Keliautojai, ieškantys įsimintinų atostogų, vis dažniau renkasi pietų šalis, kur galima mėgautis saule, jūra, nuostabiais kraštovaizdžiais ir turtinga kultūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias kelionių kryptis ir patarimus, kaip geriausiai praleisti atostogas pietų šalyse. Dienos poilsis, arba siesta, yra senovinė tradicija, kuri vis dar gyva įvairiose pasaulio šalyse. Nors gyvenimo tempas nuolat greitėja, o miestuose vis sunkiau rasti laiko nusnūsti, ši tradicija išlieka svarbi tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei.
Siesta: Senoji tradicija ir jos paplitimas
Dienos poilsio (siestos) istorija ir esmė
Siesta, ispaniškai reiškianti „pietų miegas“, yra pietų šalių tradicija, kuomet po pietų, dažniausiai po pietų valgio, žmonės trumpam prigula pailsėti. Tai gali reikšti arba trumpą miegą popiečio metu, arba vidudienio pertrauką tarp darbo laiko. Pirminė siestos sąvoka reiškė tiesiog vidurdienio pertrauką, skirtą praleisti su draugais ir šeima, nebūtinai miegui. Žodis „siesta“ kilęs iš lotyniško žodžio „sexta“, reiškiančio šeštą valandą. Romėnai po šeštos valandos nebevalgydavo ir nebesiilsėdavo. Senovėje ispanams buvo įprasta tokia darbo diena: dirbama nuo devynių ryto iki antros popiet, apie dvi valandas būdavo skiriama pietums, o paskui dar žmonės grįždavo padirbėti nuo maždaug ketvirtos iki aštuntos popiet. Tokia dviejų dalių darbo diena Ispanijoje nusistovėjo po pilietinio karo - daugeliui žmonių, kad pajėgtų išlaikyti savo šeimas, teko dirbti dviejose darbovietėse, vienoje - iš ryto, kitoje - popiet.
Dienos poilsio paplitimas pasaulyje
Tyrimai rodo, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų dieną trumpai nusnūsta. Pietų šalyse, tokiose kaip Graikija ar Ispanija, dienos poilsis (siesta) yra norma. Siesta praktikuojama Portugalijoje, Ispanijoje, Lotynų Amerikos šalyse, Filipinuose, taip pat gana paplitęs įprotis Kinijoje (vadinama xiuxi arba wushui), Indijoje, Italijoje (vadinama reposo), Graikijoje, Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Pietų Azijoje iki industrializacijos buvo ypatingai paplitęs popiečio miegas po lengvo masažo naudojant garstyčių aliejų; šio ritualo metu taip pat buvo įprasta lengvai užkąsti: tikėta, kad šios tradicijos laikymasis žmogų padaro geresniu.
Ši tradicija atkeliavo į Lotynų Ameriką su ispanų kolonizatoriais iš pietų Europos, kur toks paprotys labai populiarus. Pavyzdžiui, dalyje Argentinos į siestą žiūrima rimtai. Kitose Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui Kosta Rikoje, Ekvadore, Meksikoje, parduotuvės, ypač mažesnėse vietovėse, irgi gali užsidaryti porai valandų (tarp 13 ir 15 arba tarp 14 ir 16 valandos) tam, kad darbuotojai turėtų galimybę pavalgyti su šeima, trumpam pailsėti. Tai nėra vadinama siesta, tai daugiau pailginti pietūs. Italijoje siesta Šiaurės Italijoje vadinama „riposo“, o šalies pietuose - „pennichella“. Karščiausiu paros metu italams yra įprasta uždaryti visas parduotuves, palikti darbus, grįžti namo ir skirti laiko poilsiui, šeimai bei neskubant pasigaminti pietus, pabendrauti su savo mylimais žmonėmis. Netoli Valensijos įsikūrusiame Adoro miestelyje siesta laikoma praktiškai šventa - tokia šventa, kad 2015 m. savivaldybė priėmė įstatymą, kad nuo antros iki penktos valandos popiet visos įstaigos šiame miestelyje užsidaro ir negalima triukšmauti.
Snūstelėjimas (Power Nap): Šiuolaikinė atgaiva
Kas tai yra snūstelėjimas?
Snūstelėjimas - trumpas miegas, kuris nutraukiamas nespėjus patekti į gilaus miego fazę. Jo paskirtis greitai atgauti jėgas. Svarbiausia yra tai, kad draudžiama patekti į gilaus miego fazę, nes tai iškraipytų biologinį miego ritmą. Tai bene ir yra didžiausias skirtumas nuo įprasto miego. Nusnūdimas leidžia išlaikyti įprastą kėlimosi ir ėjimo miegoti ritmą, tačiau kartu atgauti jėgas, tarsi pamiegojus. Net trumpas 10-15 min snūstelėjimas gali suteikti energijos keletui valandų.
Snūstelėjimo nauda
- Atgaunamas žvalumas, dingsta mieguistumas.
- Pagerėja atminties darbas.
- Greitesnė reakcija.
- Padidėja produktyvumas.
Pokaičio miegas yra žymiai efektyvesnis nei kofeinas, jis padidina budrumą ir atmintį.
Kaip efektyviai snūstelėti?
