Pietų Sudanas nepriklausoma valstybe tapo po sausį vykusio referendumo, per kurį 99 proc. gyventojų balsavo už atsiskyrimą nuo Sudano. Dešimtys tūkstančių Pietų Sudano gyventojų sostinėje Džuboje šeštadienį stebėjo, kaip buvo iškelta jų nepriklausomos valstybės vėliava. Salva Kiras pasirašė konstituciją, džiaugsmingos minios akivaizdoje priėmė priesaiką ir tapo Pietų Sudano prezidentu.
Pietų Sudano nepriklausomybė paskelbta po dešimtmečius trukusių konfliktų su Šiaure, kurių metu žuvo apie 1,5 mln. žmonių. Ši, tikėtina, greit susikurianti valstybė, tai pirmoji valstybė, kurios kontūrus bus nubraižę šalies žmonės, o ne kolonistai, kurių pėdsakų Afrikoje vis dar apstu. Manoma, kad kraštas gali vadintis tiesiog Pietų Sudanu, galbūt - Naujuoju Sudanu, o gal net Kušu, nes taip buvo vadinama kadaise čia buvusi biblinė Nubijos karalystė.
Kodėl Pietų Sudanas atsiskyrė nuo Sudano?
Dabar jau beveik buvęs pietiečių „sutuoktinis“ Didysis Sudanas niekada dėmesiu ir meile nelepino savo Pietų bendrapiliečių. Krikščionių ir animistų dominuojamas Pietų Sudanas visuomet jautėsi skriaudžiamas arabų, gyvenančių Šiaurėje. Pietiečiai skundėsi ne tik tuo, kad jų žemėse pumpuojamos naftos pinigai nusėda šiauriečių kišenėse, bet ir tuo, jog iš jų atimamos ir taip kuklios vandens atsargos, kėsinamasi į jų žemes ir visų pikčiausia - religiją.
Šiauriečiai arabai visaip stengėsi išstumti krikščionybę ir vietinius tikėjimus iš pietietiškų teritorijų, „atlaisvindami žemes ir protus“ musulmonų tikėjimui. JAV rodė ypatingą susidomėjimą būsimuoju Pietų Sudanu, todėl jos diplomatai jau kuris laikas zujo tarp Vašingtono ir Pietų Sudano sostinės Jubos.
Mums gal tai ir atrodo paprasta, bet šalyje be kelių ir elektros - išreikšti savo pilietinę poziciją gali būti sunku. Siekiant palengvinti rašyti nemokančių žmonių dalią ir norint, kad jie nebijotų balsuoti - biuleteniai yra nupiešti. Pietų sudaniečiai artėjant šiam referendumui pirmą kartą istorijoje patyrė tai, kas vadinama rinkimų agitacine kampanija.
Baugu tik tai, kad formaliai paskelbus nepriklausomybę iki tikros ekonominės bei politinės laisvės ir gerovės - ilgas kelias. Todėl nenuostabu, kad politikos apžvalgininkai ir šiaip įžvalgesni žmonės abejoja lengva, sklandžia ir sąžininga turto dalybų eiga. Beje, Sudanui pasidalyti reikės ne tik naftą, bet ir žmones, nes šiaurėje gyvena nemažai pietiečių, kurie, matyt, norės grįžti į savo kraštą.
Pateikiame statistinę informaciją apie svarbius pokyčius Sudano regione:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Referendumo palaikymas už atsiskyrimą | 99 proc. |
| Konfliktų aukos iki nepriklausomybės | Apie 1,5 mln. |
| Pagrindinis ginčo objektas | Naftos ištekliai, religija, žemė |