eidavau prieš pietų pertrauką ir atidžiai klausydavau jo pasakojamų anekdotų, kol jo žmona paskambindavo ir jam priekaištaudavo, kad jis laiku neateina pietų. Savo atidžiu klausymusi jo pasakojimo įgijau jo pasitikėjimą ir man jis kartais pasakydavo ir laikomus slaptais dalykus.
Redkolegijos posėdyje aptariant S. Stulginskio straipsnį, neprisimenu kuris redkolegijos narys užsiminė, kad įgyvendinant jo idėjas reikės mažiau statyti gyvenamųjų namų. Po šio posėdžio mane išsikvietęs akademikas Algirdas Žukauskas, kuris tuo metu buvo Valstybinio mokslo ir technikos komiteto pirmininku, pasakė, kad apie gyvenamojo ploto statybos galimus pokyčius įgyvendinant S. Stulginskio idėjas nebūtų skelbiama, nes tada gali būti mums priekaištaujama, kad mūsų idėjos orientuotos ne į sąjunginių, o į vietinių tikslų įgyvendinimą, kas centrinės valdžios buvo smerkiama.
Kai nuėjau atsiimti rankraščių tarp kurių buvo ir S. Stulginskio straipsnis Jurborgskis man pasakė, kad šį straipsnį spausdinti negalima ir pradėjo pasakoti anekdotus. Aš atidžiai jo klausiau, kol jo žmona paskambino dėl pietų. Tada aš pradėjau prašyti, kad jis paaiškintų draudimo priežastis ir leistų šį straipsnį spausdinti. Jis pasakė, kad jis nieko prieš, bet skyrius (tikriausia Centro Komiteto) neleidžia. Mat Maskva reikalavo pramones įmones statyti tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, be to tuo metu Lietuvos komunistų partijos vadovybei buvo priekaištaujama dėl Trakų pilies restauravimo. Pažymėtina, kad dėl Trakų pilies restauravimo po kurio laiko buvo pašalintas iš pareigų antrasis CK sekretorius Vladas Niunka (1961 m.). Cenzoriui visą laiką įrodinėjau, kad aš nukentėsiu, jei S. Stulginskio straipsnis neišvys šviesos, ir įkyriai trukdžiau jam eiti pietauti, kol jo žmona antrą kartą paskambino ir pradėjo bartis dėl pietų. Tada Jurbogskiui trūko kantrybė ir jis patarė, parašyti, kad šis straipsnis spausdinamas diskusine tvarka, tada nereikės atsakyti nei man nei jam. Nežinau kaip būtų klostęsi reikalai, jeigu ne antras cenzoriaus žmonos skambutis, bet jis lėmė, kad S. Stulginskio straipsnis, neatitinkantis Maskvos reikalavimų, išvydo šviesą. Po to teko organizuoti diskusiją, kuri tęsėsi per kelis žurnalo numerius. Rezultate buvo suformuota visuomenės nuomonė, kad pramonė be didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio būtų plečiama dar penkiuose miestuose - Alytuje, Marijampolėje, Plungėje ar Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje. Šią idėją perėmė ir Mokslų akademijos Ekonomikos institutas, kuris 1962 m. parengė Lietuvos gamybinių jėgų išvystymo planą, kuris ir buvo realizuotas. (žr. Tiškus G. Planavimo procesai Lietuvoje: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, nacionalinis plėtros planas bei jų įtaka regionų plėtrai šalyje. - www.logincee/4054/library).
Mažuose miestuose darbo jėga buvo telkiama iš aplinkinių kaimų, todėl daugiabučių namų buvo statoma mažiau, to pačiu ir atvykėlių iš šalie gilumos buvo mažiau. Nors ir šiuo atveju buvo klaidų, pavyzdžiui, Alytuje statyti dideles įmones buvo persistengta, todėl čia atvykėlių buvo palyginti daug daugiau negu kituose keturiuose mažuosiuose miestuose. Yra nuomonių, kad minimus demografijos procesus lėmė ir tai, kad komunistų partijoje, kuri dirigavo visus pagrindinius krašto raidos procesus, Lietuvoje palyginti buvo daugiau vietinių gyventojų, kai Latvijoje ir tuo labiau Estijoje šiose partijose ypač jų vadovybėje dominavo „importuoti" iš šalies gilumos su latviškomis arba estiškomis pavardėmis, surusėję net tų kalbų nemokantys asmenys, kurie daug mažiau rūpinosi vietos reikalais negu Lietuvoje. Šiandieną matome, kad toks pramonės vystymas, didelių pramonės įmonių - monstrų plėtra turėjo daug neigiamų pasekmių, daugelyje vietų buvo neleistinai teršiama gamta, bet demografiniu požiūriu, tautos išlikimo požiūriu suvaidino teigiamą vaidmenį. Tuo tarpu Estijoje pramonės plėtra tuo metu buvo sutelkta pagrindinai Taline ir Tartu, Latvijoje - pagrindinai Rygoje, Liepojoje ir Daugpilyje. Pažymėtina, kad pastarajame mieste nepriklausomybės atstatymo metais buvo likę tik 16 proc. vietos gyventojų.