Atsigulus poguliui 15 min labai svarbu užsistatyti žadintuvą ir po to keltis. Kartais atrodo, kad žmogus net neužmiega, tačiau gilus poilsis įvyksta. Patogiai atsigulkite ir užsidėkite linų sėmenų pagalvėlę ant akių. Pagalvėlė prispaudžia akis ir leidžia greičiau atsipalaiduoti. Tokias pagalvėles dažnai naudoja jogai po asanų praktikos atsipalaidavimui (šavasanai).
Dienos poilsio privalumai ir trūkumai
Siestos nauda ir trūkumai: Apibendrinimas
Nors siesta tradiciškai siejama su pietų šalių kultūra, jos nauda sveikatai ir produktyvumui vis dažniau pripažįstama ir kituose regionuose. Tyrimai rodo, kad popietinis miegas sutampa su biologiniais žmogaus organizmo poreikiais.
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Fizinės jėgos atgavimas: Karštis alina organizmą, todėl trumpas poilsis dienos metu padeda atgauti jėgas ir energiją. | Darbo dienos pailgėjimas: Jei siesta trunka ilgai, darbo diena gali užsitęsti iki vėlyvo vakaro. |
| Emocinis atsipalaidavimas: Siesta suteikia galimybę atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir nerimą. | Miego sutrikimai: Ilgas pietų miegas gali sutrikdyti naktinį miegą. |
| Kognityvinių funkcijų gerinimas: Poilsis dienos metu gerina atmintį, dėmesį ir koncentraciją. | Socialiniai nepatogumai: Siesta gali būti nepraktiška šalyse, kur įprasta dirbti nepertraukiamai visą dieną. |
| Širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga: Tyrimai rodo, kad reguliarus pietų miegas gali sumažinti širdies ligų riziką. | Ekonominiai nuostoliai: Kai kuriose šalyse įmonės gali patirti nuostolių dėl to, kad per siestą nedirba. |
| Darbo našumo didinimas: Pailsėję žmonės dirba efektyviau ir kūrybiškiau. |
Dienos poilsis Lietuvoje ir darželiuose
Tradicijos Lietuvoje
Lietuvoje, nors gyvenimo tempas greitėja ir miestuose žmonės retai randa laiko snūstelėjimui dienos metu, kaimuose žmonės, ypač vyresni, dar ir dabar eina „poguliuko“. Mūsų seneliai kaimuose rasdavo laiko karštą vasaros dieną nusnūsti, kad atgavę jėgas vėl kibtų į sunkius darbus. Per žemyną šią liepą ritantis rekordinio karščio bangoms, termometro stulpeliai Pietų Europoje perkopė 40 laipsnių, o prie tokių karščių nepratusiose Austrijoje ar Vokietijoje pasiekė 35 laipsnius. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad svarstyti apie siestų įteisinimą vasarą bent tam tikrose profesijose tikrai būtų galima, juolab kad kai kuriuose sektoriuose toks darbo modelis ir taip jau egzistuoja. Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siestų klausimu nusiteikęs kategoriškai. Pasak jo, Pietų Europoje tai yra tradicija, tačiau Lietuvoje tokia priemonė neturėtų jokios prasmės. „Aš suprantu, kai prieš kokius 50 metų žmonės dirbo patalpose be kondicionierių, bet įvertinus technologinę pažangą, optimalią temperatūrą galima užtikrinti, karšta lauke ar ne karšta. Be to, kyla ir klausimas, o ką darbuotojai siestų metu turėtų daryti - miegoti, kažkur slėptis nuo saulės?“
Vaikų dienos poilsis darželiuose
Nuo 2019 metų įsigaliojo teisinė tvarka, kuri numato darželiuose poilsį (neliko termino „pietų miegas“). Vaikams iki 3 metų palaikoma miego praktika. Artėjant 3-iam gimtadieniui galima svarstyti apie pietų miego atsisakymą arba trumpinimą, priklausomai nuo poreikio. Skatinamas tėvų ir auklėtojų bendradarbiavimas sprendžiant pietų miego poreikį, trukmę, pokyčius. Darželiuose vyrauja supratimas, kad vaikų poreikis pietų miegui priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo kitų aplinkybių, vaiko gyvenime vykstančių įvykių. Todėl jau ir paprastai nemiegantys vaikai, esant poreikiui, gali pamiegoti. Darželių dienotvarkėje numatytas poilsio laikas.
Vaikų miego trukmė derinama su tėvais. Jei tėvai pageidauja, jų vaikai žadinami anksčiau nei kiti vaikai. Auklėtojos kalbasi su tėvais apie vaiko naktinį miegą ir užmigimą vakarais - pagal tai derinamas pietų miegas. Vaikai miega pagal poreikį: gali miegoti visą poilsiui skirtą laiką, gali miegoti tik pusvalandį arba gali ir visai nemiegoti. Vaikai miega toje pačioje patalpoje, kurioje nemiegantys vaikai užsiima kitomis ramiomis veiklomis: piešimas, pasakų skaitymas arba klausymas, knygučių vartymas, ramios muzikos klausymas ir kt. Nemiegantys vaikai užsiima ramiomis veiklomis darželio patalpose arba lauke. Poilsio laikas jiems gali apimti: piešimą, Lego, karpinius, pagalbą auklėtojai tvarkytis, pabuvimą lauke, pasivaikščiojimą. Nuo 2 metų vaikams sudaromos sąlygos nemiegoti, jei vaikas nenori miego. Vaikai, kurie nemiega, mokosi nusiraminti ir ieško savo nusiraminimo būdų: knygos vartymas, skaitymas, klausymas, ramios muzikos klausymas, meditacija, joga ir kt.
