Atlanto vandenynas, antras pagal dydį vandenynas pasaulyje, yra Pasaulinio vandenyno dalis, esanti tarp Europos ir Afrikos (rytuose), Šiaurės ir Pietų Amerikos (vakaruose) ir Antarktidos (pietuose). Šis milžiniškas vandens telkinys, besitęsiantis iš šiaurės į pietus apie 15 000 kilometrų, vaidina svarbų vaidmenį pasaulio klimato sistemoje, o jo srovės lemia temperatūros pasiskirstymą ir jūrų ekosistemas. Tarp daugelio Atlanto vandenyno srovių ypač svarbi yra Pietų pusiaujo srovė, kuri formuoja didelę vandens cirkuliacijos sistemą pietų pusrutulyje.
Atlanto vandenyno formavimosi įtaka srovėms
Norint suprasti Pietų pusiaujo srovės susidarymą, būtina atsižvelgti į Atlanto vandenyno susidarymo istoriją. Pietų Amerika atskilo ir pradėjo tolti nuo Afrikos, dėl to susidarė Atlanto pietinė dalis, kuri nuolat platėjo ir dabar tebeplatėja vidutiniškai 4 cm per metus. Šis nuolatinis plėtimasis ir litosferos plokščių judėjimas turėjo įtakos vandenyno dugno topografijai ir srovių formavimuisi.
Atmosferos cirkuliacija ir vėjų vaidmuo
Bendrąją atmosferos cirkuliaciją nulemia 4 nuolatiniai atmosferos veiklumo centrai: Islandijos ir Antarkties depresijos ir Šiaurės bei Pietų Atlanto anticiklonai, kuriuos skiria kiek mažesnio slėgio zona ties pusiauju. Dėl to vidutinėse platumose visus metus pučia stiprūs vakarų vėjai, o subtropinėse ir tropinėse platumose - pasatai (Šiaurės pusrutulyje iš šiaurės rytų, Pietų - iš pietryčių). Šie pastovūs vėjai yra pagrindinis variklis, sukuriantis paviršiaus sroves Atlanto vandenyne.
Pietų Pasatų srovė: susidarymas ir eiga
Paviršiaus srovės Atlante sudaro dvi ryškias sistemas, kuriose vanduo teka ratu: Šiaurės pusrutulyje - pagal laikrodžio rodyklę, Pietų pusrutulyje - prieš laikrodžio rodyklę. Pietų pusrutulio subekvatorinėse platumose iš rytų į vakarus teka Pietų Pasatų srovė. Tai šiltoji srovė, kuri susidaro veikiant pietryčių pasatams. Ši srovė teka į vakarus palei pat pusiaują.
Pietų Pasatų srovė susidaro dėl pietryčių pasatų poveikio. Šie vėjai pučia link pusiaujo ir stumia paviršinį vandenį į vakarus. Dėl Žemės sukimosi (Coriolis efektas) srovė šiek tiek nukrypsta į pietus.
Srovės išsišakojimai ir sąveika
Ties Pietų Amerikos krantais Pietų Pasatų srovė išsišakoja į dvi šakas: dešinioji Gvianos srovė jungiasi su Šiaurės Pasatų srove, kairioji - šiltoji Brazilijos srovė - teka į pietus iki 40° pietų platumos, ten susijungia su šaltąja Falklando srove, sudaro Pietų Atlanto srovę, kuri teka į rytus. Ši išsišakojimas ir susijungimas su kitomis srovėmis formuoja didelę vandens cirkuliacijos sistemą pietų Atlante.
Brazilijos srovė ir jos įtaka klimatui
Brazilijos srovė neša šiltą vandenį į pietus palei Pietų Amerikos pakrantę. Ši srovė turi didelę įtaką pakrantės regionų klimatui, padidindama temperatūrą ir drėgmę. Toliau į pietus Brazilijos srovė susitinka su šaltąja Falklando srove, kuri teka iš Antarktidos regiono. Šių dviejų srovių susidūrimas sukuria sudėtingą hidrologinę situaciją ir turi įtakos žvejybos ištekliams.
Pietų Atlanto srovė ir Bengelos srovė
Susijungus Brazilijos ir Falklando srovėms, susidaro Pietų Atlanto srovė, kuri teka į rytus. Rytuose jos šaka - šaltoji Benguelos srovė - teka pusiaujo link. Benguelos srovė teka palei Afrikos pietvakarių pakrantę ir vėsina orą, todėl susidaro sausringas klimatas.
Giluminių vandenų cirkuliacija
Po Pietų Pasatų srove, 50-200 m gylyje, iš vakarų į rytus teka kompensacinė ekvatorinė Lomonosovo srovė. Šios srovės kompensuoja paviršinių srovių pernešamą vandenį ir padeda palaikyti vandens balansą vandenyne. Šalčiausi Antarkties vandenys kaupiasi Weddellio jūros dugne, dėl didelio tankio nusileidžia nuo Antarktidos šelfo į daugiau kaip 4000 m gylį ir teka pusiaujo link. Antarktidos ledynų tirpsmo vandenys kaupiasi tarp 50° ir 55° pietų platumos 500-1000 m gylyje (tarpiniai vandenys), teka į šiaurę ir pasiekia 20° šiaurės platumos. Paviršiaus vandens druskingumas: abiejose tropinėse juostose 37 ‰, ekvatorinėje 35 ‰, Pietų pusrutulio vidutinėse platumose iki 34 ‰, Šiaurės - 36 ‰.
Pietų Vandenyno Žiedinė Srovė: galingiausia pasaulyje
Pietų vandenyno žiedinė srovė, dar vadinama Antarkties apskritimine srove, yra svarbiausia vandenyno srovė Pietų pusrutulyje. Ji apjuosia Antarktidą ir jungia Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynus. Ši srovė yra galingiausia pasaulyje pagal vandens tūrį, pernešamą per sekundę. Srovė perneša daugiau vandens nei bet kuri kita vandenyno srovė pasaulyje.
Srovės susidarymas ir ypatybės
Pietų vandenyno žiedinė srovė susidaro dėl:
- Vakarų vėjų: Stiprūs vakarų vėjai, pučiantys aplink Antarktidą, sukelia vandens judėjimą.
- Kontinentų išsidėstymo: Antarktidos izoliacija ir aplink ją esantys vandenynai leidžia srovei laisvai tekėti aplink žemyną.
- Koriolio jėgos: Dėl Žemės sukimosi atsirandanti Koriolio jėga nukreipia srovę į rytus.
Pagrindinės srovės ypatybės:
- Šalto vandens srovė: Srovė susideda iš šalto vandens, kuris atsiranda dėl Antarktidos ledynų tirpsmo.
- Gilusis vandens judėjimas: Srovė paveikia vandens judėjimą giliuose vandenyno sluoksniuose.
Įtaka klimatui ir ekosistemai
Pietų vandenyno žiedinė srovė turi didelę įtaką:
- Pasaulio klimatui: Srovė perneša šaltą vandenį link pusiaujo, o šiltą vandenį link Antarktidos, taip reguliuodama temperatūrą.
- Ekosistemai: Srovė perneša maistines medžiagas, kurios yra būtinos planktonui ir kitoms jūrų gyvybės formoms.
- Ledynų tirpsmui: Srovė veikia Antarktidos ledynų tirpsmo greitį.
Srovės stebėjimas ir tyrimai
Mokslininkai nuolat stebi Pietų vandenyno žiedinę srovę, naudodami palydovus, plūdurus ir kitą įrangą. Šie tyrimai padeda suprasti srovės dinamiką ir jos įtaką klimatui bei ekosistemai.