Kulinariniai atradimai Latvijoje
Latvija siūlo ne tik istorines įžvalgas, bet ir nepamirštamus kulinarinius potyrius. Nuo tradicinių turgaviečių iki inovatyvių restoranų, kiekvienas ras kažką sau.
Rygos Centrinė Turgavietė: skonių ir kvapo simfonija
Rygos miesto turas neįsivaizduojamas be apsilankymo vienoje didžiausių Šiaurės Europos turgaviečių - Rygos centrinėje turgavietėje. Čia galima rasti įvairių užkandžių ir skanėstų lauktuvėms. Turgavietė pulsuoja gyvenimu ir yra puiki vieta pajusti miesto ritmą.
Vizitas į šaltalankių sodą: ne tik arbata
Toliau keliaujant po Latviją, verta užsukti į šaltalankių sodą. Čia galima sužinoti, ką iš šių uogų gamina - ir tai tikrai ne vien arbata. Šaltalankiai naudojami gaminant sultis, alų, aliejų ir net kosmetiką. Tai puiki galimybė susipažinti su vietos produkcija ir paragauti unikalių gaminių.
„Karina Home“ Latgaloje: netikėtas atradimas
Keliaujant po Latviją, kartais geriausi atradimai įvyksta netikėtai. Latgalės turizmo informacijos centras rekomendavo aplankyti naujai atvėrusią vietą Priežmalės miestelyje - „Karina Home“. „Karina Home“ įsikūrusi sename, dar nuo sovietmečio likusiame lofto stiliaus renovuotame name. Kadangi buvo pirmadienio vidurdienis, prieš atvykstant buvo paskambinta ir pasiteirauta, ar galima užsukti. Mums paaiškino, kad jei jau atvažiuojame, būtų puiku, jei pasirinktume, ko pageidaujame iš meniu, kad galėtų pradėti ruošti. Pasirinkome užkandėles su krevetėmis ir avokadų piurė, salotas su vištiena ir krevetėmis, keptą anties krūtinėlę ir firminius desertus. Vos atvykusius mus pasitiko vietos šeimininkė - ekstravagantiškos išvaizdos stilingai pasipuošusi Karina. Svetingai priėmusi tuoj pat pakvietė įsipatoginti prie dekoruoto stalo. Vos po akimirkos jau galėjome mėgautis iš anksto paruoštais užkandžiais. Ilgai netrukus ant stalo puikavosi ir pagrindiniai patiekalai - salotos bei antiena. Žinant, kad tokiose atokesnėse vietose retai kada galima rasti gerą virtuvę, Karinos namuose ruošti patiekalai padarė įsimintiną įspūdį.
Muzikinis siurprizas pietų metu
Tačiau dar didesnę nuostabą sukėlė tai, kas įvyko bevalgant. Valgant ir kalbantis apie patiekalų skonius ir poskonius, restorano erdvę buvo pripildžiusi rami, netrikdanti, foninė muzika. Tačiau netrukus garsas pasikeitė. Ėmė girdėtis kiek kitokie skambesiai - lyg žymios, girdėtos dainos įžanga. Pradėjome dairytis vienas į kitą, tarsi klausdami, kas čia vyksta. Netrukus iš už sienelės su mikrofonu rankose pasirodė restorano savininkė Karina ir ėmė gyvai dainuoti visame pasaulyje populiarias, žinomas dainas. Likome sutrikę, nes tokio siurprizo nesitikėjome - situacija buvo nekasdieniška ir pribloškianti. Kartu iškilo dilema, ką daryti - valgyti toliau, ar klausytis muzikos? Vis dėlto muzika atitraukė dėmesį. Lengvai šokiruoti buvome dar kurį laiką - galiausiai pabaigėme pietus, kuriuos vainikavo desertai ir šefo komplimentas - naminiai žagarėliai. Dar ilgai kalbėjome, kad tokios patirties ir netikėtumo viduryje pietų per visą gyvenimą nebuvome patyrę, - pasijutome lyg privačiame vakarėlyje su gyvos muzikos koncertu.