Iki 3 metų vaikai migdomi pietų miego lauko sąlygomis (atvirame ore arba po stogu) arba atskiroje patalpoje. Nuo 3 metų rekomenduojama keisti miego režimą, kad kuo daugiau miego valandų vaikai surinktų naktį ir kad pietų miego nebemiegotų arba jis trumpėtų. Nuo 4-5 metų vaikai pradeda lankyti mokyklą. Vaikai nebemiega pietų miego nuo maždaug 3-4 metų. Darželiuose nėra lovų ir atskirų patalpų. Yra ramybės valanda, per kurią norintys miegoti pamiega (yra tam čiužiniai ir antklodės, būna darželių, kuriuose yra lovelės), nenorintys nemiega. Miegantys miega atskirose patalpose. Dažniausiai priežiūra miego metu vykdoma taip, kad miego kambario durys būtų atidarytos ir prižiūrėtojas būtų netoliese, bet ne pačiame kambaryje. Šis prižiūrėtojas atlieka atsitiktinius patikrinimus, kad patikrintų, ar miegama. Taip pat miegančių vaikų patalpoje gali būti naudojami garso monitoriai arba kameros.
Nepaisant to, kad skatinama paisyti vaikų poreikių miego klausimu, yra darželių, kurie nepajėgia užtikrinti individualizuoto pietų miego ir visus vaikus guldo miegui vienu metu vienodai miegojimo / gulėjimo lovoje trukmei. Norintys pietų miego 3-4 metų vaikai miega toje pačioje patalpoje, kurioje laiką leidžia ir nemiegantys vaikai. Yra darželių, kurie turi ir atskiras nedideles patalpas vaikams, norintiems pamiegoti. Tačiau prie miegančių vaikų, net jei jie miega atskiroje patalpoje, auklėtojos nesėdi. Skirtinguose darželiuose taikoma šiek tiek skirtinga praktika. Vienuose maždaug iki 3 metų vaikams sudaromos sąlygos miegoti. Yra darželių, kuriuose nuo 3 metų (arba ir anksčiau) vaikai nebėra migdomi, kituose siūlomas poilsis pagal konkretaus vaiko poreikį - miegas arba rami veikla. Pietų miegas darželiuose nėra privalomas, tačiau vieni darželiai lanksčiau organizuoja pietų miegą, kiti ne tokie lankstūs ir turi, pavyzdžiui, fiksuotas valandas miegui. Darželiai yra iki 4 metų. Nuo 4 metų vaikai eina į mokyklą, kurioje pietų miegas neorganizuojamas. Mokykloje vaikai būna iki ~13-14:30 val. Po mokyklos vaikai eina į pomokyklines klases, kur taip pat nemiega. Vokietijoje buvo atliktas Bambergo universiteto tyrimas, kuriame nustatyta, kad tik 14 proc. darželius lankančių vaikų miega pietų miegą. Dažniausiai tai vaikai iki 3 metų. Pietų miegas neprivalomas.
Kelionės į pietų šalis: Atostogų idėjos
Kroatija: Adrijos jūros perlas
Kroatija - tai šalis, kurią net ir visą pasaulį išnaršę keliautojai teigia, kad yra viena gražiausių ir įsimintiniausių šalių, kurioje yra tekę lankytis. Kvapą gniaužianti Kroatijos gamta atima žadą, senoviniai miestai nukelia į riterių laikus, o pramogų ir linksmybių gausa maloniai nustebina net ir išrankiausią keliautoją. Kroatija išties turi ką pasiūlyti - nuo prašmatnių pajūrio kurortų, kurie yra laikomi vieni geriausių visoje Europoje, iki civilizacijos nepaliestų nacionalinių parkų. Kroatija yra šalis, kurioje susipina kalnai, jūra, salos, geras oras, nuostabi architektūra, istoriniai objektai ir nuostabūs miestai. Tai šalis, kuri visada jūsų lauks, kur visada galėsite pabendrauti su draugiškais vietiniais, o gyvai pamatę nuostabius šalies vaizdus, nebežinosite, ar norite apkeliauti visą Kroatiją ir pamatyti kuo daugiau jos įvairovės, ar norite sustabdyti akimirką ir prigulti paplūdimyje prie safyro spalvos jūros krantų. Kroatija yra suskirstyta į dešimt turistinių regionų, kurių kiekvienas yra kupinas įdomių vietų, nuostabios gamtos, išskirtinių aromatų, garsų ir įspūdžių, kurie sukurs jums nuostabius neblėstančius prisiminimus.
Kelionės maršrutas ir lankytinos vietos
Kelionė į Kroatiją dažnai prasideda anksti išvykus iš Lietuvos ir keliaujant per Lenkiją, Slovakiją bei Vengriją su trumpais sustojimais poilsiui. Atvykus į Budapeštą, Vengrijos sostinę, galima pasimėgauti apžvalgine ekskursija pėsčiomis ir autobusu po miestą, aplankant Budos pilies ansamblį, Dievo Motinos bažnyčią, Žvejų bastioną, Parlamento rūmus ir Šv. Stepono katedrą - baziliką. Toliau kelionė tęsiasi per Vengriją į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę Sarajevą. Čia galima apžiūrėti senojo miesto osmaniško, austriško ir bosniško gyvenimo palikimą, Baščaršijos prekyvietę, mečetes, stačiatikių cerkves ir katalikų bažnyčias, Miljackos upės tiltus ir 1984 m. Olimpinių žaidynių kompleksą. Pakeliui į Kroatiją aplankomas Mostaras - penktas pagal dydį Bosnijos ir Hercegovinos miestas, svarbiausias kultūrinis Hercegovinos srities centras. Čia galima pasigrožėti XVI a.
Poilsis prie Adrijos jūros: Makarska Rivjera
Kroatijos pakrantė, vadinama Makarska Rivjera, siūlo keturias dienas poilsio prie Adrijos jūros. Pažintinė ekskursija po Makarskos kurortą leidžia aplankyti uosto promenadą su palmių alėja, Kačičiaus aikštę, Šv. Morkaus bažnyčią ir pranciškonų vienuolyną. Taip pat verta aplankyti Vepric šventavietę - kroatiškąjį Lurdą.
Populiarios ekskursijos Kroatijoje
Keliaujant po Kroatiją, siūlomos įvairios papildomos ekskursijos:
- Vakaro išvyka į Biokovo kalnus: Pasivaikščiojimas „Dangaus tiltu“, pakibusiu 1228 m aukštyje virš jūros lygio, ir vakarienė.
- Dienos išvyka į Dubrovniką: Senamiestis apjuostas pylimais ir siena, Sponzos ir Kunigaikščio rūmai, Šv. Blažiejaus bažnyčia ir Katedra.
- Išvyka į Trogirą ir Splitą: Trogiras - tipiškas viduramžių miestelis salelėje, Splitas - svarbiausias Dalmatijos miestas su Romos imperatoriaus Diokletiano rūmais.
- Plaukimas laivu į Brač ir Hvar salas: Hvaras - alyvmedžių giraitės, vynuogių sodai ir levandos, Brač - sniego baltumo kalkakmenis ir Auksinis iškyšulys.
- Prieš išvykstant iš Kroatijos, būtina aplankyti Plitvicos ežerų nacionalinį parką, įtrauktą į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Kelionė pėsčiomis, traukinuku ir laiveliu po krioklių, ežerų, miškų ir paukščių pasaulį padovanos ramybės ir harmonijos pojūtį.
Apgyvendinimas ir transportas
Kroatijoje galima apsistoti viešbučiuose, apartamentuose arba svečių namuose. Nakvynė moderniame penkių žvaigždučių viešbutyje gali kainuoti nuo 80 iki 400 eurų, o šiek tiek žemesnės klasės viešbutyje - nuo 40 iki 60 eurų. Apartamentų paros nuomos kaina prasideda nuo 100 eurų. Kroatija garsėja savo fantastiškomis jūros gėrybėmis ir avių pieno sūriais. Būtina paragauti austrių, tuno, midijų troškinio ir tradicinio Dalmatijos regiono kumpio - Dalmatinski pršut. Kroatijoje patogu keliauti autobusais, išnuomotu automobiliu arba lėktuvais. Autobusų tinklas yra puikiai išvystytas, keliai tvarkingi, o vairuotojai kultūringi.
Vietnamas: Raudonojo Drakono šalies žavesys
Vietname galima pasigėrėti dramatiškais kalnais, žaliuojančiomis ryžių terasomis, puraus smėlio pakrantėmis, vaizdingomis įlankomis, kolonijų laikus menančiais architektūros šedevrais ir senosiomis budistų šventyklomis. Raudonojo Drakono šalimi vadinamas Vietnamas - viena unikaliausių Pietryčių Azijos valstybių. Čia susipina tradicijos ir šiuolaikiškumas, viliojantys tiek nuotykių ieškotojus, tiek poilsio ir ramybės mėgėjus.
Lankytinos vietos Vietname
Kelionė į Vietnamą dažnai prasideda Ho Chi Mino mieste (Saigone) - didžiausiame šalies mieste prie Saigono upės. Čia galima aplankyti Prezidento rūmus, Notr Damo katedrą, senąjį Saigono Paštą ir karo muziejų. Taip pat verta užsukti į vietinį turgų, kur galima išbandyti savo derybų įgūdžius, nusipirkdami vietinių suvenyrų. Cu Chi tunelių kompleksas - skaudžios netolimos istorinės praeities liudininkas. Trijų lygmenų, 250 km požeminių tunelių tinkle buvo įrengti miegamieji, susitikimų kambariai, ligoninės ir netgi socialiniai centrai. Pažintis su spalvingu Mekongo Deltos gyvenimu prasideda kelione į My Tho, esantį Mekongo deltos centre. Atvykus ramiai pasiplaukiosite upe valtimi, apžiūrėsime upės pakrantėje esančius namelius, vaisių plantacijas ir žvejų kaimelius. Vyksite į Vėžlių salelę pietauti vaismedžių sode.