Kaip pasakojo Karina, jos pomėgis - dainavimas, kurio specialiai mokosi ir lanko privačias vokalo pamokas. O savo svečiams ir restorano klientams mėgsta surengti štai tokius siurprizus. Žavinga, drąsu ir originalu. Tad būkite pasiruošę - jei jus pasitiks Karina, tikėtina, kad pietūs ar vakarienė bus su muzikine pertrauka.
Aukšto lygio virtuvė ir daugiau
Rodos, nedideliame miestelyje neseniai įsikūrusi užeiga - restoranas ir svečių namai „Karina home“ - turi aukšto lygio virtuvę. Kaip paaiškėjo, visas meniu čia paruoštas bendradarbiaujant su žinomu Latvijos šefu Tomu Godinu. Be to, jie rengia kulinarijos kursus, užsiima pokylių organizavimu ir turi galimybę apnakvindinti svečius. Jei norėtumėte pasisvečiuoti šioje vietoje ir paragauti išskirtinių patiekalų, vertėtų susisiekti su Karina ar svečių namų personalu iš anksto. Anot Karinos, tokia yra šios vietos filosofija - šeimininkė gyvena šalia pat, tad ir vieta pavadinta „namais“. Vos įžengus pro duris matyti, kad į savo namus Karina įdėjo visą širdį. Svečių namai „Karina home“ turi ne tik restoraną. Čia galima pasimėgauti SPA procedūromis, sauna ir masažu, taip pat išmokti kulinarijos pradžiamokslio ir net patiems pasigaminti sviesto senoviniu latvišku būdu. Priežmalėje esantys „Karinos namai“ įsikūrę apie valandą kelio nuo Daugpilio, visi keliai į šį miestelį - asfaltuoti, todėl poilsio ir svečių namus pasiekti patogu. Be to, važiuojant į Priežmalę iš bet kurio Latgalės miesto atsiveria nuostabūs kraštovaizdžiai.
„Milda“ Rygoje: lietuviškos virtuvės šedevrai latviškoje aplinkoje
Keliaujant po Latviją, kartais norisi paragauti ir lietuviškų patiekalų. Rygoje galima rasti restoraną „Milda“, kuris save pristato kaip latviško ir lietuviško maisto virtuvės restoraną.
Kodėl verta aplankyti „Milda“?
Nors gali atrodyti keista, kodėl reikėtų vykti į Latviją valgyti lietuviškų patiekalų, restoranas „Milda“ yra vieta, kurią privalo aplankyti visų Lietuvoje esančių lietuviško maisto restoranų ar kavinių atstovai. Aplankyti ir pasimokyti, nes iš tiesų yra ko. Restorano meniu nėra platus, vos penki nedideli puslapiai, kuriuose išskiriami užkandžiai, sriubos su salotomis, bulviniai patiekalai, kiti pagrindiniai patiekalai ir desertai. Gėrimų meniu pateikiamas atskirai. Prie daugumos patiekalų yra prirašyta, kad jie yra tradiciniai Lietuvos ar Latvijos valgiai.
Kulinariniai įspūdžiai
Vakarienei buvo pasirinkta trinta grybų sriuba (7 EUR), kugelis su vištienos sparneliais (10 EUR) ir tradicinė restorano „Milda“ dešrelė su bulvių koše ir troškintais kopūstais (14 EUR). Latviška kreminė grybų sriuba primena mūsų grybienę, bet čia ji pateikiama saldžiame duonos kepalėlyje su spanguolėmis. Kugelis buvo pateiktas ketaus keptuvėje, papuoštas spanguolėmis ir svogūnų laiškais, šalia padėtas ąsotėlis padažo. Jis buvo gardžiai iškeptas, su puikiai apskrudusia plutele ir keliais sultingais vištienos sparneliais. Valgydama įsimylėjau lietuvių virtuvę iš naujo. Tradicinė restorano dešrelė su garnyru, nors nuotraukose ir neatrodo labai patraukliai (dešrelės nėra fotogeniškas patiekalas), buvo taip pat labai spalvingo skonio. Paragavus minkštutėlės dešrelės su puria bulvių koše ir troškintais kopūstais, supratome, kodėl šį patiekalą daugiausia rinkosi ir kiti restorano lankytojai - tradicinio restorano patiekalo paragauti privaloma.
Jaukumas ir svetingumas
Restoranas „Milda“ pateisina aukštus savo reitingus „TripAdvisor“ (4 geriausias restoranas Rygoje), mat čia vos įėjęs esi pasitinkamas su maloniu dėmesiu. Aptarnaujantis personalas nurengia ir pakabina tavo paltą, palydi prie staliuko, pakomentuoja savo meniu, pasijuokia ir papasakoja savo istoriją, jeigu tik pajaučia, kad tau įdomu. Toks ir turi būti bendravimas restorane, nesvarbu, kad Lietuvoje eidami valgyti cepelinų ar kugelio į tinklines ar visiškai blankias maitinimo vietas esame pripratę būti aptarnauti kitaip.