Pietų Afrika: Pasaulis vienoje šalyje
Pietų Afrika - tai šalis, kurioje galima sutikti tikras pasaulinio turizmo superžvaigždes - Keiptauną su Stalo kalnu ir Kriugerio nacionalinį parką, 3000km ilgio pakrantes su 2 vandenynais ir fantastiškais paplūdimiais, didžiules smėlio kopas, žalius vynuogynus su dar žalesniais kalnais ir kanjonais. Šaliai taikomas epitetas - „pasaulis vienoje šalyje“ - yra daug taiklesnis, nei būtų galima įsivaizduoti.
Gamtos stebuklai ir laukinė gamta
Kelionė į Pietų Afriką dažnai prasideda nuo Viktorijos krioklių, esančių Zimbabvės-Zambijos pasienyje. Tai vienas iš 7 pasaulio gamtos stebuklų, kuris pločiu lenkia Niagarą, aukščiu - Iguazu krioklius. Vietinių genčių ši vieta nuo seno buvo vadinama "Griaudžiančiais dūmais" - jų garsus šniokštimas yra girdimas maždaug 40 km spinduliu. Mpumalanga reiškia „vietą, kur kyla saulė“. Pažintį su šiuo regionu pradėsime nuo Trijų Rondavelių apžvalgos taško. Statūs, į upės vingį besiremiantys Blaido Upės kanjono uolų kraštai ir šalia stūksančios 3 apvalios uolos („rondavelės“) sudaro vieną žymiausių Pietų Afrikos panoramų. Taip pat aplankysime Burko laimės duobes - kantrios gamtos jėgų suformuotas cilindro formų skulptūras ir Lisbon bei Mac Mac krioklius. Kriugerio nacionaliniame parke galima įgyvendinti svajonę susipažinti su „didžiuoju penketu“, kurį sudaro liūtai, leopardai, raganosiai, drambliai ir buivolai. Taip pat čia gausu žirafų, kurios atrodo tarsi statybinį kraną su strėle kažkas būtų įvilkęs į languotą medžiagą ir išleidęs pasiganyti po savanas. Aleksandrijos smėlio kopos - didžiausios Indijos vandenyno pakrantėje, o Addo dramblių nacionaliniame parke karaliauja drambliai, buivolai, zebrai, antilopės, afrikiniai karpuočiai ir daugybė kitų žvėrių. Tsitsikamma nacionaliniame parke galima leistis į žygį vaizdingu maršrutu link krioklio, pasivaikščioti virš Storms upės kabančiais tiltais ir pasimėgauti maudynėmis. Pletenbergo įlankoje galima skirti laiko tik sau ir šiam nuostabiam paplūdimių kraštui, pasimėgauti ramybe, egzotiniais vaisiais ar pamasažuoti pėdas į smėlį. Taip pat galima apsilankyti „Afrikos žemėlapio“ panoraminiame taške. Oudtshoorn‘e galima aplankyti stručių ūkį, sužinoti apie šiuos didžiausius pasaulio paukščius ir netgi atsistoti ant stručio kiaušinio pilnu svoriu.
Kultūrinės patirtys ir miestai
Keipo Vynuogynų regione galima praleisti laiką vaizdingų kalnų apsuptyje, aplankyti istorinius miestelius, pasivažinėti „vyno traukinuku“ pro kalnus, slėnius, vynuogynus ir eilę vyno ūkių, degustuoti vyną ir papietauti. Keiptaunas - kosmopolitiškas, atviras skirtingų religijų žmonėms ir tiesiog alsuoja gamta, nes išsidėstęs aplink Stalo kalną, 2 vandenynų ir gausybės paplūdimių glėbyje. Čia galima aplankyti spalvingąjį Bo Kaap kvartalą, „Rytų Indijos kompanijos sodus” ir pakilti į Stalo kalną - vieną iš naujųjų 7 pasaulio stebuklų. Vakarų Kyšulio provincijoje galima stabtelėti prie ryškiaspalvių Muizenbergo paplūdimio namelių, stebėti akiniuotųjų pingvinų koloniją Bolderso paplūdimyje, pasiekti Gerosios vilties iškyšulį ir leistis į kelionę vienu gražiausių panoraminių kelių pasaulyje - Chapman‘s Peak.
Andalūzija, Ispanija: Istorija, kultūra ir saulėtas poilsis
Andalūzijos miestai prieš 1000 metų buvo patys didžiausi ir turtingiausi visoje Europoje, gal net pasaulyje. Viduramžiais Andalūzija buvo tokia pat islamiško pasaulio dalis, kaip ir Marokas ar Tunisas. Tačiau 1236-1492 m. ispanai vieną po kito užėmė didinguosius Andalūzijos didmiesčius (Rekonkista). Per kelis dešimtmečius išvijo ar priverstinai apkrikštijo visus musulmonus ir žydus, o 1609 m. Taip gimė unikali Andalūzija. Baltose siaurutėlėse „arabiškose“ senamiesčių gatvėse - ispaniška tvarka, čurų kavinės, vyninės ir flamenko teatrai. Minaretai, virtę bažnyčių varpinėmis ir mečetės, virtusios barokinėmis katedromis. Piliakalnių viršūnėse - ir arabiški, ir ispaniški mūrai.