Trumpa restorano istorija
Prisistačius, kad esame iš Lietuvos, mus aptarnavęs vyras papasakojo ir trumpą šios vietos atsiradimo istoriją. Restoraną „Milda“ atidarė lietuvės ir latvio šeima, kurie savo meile abiejų šalių virtuvėms nusprendė dalintis su kitais. Mus aptarnavo būtent šios šeimos galva, tuo metu žmona, kaip papasakojo, dirba mažiau matomą darbą ir yra atsakinga už patiekalų pateikimą ir rinkodarą. Pavadinimas „Milda“ taip pat labai gražiai susieja Latviją ir Lietuvą, nes Rygoje esančio laisvės paminklo viršuje mes galime pamatyti būtent Mildą, laikančią tris žvaigždes, o ir senovės lietuvių meilės ir laisvės deivė mums žinoma tuo pačiu vardu.
Kavos kultūra Latvijoje: nuo skrudyklų iki jaukių kavinių
Kavos kultūra Latvijoje vis dar vystosi - atsidarius įvairioms skrudykloms, auga ir kavos mėgėjų supratimas bei žinios apie šį senovinį ir ypatingą gėrimą. Netoli Gulbenės yra nuosava kavos skrudykla - "Tīrs miers"! Jos įkūrėjai sėmėsi žinių ir tarptautinės patirties, kad ją atvežtų į Latviją. Ir, žinoma, ne tik klausysitės, bet ir mėgausitės! Čia turėsite galimybę paragauti įvairių šalių kavos ir išbandyti skirtingus paruošimo būdus bei ruošimo įrankius, apie kuriuos galbūt anksčiau net negirdėjote. Tęsdami kavos skrudyklų kelionę Latvijos regionuose, važiuokite į Rėzeknę ir "KUUP"! "KUUP" - tai šeimos verslas, kuris ypač didžiuojasi Latgala, jos kultūra, kalba ir ypatingu latgalių temperamentu. Pasak pačių skrudyklų įkūrėjų, Latgala yra tikra, nuoširdi ir šilta ir tokias pačias vertybes jie nori perduoti savo kokybišku gaminiu - autentiška kava. Jei lankotės Rėzeknėje, užsisakę vizitą iš anksto, galite leistis į ekskursiją po skrudyklą. Kuldyga turi senas kavos tradicijas - jau XVII-XVIII a. "Curonia Coffee" siūlo pažvelgti į kavos gaminimo procesą. Kaip iš nurinktų kavamedžių uogų jį virsta aromatingu kavos puodeliu? Apie tai sužinosite kavos degustacijos nuotykyje, kuriuo galėsite pasimėgauti iš anksto susisiekę su skrudyklų savininkais. Viena populiariausių kavos skrudyklų Rygoje yra "Rocket Bean Roastery", kuri Latvijos vardą garsina visame pasaulyje. "Cupping" - patraukli kavos degustacija. Kavos gamybos pagrindas - nesuskaičiuojamos degustacijos, kurių metu kavos ekspertai sukuria skrudinimo receptą ir nepakartojamą kavos skonio ir kvapo puokštę. Kavos skrudykla "Kalve Coffee" - miestiečių pamėgta vieta kavos pupelėms įsigyti kavai gaminti namuose ir neskubant pasimėgauti kavos puodeliu šiuolaikiniame, iki smulkmenų apgalvotame interjere arba pasiimti kavos išsinešti. Kavinė "Kūkotava" Rygoje išsiskiria gardžiais pyragais, pyragaičiais ir berlyneriais, dėl kurių susidaro net ilgos eilės. O kas geriau papildys saldų patiekalą nei aromatinga kava? Jei lankotės Valmieroje, rekomenduojame užsukti į kavinę "Tērbata", kur galėsite mėgautis aromatinga kava ir gardžiais užkandžiais. Nedidelė ir jauki kavinė Liepojoje "Cafe Juliet" siūlo pasimėgauti autentiškais itališkais patiekalais ir, žinoma, kava. O šalia rasite Džuljetos ir Romeo ledainę "Romeo"! Jei pageidaujate neformalesnės aplinkos, tuomet meno erdvė "Mala" bus būtent Jums! Kad ir kokią kavą pasirinktumėte pasimėgauti Latvijoje, rekomenduojame ja mėgautis neskubant ir patirti visus pojūčius.