Kordobos koziris - „Mečetė-katedra“. Rodos, nesibaigiančios salės, skliautai, arkos, kolonų eilės: vien iš romėniškų pastatų „surinktų“ kolonų daugiau, nei bet kuriame išlikusiame romėnų pastate… Nes Kordoba ~1000 m. po Kr. buvo didžiausias pasaulio miestas! Taigi, tam, kad kartu melstis tilptų visi jos musulmonai, reikėjo mečetės, dydžiu nusileidusios tik Mekai. Granados koziris - Alhambra - „miestas mieste“, kurios puošnieji Nasiridų rūmai ir Generalifės sodai - pati populiariausia visos Ispanijos lankytina vieta apskritai! Čia pamatai, kokioj rytietiškoj prabangoj gyveno arabiški Andalūzijos valdovai: ir tai nepaisant to, kad viskas statyta marų civilizacijos žlugimo metu, kai Granada buvo likęs paskutinis neprarastas arabų didmiestis Europoje. Ir Alhambra Granadoje - ne viskas. Anapus tarpeklio - žavus Granados senamiestis Albayzin pilnas arabų didikų rūmų carmen. Kaip dera musulmonams, iš gatvės tematai plyną sieną, o visa prabanga - vidaus soduose. Granados pietuose - Sakromontės rajonas, kur gyvenama olose. Seniau taip gyveno čigonai, dabar - hipiai. Sevilijos koziris - Sevilijos katedra. Iš „mečetės laikų“ čia liko tik „varpinė“ - tūkstančio metų senumo 105 m aukščio minaretas Giralda, „karūnuotas“ barokiniu špiliu. Viską kitą ispanai perstatė „nuo nulio“ ir auksine didybe mažai Europos katedrų galėtų jai prilygti! Nes Sevilija buvo pagrindinis visos Ispanijos uostas būtent tada, kai ispanų konkistadorai užkariavo Ameriką. Ech, kiek daug prisiplėšto inkų ar actekų aukso nusėdo Sevilijos bažnyčiose, rūmuose… Sevilija ir šiandien - didžiausias Andalūzijos miestas (1,3 mln. gyv.), tad statybos čia niekad nenutrūko: 1928 m.
Kosta del Sol: Masinis turizmas ir kurortai
Daugelis keliautojų atostogų metu lanko Pietų Europą, žavų regioną, garsėjantį puikiu maistu, šiltais žmonėmis ir savitomis tradicijomis. 95% tų, kurie keliauja į Andalūziją ar Pietų Ispaniją, didžiąją atostogų dalį praleidžia pajūryje. Nesibaigiančioje kurortų grandinėje, ištįsusioje 150 km į rytus ir vakarus nuo Malagos miesto. Ten - karščiausia Ispanijos saulė, giedriausios dienos. Liepą vidutinė dienos temperatūra +31, sausį - +17, balandį - +21, spalį - +24. Beveik jokio lietaus, jokių debesų. Tik 42 dienos per metus, kai bent kažkiek lyja - o per visą vasarą tokių tik 2, per visą pavasarį - 13, per visą rudenį - 12! Tai buvo tikra pasaulinė turizmo revoliucija! Iki tol daugelis europiečių išgalėdavo keliauti nebent į savo tėvynės pajūrį (tikėdamiesi, kad bent tą vasaros savaitę lis mažiau). O Kosta del Sol tapo pirmąja pasaulyje vieta, kur ir „eiliniai Vakarų Europos darbininkai“ galėjo įpirkti karštas giedras atostogas. Apie kurortų grožį jie nė nesvajojo - atostogos prie Viduržemio jūros jiems savaime prilygo stebuklui - tad viskas statyta kuo paprasčiau, pigiau, masiškiau. Laikai keitėsi. Ispanija pabrango, o jos išrastą „šiltų atostogų pramonės“ modelį nukopijavo dar pigesni Turkijos ir Egipto kurortai. Bazuodamiesi viename kurortų, jie apkeliauja visas Andalūzijos grožybes. Juk viskas pasiekiama per dienos išvyką: ryte išvažiuoji, vakare grįžti, 1-2 val. kelio į vieną pusę.
Verta aplankyti: Caminito del Rey uolų šlaituose pakabintą taką. 1905 m. jis pastatytas užtvankų darbininkams, vėliau griuvo, trupėjo, tapo „pavojingiausiu Europos žygių taku“, kuriuo dėl nuostabių vaizdų, nepaisydami dažnų žūčių, vis tiek eidavo nuotykių ieškotojai. O galiausiai, 2015 m., kaip viskas Andalūzijoje, pritaikytas masiniam turizmui: „dėl vaizdo“ išdalinami šalmai, bet takas klotas lygiom lentutėm, einama grupėmis paskui gidą, iš anksto nusipirkus bilietus. Rondos „baltąjį miestelį“, garsėjantį savo 98 metrų aukščio 1793 m. tiltu per Gvadalevino upės tarpeklį, statytu 34 metus: įspūdinga, kaip tais laikais, be jokios technikos, išmūrijo šitokį tiltą! Gibraltarą, kuris, Andalūzijos žmonių pykčiui, iki pat šiol yra Britanijos kolonija. Tai - tikras britiškas miestelis palei į Viduržemio jūrą išsišovusią uolą. Su urvais, nuostabiais vaizdais, fish and chips, svarais sterlingų ir net vienintelėm Europos beždžionėm. Aišku, gražių kalnų miestelių yra daug daugiau - visų nesuskaičiuosi. Andalūzijoje nevyko pasauliniai karai, todėl čia niekas nesugriauta, o „gražiai išlikęs senamiestis“ - ne išimtis, bet taisyklė.
Šiuolaikinės Andalūzijos iššūkiai ir žavesys
Malagos oro uostas yra ketvirtas pagal keleivių skaičių Ispanijoje - po Madrido, Barselonos ir Maljorkos - nors pati Malaga yra tik šeštasis šalies miestas. Turistų minios sekančios gidus su vėliavėlėmis, sausakimšos automobilių ir autobusų aikštelės, eilės prie lankytinų vietų ir būtinybė pirkti bilietus prieš kelias dienas ar savaites - viso to Andalūzijoje be galo daug, ypač ilgojo sezono metu. Į Alhambrą balandį teko pirkti bilietą prieš tris savaites - ankstesniam laikui tiesiog nebuvo. Ir net su tais išankstiniais bilietais prie Nasiridų rūmų stojomės į ilgą eilę! Net kelionė automobiliu Andalūzijoje nė iš tolo nėra tokia patogi kaip daugelyje pasaulio vietų. Didmiesčių gatvėse laisvų vietų pastatyti automobilį nebūna beveik niekada, nuolat matau su įjungtais avariniais „antroje juostoje“ beviltiškai lūkuriuojančius vairuotojus. Išeitis miestų centruose - brangūs daugiaaukščiai parkingai. Atvažiuoji į tokį, palieki automobilį visai dienai ir visur kitur vaikštai. Ir viešbučių, restoranų kainos Andalūzijoje nemažos, bent jau gražiausiuose senamiesčiuose ir populiariausiuose kurortuose: juk vis tiek visi pirks. Na ir dar vietinių požiūris į turistus… Andalūzija iš jų gyvena, gyveno, gyvens. Andalūziečiams turistai taip pat „savaime suprantama“, kaip saulė ir jūra. Stengtis dėl jų nereikia… Tad Andalūzijoje nerasi Azijai būdingos „pagarbos svečiui“. Pirmenybė čia - visada vietiniams. Daugely pasaulio turistinių vietų gyvenimas plaka turistų ritmu - Indonezijoje, Turkijoje, Egipte gausu „pasaulinių“ restoranų, parduotuvių, su pasauliniais darbo laikais, maistu, higiena, užsienio kalbomis ir kt., ko turistams bereiktų - vietiniai pasiūlys. Bet ne Andalūzijoje. Pavyzdžiui, dauguma restoranų čia dirba ispaniškai trumpai, atsidaro vėlai, dar dirba su ilga pietų pertrauka (siesta) - ryte rasti kur pavalgyti tikrai sudėtinga, ypač jei nori gauti ne paprastą sumuštinį su dešra ant batono (už normalaus patiekalo kainą), pavakarę - ne ką lengviau. Mažoka ir užsienio virtuvių, tinklų.
Andalūzija visgi turi savą dvasią - ne tik dėl oro ar ankštų baltų senamiesčių. Arabiškos kilmės pavadinimai - alcazar vadinamos tvirtovės (nuo arab. al kasr - pilis) ar upėvardžiai, prasidedantys gvadal(...), kaip Gvadalkivyras (nuo arab. wadi - upė). Viena jų - Velykų savaitė (Semana Santa), čia švenčiama su nuostabiausiomis brolijų procesijomis, miestų gatvėmis vingiuojančiomis kilometrus: dešimčių kostalerų įraudusiais kaklais komandos neša ir tonos svorio šimtametes religinių skulptūrų kompozicijas paso, juos lydi šimtai keistais rūbais vilkinčių nazarėnų, orkestrai „palaiko“ profesionalia muzika, o kostiumuoti aplinkiniai žegnojasi, mėgina paliesti statulas… Garsiausia Semana Santa - Sevilijoje. Ten ne tik nuomojamos kėdės - tarsi tribūnos - viskam stebėti, bet „strateginėse vietose“ gyvenantys vietiniai nuomoja vietas savo balkonuose. Kita Andalūzijos šventė - Karnavalas (sutampa su Užgavėnėmis), kai daugelyje miestų vyksta įspūdingi paradai. O turistų dar nelabai atrastas Kadiso miesto karnavalas - vienas spalvingiausių visoje Europoje. Paradas ten irgi yra, bet esmė ne jis. Esmė: šventė gatvėse kurios, ypač pagrindinį šeštadienį, virsta tarsi kokia filmavimo aikštele, nes persirengia kone visi ir dažniausiai - šeimos ir draugų kompanijos vienodai. Kitas akcentas - gatvės muzikos konkursas. Visą miestą užplūsta muzikos grupės ir visų jų nariai irgi vilki pagal vieną stilių. Pamatyti tuos Kordobos Kalifato, Granados emyrų pastatytus grožius verta kiekvienam, kurį tik žavi senieji miestai ir miesteliai, istorija.
Rudens atostogų kryptys pietų šalyse
Vasara einant į pabaigą vis susimąstome apie praėjusias saulėtas dienas ir svajojame apie gerų orų pratęsimą. Nors atostogos karštuoju metų laiku skamba puikiai, nemėgstantiems labai didelių temperatūros pokyčių ar svajojantiems apie šiltas pažintines atostogas, keliones geriau planuoti rudenį. Pasibaigus vasarai, daugelyje šalių sumažėja turistų srautai, sutrumpėja restoranų eilės, nebereikia kovoti dėl paskutinio paplūdimio gulto, o ir kainos nukrenta!
- Menorka - švelnaus Viduržemio jūros klimato išglostyta, dar mažai turistų fotoaparatų mačiusi Balearų sala, priklausanti spalvingajai Ispanijai. Antra pagal didumą, Maljorkos seserimi vadinama Menorka didžiuojasi unikalia, UNCESCO saugoma gamta. Saloje nedaug turistų, todėl triukšmo čia daug mažiau nei Maljorkoje ar Ibizoje. Jeigu svajoji apie ramias poilsio atostogas - Menorka turėtų patekti į tavo pasirinkimų sąrašo viršūnę. Istorijos ir architektūros mėgėjai taip pat nenuobodžiaus - gotikinės bažnyčios, jaukūs senamiesčiai bei gražūs uostai. Išsinuomojęs automobilį, nesunkiai pasieksi įvairias šios nedidelės salos vietas ir artimiau susipažinsi su jos palikimu!
- Batumis, Sakartvelas - tai bene žymiausias Gruzijos-Sakartvelo kurortas ir svarbus šalies uostas. Sakartvelas keliautojus visuomet sutinka labai svetingai. Kiekvieno vietinio pareiga pasitikti atvykusius vaišėmis nukrautais stalais! Tad gyventojai čia be galo draugiški ir paslaugūs, o šio krašto gamta tiesiog kvapą gniaužianti! Kalnuotoje vietovėje įsikūręs miestas nustebins gražiais panoraminiais vaizdais - keltuvu greitai pakilsi į 250 m aukštį ir apžvelgsi Batumį. Atostogaujant Sakartvele, būtina paragauti vietinio gardaus maisto ir dar gardesnio vyno! Adžarijos virtuvėje vyrauja sūriai ir kiti pieno produktai, riešutų gardėsiai, ypatingai turistų mėgstamas chačapuri, o pietūs ar vakarienė pagardinami vietiniu vynu.
- Algarvė, Portugalija - tai pats piečiausias Portugalijos regionas, nuo kitų šalies vietų besiskiriantis ne tik kraštovaizdžiu, bet ir kultūra. Maži ir jaukūs miesteliai, senoviniai uostai, tradiciniais patiekalais prakvipusios gražios gatvelės, įspūdingos įvairiausių formų uolos ir kiek laukiniai paplūdimiai. Algarvėje viešint rudens sezonu, nenusivilsi - čia vis dar labai šilta, o ir Atlanto vandenynas nespėja atvėsti. Atostogų metu būtina užsukti ir į regiono sostinę - Faro. Čia atsiskleis istorinis miesto ir šalies palikimas, šiek tiek sugrįši į šurmulį ir galėsi skaniai pavakarieniauti ar užsukti į barus!
- Kalabrija, Italija - Italijos pietuose įsikūręs Kalabrijos regionas leis susipažinti su kitokia, Tirėnų ir Jonijos jūros skalaujama Italija. Švarūs paplūdimiai, įspūdingos uolos ir labai itališkas maistas! Skrandis čia tikrai neliūdės - sakoma, jog Kalabrijoje galima paragauti geriausiai itališką virtuvę atstovaujančių makaronų, picų bei regiono įžymybės - Ndujos dešrų, gaminamų iš maltos kiaulienos ir aštrių prieskonių. Viešint Kalabrijoje, būtina ne tik susipažinti su itališkos virtuvės paslaptimis, bet ir apsilankyti nacionaliniuose parkuose, slepiančiuose retą augmeniją ir gyvūniją bei dievų miesteliu vadinamoje Tropėjoje. Tai ant skardžio pastatytas, puikiai pietų Italiją atspindintis miestas, su įstabiu, ant kalvos stūksančiu VII a.
- Madeira, Portugalija - tai vulkaninės kilmės sala, priklausanti Portugalijai. Madeiros gamta nustebins net visko mačiusius keliautojus, saloje yra net 2 iš 5 aukščiausių viršūnių visoje šalyje! Dėl išskirtinio kraštovaizdžio labai rekomenduoju pasiimti net keletą patogių porų batų - patikėk, norėsis kopti ir kopti į gražiausias viršūnes. Dar vienas privalomas daiktas, keliaujantis į tavo atostogų lagaminą - vandens batai. Madeiroje auginamos vynuogės ir gaminamas vynas, tad prie gardžios tradicinių patiekalų vakarienės, rekomenduoju priderinti ir taurę vietinio gėrimo. Jei atostogų metu gyvensi ne Funšalyje ar jo prieigose, būtinai apsilankyk salos sostinėje. Čia visuomet pilna turistų, visa gausybė kavinių ir barų bei daugybė lankytinų objektų! Madeiroje slypi ne tik unikali augmenija, bet ir gyvūnija. Aplink salos sostinės, Funšalio krantus plaukioja delfinai, o kartais pasirodo ir banginiai.
